Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) 2014 m. gruodžio 15 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį – 2 m. laisvės atėmimo bausme, 64¹ straipsnio pagrindu bausmė sumažinta 1/3 dalimi, 92 straipsnio 1, 2 dalių pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 1 m. laikotarpiui, skiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 1 metams;

2) 2015 m. liepos 16 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – 9 mėn. laisvės atėmimo bausme, 64¹ straipsnio pagrindu bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir skirta 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, 64 straipsnio 1, 3 dalių pagrindu bausmė subendrinta su 2014 m. gruodžio 15 d. Ukmergės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu skirta bausme ir skirta subendrinta 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo bausmė, 92 straipsnio 1, 2 dalių pagrindu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams skiriant auklėjamojo poveikio priemones įspėjimą ir elgesio apribojimą 1 metams;

3) 2018 m. liepos 23 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, pritaikius 64¹ straipsnį – 60 MGL (3000 eurų) bauda, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 2 (dvejiems) metams uždrausti naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones,

4) 2019 m. spalio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė 6 šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi subendrinta su 2018 m. liepos 23 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 60 MGL (3 000 eurų) dydžio bauda, 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams ir 6 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi ir 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialiąja teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metus, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

5) 2020 m. liepos 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų, pagal BK 243 str. – 27 (dvidešimt septynių) parų arešto bausme. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmė sumažinta 1/3 ir skirta 18 parų arešto bausmė; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, paskirta bausmė bendrinta su 2019 m. spalio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir skirta galutinė subendrinta 6 mėnesių ir 27 dienų laisvės atėmimo bausmė ir 60 MGL (3 000,00 (trijų tūkstančių) eurų) dydžio bauda, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, turintis neišnykusį ir nepanaikintą teistumą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Kaltinamasis E. R. 2020 m. spalio 21 d. apie 01:00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,64 promilės girtumas, išgertuvių metu kilus konfliktui su tėvu R. R., tyčia, kumščiu vieną kartą sudavė į veido sritį ir tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajam R. R. fizinį skausmą bei padarė 1,5 cm dydžio žaizdą apatinės lūpos vidiniame paviršiuje ties pasaitėliu, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais E. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Liudytoja N. R., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad E. R. yra jos sūnus, santykiai labai geri. Jie kartu gyvena. E. R. galėtų apibūdinti tik geriausiais žodžiais, darbo vaikas nebijo, turi „auksines“ rankas, darbštus. Alkoholį tikrai nedažnai vartoja, na taip išėjo, kad išgėrė abu su tėvu. Kas ten žino, dėl ko jie susipyko, „pats velnias žino“. 2020 m. spalio 21 d., jau buvo vėlus vakaras, jie abu su tėvu buvo virtuvėje, vartojo alkoholį, o ji pati, gal truputį dienos metu tik šampano buvo išgėrusi, jau gulėjo lovoje prie televizoriaus, buvo gal prisnūdusi. Išgirdo garsiau balsus ir nuėjo į virtuvę pažiūrėti kas vyksta. Sakė jiems „eikit miegot, gan čia rėkaut“. O tada vyras R. R., jai sako „va davė man“, rodė, jai savo veidą. Ji pasakė R. R., kad čia nieko nėra. Na buvo R. R. lūpa truputį paraudusi, nekraujavo, gal biškį nuo dantų, gerai neapžiūrinėjo. E. R. sako „na tėvai dovanok“, nematė ji, kas ten tarp jų įvyko ir dėl ko, atėjo jau po visko, todėl ir nurodyti tiksliai negali. Jie nenusiramino, juk išgėrę žmonės, nei ten juos vežt kur reikėjo, gi susitaikė ir gerai, čia toks įvykis menkas. Būna, kad pasipyksta jie abu, abu vieno charakterio, karšti abu, todėl taip ir gaunasi. O policiją tai gal E. R. iškvietė. Kam reikėjo čia policijos, būtu visi nuėję miegot ir viskas (b. l. 55-58).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra vieno aukšto mūriniame gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini). Iš vidinio kiemo pusės pro lauko duris patenkama į tambūrą. Iš jo į virtuvę. Virtuvės dešinėje yra miegamojo kambarys, tiesiai yra svetainė. Iš svetainės kairėje yra trečias gyvenamasis kambarys. Pasak nukentėjusiojo, smurtas artimoje aplinkoje įvyko virtuvėje. Šioje patalpoje tvarkinga. Jokių grumtynių pėdsakų, išvartytų daiktų, kraujo ištiškimų nėra. Apžiūrėjus įvykio vietą, jokių nusikalstamos veikos pėdsakų, įrankių nerasta ir nepaimta (b. l. 8-15).

Iš alkotesterio rodmenų registravimo žurnalo kopijos nustatyta, kad E. R. 2020 m. spalio 21 d. 03:39 val. nustatytas 2,64 promilės neblaivumas (b. l. 64).

Iš alkotesterio rodmenų registravimo žurnalo kopijos nustatyta, kad R. R. 2020 m. spalio 21 d. 03:40 val. nustatytas 2,39 promilės neblaivumas (b. l. 64).

Pagal alkotesterio Drager Alcotest 7510 Nr. ARJK-0074, kuriuo tikrintas E. R. blaivumas, patikros sertifikato Nr. 1301334 kopiją, šio alkotesterio patikra atlikta 2020 m. liepos 2 d. (b. l. 63).

Iš kitų daiktų apžiūros protokolo nustatyta, jog teismo medicinos specialistas iš jam pateiktų R. R. medicininių dokumentų pateikė išvadą, kad R. R. padaryta 1,5 cm. dydžio žaizda apatinės lūpos vidiniame paviršiuje ties pasaitėliu paveikus kietu buku daiktu, galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 34, 39-40).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnyje nurodytu nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Mušimas ar kitoks smurtavimas gali pasireikšti poveikiu į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Fizinis skausmas negali būti objektyviai užfiksuotas kaip pavyzdžiui nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas, kuriuos gali pagrįsti rašytiniai įrodymai (specialisto išvados, medicininiai dokumentai ir pan.). Tačiau toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą arba turi būti kreipiamasi į medikus pagalbos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-5/2014, Nr. 2K-152-693/2016).

Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu pabrėžti, kad pagal BK įtvirtintų normų, saugančių asmens sveikatą, sistemą neteisėtas fizinis poveikis bet kokio amžiaus žmogui laikomas nusikalstamu, jei sukelia jam bent fizinį skausmą (BK 140 straipsnis). Fizinio skausmo sukėlimas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui baudžiamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamasis E. R. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios neneigė, jog 2020 m. spalio 21 d. apie 01:00 val. namuose, būdamas neblaivus, kilus konfliktui su tėvu R. R., tyčia kumščiu vieną kartą sudavė į jam į veido sritį. Kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiojo R. R. parodymai, bei tokie objektyvūs duomenys, esantys byloje, kaip alkotesterio rodmenys, kad E. R. nustatytas 2,64 promilės girtumas (b. l. 64), gydytojo išrašas (b. l. 34), taip pat kitų daiktų apžiūros protokolas, kuriame teismo medicinos specialistas pateikė išvadą, kad nukentėjusiajam R. R. padaryta 1,5 cm. dydžio žaizda apatinės lūpos vidiniame paviršiuje ties pasaitėliu paveikus kietu buku daiktu, galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 34, 39-40). Įvertinęs byloje esančius įrodymus, tiek atskirai, tiek jų visetą, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju, be kaltinamojo prisipažinimo yra surinkta pakankamai duomenų pagrįsti kaltinamojo E. R. kaltę, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamajame akte nurodyta, kad E. R. nusikalstamą veiką padarė „būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,39 promilės girtumas.“ Remiantis alkotesterio rodmenų registravimo žurnalo kopija matyti, kad E. R. 2020 m. spalio 21 d. nustatytas 2,64 promilės neblaivumas (b. l. 64). Todėl kaltinime nurodyta aplinkybė tikslintina, nurodant „būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,64 promilės girtumas.“ Toks kaltinime nurodytų aplinkybių pakeitimas teisme galimas, nes jos nėra iš esmės skirtingos kaltinamajame akte nurodytos veikos faktinėms aplinkybėms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 256 straipsnis).

IV. Dėl bausmės skyrimo

BK 140 straipsnio 2 dalis numato sankciją už joje numatytą nusikalstamą veiką – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosiojo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismas nustatė dvi kaltinamojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamas veikas padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo už padarytą nusikalstamą veiką, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausia atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis E. R. padarė vieną nusikalstamą veiką, veikdamas tiesiogine tyčia. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis E. R. yra teistas (b. l. 96-103), ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 154-160), duomenų, kad būtų gydytojo psichiatro ar narkologo įskaitoje nėra, bedarbis, registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Pažymėtina, jog E. R. antrą kartą teisiamas už smurtą artimoje aplinkoje, nusikalstamą veiką padarė praėjus tik metams nuo ankstesnio smurto prieš tėvą, apskritai teisiamas šeštą kartą, todėl šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė – laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir dvi sunkinančios aplinkybės, į tai, kad nusikaltimu nepadaryta ženkli žala, bausmės dydis nustatytinas nežymiai didesnis už sankcijoje numatytą minimalų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamajam E. R. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalių pagrindu paskirta bausmė subendrintina dalinio sudėjimo būdu su 2020 m. liepos 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu skirta 6 mėnesių ir 27 dienų laisvės atėmimo bausme ir 60 MGL (3 000,00 (trijų tūkstančių) eurų) dydžio baudos neatlikta dalimi. VMI duomenimis, atliktos baudos dalis – 8,35 Eur (b. l. 185).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, E. R. taikytas laikinas sulaikymas nuo 2020 m. spalio 21 d. 03 val. 10 min. iki 2020 m. spalio 21 d. 15 val. 16 min. (b. l. 73-75, 91-92), tai yra, viena diena, įskaitytinas į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Teismas, apsvarstęs galimybę taikyti E. R. BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas šias nuostatas taikyti. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad E. R. atitinka formalias BK 75 straipsnyje nustatytas sąlygas, t. y. jis padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus, jam šiuo nuosprendžiu skiriama laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog E. R. siekia keisti gyvenimo būdą, dirba, kritiškai vertina savo elgesį. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas atsižvelgia į kaltinamojo jauną amžių ir aktualia pripažįsta teismų praktiką, kurioje pastebima, kad bet kokia valstybės intervencija ir taikomos poveikio priemonės gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį jauną žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų. Per griežtos priemonės skatina nusikaltimų recidyvą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362-942/2015). Esant šioms aplinkybėms, spręstina, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus skirtinos bausmės atlikimo, todėl kaltinamajam taikytinos BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas dviems metams dviems mėnesiams, skiriant įpareigojimus.

Vadovaujantis BK 72² straipsnio nuostatomis, teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. E. R. nusikalstamą veiką padarė prieš šeimos narį – tėvą. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, kaltinamajam E. R. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

V. Civilinis ieškinys

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už pastarųjų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Tokiu atveju civilinis ieškinys tampa baudžiamosios bylos dalimi ir yra nagrinėjamas pagal BPK X skyriuje įtvirtintas taisykles (BPK 109–117 straipsniai). Civilinio ieškinio pagrįstumas ir dydis kartu su kitomis bylos aplinkybėmis įrodinėjamas pagal BPK taisykles, o tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso įstatymas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 18,80 eurų sumai, kadangi tokio dydžio žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondas patyrė dėl nukentėjusiojo R. R. gydymo sveikatos priežiūros įstaigoje (b. l. 43-52).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nurodyta žala buvo patirta būtent dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, sprendžia, kad civilinis ieškinys tenkintinas ir iš kaltinamojo E. R. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 18,80 eurų turtinė žala.

VI. Kiti klausimai

2020 m. spalio 21 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus nutarimu E. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 93-94), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikintina.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas byloje skirtas nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. R. paskirti bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtąją laisvės atėmimo bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su 2020 m. liepos 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu paskirta 6 (šešių) mėnesių ir 60 MGL dydžio baudos neatlikta dalimi ir E. R. skirti galutinę subendrintą 9 (devynių) mėnesių ir 27 (dvidešimt septynių) dienų laisvės atėmimo bausmę ir 2991,65 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų devyniasdešimt vieno euro, šešiasdešimt penkių euro centų) dydžio baudą, kuri vykdoma atskirai.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo nuo 2020 m. spalio 21 d. 03 val. 10 min. iki 2020 m. spalio 21 d. 15 val. 16 min., tai yra vieną dieną, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 2 dalimis, E. R. paskirtos 9 (devynių) mėnesių ir 27 (dvidešimt septynių) dienų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviems) metams ir 2 (dviems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8, 10 punktais, 6 dalimi, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu E. R. skirti įpareigojimus:

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią E. R. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti E. R. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 12 (dvylika) mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

Nustatyti, kad E. R. lieka galioti 2019 m. spalio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžiu E. R. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (tris) metus, šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžią skaičiuojant nuo 2019 m. spalio 17 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš E. R. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 18,80 Eur (aštuoniolika eurų, aštuoniasdešimt euro centų) turtinės žalos.

E. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.