- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-03-10
- Bylos Nr.
- e2YT-995-941/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-02081-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vaida Rimkienė
- Pareiškėjas
- J.M.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto banko, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos, M.Ž., A.Ž., V.V., VĮ Registrų centrui
- Kategorijos
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Vaida Rimkienė, sekretoriaujant Jurgai Šideikienei, dalyvaujant pareiškėjai J.M., jos atstovei advokatei L.T., suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atstovui D.V., suinteresuoto asmens Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovei A.A., suinteresuotiems asmenims M.Ž., A.Ž., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J.M. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V.V., M.Ž., A.Ž., VĮ Turto bankui, VĮ Registrų centrui, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja J.M. 2021-12-02 pateiktu ir priimtu pareiškimu prašo nustatyti faktą, kad ji nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį būdu įgijo nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad bute gyvena nuo (duomenys neskelbtini) metų. Butas buvo skirtas (duomenys neskelbtini) m., pradėjus dirbti P. paukštininkystės ūkyje. Nuo buto skyrimo visą laiką jame gyveno ir tai buvo jos vienintelė gyvenamoji vieta, kurioje gyveno ir gyvena iki šiol. (duomenys neskelbtini) m. prasidėjus privatizacijai, buto neprivatizavo, bet visą laiką jį naudojo, prižiūrėjo ir rūpinosi kaip savo nuosavybe. 2014 m., gavusi pinigus iš „B.t.“, keitė namo, kuriame yra butas, stogą, langus. Šiame bute yra deklaruota ir jos gyvenamoji vieta. Į butą tiekiama elektros energija, ji yra sudariusi sutartį su elektros energijos tiekėju. Butas yra keturių butų name, kuriame šiuo metu yra trys butai. Iš name esančių trijų butų tik vienas butas – (duomenys neskelbtini), turi savininkus, jo savininkai yra M. ir A.Ž. Kiti du butai yra bešeimininkiai, nuosavybės teisė į juos neįregistruota, nors faktiškai juose yra gyvenama ir faktinius savininkus abu butai turi. Butu (duomenys neskelbtini) naudojasi ir nuosavybės teisę į butą siekia įgyvendinti V.V. Iš Nekilnojamojo turto ir kadastro registro duomenų išrašo matyti, kad butas (duomenys neskelbtini), yra bešeimininkis. Ji 2015 m. kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybę, kad ji įtrauktų butą į savivaldybės balansą, tačiau jos prašymas nebuvo patenkintas. Klaipėdos rajono savivaldybė 2016-01-14 raštu nurodė, kad gyvenamoji patalpa nebus įtraukta į savivaldybės apskaitą. Butas yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, tačiau nėra registruotas jo savininkas (neregistruota nei privataus asmens, nei valstybės, nei savivaldybės nuosavybė). Pareiškėja turi teisę kreiptis dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį į šį butą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Klaipėdos rajono savivaldybės administracija atsiliepimu dėl pareiškimo palieka spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad pareiškėjos nurodytas turtas nėra apskaitomas Klaipėdos rajono savivaldybės buhalterinėje apskaitoje.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu su pareiškimu, pagal su pareiškimu pateiktus rašytinius įrodymus, nesutinka. Nurodo, kad pareiškėjos pareiškimas galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas įstatymo nustatytas sąlygas. Visų pirma, yra svarbu nustatyti, ar pareiškime nurodytas turtas nėra valstybės nuosavybė. Pagal tuo metu galiojusius teisės aktus (Butų privatizavimo įstatymą ir kt.), viena iš sąlygų nekilnojamojo turto privatizavimui buvo ta, kad už jį turėjo būti sumokėti pinigai. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad ji būtų privatizavusi butą, esantį (duomenys neskelbtini). Be to, iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad namas, kuriame yra ginčo turtas, pastatytas 1920 m., todėl, tikėtina, butas priklausė valstybiniam ir visuomeniniam butų fondui, t. y. buvo viešoji nuosavybė. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjos minimas pastatas buvo sukurtas viešosios nuosavybės pagrindu, t. y. bendromis lėšomis ir darbu. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ginčo turtas nebuvo privati asmenų nuosavybė, o galėjo būti valstybės arba savivaldybės nuosavybė. Pagal byloje pateiktus įrodymus, nėra teisinio pagrindo juridiniam faktui dėl pareiškėjos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį nustatyti.
Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras (įtrauktas į bylą 2022-01-14 nutartimi) atsiliepimu dėl pareiškimo palieka spręsti teismo nuožiūra. Nurodo, kad nuosavybės teisės į patalpą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra neįregistruotos. Gyvenamajame name be šio buto yra dar du atskiri nekilnojamojo turto objektai: butas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir butas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Į gyvenamąjį namą nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota valstybės nuosavybė, valdoma patikėjimo teise (valdytojas – P. p. valstybinis ūkis, kodas (duomenys neskelbtini)) Klaipėdos rajono valdybos 1993-01-28 potvarkio Nr. 28-v „Dėl leidimo įteisinti P.p. valstybiniam ūkiui gyvenamus namus su ūkio pastatais“ pagrindu. P.p. valstybinio ūkio valstybės nuosavybė valdoma patikėjimo teise į gyvenamąjį namą išregistruota Registrų centro teritorinio registratoriaus 2010-07-14 sprendimu. 2010-07-14 teritorinio registratoriaus sprendimas buvo priimtas vadovaujantis LR NTRĮ 33 str. 2 d. (Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pastebėjus techninę klaidą), t. y. patikrinus Nekilnojamojo turto registro duomenis buvo nustatyta, jog į visą gyvenamąjį namą negali būti įregistruotos valstybės nuosavybės teisės, kadangi Registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) yra įregistruotos fizinio asmens (A.J.Š.) nuosavybes teisės į Gyvenamajame name esantį atskirą nekilnojamojo turto objektą – 2 butą. Rengiant atsiliepimą į pareiškimą, buvo pastebėta klaida, kad atliekant minėtą duomenų pakeitimą (2010-07-14 ištaisius techninę klaidą), valstybės nuosavybė į visą gyvenamąjį namą visa apimtimi visgi neturėjo būti išregistruota, nes fiziniam asmeniui buvo parduotas tik 2 butas, todėl likusi gyvenamojo namo dalis, priklausanti valstybei nuosavybės teise, liko neparduota. Vadovaujantis NTRĮ 33 str. 2 d. (Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pastebėjus techninę klaidą), 2022-01-25 buvo atkurti Nekilnojamojo turto registro duomenys, t. y. įregistruota valstybės nuosavybės teisė į likusią (neparduotą) gyvenamojo namo 7463/13332 dalį. 7463/13332 dalis atitinka gyvenamajame name esančių 1 buto ir 3 buto plotą. Taip pat 2022-01-25 ištaisius techninę klaidą į 7463/13332 dalį gyvenamojo namo buvo įregistruota P.p. valstybinio ūkio, kodas (duomenys neskelbtini), turto patikėjimo teisė. Šiuo atveju egzistuoja CK 4.69 str. 3 d. įtvirtinta sąlyga, dėl kurios negalėtų būti konstatuotas nuosavybės teisės į 3 butą įgyjamąja senatimi faktas.
Suinteresuoti asmenys V.V., M.Ž., A.Ž. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.
Pareiškėja ir jos atstovė pareikimą palaiko.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens VĮ Turto banko atstovas su pareiškimu nesutinka.
Suinteresuoto asmens Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos atstovė dėl pareiškimo palieka spręsti teismo nuožiūra.
Suinteresuoti asmenys M.Ž. ir A.Ž. dėl pareiškimo neprieštarauja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas atmestinas.
Faktinės bylos aplinkybės.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytomis aplinkybėmis bei teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatyta, kad trijų butų gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatytas 1920 m., bendras plotas 133,32 kv. m., gyvenamasis plotas 85,01 kv. m., kadastro duomenys nustatyti 1992-12-18 (toliau – gyvenamasis namas). Gyvenamojo namo priklausinys – 1982 m. statybos tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatymo plotas 18 kv. m.
Klaipėdos rajono valdybos 1993-01-28 potvarkiu Nr. 28-v, neišlikus pirminiams dokumentams, P.p. valstybiniam ūkiui leista įteisinti (teisiškai įregistruoti) gyvenamuosius namus su ūkio pastatais pagal sąrašą, tarp jų 1920 m. statybos 3-jų butų gyvenamąjį namą su ūkio pastatais, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena M. ir Š. (t. y. ginčo namą). Pagal šį potvarkį į namą nuo (duomenys neskelbtini) buvo įregistruota valstybės nuosavybės teisė, valstybės nuosavybės valdytojas patikėjimo teise buvo P.p. valstybinis ūkis.
P.p. valstybinis ūkis įsteigtas (duomenys neskelbtini), VĮ Registrų centre įregistruotas (duomenys neskelbtini), išregistruotas (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja J.M. 2015-10-29 kreipėsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją (Priekulės seniūniją) dėl gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), įregistravimo Klaipėdos rajono savivaldybės vardu. Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2016-01-14 rašte nurodė, kad gyvenamosios patalpos priklausinys – tvartas – buvo savavališkai nugriautas, gyvenamojo namo konstrukcijos (verandos) taip pat savavališkai nugriautos arba pastatytos ne pagal namo projektą, todėl nesant galimybės sudaryti šių statinių kadastro duomenų bylų, gyvenamoji patalpa nebus įtraukta į Klaipėdos rajono savivaldybės apskaitą.
7463/13332 dalys – Lietuvos Respublikai pagal Klaipėdos rajono valdybos 1993-01-28 potvarkį Nr. 28-v. Registrų centro teritorinio registratoriaus 2010-07-14 sprendimu (rašytinio dokumento nėra), per klaidą buvo išregistruota valstybės nuosavybės teisė į neprivatizuotą gyvenamojo namo dalį, nuo 2022-01-25 buvo atkurti Nekilnojamojo turto registro duomenys, vėl įregistruota valstybės nuosavybės teisė į gyvenamojo namo dalį.
Gyvenamajame name kaip atskiri nekilnojamieji daiktai suformuoti 3 butai:
1 butas (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 kambario, bendras plotas 38,93 kv. m, gyvenamasis plotas 19,86 kv. m) – nuosavybės teisės į butą neįregistruotos.
2 butas (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 3-jų kambarių, bendras plotas 58,69 kv. m., gyvenamasis plotas 43,16 kv. m) su priklausiniu tvartu – priklauso suinteresuotiems asmenims M.Ž. ir A.Ž. bendrosios jungtinės nuosavybės teise pagal 2020-07-24 pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2350; įgytas iš A.J.Š., kuri butą įgijo pagal 1993-02-18 pirkimo–pardavimo sutartį pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 (t. y. privatizavo).
3 butas (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2-jų kambarių, bendras plotas 35,70 kv. m, gyvenamasis plotas 21,99 kv. m), į kurį pretenduoja pareiškėja, – P.p. valstybinio ūkio buvo skirtas gyventi pareiškėjai J.M., neprivatizuotas, nuosavybės teisės į jį neįregistruotos. Pareiškėja J.M. šiame bute (duomenys neskelbtini) deklaravo gyvenamąją vietą ir iki šiol gyvena.
Neprivatizuotų 1 buto ir 3 buto bendras plotas 74,63 kv. m (38,93 + 35,70), atitinka valstybei priklausančią gyvenamojo namo, kurio bendras plotas 133,32 kv. m., 7463/13332 dalį.
Įgyjamosios senaties (usucapio) institutas (LR CK 4.68 str. 1 d., 4.69 str. 3 d.) skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (LR CK 4.47 str. 11 p.), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus.
Įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektas (LR CK 4.69 str. 1 d.). Valdymo teisės objektu gali būti kiekvienas daiktas, kuris gali būti nuosavybės teisės objektu (LR CK 4.24 str.).
Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, kai yra visos LR CK 4.68 – 4.71 str. nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. 1) Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu LR CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. 2) Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu. 3) Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką – t. y. valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (LR CK 4.26 str. 3 d., 4.70 str. 1 d.). 4) Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 str. 2 d., 3 d.). 5) Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai, t. y. asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. 6) Daiktas valdomas nepertraukiamai. 7) Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėja elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už ją į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). 8) Valdymas tęsėsi ne mažiau kaip dešimt metų.
Draudimas įgyti įgyjamąja senatimi valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra susijęs su viešuoju interesu. Kilus ginčui dėl nekilnojamųjų daiktų buvimo viešosios nuosavybės teisės objektais, turi būti atsižvelgiama į nuosavybės rūšies pertvarkymo iš viešosios į privačią teisinį reguliavimą. Atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka. Sisteminiu būdu aiškinant šių specialiųjų teisės aktų nuostatas ir LR CK 4.69 str. 3 d., konstatuotina, jog valstybei nuosavybės teise priklausančio turto negalima įgyti privačios nuosavybės teise kitaip, nei specialiuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, todėl įgyjamosios senaties institutas nėra pagrindas viešajai nuosavybei pertvarkyti į privačiąją. Draudimas įgyjamąja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra siejamas su šių daiktų priklausymu nuosavybės teise, bet ne su jų teisine registracija. Net ir tais atvejais, kai valstybė ar savivaldybė ilgą laiką nesinaudoja jai nuosavybės teise priklausančiu daiktu, neregistruoja nuosavybės teisių, tai nereiškia, kad į tokį daiktą galimas nuosavybės teisių įgijimas pagal įgyjamąją senatį. Vien aplinkybė, kad teisės į daiktą (šiuo atveju butą) neįregistruotos valstybės vardu, nesudaro pagrindo pripažinti, kad daiktas nebėra valstybės nuosavybė, nes taip būtų paneigta imperatyvioji CK 4.69 straipsnio 3 dalies nuostata. Šis draudimas užkerta kelią įgyti daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi nepriklausomai nuo kitų įstatyme nustatytų sąlygų tokiam įgijimui buvimo. Ši norma yra draudžiamoji, todėl jos taikymas yra susijęs su viešojo intereso gynimu (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-58/2007, Nr. 3K-3-408/2007, Nr.3K-3-535/2008, Nr. 3K-3-113/2010, Nr. 3K-3-41/2011, Nr. 3K-7-67/2011, Nr. 3K-3-422/2011, Nr. 3K-3-211/2013).
Dėl pareiškimo
Pagal 1964 m. CK 95 str., galiojusį iki 1994-05-17 įstatymu padarytų pakeitimų, 97 str., 98 str., buvo pripažįstama tik viena viešosios nuosavybės forma – valstybės nuosavybė. Valstybės nuosavybės teisę įgyvendino respublikinės ir vietinės valdžios institucijos (tuometiniai vykdomieji komitetai). Valstybė buvo vienintelė viso valstybinio turto savininkė. Atkūrus Lietuvos Respublikos Nepriklausomybę, viešosios nuosavybės perleidimas į privačią nuosavybę vykdytas 1991 m. Butų privatizavimo įstatymo, 1991 m. Valstybinio turto pirminio privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka.
Valstybei priklauso gyvenamojo namo dalis, kuri atitinka abiejų neprivatizuotų – 3 buto, kurį įgyjamosios senaties būdu siekia įgyti pareiškėja, bei 1 buto plotus. Ginčo butas nebuvo privatizuotas teisės aktų nustatyta tvarka. Vienas gyvenamojo namo butas (2 butas) buvo privatizuotas – t. y. išpirktas iš valstybės. Taigi byloje nustatytomis aplinkybėmis butas, kurį įgyjamosios senaties būdu siekia įgyti pareiškėja, priklauso valstybei. Įstatymas draudžia įgyjamąja senatimi įgyti valstybei priklausančius daiktus.
Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėja atliko aktyvius veiksmus, kad galėtų išsipirkti arba išsinuomoti butą – 2015 m. kreipėsi į savivaldybę, prašydama įtraukti butą į savivaldybės turto apskaitą. Ši aplinkybė liudija, kad pareiškėja pripažino, kad kiti asmenys turi daugiau teisių už ją į valdomą daiktą (butą). Taigi be to, kad butas priklauso valstybei ir dėl to negali būti įgyjamas įgyjamosios senaties būdu, nėra ir kitų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų visumos.
Tai, kad 2010-07-14 per klaidą buvo išregistruotos valstybės nuosavybės teisės į neprivatizuotą gyvenamojo namo dalį, esminės reikšmės neturi. Juolab, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys yra atkurti, t. y. nuo 2022-01-25 vėl įregistruota valstybės nuosavybės teisė į 7463/13332 likusią (neparduotą) gyvenamojo namo dalį, atitinkančią 1 buto ir 3 buto plotus (iš viso 74,63 kv. m.).
Tai, kad valstybės nuosavybės teisės į butą nėra įregistruotos, nepaneigia jos esant daikto savininke ir taip pat esminės reikšmės neturi. Valstybei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamojo namo dalis lygi 1 buto ir 3 buto bendro ploto ir gyvenamojo namo bendro ploto santykiui. Taigi butas, kuriuo naudojasi pareiškėja pagal faktiškai susiklosčiusius neatlygintinos panaudos santykius, priklauso valstybei. Draudimas įgyjamąja senatimi įgyti valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus yra siejamas su šių daiktų priklausymu nuosavybės teise, bet ne su jų teisine registracija.
Esant tokioms aplinkybėms ir įrodymams byloje, pareiškimas yra neįrodytas ir nepagrįstas, todėl atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 270 str., 533 str.,
nusprendžia:
pareiškimą atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.