Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. K. savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Nurodė, jog įvykis buvo tamsiu paros metu, lapkričio 22 d. 16.47 val. Jis vyko iš darbo. Iš A. g. išsisuko į J. g., suko iš karto į dešininę eismo juostą, tada persirikiavo į kairę juostą, nes dešinėje automobiliai važiavo lėčiau. Važiuodamas prieš pat perėją staiga pamatė šuniuką ir žmogų. Moteris buvo su kapišonu, be atšvaitų ir jis nespėjo sureaguoti, susimėtė į kairę, dešinę. Už perėjos užšoko ant bortuko, nes tikėjosi išvengti. Pripažįsta, kad pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30, 127 punktų reikalavimus. Nukentėjusiai padarė nosies lūžį ir gaktikaulio lūžį. Po eismo įvykio iššoko iš automobilio ir staigiai bėgo prie jos. Pamatė ją gulinčią kruvina nosimi. Staiga atsisuko, kažkas iš galo sustojo, prašė iškviesti greitąją pagalbą. Jis buvo prie jos, dar iš bagažinės išsitraukė liemenę ir padėjo jai po galva ir laukė, kol atvažiuos greitoji. Dar bandė šnekėti su nukentėjusia, bet ji rusakalbė, o jis rusiškai nemoka. Kai išvežė į ligoninę, jis važiavo į policiją, ten supildė visus dokumentus. Pirmadienį atvažiavo į ligoninę pabendrauti su nukentėjusiąja, atsiprašė, pasakė, kad gailisi, pakalbėjo. Važiavo kartu su savo tėčiu, nes jis kalba rusiškai, o jis nemoka rusų kalbos. Jis turėjo dirbti, tai jo tėtis dar buvo nuvažiavęs, šokoladą nuvežė. Jis tada irgi šokoladą nuvežė. Daugiau kiek jie bandė skambinti ir prieš Kūčias skambino, ji jau parodė nenorą bendrauti, ją buvo paleidę iš ligoninės, tai ji nenorėjo, kad atvažiuotų aplankyti. Kai tėvas prieš Kalėdas skambino nukentėjusiajai, ji buvo kartu. Tėtis kalbėjo su nukentėjusiąja, nes jis nekalba rusiškai. Pokalbiai buvo jo iniciatyva, o tėtis buvo kaip vertėjas. Paskutinis pokalbis su ja buvo prieš Kalėdas. Jai siūlė pagalbą. Nežino, kokią pagalbą šiai dienai galėtų pasiūlyti. Nukentėjusioji nusprendė viską aiškinti teisme, ji jo neprašė pinigų. Derybų dėl žalos atlyginimo nevyko. Jie pakalbėjo, sakė kreiptis į draudimą, sužinoti kokią žalą atlygins draudimas, tuomet žiūrės, ar trūks sumos. Nukentėjusioji nesikreipė į draudimą ir jo neprašė atlyginti žalos. Jis siūlė pagalbą, bet jokių prašymų nesulaukė. Savo veiksmus vertina blogai. Paskambinę nukentėjusiosios advokatui paklausė, kokie jų ketinimai, o jie konkrečiai nieko neatsakė ir tėtis paklausė, ar jie kreipsis į draudimo bendrovę. Advokatas atsakė, kad nebejuokautų ir nesikreips į jokią draudimo bendrovę. Dėl Šiaulių teritorinės ligonių kasos patirtos žalos nesiaiškino, nes žalą turėtų atlyginti draudimo bendrovė. Dėl sužalojimo masto nežino, nes nėra ekspertas ar gydytojas. Blogai vertina savo veiksmus, jie netyčiniai, nepiktybiniai, pėsčiosios nutrenkti nenorėjo, dėl to blogai jaučiasi. Per metus pravažiuoja gal apie 150 000 km ir su sunkvežimiais, ir su lengvaisiais automobiliais. Šiuo metu jis gyvena kartu su mama. Su mama kalbėjo apie įvykį ir situaciją, ji viską labai gerai žino. Mama kaip savo sūnų bando paguosti, sako, kad negerai padarė. Mama jam turi didelę įtaką. Jis yra įmonės direktorius, jo darbo laikas nėra apibrėžtas, jis kaip įmonės akcininkas gali dirbti, bet kada. Automobilis, kuriuo važiavo, priklauso Šiaulių bankui, įmonė (duomenys neskelbtini) yra automobilio valdytojas, automobilį valdė, kaip įmonės vadovas.

2.1. Nukentėjusioji J. U. teisiamojo posėdžio metu apklausta kaip liudytoja nurodė, kad 2019 m. lapkričio 22 d. ji išėjo pasivaikščioti su savo šunimi ,,(duomenys neskelbtini)“ parko kryptimi. Priėjo iki arenos, ten yra pėsčiųjų perėja, ji pasižiūrėjo į vieną pusę, mašinų nebuvo, pasižiūrėjo į kitą pusę, mašinos važiavo toli. Nuėjo iki gatvės vidurio ir nesuprato iš kur, kaip, bet į ją kažkas trenkėsi. Pradžioje nesuprato, kas trenkėsi, nes netoliese nebuvo jokių automobilių. Ją numetė ant asfalto, trenkėsi nosimi į asfaltą, kaip paskui sužinojo, lūžo nosies kaulas, bėgo kraujas. Po to norėjo atsikelti, bet pajuto skausmą dešinėje pusėje, pagalvojo, kad jai lūžo koja. Privažiavo mašinos, kurios važiavo toli, iškvietė greitąją, ją įsodino į mašiną ir nuvežė į priėmimo skyrių. Su narkoze buvo susiūta nosis, ją patikrino ir nusprendė nukreipti į traumatologijos skyrių. Gydytojas traumatologas jai skyrė gydymą. Jai reikėjo gulėti ant nugaros varlės pozoje, negalėjo pasisukti, nei į vieną, nei į kitą pusę. Jai buvo nemiga, negalėjo nusiprausti, savęs aptarnauti. Ligoninėje pragulėjo 17 dienų ir gydytojas ją išrašė, skyrė vartoti vaistus, liepė gulėti tokioje pačioje varlės pozoje pusantro mėnesio. Vėliau palengva pradėjo stotis, buvo sunku apsitarnauti, praustis. Vyras jai padėjo. Kai pradėjo stotis, jai reikėjo ramentų. Pradžioje stotis ant savo kojų buvo labai sunku ir skaudėjo. Po pusantro mėnesio jai reikėjo pasirodyti gydytojui traumatologui. Kai nuvyko pas gydytoją, jis pasiuntė ją atlikti rentgeno tyrimą ir remiantis ta nuotrauka buvo nustatyta diagnozė, kad jai yra viršutinio ir apatinės šakų dešiniojo gaktikaulio lūžis su dislokacija. Gydytojas traumatologas M., remdamasis rentgenologo išvada, kad gydymas vyksta sėkmingai, kad yra kaulų konsolidacijos požymiai, nieko jai nepaaiškino, kad pas ją dar yra kaulų pasistūmimas. Jis pasakė, kad jai viskas gerai ir nusiuntė pas reabilitologus. Penkios dienos reabilitacijos buvo Šiaulių Respublikinėje ligoninėje ir aštuonias dienas reabilitacijos centre, esančiame P. g. Tada prasidėjo jos problemos, nes gyvena 4 aukšte ir negali lengvai nulipti laiptais, dažnai naudojosi taksi paslaugomis ir lydėjo vyras. Reabilitacijos centre gydytojas jai pasakė, kad gydytojas M. jai ne viską pasakė apie jos traumą, kad iki kaulų suaugimo dar toli. Ji judėjo ramentų pagalba. Pirmas reabilitacijos etapas buvo nuo 2020-02-18 iki 2020-03-13. Jau buvo paruošti dokumentai antrajai ambulatorinei reabilitacijai, kuri turėjo prasidėti 2020-03-16, bet prasidėjo karantinas ir kol buvo karantinas ji atlikdavo pratimus, kuriuos prieš tai atlikdavo reabilitacijos centre. Vėliau po karantino, kai nuvyko į Vilnių į diagnostikos centrą pas gydytojus, padarė tyrimus pasakė, kad kaulai nesuaugo ir tai jai buvo didelė trauma, nes tikėjosi, kad greitai viskas baigsis. Tuo metu buvo 10 mm tarpai. Nuo 2020-06-04 iki 2020-06-29 praėjo dar vieną reabilitacijos etapą ir liepos 4 d. vėl nuvyko į Vilniaus diagnostikos centrą pas gydytoją, vėl buvo atlikta kompiuterinė tomografija, o po jos jai pasakė, kad kaulai nesuaugę ir yra psiaudoartrozės požymiai. Gydytojas davė būtinas rekomendacijas ir pasakė atvykti po 3 mėnesių. Kadangi tolimesnio gydymo ligonių kasa nebeapmokėjo, jai teko už 10 dienų reabilitaciją sumokėti savo lėšomis. Tikėjosi, kad po gydymo viskas bus gerai. Iki to įvykio ji neturėjo jokių traumų, jokių lūžių, buvo sveika. Po šios 10 dienų reabilitacijos, 2020-10-14 nuvykus į Vilniaus diagnostikos centrą jai pasakė, kad lūžiai neišgydyti ir tarp kaulų yra 6-7 mm tarpai. Praėjus 11 mėnesių po šio įvykio, kai kaltinamasis jai padarė didžiulę traumą, kuri liks visam gyvenimui. Ji sąžiningai gydėsi ir norėjo kuo greičiau pasveikti. Dėl šios traumos jos gyvenimas apsivertė. Šiuo metu ji normaliai dar nevaikšto, sunkiai lipa ir nusileidžia laiptais. Civilinio ieškinio byloje nereiškė. Kaltinamajam turi pretenzijų. Dėl kaltinamojo veiksmų patyrė turtinę ir moralinę žalą. Nesikreipė į kaltinamąjį dėl žalos atlyginimo. Kai ji gulėjo ligoninėje, kaltinamasis T. buvo atvykęs vieną kartą, jis atsiprašė, bet, mano, kad tas atsiprašymas buvo nenuoširdus. Po to jis nė karto jai nepaskambino, nepasidomėjo jos sveikata. Prieš Kalėdas paskambino kaltinamojo tėtis ir paklausė, ar gali ateiti, o kaltinamasis T. to nepadarė. Nebuvo pokalbių apie piniginės žalos atlyginimą, jai nepasiūlė pagalbos. Atstovas advokatas jai atstovauja nuo vasario mėnesio. Su atstovu nekalbėjo apie žalos atlyginimą. Nėra susipažinusi su kaltinamojo pozicija. Kai kaltinamasis buvo atėjęs į ligoninę, sakė, kad prisipažįsta ir gailisi. Jai reikia gydytis, o neturi pinigų, yra pensininkė, pensija maža. Apie tai ji kalba pirmą kartą. Nesikreipė į draudimo bendrovę, nes sirgo, nežinojo, tikėjosi, kad viskas praeis. Advokatas jai atstovauja nuo vasario mėnesio ir jai nieko nepaaiškino. Vilniuje paskutinį kartą buvo 2020 m. spalio 14 d. ir jai buvo paskirtas reabilitacinis gydymas, tai procedūros, kurias skirs gydytojas reabilitologas. Ruošiasi vykti į Reabilitacijos centrą, kuris yra (duomenys neskelbtini), bet dar nesikreipė dėl korona viruso. Iki avarijos ji buvo sveika, neturėjo sveikatos problemų. Nedirbo, nes jau 12 metų yra pensininkė. Prieš įvykį nesirgo jokiomis lėtinėmis ligomis. Nėra susipažinusi su eksperto H. D. parodymais teisme. Su savo advokatu nekalbėjo apie eksperto parodymus. Ji nežino apie jai diagnozuotą ligą – koksartozę. Nežinojo, kokia tai liga. Neturėjo jokių ligų, nevaikščiojo pas gydytojus. Gal dėl amžiaus ir buvo kažkas, bet jai neskaudėjo. Šiuo metu vaikšto jau be ramentų, bet jai labai skauda, kai prisėda, priklaupia ar atsiklaupia. Gydytojai jai negalėjo pasakyti, kaip vyks gydymas toliau, bet sakė, kad turi būti fiziškai stipri, kad galėtų kuo geriau judėti. Nežino, kad yra pateiktas prašymas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nekalbėjo apie tai su savo advokatu. Nesutinka, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Negali atsakyti, kodėl nesutinka. Prieš išeidama į perėją ji apsižvalgė, kad automobilių nebūtų arti, jie buvo toli, gal 300-400 metrų atstumu. Įvykis įvyko apie 17 val., jau buvo pradėję tempti, oras geras, matomumas geras. Ji nematė to automobilio ir nesuprato, kaip ją nutrenkė, nes du automobiliai, kuriuos matė, buvo toli nuo jos. Nesusivokė iš kur atsirado tas automobilis, gal buvo didelis greitis. Kai žengė į pėsčiųjų perėją arti nebuvo automobilių, prieš įžengdama ji buvo įsitikinusi, kad pereis perėją. Atšvaitų neturėjo ir šviesą atspindinčių rūbų nedėvėjo. Šuo, kurį vedžiojo yra mažas ir jis neįtakojo jos ėjimo per pėsčiųjų perėją greičio. Tą dieną per perėją ji ėjo užsidėjusi kapišoną. Gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų lūžiai buvo diagnozuoti iš pat pradžių.

2.2. Ekspertas H. D. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog jis yra davęs 2 išvadas. 2019 m. gruodžio 20 d. pirminė specialisto išvada iš medicininių dokumentų, vėliau 2020 m. balandžio 28 d. papildoma specialisto išvada. Jis savo išvadas patvirtina. Pirmiausia buvo pateikta tyrėjos užduotis dėl eismo įvykio tyrimą atlikti iš medicininių dokumentų, buvo pateikta ligos istorija iš Šiaulių Respublikinės ligoninės, buvo surašyti atsakymai į pateiktus klausimus. Buvo klausimai, kokie sužalojimai padaryti J. U., tai dešinio gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų lūžiai, atviras nosies kaulų lūžis ir odos nubrozdinimas kairiame žaste. Sužalojimas galėjo būti padarytas nurodytu laiku – 2019 m. lapkričio 22 d. Sužalojimas gavosi kontaktuojant su kietais bukais paviršiais, J. U. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų lūžių bei nosies kaulų lūžio jos sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. 2020 m. balandžio 28 d. buvo surašyta papildoma specialisto išvada, kadangi buvo paskirta ir gauta papildoma užduotis. Buvo paminėta dėl išvadų prieštaravimų, bet jis pats sau neprieštarauja. Jam buvo skambinta ir klausta, ar būna, kad po įvykio kažkiek praėjus laiko nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, jeigu sutrinka kokia funkcija, ar sąnario, ar kažkokio organo, ar gali keistis sveikatos sutrikdymo mastas. Tai yra teorinis studijų klausimas ir jis iš principo gali būti, kartais būna realiai surašant išvadas. Tai buvo telefoninis pokalbis, kurio jis negali atkartoti. Kalbant konkrečiai apie šitą įvykį, kai pasižiūrėjo pirminę išvadą, tada pasakė, kad pateiktų raštu papildomą užduotį, į kurią galėtų atsakyti, remdamasis, turėdamas pateiktus medicininius dokumentus, o ne kažkur kažką teoriškai. Tada buvo pateikta papildoma užduotis ir papildomi medicininiai dokumentai, kad būtų galima objektyviai peržiūrėti, kurie buvo gauti iki to laiko ir remiantis papildomais dokumentais. Klausimai buvo, kokie padaryti sužalojimai atsižvelgiant į pateiktus dokumentus, jei niekas nesikeitė, be abejo, tie patys sužalojimai, tik vėlgi, koks sveikatos sutrikdymo mastas, vėlgi niekas nepasikeitė. Buvo užduotas trečias klausimas, ar atsižvelgiant į papildomus duomenis gali keistis J. U. sveikatos sutrikdymo mastas. Atsižvelgiant į pateiktus papildomus medicininius duomenis iš reabilitacijos centro ir ortopedo traumatologo konsultacijos, tai gali patvirtinti savo išvadą ir tvirtina, kad atsižvelgiant į tuos papildomai pateiktus medicininius duomenis J. U. nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas nesikeičia ir šiuo metu nėra objektyvių medicininių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ateityje gali keistis J. U. nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas. Čia buvo surašyta išvada remiantis objektyviais duomenimis, o ne teoriškai. Šiuo atveju buvo pateikti konkretūs duomenys ir konkretus atsakymas. Iš pateiktų papildomų dokumentų matyti, kad yra tolimesnio gydymo seka. Kai rašė papildomą išvadą, paskutinis įrašas buvo 2020 m. vasario 25 d., po reabilitacijos. Dabar, aišku, yra dar daugiau pateiktų duomenų. Atlikta kompiuterinė tomografija dėl lūžio įvertinimo, konstatuota, kad lūžiai yra dar visiškai nesugiję, nekonsoliduoti taip pagal kompiuterinę tomografiją. Yra pateikta ne viena traumatologo išvada, konsultacijos yra 2020 m. gegužės 18 d., yra tęsiamas gydymas, nes išlieka skausmas gaktikaulio srityje, gydyta konsolidariai. Ji vaikšto su ramentu, apsunkintai, skausmingumai. Būtent įvertinus kompiuterinę tomografiją matosi nesugiję lūžiai ir skirtos fizioterapinės procedūros. Kitas 2020 m. liepos 14 d., tai ortopedo traumatologo konsultacija, tai, kad jau grįžo po reabilitacijos, vaikšto šlubuodama, skauda, skausminga dešinė gaktikaulio sritis, dešinio klubo sąnario judesiai laisvi, skausminga vidinė rotacija. Atliktoje dubens kompiuterinėje tomografijoje yra dalinė konsolidacija, tai kaip dalinis suaugimas, bet ne visiškas ir vėlgi rekomenduojama tęsti reabilitaciją ir kontrolę po 3 mėn. Diagnozė yra ta pati – gaktikaulio lūžis, naujų sužalojimų nėra nustatyta. Gydymas gali būti tęsiamas, sunku pasakyti kiek laiko, kol visiškai sugis gaktikauliai ir reabilitacija. Vertinant sveikatos sutrikdymo mastą dėl nustatymo, tai gaktikaulio šakų lūžiai yra vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes tai yra vienas, iš kurių neįeina į dubens žiedo suardymą. Sveikatos nustatymo taisyklėje sunkus sveikatos sutrikdymas yra tada, kai suardytas dubens žiedo vientisumas. Ten yra 5 kriterijai, kurie turi būti bent 2 iš jų, kad būtų sunkus sveikatos sutrikdymas. Šiuo atveju yra vienas, tai yra lūžiai dešinio gaktikaulio 2 šakos, tai ne pakliūva į sunkaus sveikatos sutrikdymo masto nustatymo kriterijus, tai yra vienareikšmiškai dėl pasekmių, pasekmės yra dėl procentų nustatymo, jis dar kartą peržiūrėjo dokumentus, ligoninėje nustatyta po įvykio abipusė koksartrozė, tai yra sąnario pažeidimo liga, tai yra abiejų klubo sąnarių. Tai jau yra amžiaus pakitimai, natūralūs pokyčiai. Vertinant tai, kad jau yra klubo sąnarių liga, ir kad šitos gaktikaulio šakos nei viršutinė, nei apatinė neįeina į dubens sąnarį, tai duomenų, kad keistųsi sveikatos sutrikdymo mastas, peržiūrėjus papildomus medicininius dokumentus, šiuo metu nemato kriterijų, kad keistųsi. Tai, aišku, yra teismo nuožiūra. Gydymo laikotarpis sveikatos sutrikdymo mastui įtakos neturi. Ar visiškai bus sugijęs lūžis, ar nesugis gerai, tai mastui reikšmės neturi, tai yra kiti dalykai, kuriuos gali vertinti gydytojai. Pvz., kodėl negijo, tai dėl amžiaus, dėl patologijos, ar yra kiti dalykai, ar tiesiog liga, sąnario pažeidimas. O pats lūžio sugijimo laikas ir reabilitacija gali tęstis kelis mėnesius ir metus, bet tai nėra kriterijus keičiantis sveikatos sutrikdymo mastą. Įvertinus prieš tai gautus medicininius dokumentus ir dabar papildomai pateiktus, gali teigti, jog jo papildoma išvada nesikeis. Vertinant sužalojimą, tai šakų lūžius. Šitos šakos į klubo sąnarį neįeina, į klubo sąnarį įeina šlaunikaulio galvutė ir gūžduobė. Gūžduobėje nėra tų šakų, kaip tiesiogiai, anatomiškai vertinant lūžius, tai į šitą neįeina. Klubo sąnariai galėjo būti sutrenkti, bet tiesiogiai dėl sužalojimo tai įtakos neturi. Vertinant buvo papildomai nustatyta koksartrozė, ligoninėje darant rentgeno nuotraukas, tai kaip degeneracinis pakitimas. Todėl skausmą galima vertinti kaip ligos pasekmę. Yra dar paskutinis įrašas, dešinio klubo sąnario judesiai laisvi. Šiuo metu yra laisvi judesiai, bus dar tęsiama reabilitacija ir situacija gali gerėti. O čia yra tam tikri judesių laipsniai apriboti, kad labai žymiai apriboti judesiai, tada tik nustato pagal procentus. Pagal duomenis situacija yra gerėjanti. Jis neneigia, kad sąnario skausmai gali būti susiję su trauma, judesių amplitudės ribojimas, dar šiuo metu, kaip rašo laisvi judesiai, jie nėra apriboti, kad negali sulenkti, ištiesti, grįžtamasis judesys, šiuo metu traumatologai to nevertino. Pagal visus paskutinius įrašus, kiek matosi, kad situacija yra gerėjanti. Traumatologai sąnario nevertino, aprašė, kad laisvi judesiai. Statikos sutrikimas, tai jei dubens, turi vertinti specialistai. 100 procentų nediagnozuojame ir niekur nėra tokių diagnozių. Šiuo atveju, kadangi konkrečiai apie klubo, kaip mato konsultuoja ortopedai-traumatologai, tai bet kokiu atveju yra jų kompetencija įvertinti galutinį. Šiuo metu pagal dokumentus išvada nesikeičia, 100 procentų negali pasakyti, kas bus po kelių mėnesių, nes gydymas ir reabilitacija tęsis ilgai. Čia gali tęsti ilgai, ne po mėnesio, dviejų ar trijų, gali tęstis visiškai baigus reabilitaciją, nes taisyklėse yra punktas, vertinant pagal procentus, visiškai išnaudojus visas reabilitacines galimybes, tai visiškai baigus gydymą, jei gydytojas nurodo, kad daugiau jokių procedūrų nėra. Pagal dokumentus J. U. yra reabilitacija. Pagal dabartinę situaciją sako, kad sužalojimas nesikeičia, o kas bus po pusę metų ar metų, kaip minėjo, situacija yra gerėjanti ir pats sužalojimas vertinamas kaip nesunkus. Pašnekesys su advokatu, kas gali būti po metų ar dar kažkiek, tai yra tiesiog teoriniai dalykai. Nukentėjusiajai nustatyti sąnario judesiai laisvi, kur jis rašo specialisto išvadoje balandžio mėn., reabilitacija buvo vasario 5 d., kad juda su dviem ramentais, o dabar matosi, kad vaikšto šlubuodama, bet jau ramentų nebereikia. Natūraliai procesas eina, gyja ir viskas eina natūraliai, kaip turi būti. Pokyčiai yra akivaizdūs, vaikščiojo su dviem ramentais, o dabar jau vaikšto tik šlubuodama. Pagal taisykles, kad keistųsi sveikatos sutrikdymo mastas, tai turėtų būti riboti arba ryškiai riboti klubo sąnario judesiai. Nustatyta abiejų klubo sąnarių liga, degeneracinė, tai natūralu dėl amžiaus. Nustatyta liga paties lūžio paveikti negali, nes atskirai yra kitoje vietoje, bet dėl skausmo tai yra natūralu. Skausmas yra ligos pasekmė. Vertinant sveikatos sutrikdymo mastą, skausmas nėra kriterijus. Bendro profesinio darbingumo netekimo mastą galima nustatyti pasibaigus gydymui, aprašytas komentare. Šiuo metu, jeigu laukti visiško išgijimo, kuris yra neapibrėžtas, surašant šimtus išvadų yra konstatuojama, paremtais realiais faktais, o laukti kiekvieno galutinio sugijimo nėra tikslo. Šiandien negalima gauti išvados, kokios dalies bendro nedarbingumo neteko, tai yra vienas dalykas, o kitas dalykas yra, kad jis nematė, kad būtų nustatytas neįgalumo lygis dėl sąnario.

2.2.1. Ekspertas H. D. papildomai teisimojo posėdžio metu paaiškino, kad 2020 m. spalio 14 d. ji (nukentėjusioji) buvo konsultuota gydytojo ortopedo traumatologo. Objektyvaus tyrimo duomenimis, vaikšto iš lėto, nešlubuodama, tačiau einant šlubuoja, skauda, skausminga sritis – dešinės pusės gaktikaulis, dešinio klubo sąnario judesiai laisvi, skausmingi rotaciniai judesiai, atlikta rentgenograma, kompiuterinė tomografija, Konstatuota, kad yra nesugiję dešinio gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų lūžimai. Ši diagnozė buvo nustatyta iškart po įvykio. Ji buvo paguldyta į Šiaulių ligoninę 2019 m. lapkričio 22d., buvo nustatyta dešinio gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų lūžiai, ši diagnozė tęsiasi, kartojasi iki šiol, tie lūžiai gaktikaulio yra tiesiogiai susiję su įvykiu, kadangi jie nustatyti po auto įvykio. Eiga traumos, liepos mėnesį, kai žiūrėjo dokumentus, nuo traumos pradžios, dabar pagal aprašymą, būklė yra pagerėjusi, nes vaikščiojo iš pradžių tik su ramentais, pagal įrašą spalio 14 d. vaikšto iš lėto, nešlubuoja, klubo judesiai laisvi. Rentgenologiškai ir lapkričio 16 d. įrašą, darytos rentgeno nuotraukos ir kompiuterinė tomografija, rodo, kad lūžiai nėra sugiję, formuojasi pseudoartrozė netikras sąnarys nėra pilnai sugijęs. Vertinant paskutinį medicininį dokumentą, kurį surašė fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytoja, vėlgi rentgenologiškai taip pat lūžiai nesugiję. Objektyviai vertinat skausmingumas gaktikaulio labiau dešinėje, įtempti juosmens raumenys, judesiai apriboti, skausmingi, eisena apsunkinta, neatsiklaupia ant kelių, tik dalinai pritūpia. Grįžtant iš dalies į praeitą posėdį, kuriame teko dalyvauti liepos mėnesį, faktiškai reabilitacija turi praeiti ciklą, nes pavasarį iš karto po traumos, kai išrašė, kuri turėjo būti, bet dėl karantino buvo atidėta, ji yra dabar vykdoma. Faktiškai tie visi bendri parašymai dėl sunkumų, dėl pasekmių sužalojimo, dėl lūžio, tai pagal tuos įrašus, kad keistųsi į sunkų sveikatos sutrukdymą, duomenų nėra, nes yra bendri parašymai. Paskutiniame įraše, kad yra apsunkinta eisena, neatsiklaupia ant kelių, dalinai pritūpia, tokių kriterijų, konkrečių, pagal kuriuos būtų galima vertinti kaip sunkų sveikatos sutrukdymą, objektyvių duomenų nėra pateikta. Pati diagnozė – pseudoartrozė, sunkiam sveikatos sutrikdymui nėra kriterijus. Kaip ir vasarą buvo kalbėta, dėl objektyvių duomenų, kad traumatologas vertintų amplitudę klubo sąnario, vėlgi šito, pagal pateiktus medicininius dokumentus, nėra. Yra tie bendri simptomai, parašymai, kad yra apsunkintas vaikščiojimas, bet tai nėra kriterijus, pagal kurį būtų galima spręsti, jog sunkesnis sveikatos sutrikdymas. Šiuo metu iš tų duomenų, kurie yra pateikti, kad keistųsi sveikatos sutrikdymo mastas, nėra. Tai turėtų būti vertinama konkrečiai, pagal klubo judesių laipsnius, pagal tam tikrus punktus, bendro sveikatos praradimo procentą, jei tai susiję būtent su šia trauma, bet tokių duomenų nėra pateikta. Dėl nedarbingumo, ar diagnozė gali turėti įtakos procentams, turi būtu vertinama konkrečiai procentai. Dabar pasakyti, kiek tai gali įtakoti, jis negali. Tai yra bendrybė, jeigu vertina pagal lentelę, kuri yra sveikatos sutrikdymo masto, bendro darbingumo netekimo, tai turi būti su konkrečiais laipsniais judesiai, o ne, kad riboti ar apsunkinti, šito niekur nėra. Šituos duomenis turėtų vertinti specialistas gydytojas, šiuo atveju, ortopedas traumatologas, tada būtų galima objektyviai vertinti, keičiasi ar nesikeičia sveikatos sutrikdymo mastas. Vasarą tą patį kalbėjo, kad yra konkretus punktas apie judesių amplitudes. Pagal gydytojo reabilitologo įrašus, kaip ir gydymas taikytas, kad pacientei pageidaujant, skiriamos dar papildomos, mokomos procedūros, nežino kiek jos tęsis, nes pagal jų taisykles, bendro darbingumo netekimas nustatomas, kai yra baigtas gydymas ir yra panaudotos visos reabilitacinės priemonės. Jis negali prognozuot, kiek dar gali reabilitacija tęstis. Jeigu būklė lieka tokia pat ir niekas nesikeičia, tada jau galima priimti galutinį sprendimą ir tada konkrečiai vertinti pagal punktą, dėl ko gali keistis sveikatos sutrikdymo mastas. O kas yra dabar parašyta, tai yra bendrybės, kurios, kad kažkiek skauda, ar sunkiai, negali pritūpti, tokių kriterijų sunkiam sveikatos sutrikdymo mastui nėra. Šiuo metu lieka tas pats – nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi nėra pateikta objektyvių duomenų. Išvadą galima pateikti atsižvelgiant į ortopedo traumatologo konsultaciją. Mano, jog pašalinti abejones tikslingas papildomas tyrimas. Jis remtųsi gydytojo traumatologo konsultacija, jo nurodytais konkrečiais laipsniais.

2.3. Liudytojas R. P. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad yra pakviestas dėl avarijos, kuri įvyko žiemą. Jis važiavo J. g., prie Ž. sankryžos jį aplenkė šviesios spalvos „Mercedes-Benz“ ir matė, kaip nutrenkė ant perėjos moteriškę. Jis važiavo „Opel Astra“ automobiliu. Įvykio datos neprisimena, buvo praeitais metais gruodžio mėn. Įvykis įvyko apie 18 val. Matomumas buvo normalus, tik tiek, kad buvo tamsu. Oro sąlygos buvo normalios, lietaus ar sniego nebuvo. Jis važiavo dešine eismo juosta. Jo greitis buvo apie 50–60 km/h. Kirtus Ž. sankryžą, jį aplenkė automobilis. Kai jį aplenkė, jis pėsčiosios nematė, pamatė tik, kai įvyko eismo įvykis. Ji nuskrido į dešinę juostą, tik ne po jo automobiliu, o praktiškai jo važiuojamoje juostoje ir nubėgo moteriškės šunelis. Kaip moteris judėjo iki įvykio, jis nematė. Jis tyrėjai buvo pateikęs registratoriaus duomenis. Prie jo automobilio buvo pritvirtintas vaizdo registratorius ir vaizdo įrašą pateikė tyrėjai. Jis pats žiūrėjo vaizdo įrašą. Jis nežino, kokiu greičiu važiavo „Mercedes-Benz“, jei aplenkė jį, tai buvo daugiau nei 50 km/h. Jis buvo išlipęs iš automobilio. „Mercedes-Benz“ vairuotojas suteikinėjo pirmą pagalbą. Jis arti įvykio vietos nėjo. Atrodo, kad kaltinamasis iškvietė policiją. Kaltinamasis stabdė automobilį, kokį atstumą ir kokiu greičiu važiavo, pasakyti negali. Jam atrodo, kad eismo įvykis įvyko dėl nepasirinkto saugaus greičio. Jis moters perėjoje nematė, nes jam dar ganėtinai toli buvo perėja. Perėja nėra apšviesta ir jis jos nematė. Jis tik pamatė įvykį ir viskas. Moteris buvo be atšvaitų, kai gulėjo, jis nieko nematė. Ji buvo tamsiai apsirengusi. Jį aplenkė tik pravažiavus Ž. sankryžą. Viskas matosi vaizdo įraše. Jis nežino, negali pasakyti, koks buvo atstumas iki perėjos. Jam buvo šokas, jis visas drebėjo pamatęs įvykį.

2.4. Liudytojas Č. U. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog nukentėjusioji yra jo sutuoktinė. Ši avarija sujaukė jų gyvenimą, nes po jos yra ne tik jos vyras, bet palydovas ir slaugytojas, padėjėjas. Apie avariją nieko daug negali pasakyti, nes jis jos nematė. Žmona visada vakarais vesdavo pasivaikščioti šunelį ir vieną vakarą, kai ji išėjo, jam paskambino policijos pareigūnas ir pasakė, kad ateitų pasiimti šuniuko, paklausė, o kur žmona, tai jam pasakė, kad greitosios pagalbos automobilyje. Nubėgo pasiimti to šuniuko, o žmona buvo greitosios pagalbos automobilyje. Pastebėjo, kad netoliese stovi kitas automobilis, o prie jo stovėjo kaltinamasis. Nubėgo iki greitosios pagalbos automobilio, bet jo ten niekas neprileido tik matė, kad kažką tvarstė žmonai. Po šitos traumos žmona tapo nervingesnė. Žmonai reikia padėti nulipti laiptais, nes jie gyvena 4 aukšte. Iš pradžių po to įvykio žmona pati negalėjo net apsitarnauti. Parduotuvėje apsipirkti ji negali, nes negali sunkiai kelti, ji gali pakelti tik 1-2 kg, negali atsiklaupti. Žmona namuose negali daug buitinių darbų atlikti, negali skalbinių džiauti, maisto ruošti, nes pastovi ir pradeda skaudėti. Pasikeitęs net jos charakteris, labai stresuoja, nervinga į gatvę išėjusi bijo eiti per perėją. Jis yra žmonos palydovas ir ją visur lydėjo viso gydymo laikotarpiu. Gydymo procesas šiuo metu yra sustojęs ir mano, kad jai yra blogai, nes atsirado papildoma liga psiaudoartrozė, o lūžio vieta nesugijusi ir niekas nežino, kada sugis. Šiuo metu yra pensininkas, iki įvykio jau buvo pensijoje. Turi neįgalumą, nes jam operuotas stuburas, serga hipertenzija. Žmona yra pensijoje ir iki įvykio buvo pensijoje. Žmonai darbingumo lygis buvo pilnas, ji neturėjo sveikatos problemų. Jis nevairuoja, niekada nevairavo, neturi teisės vairuoti. Žinojo, kad po eismo įvykio galėjo kreiptis į draudimo bendrovę. Per tris dienas po įvykio kreipėsi į draudimo kompaniją ,, (duomenys neskelbtini)“, bet su juo niekas nesusiekė ir jis pats nesidomėjo. Nesidomėjo, nes žmona vis dar nesugijusi ir jie turėjo daug išlaidų, nežino, kada pasibaigs gydymas, tai jie dar negali apskaičiuoti moralinės žalos ir patirtų išlaidų. Kokia turėtų būti suma nuspręs pasitarę su advokatu, bet dar to nepadarė. Iki eismo įvykio jo žmona nesirgo. Judėjimo problemų ji neturėjo. Jie nieko nežinojo apie koksartrozę. Šia diagnozę matė anamnezėje iki posėdžio. Ši liga yra kaulų išretėjimas, su žmona kalbėjo apie šią diagnozę. Iki įvykio nebuvo gydyta dėl nurodytos ligos ir ji nieko nejautė. Dėl koksartrozė žmona nepradėjo gydymo, ji gydosi nesugijusius kaulus. Nesidomėjo, ar koksartrozė gali įtakoti kaulų gijimą. Kaltinamasis niekada su jais nebendravo dėl pagalbos ar žalos. Žino, kad į ligoninę buvo atėjęs atsiprašyti, o paskui skambino per Kalėdas jo tėvas ir norėjo atvykti pasveikinti švenčių proga. Žmona nenorėjo, kad atvyktų ir taip pasakė. Daugiau niekada nepasidomėjo, ar nereikia pagalbos. Žinoma, kad būtų priėmę tą pagalbą. Atsimena, kad advokatas sakė, kad kaltinamojo tėvas skambino vieną kartą. Sakė, kad kaltino, jog jie nepasiima draudimo išmokos kaip civilizuotoje valstybėje.

2.5. Liudytojas T. B. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad prisimena, kad važiavo už automobilio, kuris partrenkė nukentėjusiąją. Atsimena tokį dalyką, kad automobilis pagreitėjo gan stipriai, padarant jiems posūkį, dar atsimena faktą, kad buvo pavėluotas stabdymas, pavėluotas reakcijos laikas ir įvykis. Žino, kad panašiai buvo lapkričio mėnuo, neatsimena tikslios dienos, tai buvo pernai metais 2019 m., buvo po darbo valandų, turėjo būti prieš 17 val., po 17 val. kažkiek. Matomumas buvo geras, buvo po 17 val., nes jau buvo tamsu. Buvo giedra, nebuvo nei rūko, nei apsiniaukę, nelijo. Jis važiavo savo nuosavu automobiliu „Opel Vectra“, važiavo namo, po darbo, vienas. Gatvės pavadinimo nežino, nėra vietinis. Gatvė yra prie (duomenys neskelbtini). Jis nusileido nuo A. gatvės viaduko, suko į gatvę prie (duomenys neskelbtini), suko į kairę. Važiavo link T. gatvės ir turėjo ją kirsti. Važiavo kaire eismo juosta, antra eismo juosta. Automobilis važiavo prieš jį visą laiką, gerokai prieš viaduką dar A. gatvės, kai padarė posūkį į kairę pusę, automobilis žymiai pagreitėjo, akivaizdu, kad padidino greitį ir įvyko įvykis. Atsimena, kad buvo baltas „Mercedes-Benz“ automobilis, valstybinio numerio neatsimena. Važiavo tuo momentu 50-60 km/h. greičiu, padarius posūkį. Kai automobilis pagreitėjo važiavo tokiu pat greičiu, jie per 100 metrų išsilygino ir kažkur pagreitėjo. Sakytų, kad automobilis viršijo leistiną greitį. Baltas „Mercedes-Benz“ buvo pirmas, jis buvo antras, visi kiti buvo už jo. Važiavo, matė, kad automobilis tolsta nuo jo, vyksta pagreitėjimas, jis stebėjo kelią, stebėjo tą transporto priemonę, išgirdo, kad stabdymas labai žymus, padangos cypė ir matė kaip yra partrenkiamas žmogus, moteris pakilo šiek tiek į orą, ne šiek tiek, o normaliai, su ja šunelis buvo, jis nukrito ant žemės, automobilis pasuko dar šiek tiek į kairę pusę, į kelkraštį ir visi sustojo. Pirmą kartą pamatė pėsčiąją, kai jau ji buvo partrenkta, kai vyko partrenkimas, iki tol nematė. Eismo įvykis įvyko prie Arenos ant pėsčiųjų perėjos. Pėsčiųjų perėja yra pažymėta ant važiuojamosios kelio dalies, negali pasakyti, ar ten yra ženklai, ar ne. Automobilis, kai partrenkė važiavo kairę eismo juostą, antra. Pėsčiosios nematė. Po eismo įvykio sustojo, nes ir kelias buvo užblokuotas, iškart paskambino 112, iškvietė greitąją pagalbą ir pasakė apie įvykį. Policininkas surašė visus jo duomenis. Matė, kaip asmuo išlipo ir priėjo prie nukentėjusiosios, konkrečiai neįžiūrėjo veido bruožų. Matėsi, kad žmogus buvo sutrikęs, išsigandęs, bandė jai padėti kažkuo, ar pakelti kiek atsimena. Buvo pats išlipęs iš automobilio, tai nukentėjusioji matėsi, kad jai skauda, aimanavo, buvo susiėmusi už rankos. Sėdėjo ant važiuojamosios kelio dalies, buvo kruvina kažkiek, tiesiog laukė kol kažkas ateis į pagalbą. Buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Iki pėsčiųjų perėjos važiavo kaire eismo juosta, o sustojo irgi kairėje juostoje. Tiksliai neprisimena, bet kad prieš perėją sustojo, tikrai netiesa.

2.5.1. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, teismas perskaitė liudytojo T. B. 2019 m. lapkričio 26 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus, esančius 1 tome, b. l. 113-114, kurių metu T. B. nurodė, jog praeitą penktadienį, t. y. lapkričio 22 d., apie 16.45 val. jis automobiliu važiavo iš miesto centro A. gatve. Prieš jį važiavo baltos spalvos „Mercedes-Benz“ automobilis. Sankryžoje jis paskui šį automobilį suko į kairę, į J. J. gatvę. J. J. gatve jie važiavo pirma eismo juosta, jų greitis (jau įsibėgėjus) buvo apie 50 km/val. Mercedes automobiliui pravažiavus sankryžą su Ž. gatve, jis persirikiavo į antrą eismo juostą ir padidinęs greitį nuvažiavo. Važiuodamas jis matė tik jo galinius žibintus ir pamatė, kaip staiga užsidegė Mercedes automobilio stabdžių žibintai, t. y. jis staigiai stabdė, suvinguriavo (staigiai sukiojo vairą, kaip vėliau suprato bandydamas išvengti susidūrimo su pėsčiąja) ir sustojo užvažiavęs ant kairės pusės kelkraščio. Kai Mercedes automobilis pradėjo stabdyti (tarp jų tada buvo apie 150 m), jis greitai priartėjo ir taip pat pradėjo stabdyti. Važiuodamas jis matė, kaip Mercedes kliudytas žmogus nukrito ant kelio, kaip šuniukas pakilo į orą ir nukrito. Važiuodamas ir stabdydamas jis persirikiavo į antrą eismo juostą ir dar prieš pėsčiųjų perėją sustojo. Tik sustojęs iš karto skambino 112 ir kvietė greitąją pagalbą ir policijos pareigūnus.

2.5.2. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas T. B. nurodė, jog tai yra jo parodymai, kuria eismo juosta važiavo, sunku atsiminti detales. Atsimena tiksliai, kad važiavo už balto „Mercedes-Benz“ automobilio. Jie buvo vienoje eismo juostoje, tą tikrai prisimena, kai pasuko buvo vienoje. O vėliau, ar jų eismo juostos keitėsi, neprisimena. Vairo sukiojimas buvo bestabdant, stengiantis išvengti susidūrimo. Automobilis nebuvo, kad mėtėsi į šonus, tiesiog stabdant automatiškai. Partrenkta moteris nukrito į pirmos eismo juostos pusę, daugiau į kelio vidurį, po to jis persirikiavo, nes galvojo gal privažiuot reikės greitajai ar kažkam, sustojo arčiau kairės pusės, moteris nukrito arčiau dešinės kelio pusės, kur yra (duomenys neskelbtini). Sustojo už balto „Meredes-Benz“ automobilio, jis buvo arčiau kairės.

3. Kaltinamojo T. K. kaltė padarius BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

3.1. 2019 m. lapkričio 23 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje užfiksuota įvykio vietos, esančios ties (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 tomas, b. l. 12–20).

3.2. 2019 m. lapkričio 22 d. eismo įvykio vietos plane ir fotolentelėje užfiksuota eismo įvykio vieta, automobilio „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei nukentėjusiosios judėjimo kryptys, atstumai (1 tomas, b. l. 23–31).

3.3. Šiaulių AVPK Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. K. 2019 m. lapkričio 22 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. lapkričio 22 d. 16 val. 51 min. atvykus į eismo įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), pareigūnus pasitiko automobilio „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas T. K., kuris buvo blaivus, eismo įvykio metu nenukentėjo. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), važiuodamas J. J. gatve nuo A. g. link T. gatvės, ties (duomenys neskelbtini) pastatu esančios perėjos kliudė iš kairės pusės ėjusią pėsčiąją, kurios asmenybės bei blaivumo nepavyko nustatyti dėl sunkios būklės. Įvykį matė liudininkai R. P., kuris paaiškino, kad jo automobilyje esantis vaizdo stebėjimo registratorius turėjo užfiksuoti įvykį, įrašą pateiks vėliau su juo susisiekus policijai, taip pat įvykį matė T. B., kuris kaip teigė pranešė apie įvykį, įvykio aplinkybes papasakos susisiekus policijai. Į įvykio vietą atvykus ekipažui „S 1830“ šie perėmė darbą (1 tomas, b. l. 21).

3.4. Šiaulių AVPK Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiosios patrulės A. B. 2019 m. lapkričio 22 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2019 m. lapkričio 22 d. 16 val. 59 min. atvykus į eismo įvykio vietą, pareigūnus pasitiko ekipažas „S 1831“, kurie užsirašė asmenų, liudininkų duomenis. Per perėją ėjusi J. U., gim. (duomenys neskelbtini). Automobilis priklausantis (duomenys neskelbtini) „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo T. K., gim. (duomenys neskelbtini), patikrinus alkoholio kiekio matuokliu J. U. ir T. K. buvo blaivūs. Pėsčioji J. U. buvo išvežta į Respublikinę Šiaulių ligoninę apžiūrai. Automobilio „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas T. K. apie eismo įvykį paaiškino, kad važiavo automobiliu „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) apie 55-60 km greičiu (duomenys neskelbtini) ties namu pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo antra eismo juosta, nespėjo persirikiuoti į pirmą eismo juostą. Įvykis įvyko tamsiu paros metu, kai pastebėjo pėsčiąjį iškart staigiai stabdė, tačiau nespėjo ir kliudė su dešinės pusės automobilio priekiniu bamperiu. Automobilio vairuotojas mano, kad dėl eismo įvykio yra kaltas, nes įvykis įvyko pėsčiųjų perėjoje. Automobilis apgadintas. Eismo įvykio vieta buvo nufotografuota, atlikti matavimai, sudarytas eismo įvykio vietos planas, iš asmenų priimti paaiškinimai ir išduota pažyma draudimui (1 tomas, b. l. 22).

3.5. 2019 m. gruodžio 20 d. specialisto H. D. išvadoje Nr. G 1781/2019(04) nurodyta, kad J. U. padaryti sužalojimai – dešinio gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų lūžiai, atviras nosies kaulų lūžis, odos nubrozdinimas kairiame žaste, t. y. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 tomas, b. l. 65–66).

3.6. 2020 m. balandžio 28 d. specialisto H. D. išvadoje Nr. pG 500/2020(04) nurodyta, kad J. U. padaryti sužalojimai: dešinio gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų lūžiai, atviras nosies kaulų lūžis, odos nubrozdinimas kairiame žaste, t. y. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgiant į papildomai pateiktų medicininių dokumentų duomenis (reabilitacijos duomenys), J. U. nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas nesikeičia ir šiuo metu nėra jokių objektyvių teismo medicininių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad ateityje gali keistis J. U. nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas (1 tomas, b. l. 86–87).

3.7. 2019 m. lapkričio 25 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog liudytojas R. P. pateikė vaizdo įrašą (registratoriaus), kuriame užfiksuotas eismo įvykis (1 tomas, b. l. 119).

3.8. 2019 m. gruodžio 6 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota R. P. pateikto vaizdo registratoriaus įrašo apžiūra, sustabdžius įrašą, padarytos nuotraukos. Įrašo apžiūros metu užfiksuota, jog atidarius pirmą įrašą, pavadinimu „MOVI0453“, matoma, kad įrašas daromas automobilyje įrengtu vaizdo registratoriumi. Vaizdo įrašo apačioje matomas užrašas „2019/11/22 17:49:35“, įrašo trukmė 00:00:42. Įraše matoma, kad lauke tamsu, automobiliai važiuoja gatve (galima suprasti, kad automobiliai važiuoja nuo viaduko žemyn). Prieš vaizdo registratorių važiuoja automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Automobiliai trumpam sustoja, po to priekyje važiuojantis automobilis pradeda judėti ir pradeda rodyti kairio posūkio signalą. Automobilis su vaizdo registratoriumi taip pat pasuka į kairę, persirikiuoja į pirmą eismo juostą ir važiuoja tiesiai. 17:50:18 vaizdo įrašas baigiasi. Atidarius antrą įrašą pavadinimu „MOVI0454“, matoma, kad įrašas trunka 00:00:09. Matoma, kad automobilis važiuoja pirma eismo juosta, pro jį antra eismo juosta pravažiuoja baltas automobilis, kuris prieš perėją staiga pradeda stabdyti, susimėto, matyti ant kelio krentantis tamsus žmogaus siluetas ir nubėgantis į dešinę pusę šuo. Atidarius trečią įrašą pavadinimu „MOVI0455“, matoma, kad įrašas trunka 00:00:05. Matoma ant kelio gulintį žmogų, prie jo pribėgantį vyriškį, kuris atsitupia, pasižiūri ir nubėga į kairę pusę. Atidarius įrašus „MOVI0456“, „MOVI0457“, „MOVI0458”, matyti prie gulinčio žmogaus tupintis vyriškis (1 tomas, b. l. 120–126).

3.9. Iš informacijos apie kelių transporto priemones, pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis, nustatyta, jog automobilis „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso (duomenys neskelbtini), jo valdytojas yra (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 135).

3.10. Iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro IS įrašo peržiūros metu gauta informacija bei įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtina, jog automobilis „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo apdraustas (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 136, 2 tomas, b. l. 23–25).

3.11. Techninės apžiūros IS įrašas patvirtina, jog eismo įvykio metu automobilis „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) turėjo galiojančią techninę apžiūrą (1 tomas, b. l. 137).

3.12. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. birželio 11 d. specialisto H. D. išvadoje Nr. pG1587/2020(04) nurodyta, jog J. U. 2021-01-20 konsultuota ortopedo-traumatologo, kuris įvertino klubų sąnarių judesių amplitudės: išorinė rotacija/0/vidinė rotacija D-30/0/20, K- 45/0/35, lenkimas D-95, K-l 10, atvedimas D-25, K-45. Įvertinus visus turimus teismo medicininius duomenis, J. U., dėl 2019-11-22 autoįvykio metu patirtų sužalojimų - dešinio gaktikaulio viršutinės ir apatinės šakų lūžių bei nosies kaulų lūžio, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Vadovaujantis Sveikatos sutrikdymo mąsto nustatymo taisyklių priedo „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentelės“ 86 straipsnio 2 punktu, J. U., dėl 2019-11-22 autoįvykio metu patirtų sužalojimų, prarado 25 procentus bendrojo darbingumo, kurie atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (2 tomas, b. l. 141–143).

4. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šiame BK straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), jos padarinius (eismo įvykį, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), bet ir jų priežastinį ryšį. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad išvada apie priežastinio ryšio buvimą daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir KET) reikalavimus ir ar šie eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Be to, būtina nustatyti, ar kilę padariniai yra dėsningi ar atsitiktiniai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010, 2K-110-699/2017).

4.1. Net ir nustačius KET pažeidimą ir jo priežastinį ryšį su eismo įvykiu bei padaryta žala kitam asmeniui, veikai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnį turi būti nustatyta ir eismo įvykį sukėlusio asmens neatsargi kaltė (pasitikėjimas arba nerūpestingumas). Nusikalstamam pasitikėjimui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo suvokė rizikingą savo veikos pobūdį, numatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi šių padarinių išvengti. Tai reiškia, kad toks asmuo netinkamai įvertino ar pervertino konkrečias objektyvias aplinkybes, kurios, jo manymu, turėjo užkirsti kelią padariniams. Nusikalstamam nerūpestingumui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius išplaukia iš įstatymo nustatytos pareigos vairuotojams išmanyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, mokėti eismo taisykles ir jų laikytis, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Apie tai teismas sprendžia konkrečiu atveju įvertinęs eismo sąlygas bei situaciją, kitų eismo dalyvių veiksmus, kaltininko asmenines savybes ir kitas bylos aplinkybes.

5. Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintose Kelių eismo taisyklėse, redakcijoje Nr. 88-3530 (galiojusioje nusikalstamos veikos padarymo metu) 9 punkte numatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

5.1. KET 30 punkte numatyta, jog artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.

5.2. KET 127 punkte numatyta, jog vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

6. Kaltinamasis T. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, jog pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30, 127 punktų reikalavimus. Iš A. g. pasisuko į J. g., suko iš karto į dešinę eismo juostą, tada persirikiavo į kairę juostą, nes dešinėje automobiliai važiavo lėčiau, prieš pat perėją staiga pamatė šuniuką ir žmogų, nespėjo sureaguoti, susimėtė į kairę, dešinę, tačiau įvykio nepavyko išvengti ir jis kliudė pėsčiąją, už perėjos užšoko ant bortuko. Šiuos kaltinamojo T. K. paaiškinimus patvirtina nukentėjusiosios J. U. parodymai, kad ji priėjo iki pėsčiųjų perėjos, pasižiūrėjo į vieną pusę, mašinų nebuvo, pasižiūrėjo į kitą pusę, mašinos važiavo toli, nuėjo iki gatvės vidurio ir nesuprato iš kur, kaip, bet į ją kažkas trenkėsi. Kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus patvirtino įvykio vietoje buvę liudytojai R. P. bei T. B.. Eismo įvykis užfiksuotas liudytojo R. P. automobilyje įrengtu vaizdo registratoriumi, proceso dalyvių nurodytos eismo įvykio faktinės aplinkybės jį atitinka. Kaip matyti, byloje ginčo dėl įvykio faktinių aplinkybių iš esmės nekilo.

8.1. Tačiau teismų praktikoje taip pat nurodyta, jog teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat kad pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016). Taigi, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti tokį sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės.