Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Z. S. ieškinį atsakovei UAB „Kalmaras“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą, ir prašo teismo pripažinti negaliojančia 2013-03-20 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovės, taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovę padengti su automobilio netekimu susijusią žalą – 608,20 Eur, priteisti iš atsakovės 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2014-01-27 telefonu su atsakove susitarė dėl automobilio „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto, t. y. norėjo pakeisti automobilio variklį ir sparnus, kad galėtų toliau be trikdžių važinėti su automobiliu, prašė, kad automobilio remontas neviršytų 1000 Lt. Automobilį buvo liepta atvežti ir palikti automobilių saugojimo aikštelėje (duomenys neskelbtini), sargui. Norėdamas, kad automobilio priėmimas remontui būtų įformintas su atsakovės vadovu 2014-01-28 susitiko (duomenys neskelbtini), kur atsakovės vadovas davė pasirašyti jau paruoštą dokumentą. Neturėdamas akinių, bet pasitikėdamas pasirašė pateiktą dokumentą. 2014 m. vasario mėn. pradžioje, nesulaukdamas žinių dėl automobilio, paskambino atsakovės vadovui, norėdamas paprašyti išimti automobilio dujų įrangą, bet sužinojo, kad ieškovas automobilį atsakovei neva yra pardavęs ir dujų įrangos nebėra. Tokiu būdu sužinojo, jog pasirašytas dokumentas iš tiesų yra automobilio pirkimo – pardavimo sutartis. Pažymėjo, kad atsakovė pasinaudojo senyvu ieškovo amžiumi, nesupratimu, bei apgaule pateikė pasirašyti automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, tuo pačiu tikindama, jog tai sutartis dėl automobilio remonto. Nurodė, kad dėl atsakovės apgaulės neteko 116 Eur vertės automobilio, bei papildomai už į automobilį investuotas dalis – 173,77 Eur už greičių dėžę, 173,77 Eur už įmontuotą dujų įrangą, 98,47 Eur už naujas žiemines padangas.

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2013-03-20 automobilio pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta (duomenys neskelbtini), kur ir gyvena ieškovas, automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo stipriai parūdijęs, nevažiuojantis, su neveikiančia greičių dėže. Tokį automobilį su daugybe defektų įsigijo kaip metalo laužą už 300 Lt. Jokio kito tikslo kaip automobilio pardavimas nebuvo, sandoris patvirtintas abiejų šalių parašais, todėl jokio pagrindo pripažinti jį negaliojančiu nėra.

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti ieškinyje nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu. Nurodė, kad ieškovas norėjo suremontuoti automobilį, kreipėsi į atsakovę, kuri nurodė automobilį palikti saugojimo aikštelėje. Vėliau, norėdamas įforminti automobilio palikimą remontui, pasirašė atsakovės iš anksto paruoštą dokumentą. Ant dokumento pamatė sumą „300“, manė, kad tai remonto kaina, nes nenorėjo, kad remontas viršytų 1000 Lt (290 Eur) sumą. Būdamas senyvo amžiaus sutartį pasirašė, ir tik vėliau sužinojo, jog tai buvo automobilio pirkimo – pardavimo sutartis, nors automobilio niekada nesiekė parduoti. Ilgai nesikreipė į teismą dėl senyvo amžiaus, ligų. Kadangi, anot atsakovės, automobilio nebėra, nori, kad būtų grąžinta pinigų suma už pilną automobilio vertę, įvertinus ieškovo anksčiau atliktus pagerinimus ir investicijas į automobilį (naujas padangas, dujų įrangą, pakeistą greičių dėžę).

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad ieškovui priklausęs automobilis buvo surūdijęs, supuvęs, neveikė jo greičių dėžė. Ieškovas, matyt rajono laikraštyje „Banga“ radęs skelbimą, jog atsakovė superka automobilius, susisiekė. Automobilio pirkimo – pardavimo sutartis buvo pasirašyta (duomenys neskelbtini), kur automobilis ir stovėjo. Automobilio savo vardu „Regitroje“ neregistravo, kadangi automobilis buvo priduotas į metalo laužą, o išsiregistruoti jį turėjo pats ieškovas. Taip pat prašo taikyti sutrumpintą šešių mėnesių ir / ar vienerių metų ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti.

Ieškinys atmestinas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2013-03-20 (duomenys neskelbtini), ieškovas ir atsakovė sudarė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas pardavė atsakovei automobilį „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovė jį nupirko už 300 Lt. Ieškovas nurodo, jog neturėjo tikslo automobilio parduoti, norėjo jį remontuoti, o 2013-03-20 sutartį pasirašė apgaulės, suklydimo įtakoje.

Kai kyla ginčas dėl sandorio – tam tikros sutarties – rūšies, pobūdžio, vienos ar kitos sąlygos prasmės ar pan., teismas, spęsdamas šį ginčą, vadovaujasi sutarčių aiškinimo taisyklėmis. CK 6.193 str. 1 d. įtvirtinti svarbūs sutarčių aiškinimo principai. Pirmasis – kad kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai, taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei protingumo principais. Antrasis principas reikalauja aiškintis tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien rašytinį sutarties tekstą. Aiškinant sutartį, taip pat būtina atsižvelgti į susiklosčiusius šalių tarpusavio santykius, sutarties sudarymo aplinkybes ir pan. Dar vienas iš sutarčių aiškinimo principų – tam tikros sutarties tikslų aiškinimasis (CK 6.193 str. 2 d.). Sutarties tikslas gali padėti atskleisti tikruosius šalių ketinimus, taip pat nustatyti ir sutarties rūšį, pobūdį, vienos ar kitos jos sąlygos prasmę ir pan. Taigi teismas, spręsdamas dėl konkrečios sutarties reikšmės, neturi remtis vien pažodiniu sutarties tekstu, bet turi aiškintis ir nagrinėti tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, taip pat šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kt. (CK 6.193 str.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-28 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009; 2015-02-06 nutartį, priimtą civilinėje byloje bylos Nr. 3K-3-15-701/2015; kt.).

Nagrinėjamu atveju, minėta, ieškovas nurodo, kad niekada neturėjo tikslo automobilio parduoti, norėjo jį remontuoti, t. y. 2013-03-20 sutartis išoriškai neatspindi tikrosios ieškovo valios. Pažymėtina, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytus sandorius, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Sutarties laisvės principas, kuris yra vienas pagrindinių sutarčių teisės principų, reiškia, kad šalys sprendžia, kokią sutartį sudaryti, su kuo ją sudaryti ir kokiomis sąlygomis sudaryti. Šiuo atveju iš 2013-03-20 sutarties matyti, jog joje aiškiai nurodyta, jog sudaroma būtent transporto priemonės pirkimo – pardavimo, o ne kokia nors kita sutartis, nurodytas parduodamas automobilis ir pardavimo kaina, sutartis pasirašyta abiejų šalių. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovo ginčijama sutartis būtų sudaryta pažeidžiant šalių laisvą valią, taip pat, kad ieškovas turėjo kitokius nei automobilio pardavimas ketinimus, todėl vertinant sutarčių laisvės principo aspektu, ji yra teisėta (CPK 178, 185 straipsniai). Dėl šio priežasties atmestinas ieškovo argumentas, kad vadovaujantis CK 6.225 straipsniu, sandoris turėtų būti pripažintas negaliojančiu, kaip sudarytas pažeidžiant pagrindinius sutarčių teisės principus ir ieškovo interesus.

Ieškovas 2013-03-20 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties neteisėtumą motyvuoja ir tuo, kad atsakovė, pasinaudodama senyvu ieškovo amžiumi, nesupratimu ir patiklumu, ieškovą apgavo, pateikusi pasirašyti automobilio pirkimo – pardavimo, o ne remonto sutartį (CK 1.91 str.). Be to, ieškovas teigia neturėjęs pasiėmęs akinių, todėl nematė pasirašomo dokumento teksto, dėl ko suklydo dėl sutarties turinio (CK 1.90 str.).

Pagal CK 1.91 straipsnį sandoris gali būti nuginčytas tik įrodžius, kad to sandorio sudarymo metu vienos iš šalių valia formavosi nenormaliomis sąlygomis, kurias galėjo sukelti apgaulė, smurtas, itin bloga materialinė padėtis, aiški ekonominė priklausomybė nuo kitos sandorio šalies ir pan. Pagal šią teisės normą apgaulė – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį tokiomis sąlygomis, kokių jis siekia. Apgaule galima pripažinti tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamą įtaką šalies valiai susiformuoti. Apgaulės atveju apgautosios sandorio šalies valią paveikia kitos šalies ar trečiojo asmens nesąžiningi veiksmai (tiek aktyvūs, tiek ir nutylėjimas). Apgaulės atveju sudarytas sandoris yra ne sandorio šalies laisvos valios išraiškos rezultatas, o kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nesąžiningų veiksmų rezultatas. Jeigu apgaulės nebūtų buvę, apgautoji sandorio šalis sandorio arba apskritai nebūtų sudariusi, arba būtų sudariusi jį visiškai kitokiomis sąlygomis.

Teismas konstatuoja, kad ieškovas nenurodė konkrečių faktinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog atsakovė tyčia atliko veiksmus, nukreiptus į sąmoningą ieškovo apgaulę, t. y. sąmoningai suklaidino arba sąmoningai nutylėjo aplinkybę, jog ginčo automobilis nebus remontuojamas o yra perduodamas už atlygį atsakovės nuosavybėn (CPK 178 straipsnis). Kaip minėta, 2013-03-20 sutartyje aiškiai nurodyta, jog sudaroma būtent transporto priemonės pirkimo – pardavimo, o ne kokia nors kita sutartis, nurodytas parduodamas automobilis ir pardavimo kaina. Pardavimo kaina, nurodyta 2013-03-20 sutartyje (300 Lt (86,89 Eur)), iš esmės atitiko realią automobilio vertę: ieškovas ieškinyje nurodo, jog automobilio (be pagerinimų) vertė – 400 Lt (116 Eur), atsakovė taip pat nurodo, kad tokios markės, modelio, pagaminimo metų važiuojančio automobilio vertė gali būti apie 450 Lt (130 Eur) (atsakovas tvirtina, kad ginčo automobilis buvo supuvęs, surūdijęs, nevažiuojantis ir tinkamas tik metalo laužui). Tuo tarpu ieškovas savo teiginių, kad jo turėtas automobilis „Ford Mondeo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iki jo perdavimo atsakovei buvo iš esmės pagerintas – pakeista greičių dėžė, įmontuota dujų įranga, uždėtos naujos padangos, dėl ko jo reali vertė siekė 608,20 Eur, jokiais įrodymais nepagrindė (CPK 178 straipsnis), todėl nenustatyta esminė disproporcija tarp 2013-03-20 sutarties kainos ir automobilio vertės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad ginčijamą sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.91 straipsnio pagrindu (kaip sudarytą dėl apgaulės) nėra pagrindo.

Pagal CK 1.90 straipsnį iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu; suklydimas turi esminę reikšmę, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Tačiau suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminę reikšmę, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 str. 2 d., 4-5 d.). Vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, tai yra šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014).

Nagrinėjamu atveju ieškovas nurodo, jog jis suklydo dėl esminių sandorio elementų, t. y. manė, kad pasirašomu dokumentu susitaria su atsakove dėl automobilio remonto; jei būtų supratęs dokumento esmę, t. y. kad automobilį parduoda, nebūtų sudaręs tokio sandorio, nes jis neatitiko jo valios. Įvertinus teismų formuojamą praktiką bei byloje esančius įrodymus, pripažintina, jog pagrindo taikyti CK 1.90 straipsnyje įtvirtintą sandorio negaliojimo pagrindą ieškovas neįrodė. Visų pirma, teisių bei pareigų klaidingas įsivaizdavimas, kaip minėta, negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neatidumo ar nerūpestingumo. Ieškovas, teigdamas, jog nebuvo pasiėmęs akinių, todėl gerai nematė sandorio turinio, reiškia, kad jis tokiais savo veiksmais laisva valia prisiėmė ir suklydimo riziką. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovas, ant sutarties pamatęs skaičius „300“, pamanė, kad tai remonto kaina, kadangi norėjo, jog remontas neviršytų 1000 Lt, kas sudaro apie 300 Eur, sumos, tačiau, atkreiptinas dėmesys, kad eurų valiuta Lietuvoje įvesta nuo 2015-01-01, sutartis sudaryta 2013-03-20, todėl sutartyje pamačius skaičius „300“ ieškovui nebuvo jokio pagrindo spręsti, jog tai jo pageidaujama automobilio remonto kaina. Be to, 2013-03-20 sutartyje, kurią anot ieškovo parengė atsakovė, jos sudarymo vieta nurodyta - (duomenys neskelbtini). Ieškovas gyvena (duomenys neskelbtini). Atsakovės atstovas nurodo, kad sutartyje sutarties sudarymo vieta nurodė (duomenys neskelbtini), kadangi iš ieškovo namų automobilis ir buvo paimtas, ten sudaryta ir ginčo sutartis. Tuo tarpu ieškovas ieškinyje nurodo, jog automobilį pagal telefoninį nurodymą atvežė ir paliko (duomenys neskelbtini), ginčo sutartį pasirašė (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės neduoda pagrindo tikėti ieškovo versija dėl automobilio perdavimo atsakovei aplinkybių, kadangi jei automobilis nebūtų atsakovei perduotas (duomenys neskelbtini), kur ieškovas gyvena, atsakovė, rengusi ginčo sutartį, nebūtų galėjusi šios vietos nurodyti kaip sutarties sudarymo vietos. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad nepateikta duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog pasirašydamas 2013-03-20 transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį ieškovas galėjo suklysti, išreikšdamas savo valią (CPK 185 straipsnis), sandorį pripažinti negaliojančiu ir šiuo pagrindu pagrindo nėra.

Išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu darytina išvada, jog ieškinys yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl ieškinio senaties

Atsakovė taip pat prašo taikyti sutrumpintą ieškinio senaties terminą, nurodydama, jog ieškovas praleido šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, įtvirtintą CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte, bei vienerių metų ieškinio senaties terminą, įvirtintą CK 6.222 straipsnyje. CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punktas numato, kad sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas taikomas ieškiniams dėl parduotų daiktų trūkumų. Nagrinėjamu atveju ieškovo pareikštas ieškinys yra dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, faktiniu pagrindu nurodomos aplinkybės, jog ginčijamas sandoris neatitiko ieškovo valios, buvo sudarytas dėl suklydimo, atsakovės apgaulės. Kadangi byloje nėra keliamas klausimas dėl daiktų kokybės neatitikimo sutarties sąlygoms, šiuo atveju netaikytinas CK 1.125 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties termino. Tuo tarpu atsakovės atstovo nurodomame CK 6.222 straipsnyje joks senaties terminas apskritai nenumatytas. Atsakovės atstovo nurodomas vienerių metų ieškinio senaties terminas sandoriams ginčyti taikomas, pareiškus actio Pauliana ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (CK 6.66 str. 3 d.), tačiau šioje byloje ieškinys pareikštas ne actio Pauliana pagrindu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jos nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.