Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Arvydas Daugėla Bau­džia­mo­ji by­la Nr. 1A-321-458/2016

Teisėjas Virginijus Gedeikis Proceso Nr. 1-01-1-03890-2016-2

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEI­SMAS

NUTARTIS

2016 m. spalio 20 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Daugėlos, teisėjų Remigijaus Preikšaičio ir Lino Pauliukėno,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016-08-16 nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 178 straipsnio 1 dalį dėl V. V. turto pagrobimo terminuoto laisvės atėmimo bausme vieneriems metams, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta ? ir nustatyta laisvės atėmimo bausmė aštuoniems mėnesiams, bei pagal BK 178 straipsnio 1 dalį dėl A. J. turto pagrobimo terminuoto laisvės atėmimo bausme vieneriems metams, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta ? ir nustatyta laisvės atėmimo bausmė aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir nustatyta galutinė subendrinta terminuoto laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. sausio 22 d., tarp 19 ir 22 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, išgertuvių metu V. V. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini) rajonas, nuteistasis E. K. iš neužrakintos pagalbinės patalpos pagrobė V. V. benzininį elektros generatorių „Power Kraft“, kurio vertė 200 Eur, tokiu būdu nukentėjusiajam V. V. padarė 200 Eur turtinę žalą. Šią nusikalstamą veiką E. K. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Be to, 2016 m. sausio 24 d., tarp 21 ir 22 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu tiksliu laiku, po vykusių išgertuvių A. J. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) miestas, nuteistasis E. K. iš neužrakinto buto pagrobė A. J. priklausantį televizorių „LCD LG“, kurio vertė 150 Eur, iš verandos pagrobė vejapjovę „Husqvarna“, kurios vertė 200 Eur, tokiu būdu nukentėjusiajai A. J. padarė 350 Eur turtinę žalą. Šią nusikalstamą veiką E. K. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Nuteistojo E. K. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Nei nuteistasis, nei jo gynėja nusikalstamos veikos kvalifikacijos neginčija, prašo skirti švelnesnę bausmę, todėl apygardos teismas dėl nuteistojo kaltės pasisako tik tiek, kiek tai reikšminga skiriant bausmę (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

Skirdamas bausmę pirmosios instancijos teismas vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis). E. K. yra nuteistas už padarytus du nesunkius tyčinius nusikaltimus, nusikalto būdamas anksčiau teistas ir neatlikęs bausmės, šiuo metu yra suimtas dėl nauju nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės (b. l. 126–130). Kadangi nuteistasis, turėdamas neišnykusį teistumą, vėl padarė naują tyčinį analogišką nusikaltimą, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, jis laikomas recidyvistu. Tiesa, jog vien ši aplinkybė nuteistojo asmenybės visapusiškai neapibūdina, tačiau teismas į ją, skirdamas bausmę, privalo atsižvelgti. Aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės E. K. gyvenime, greičiau dėsningas tokio gyvenimo būdo rezultatas. E. K. ankstesnis teistumas, daromų nusikalstamų veikų kryptingumas (nusikalstamos veikos nuosavybei) parodo nuteistojo nenorą keistis bei keisti savo gyvenimo būdą, gyventi socialiai teisingą gyvenimą, rodyti deramą pagarbą aplinkiniams.

Apeliantas skunde teismo prašo sumažinti paskirtą bausmę, įvertinus tai, jog jis neneigia savo kaltės, visiškai prisipažįsta ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų. Būtina pažymėti, jog visa tai pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę nuteistajam įvertino ir laikė baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau negalima pamiršti, jog teismas konstatavo ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamas veikas asmuo padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Svarbu tai, jog baudžiamasis įstatymas numato, kad įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį tiek už V. V., tiek už A. J. turto pagrobimą nuteistajam skyrė po vienerius metus laisvės atėmimo. BK 178 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad už svetimo turto vagystę, nesant kvalifikuojančių aplinkybių, gali būti paskiriamas laisvės atėmimas iki 3 metų. Taigi Plungės rajono apylinkės teismas 2016-08-16 nuosprendžiu nustatė nuteistajam laisvės atėmimo bausmės atlikimo terminą mažesnį nei bausmės vidurkis bei pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažino bausmę dar vienu trečdaliu.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atsižvelgęs į anksčiau nurodytų aplinkybių visumą, į tai, kad nustatyta ir atsakomybę lengvinanti, ir atsakomybę sunkinanti aplinkybės, bei tai, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė nuteistajam neturėjo teigiamos įtakos, nepakeitė jo polinkio nusikalsti, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, visiškai pritaria pirmosios instancijos teismui, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus realų laisvės atėmimą.

Apeliaciniame skunde nuteistasis pažymi, jog yra sukūręs šeimą ir turi mažametę dukterį. Svarbu tai, jog nei remiantis baudžiamojo įstatymo tekstu, nei teismų praktika, nei baudžiamosios teisės doktrina, šeimos sukūrimas ir (ar) mažamečių vaikų turėjimas savaime nelaikytinos baudžiamąją atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Be to, bylos duomenys aptariamų faktų nepatvirtina, o prie asmens duomenų yra nurodoma, jog nuteistasis nevedęs. Taip pat teismui nebuvo pateikta jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad E. K. išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, o tai galėtų turėti įtakos bausmės skyrimui (BK 62 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus, tiek su padarytu nusikaltimu, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, teismas daro išvadą, kad E. K. už padarytą nusikaltimą paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 str. nurodytą bausmės paskirtį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą dėl jame išdėstytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo E. K. apeliacinį skundą atmesti.