Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.9; 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2025 m. sausio 29 d.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) specialistu, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 25 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį ir paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, šios bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi. Bausmė atlikta 2019 m. gegužės 21 d., teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. K. 2023 m. gruodžio 24 d. apie 9.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu panaudojo nukentėjusiosios J. P. atžvilgiu fizinį smurtą, o būtent: tyčia ne mažiau trijų kartų alkūne spaudė jai kaklą, tampė už plaukų, spyrė į pilvo sritį bei suėmęs rankomis spaudė jos dešinę ranką, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai J. P. fizinį skausmą ir padarydamas jai poodines kraujosruvas dešiniame dilbyje, dešiniame žaste, kairiame šone, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Proceso dalyvių parodymai ir bylos nagrinėjimo metu surinkti rašytiniai įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. K. kaltu neprisipažino ir parodė, kad iš 2023 m. gruodžio 23 d. į 2023 m. gruodžio 24 d. buvo mieste, klube, išgėrė kelis kokteilius ir paryčiais grįžo namo. Susirašinėdamas su nukentėjusiąja gavo informaciją, kad ji yra klinikose, neturi pinigų kaip grįžti namo, kad ją išvarė tėvai, todėl neturi kur prisiglausti. Jis nukentėjusiajai pervedė pinigų ant taksi, kad ji atvažiuotų pas jį. Jie vartojo alkoholį ir tada nukentėjusioji pradėjo priekaištauti, kad jis per Kalėdas vartoja alkoholį, o jis jos klausė, kodėl ji nedirba, nesiieško darbo ir kilo apsižodžiavimas, vienas ant kito rėkimas, necenzūrinių žodžių vartojimas. Paryčiais nukentėjusioji nuėjo į vonios kambarį apsiplauti savo rūbus, nes kiek jis žino, ji turi šlapimo nelaikymo problemų, o paskui nuėjo į viršų ir atsigulė į lovą. Tada jis vėl atėjo į viršų ir jie toliau pradėjo vienas su kitu kalbėti negražiais žodžiais. Nukentėjusioji pradėjo šnekėti apie jam artimus žmones, kadangi (duomenys neskelbtini) mieste buvo gaisras ir ji įvardijo neva gaisro kaltininką. Kažkada jis buvo dviejų žmonių užpultas ir ji pasakė, kad labai gerai, jog jį sumušė, ir jis iš karto pradėjo sakyti, kad ji važiuotų namo, bet ji atsisakė. Jis dar kelis kartus pakartojo, kad paliktų jo namus, bet ji to nedarė ir jis iškvietė policiją. Pats nenorėjo jos liesti, nes prieš moterį jėgos nera vartojęs. Tada atvažiavo policija ir viskas. Jie buvo pažįstami porą mėnesių ir tarp jų nebuvo rimtų santykių, bendro ūkio nevedė. Jis jai kelis kartus yra pervedęs pinigų, bet jos neišlaikė. Nukentėjusioji kerštauja turbūt dėl to, kad per Kalėdas buvo išprašyta iš namų, o kur ji pasidarė tas žaizdas, jis nežino, nes prie jo nukentėjusioji pareigūnams apie sužalojimus nieko nesakė, tik gulėdama lovoje sakė, kad buvo mušama. Pareigūnė jo klausė, ar jis smurtavo ir jis pasakė, kad ne. Jis buvo apstulbęs, kai jį iškvietė pas tyrėją ir sužinojo, kad jis yra kaltinamas, nors pats išsikvietė policiją. Po to įvykio, sausio mėnesį nukentėjusioji jam rašė arba skambino, bet kai jis sužinojo, kad yra kaltinamas, jis griežtai pasakė, kad jam daugiau neskambinėtų. Pas jį dar buvo likę nukentėjusiosios daiktai, tai juos nuvežė į (duomenys neskelbtini) pas jos tėvus ir paliko. Nukentėjusioji pirmą Kalėdų dieną rašė jam žinutę, kad jis yra jos likimas ir po to skambino jo sesei sakydama, kad nori atvažiuoti su mama švęsti Kalėdas. Jo sesė buvo šokiruota tokių jos skambučių ir antrą Kalėdų dieną jis nukentėjusiajai parašė, kad nebemato jokios prasmės toliau bendrauti. Nukentėjusioji sausio gale buvo atėjusi pas jo sesę į vaistinę su gėlių puokšte ir sakė, kad atsiprašo už tai, ką padarė. Paskui sesė jai vakare rašė ir norėjo detaliau paklausti, kas įvyko, o nukentėjusioji atrašė, kad jis buvo girtas ir tai yra jos koziris, ir ji nueis iki Strasbūro. Kai pareigūnai išsivedė nukentėjusiąją, jis įsipylė ir išgėrė kokteilį, o tada vėl atėjo pareigūnai ir davė jam pūsti, dėl to jis pripūtė 1,33 prom. Vaizdo įraše matosi, kad tas butelis yra nugertas. Jis pas nukentėjusiąją į dušą nesibrovė, jai į plaukus mandarino netrynė ir fizinio smurto nenaudojo. Jis yra dešiniarankis. Jo namuose, vonios kambaryje nuo kriauklės iki klozeto yra pusė metro (2 t., b. l. 98).

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji J. P. parodė, kad 2023 m. gruodžio 24 d. buvo priimamajame ir paprašė, kad galėtų atvažiuoti pas kaltinamąjį. Kaltinamasis jos laukė ir pas jį atvažiavo apie 4–5 val. ryto. Po to jie sėdėjo prie stalo, kalbėjosi ir abu vartojo alkoholį. Ji išgėrė vieną stikliuką. Apie 9 val. tarp jų kilo žodinis konfliktas ir būnant prie stalo kaltinamasis jai ištrynė galvą su mandarinu. Ji nuėjo į vonios kambarį, duše plovė galvą ir tada sušlapo jos drabužiai. Tada į vonios kambarį atėjo kaltinamasis ir jai būnant duše, jis pradėjo veržtis ir su ranka suspaudė jai kaklą. Pamena, kad dušo durys buvo išėjusios iš bėgių. Tada ji jam kažką pradėjo sakyti, prašė, kad atstotų, priešinosi ir jis atleido kaklą, bet po to vėl spaudė ir vėl atleido. Pamena, kad suspaudė su dilbiu, bet su kuria ranka, neprisimena. Kai suspaudė, ji juto skausmą. Nežino, kiek laiko truko spaudimas, bet kvėpuoti galėjo. Po to, būnant prie kriauklės buvo ir spyris. Kiek pamena, tai kaltinamasis jai spyrė su koja į kairę pusę ir atsirado kraujosruva. Kuria kojos dalimi spyrė, negali pasakyti. Neatsimena, ar spyrio metu kaltinamasis buvo dešinėje ar kairėje pusėje, tik žino, kad buvo jai už nugaros ir šonu. Tualeto patalpa, kurioje buvo spyris, yra nedidelė, bet užtektų erdvės spyriui. Kaltinamasis taip pat tampė jai už plaukų. Jos plaukai buvo palaidi ir jis tampė už pakaušio, bet plaukai nebuvo išpešti. Kiek laiko truko pešimas, neprisimena. Nepamena, ar duše, ar prie kriauklės kaltinamasis savo ranka jai buvo suėmęs už dešinės rankos vidinės pusės, bet buvo likusi kraujosruva. Visi veiksmai nutrūko, ji užlipo į viršų ir galvojo kelias valandas pamiegoti, nes ji buvo su šlapiais plaukais ir rūbais, pasakė, kad ji nori išdžiūti, o 12.00 val. paskambins tėvams ir jie ją paims. Kaltinamasis buvo piktas, pasakė išeiti, bet necenzūrinių žodžių nesakė. Ji jautėsi nemaloniai ir prašė, kad leistų išdžiūti. Kaltinamasis kaip ir sutiko, bet paskui iškvietė policiją, kad ją išvestų iš buto. Kai atvyko policija, ji pati atsistojo ir nuėjo, jai nebuvo nustatytas neblaivumas ir jokių apsvaigimo požymių nebuvo. Ji vartoja „Zirteką“, kuris nemigdo, mieguistumo nebuvo. Ji norėjo kaltinamojo namus palikti, bet nenorėjo tokia pasirodyti tėvams. Ji tą pasakė policijos pareigūnams ir prašė, kad nuvežtų ją į moterų centrą ar kur nors kitur, kad ji galėtų tvarkingai grįžti pas tėvus. Ji iš karto greitosios nekvietė, nes galvojo, kad kaltinamasis paliks viską ramiai ir nesiruošė kreiptis į policiją, bet kai atvyko policijos pareigūnai, ji nurodė patirtus sužalojimus. Jeigu kaltinamasis nebūtų kvietęs policijos, ji nebūtų kreipusis, nes ji nenorėjo toliau gvildenti šių dalykų ir jai nieko iš jo nereikia. Apie 2023 m. gruodžio 27 d. ją paguldė į neurologinį skyrių ir tuo metu ji kreipėsi į teismo medikus. Ji nuvyko atlikti tyrimą tik po penkių dienų dėl to, kad kai ją guldė, ji pasakė, kad jai yra sunku vaikščioti, o tada jai pasakė, kad nėra skirtumo, kada ji ateis. Po įvykio kaltinamasis rašė jos mamai, kad ji (J. P.) atsiimtų pareiškimus, bet nei ji, nei mama to neskaitė. Ji yra skambinusi kaltinamajam ir klausė kas vyksta, ką jie daro toliau ir tada kaltinamasis jai pasakė daugiau nesusisiekti. Per kaltinamojo sesę su kaltinamuoju nebandė susisiekti, o pas jo seserį nuėjo pirkti vaistų. Neatsimena, ar davė ką nors kaltinamojo sesei. Kai P. K. yra blaivus, jis yra rūpestingas ir blaivus nebūtų taip elgęsis. Ji su kaltinamuoju susipažino 2023 m. spalio mėnesį ir nuolatos bendraudavo, tarp jų buvo artimi santykiai. Ji turi savo butą (duomenys neskelbtini) gatvėje, bet daugiausiai laiko leisdavo pas kaltinamąjį, pas jį būdavo, gyvendavo, buvo atsivežusi ir savo rūbų. Jie bendro ūkio nevedė, bet jis ją išlaikė. Įvykio dieną jie nusprendė, kad jie yra skirtingi ir nutarė nebebūti kartu. Šiuo metu jie visiškai nebendrauja, nėra sugyventiniai ir jokių santykių nepalaiko. Veikos padarymo metu ji kaip ir buvo jo draugė. Ji turi neįgalumo lygį dėl nugaros ir kraujo ligos. 2023 m. gruodžio 23 d. ji išsikvietė greitąją, kadangi jai buvo pasislinkęs nugaros slankstelis, buvo skausmai, todėl ji pasitepė kremu nuo skausmo ir tada prasidėjo alerginis šokas, visa oda paraudo ir prasidėjo dusulys. Ji pati tepėsi visą nugarą, juosmenį ir koją.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaitė nukentėjusiosios J. P. parodymų dalį, kurie užfiksuoti pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kur nukentėjusioji J. P. parodė, kad jiems būnant virtuvėje, P. pradėjo jos klausinėti, kodėl ji yra „sudirgusi“, jie kalbėjo įvairiomis temomis, apie vaikus ir panašiai. Jiems toliau bendraujant, apie 9.00 val. P. pradėjo kelti žodinius konfliktus ir ją įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, paėmęs mandariną, jis jį sutrynė jai į plaukus. Ji nežino dėl ko tiksliai P. susierzino ir pradėjo konfliktuoti. Žodinio konflikto metu ji nuėjo į pirmame aukšte esantį tualeto ir dušo kambarį, kad išsiplautų galvą. Įlipo į dušą, atsuko vandenį, tuomet atėjęs P., bandydamas atidaryti dušo duris, jas smarkiai traukė, dėl ko jos išėjo iš savo bėgių. Tuo metu jie su P. dar labiau apsižodžiavo, tuomet P., priėjęs prie pat jos, tyčia savo dešinės rankos alkūne pradėjo spausti jos kaklą taip, kad jai pradėjo trūkti oro, todėl ji bandė jį atstumti nuo savęs, tačiau jis vėl prie jos prieidavo ir vėl su alkūne pradėdavo ją dusinti. Tai kartojosi apie tris kartus, visa tai truko iki 5 minučių. Tuomet jai pavykus išlipti iš dušo, P. su savo dešine ranka suėmė jos plaukus ir pradėjo juos tempti, rauti, tačiau, mano, kad jų neišrovė. Po to P. savo kaire koja spyrė jai į pilvo kairę pusę, ties šonkauliais, taip pat P. savo rankomis buvo sugriebęs už jos dešinės rankos, ją spaudė. Tokiais savo veiksmais P. jai sukėlė fizinį skausmą. Iškart po konflikto ji nuėjo į buto antrąjį aukštą, miegamąjį kambarį, palaukti kol P. nurims. Nurimęs P. atėjo pas ją ir teigė, jog jai iškvies policiją, taip ir padarė (1 t., b. l. 14–17).

Teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaitė nukentėjusiosios J. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalį, kur nukentėjusioji J. P. parodė, kad žodinio konflikto metu ji nuėjo į pirmame aukšte esantį tualeto ir dušo kambarį, kad išsiplautų galvą. Įlipo į dušą, atsuko vandenį, tuomet atėjęs P., bandydamas atidaryti dušo duris, jas smarkiai traukė, dėl ko jos išėjo iš savo bėgių. Tuo metu jie su P. dar labiau apsižodžiavo, tada P., priėjęs prie pat jos, tyčia savo dešinės rankos alkūne pradėjo spausti jos kaklą taip, kad jai pradėjo trūkti oro, todėl ji bandė jį atstumti nuo savęs, tačiau jis vėl prie jos prieidavo ir vėl su alkūne pradėdavo ją dusinti. Tai kartojosi apie tris kartus, visa tai truko iki 5 minučių. Tuomet jai pavykus išlipti iš dušo, P. su savo dešine ranka suėmė jos plaukus ir pradėjo juos tempti, rauti, tačiau mano, kad jų neišrovė. Po to P. savo kaire koja spyrė jai į pilvo kairę pusę, ties šonkauliais, taip pat P. savo rankomis buvo sugriebęs už jos dešinės rankos dilbio, ją spaudė. Tokiais savo veiksmais P. jai sukėlė fizinį skausmą. Dar būnant vonioje, jis jai pasakė, kad ji iš jo išeitų. Ji jam pasakė, kad su šlapiais plaukais niekur neis, pasakė, kad palauktų bent kol jai išdžius plaukai. Iškart po konflikto ji nuėjo į buto antrąjį aukštą, miegamąjį kambarį, palaukti kol P. nurims ir kol išdžius plaukai. Nurimęs P. atėjo pas ją ir teigė, jog jai iškvies policiją, nes supyko ant jos, kad barnio metu ji užsiminė apie jo pamotę ir pasakė jam, kad jis yra nuo pamotės priklausomas. Taigi, P. policiją iškvietė. Ji pati kviesti policijos nenorėjo ir neplanavo, kadangi tikėjosi, jog jis nurims, jos plaukai būtų išdžiūvę ir ją apie 12 val. turėjo atvažiuoti pasiimti tėtis, nes jau anksčiau buvo su tėčiu sutarusi, kad ją pasiims. Tai taip būtų išsiskirstę ir abu nurimę. Atvykus policijai ji pradžioje nieko pareigūnėms nesakė, kad P. prieš ją smurtavo, bet kai išėjo iš jo namų į policijos automobilį, matomai pareigūnės pamatė, kad ji buvo „išėjus iš savęs“ ir tada išsikalbėjo, ir ji papasakojo joms, kas nutiko, kad P. prieš ją smurtavo. Po to įvykio ji su P. nutraukė visus ryšius, jie nebendrauja, jis jos neatsiprašė, bet ji ant jo nepyksta ir pretenzijų jam neturi (1 t., b. l. 45–48).

Teismui balsu perskaičius nukentėjusiosios J. P. duotus parodymus, nukentėjusioji J. P. patvirtino duotų parodymų teisingumą ir papildymų neturėjo (2 t., b. l. 84–86).

Teisiamojo posėdžio metu ekspertė M. K. palaikė byloje esančias specialisto išvadas ir paaiškino, kad pagal pirmąją išvadą, 2023 m. gruodžio 29 d. nukentėjusioji buvo atėjusi fiziškai, ji buvo apžiūrėta, požymių, būdingų kaklo smaugimui nebuvo nustatyta, o buvo nustatytos poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje, dešiniame žaste ir kairėje rankoje, kas buvo vertinta nežymiu sveikatos sutrikdymu. Po to, antroje išvadoje yra nurodytos tos pačios aplinkybės kaip ir pirmoje, tačiau atsiranda kažkokie keisti klausimai dėl kažkokių ligų, apie kurias jokių duomenų nerasta. Taip pat buvo nesuprantamas tyrėjos klausimas ar galėjo sužalojimai būti padaryti kitoje vietoje. Ji suprato, kad tai kita geografinė lokalizacija, kas nėra jos kompetencija aiškintis. Taip pat netyčia rado savo klaidą, kad vietoje kairio šono ji buvo įrašiusi kairią ranką, tačiau tai esmės nekeičia ir vis tiek lieka nežymus sveikatos sutrikdymas. Antroje išvadoje apie sumušimus nieko nepateikta, tik tai, kad ji tą pačią dieną tepėsi kažkokiu tepalu nuo skausmo ir prasidėjo alerginė reakcija, dėl ko ėmė mėtyti kūną dėmėmis. Paraudimas nuo alerginės reakcijos ir sumušimo niekuo nesiskiria, paraudimas yra nevertinamas, o tai tiesiog rodo, kad yra sudirginimas. Pagal mechanizmą, patogenezę, tai paraudimas skirtųsi, bet jeigu yra kažkokie tipiniai alergijai būdingi požymiai, tai čia jau yra ne jos kompetencija. Jeigu yra paraudę, nėra galimybės pasakyti ar tai yra dėl alerginės reakcijos, ar išorinio mechaninio pažeidimo. Labai retai būna, kad paraudimai matomi ir antrą parą, nebent jeigu labai smarkiai suspausta oda, tuomet gali likti kažkokia žyma, bet paraudimai paprastai dingsta per keletą valandų. Negali pasakyti, kaip nyksta kraujosruvos, nes pas kiekviena žmogų jos nyksta skirtingai. Moksliškai yra apibrėžti tam tikri rėžiai, jog visų pirma nuo smūgio sutrūkinėja po oda esančios kraujagyslės, išsilieja kraujas, o kraujo išsiliejimo plotas ir gylis labai priklauso nuo traumuojančio faktoriaus, gali būti tiktai paviršinė poodinė kraujosruva, gali pereiti per visą poodinį riebalinį sluoksnį, gali ir giliau. Paskui apie porą parų, priklausomai nuo kraujosruvos dydžio, gali nekeisti spalvos. Pradinė spalva gali būti nuo rausvos, rausvai violetinės, pilkšvos, šviesiai melsvos, melsvai violetinės, tamsiai violetinės, net iki rusvos. Paskui porą dienų, kai kam ir ilgiau, priklausomai nuo pažeidimo gylio, prasideda reakcijos ir toje kraujosruvoje įsijungia organizmo faktoriai, proteoliziniai fermentai ir kūno kūneliai pradedami ardyti. Iš kraujo išsiskiria tam tikros medžiagos, yra hemoglobinas ir kita, ir todėl kraujosruva keičia spalvą. Priklausomai nuo laiko, kaip greitai yra ardoma ir kaip greitai vyksta rezorbcija, ji keičia spalvą į žalsvą, bet viskas priklauso nuo kraujosruvos dydžio, gylio, nuo vietos, kurioje yra ir pačio organizmo. Tada į 3–4, kai kam ir į 5 parą ima keistis spalva į žalią nuo kraštų, nes kraujosruvos rezorbcija prasideda nuo kraštų ir eina iki vidurio. Besirezorbuojant ji tampa gelsva, žalsvai gelsva ir paskui visai blykšta ir pasidaro gelsva ir galų gale visai išnyksta. Šis procesas gali užtrukti nuo savaitės iki trijų, gali būti ir ilgiau. Žmogaus ligos galėtų daryti įtaką ne pačiam kraujosruvų nykimui, bet jų atsiradimui, jeigu pavyzdžiui yra kažkoks smulkių kraujagyslių nepakankamumas. Šiuo atveju ji neturi jokių duomenų, kad nukentėjusiajai būtų taip sutrikdyta, kad kraujosruvos greitai atsirastų. Kraujosruva gali tapti žalsvos spalvos iki 3 parų, bet priklauso nuo daug faktorių ir jos dydžio. Kraujosruva gali tapti gelsva iš karto, jeigu ji yra paviršinė, bet jeigu ji yra gilesnė, tuomet ilgą laiką gali išlikti violetinė. Kasantis gali atsirasti kraujosruvos, bet tuo atveju jos bus kitokios, daugiau taškinio pavidalo, o išvadoje ji nerašė, kad kraujosruvos yra taškinio pavidalo. Be to, kraujosruvai atsirasti turi būti labai smarkus trynimas. Jie duoda tikimybinę išvadą ir kategoriškų išvadų duoti negali, todėl nėra atmetama galimybė, kad kraujosruvos galėjo atsirasti ne tik 2023 m. gruodžio 24 d., bet ir kitą dieną (2 t., b. l. 96–97).

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. V. parodė, kad buvo gautas pranešimas, jog neišeina moteris iš kaltinamojo namų. Užlipus į antrą namo aukštą, lovoje gulėjo moteris, kuri nesutiko keltis. Jai (I. V.) atrodė, kad moteris yra neblaivi, nes elgesys buvo neadekvatus. Jie įkalbinėjo moterį, kad liptų iš lovos. Nepamena, ar moteris buvo pusnuogė, bet kai ji kėlėsi iš lovos pastebėjo, kad buvo pamautos moters kelnaitės. Ar moteris buvo su chalatu, neatsimena. Tada moteris nuėjo į vonią apsirengti, nes ji (I. V.) jos klausė, kur ją nuvežti, o moteris atsakė, kad neturi kur gyventi. Ji sakė, kad drabužiai yra išskalbti, drėgni, todėl nesuprato ar moteris čia gyvena, ar ne, ir buvo sunku suprasti iš kur ta moteris atsirado pas vyrą namuose. Su kaltinamuoju kalbėjo užsidariusi kambaryje ir jis aiškino, kas atsitiko, bet ji nelabai atsimena, ką su juo kalbėjo. Kadangi moteris neapsirengė, jie ją su chalatu vedėsi į mašiną. Moteris norėjo rašyti pareiškimą, bet ji pasakė, kad iš neblaivių asmenų pareiškimo nepriima, nes buvo tikrai įsitikinusi, jog moteris yra neblaivi. Moteris mašinoje nurimo ir pradėjo rodyti, kad ją mušė, lyg ir sakė, kad norėjo lytinių santykių, bet negavęs lytinių santykių sugalvojo išmesti ją iš namų, tačiau ji (I. V.) dėl šių aplinkybių nėra tikra. Sulaikymo patalpoje moteris atvėrusi chalatą rodė sumušimus, bet kur jie buvo, neatsimena. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, kiek atsiminė, tiek tada pasakė.

Teismas, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 2 dalimi, balsu perskaitė liudytojos I. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalį, kur liudytoja I. V. parodė, kad ji dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdyboje, yra vyriausioji patrulė. 2023 m. gruodžio 24 d. patruliavo nustatytame maršrute kartu su vyriausiąja patrule M. S.–Š. radijo šaukiniu „(duomenys neskelbtini)“. Ryte, bet tiksliai neprisimena kelintą valandą, gavo iš budėtojo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), namuose yra nepageidaujamas asmuo. Atvykus nurodytu adresu, jas pasitiko pranešėjas. Kuo vardu vyras, ji dabar neprisimena, jo pavardė K. Jis jas nusivedė į namų antro aukšto kambarį, kuriame ant lovos gulėjo moteris. Vyras pasakė, kad moteris nepageidaujama, kad jis nori, kad ji išeitų iš jo namų. Paprašius paaiškinti, kas atsitiko, jis paaiškino, kad jie susipyko, pats vyras buvo ramus, bet vizualiai matėsi, kad jis neblaivus, be to jautėsi ir alkoholio kvapas. Moteris iš lovos išlipti neskubėjo, bet kai vyras kategoriškai pasakė, kad jis nenori, kad ji čia būtų, ji tuomet pradėjo kalbėti apie smurtą, pasakė, kad tas vyras ją mušė. Ką į tai atsakė vyras ir ar išvis jis kažką į tai atsakė, ji neprisimena. Kai moteris išlipo iš lovos, ji vizualiai atrodė neblaivi, svirduliavo, nelabai aiškiai kalbėjo ir susidarė toks įspūdis, kad ji apie smurtą kalbėjo nerimtai, labiau atrodė, kad nori tam vyrui atkeršyti, kad jis ją norėjo išprašyti iš namų. Moteris nusileidusi į pirmą aukštą, pradėjo dėtis daiktus, išrinko ant virtuvės stalo stovėjusį kaljaną, jį išsiplovė, dėjosi į tašę. Moteris dėvėjo tik chalatą, todėl moteriai pasakė apsirengti prieš važiuojant. Ji pasakė, kad jos rūbai šlapi, išskalbti, kitų rūbų ji neturi. Paprašė to vyro, kad duotų jai savo rūbų, jis atnešė kelnes, bet mergina rengtis atsisakė. Klausė merginos, kur ją vežti, kur ji gyvena, bet ji sakė, kad ji namų neturi, kad ji gyvena gatvėje. Buvo su tuo vyru nuėjusi į kitą kambarį, klausė jo, ar jis ją mušė, jis sakė, kad ne. Paklausinėjo apie ją, kas ji tokia, kur ji gyvena, jis pasakė, kad ji turi tėvus, kurie gyvena (duomenys neskelbtini), kad ji turi butą Kaune ir tikrai gatvėje negyvena. Išėjus su moterimi iš namų, nuėjo prie tarnybinio automobilio, moteris atsisėdo į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą. Patikrino alkotesteriu moters blaivumą, moteris buvo blaivi, kas iš tikrųjų nustebino, nes kaip minėjo pradžioje, atrodė, kad ji tikrai neblaivi. Paklausinėjo moters daugiau apie smurtą, kadangi turėjo įsitikinti, kad iškviesti tyrėjus, ji pasakė, kad jis ją mušė ir parodė kairės rankos žastą, ant kurio matėsi paraudimai. Dar ji rodė šonkaulių sritį, bet ten lyg jokių sužalojimų nematė, rodė kaklą, ant kaklo taip pat jokių žymių nematė. Dar moteris parodė koją ir prie sėdmenų buvo gana didelė mėlynė, bet matėsi, kad ji sena, ji jai tai ir pasakė, ji tuomet patvirtino, kad tai sena mėlynė. Kaip tas vyras ją mušė, arba ji nedetalizavo, arba ji neprisimena. Dar moteris sakė, kad tas vyras iškvietė policiją dėl to, kad ji nenorėjo su juo santykiauti (1 t., b. l. 69–72).

Teismui balsu perskaičius liudytojos I. V. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalį, liudytoja I. V. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą ir papildomai parodė, kad nukentėjusiosios apsvaigimui nustatyti kiti tyrimai nebuvo atlikti (2 t., b. l. 97).

Iš 2023 m. gruodžio 24 d. asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėjus J. P. kūną, ant jos dešinės rankos matomas nežymus paraudimas, ant jos pilvo srities, kairėje pusėje, ties šonkauliais, matomas nežymus paraudimas ir tamsesnė žymė žemiau, ant moters kaklo žymių nesimato (1 t., b. l. 49–51).

Iš 2024 m. vasario 28 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad prie ikiteisminio tyrimo pateikti kūno kameros du vaizdo ir garso įrašai. Atidarius vaizdo įrašą, pavadinimu „PSS-20231224-095351UTC+0200“, matoma, kad vaizdo įrašo trukmė yra 30 min. Matoma, kad filmuojama lauke, prie gyvenamojo namo. Matoma, kad prie lauko durų stovi policijos pareigūnė, prie kurios prieina filmuojanti pareigūnė. Atsidaro durys, pareigūnės paklausia moters, kaip nueiti iki tam tikro buto, moteris parodo. Pareigūnė paklausia, kas ten gyvena, moteris atsako: „K. sūnus“. Policijos pareigūnės išeina iš kiemo ir eina aplink pastatą į kitą kiemą. Priėjus prie durų, pareigūnės skambina į duris ir beldžiasi. Pareigūnė praveria duris, pasisveikina, tačiau niekas neateina. Netrukus nuo vartelių ateina vyras ir su pareigūnėmis įeina į namus, lipa laiptais į antrą aukštą. Užlipus į antrą aukštą, vyras įeina į kambarį. Kambaryje, ant lovos, po antklode, guli moteris. Vyras pasako, kad jis norėtų, kad ji išeitų. Pasigirsta moters balsas, moteris sako, kad jie kartu yra du mėnesius. Moteris pakelia galvą, pasižiūri į kairę ranką sakydama: „šiaip žinokit yra ir smurtauta“. Pareigūnė paklausia, ar jie susipyko. Moteris atsako: „nu taip, ta prasme per daug patinku aš jam, bijo pripažinti, abiejų tėvų netekęs“. Pareigūnė klausia moters, ar ji turi kur apsistoti. Moteris atsako, kad ne. Vyras vis kartoja, kad tai jo namai, kad jis nori, kad ji išeitų. Pareigūnė sako, kad ji nori išsiaiškinti kas nutiko. Vyras pasako, kad nesmurtavo. Vyras su moterimi tarpusavyje diskutuoja. Jis sako, kad ji išeitų, ji kalba apie šlapius plaukus. Ne viskas girdima, ką ji sako, nes ji kalba negarsiai. Pareigūnė paklausia vyro, ar jis blaivus, jis atsako, kad ne. To paties paklausia moters, ji atsako, kad blaivi. Pareigūnė paklausia vyro, dėl ko jie susipyko. Jis atsako, kad moteris įžeidinėjo jo artimus mirusius žmones. Diskutuojant apie nereikšmingus dalykus, vyras pasako, kad tą moterį pažįsta pusantro mėnesio. Moteris lipdama iš lovos pasako vyrui: „aš išsiimsiu visas abdukcijas“. Vyras atsako: „gerai“. Moteris, apsigaubusi chalatu, lipa žemyn. Pareigūnė paklausia kur jos drabužiai, ji atsako, kad šlapi. Pareigūnė paklausia, ar ji turi kuo apsirengti, ji atsako, kad ne. Moteris ateina į virtuvę ir dedasi kažkokius daiktus į sportinį krepšį. Pareigūnė pasako moteriai, kad ji taip į gatvę eiti negali. Moteris pasako, kad ji neturi rūbų, kad jie šlapi. Pareigūnė paklausia, kur jos kiti daiktai. Ji ranka parodo į vyrą sakydama: „išskalbė“. Pareigūnė vėl klausia, kur jos daugiau daiktų, ji atsako, kad ji čia nebūna. Pareigūnė paklausia, kur ji būna, kur jos daiktai, moteris atsako, kad ji neturi namų, priduria, kad ji tokia pas tėvus nevažiuos. Pareigūnės toliau klausia kur ji būna, kur jos daiktai, kur ji gyveno anksčiau, ji atsako, kad namų neturi, kad per tą vyrą jos tėvai ją išmetė, atsisakė. Pareigūnė pasako, kad ji pusnuogės moters niekur neveš, prašo vyro, kad duotų moteriai savo rūbų, moteris atsisako. Pareigūnė klausia, ar jos tėvai jos nepriimtų. Ji atsako, kad ji neturi tėvų, kad „per jį tėvai atsakė“. Pareigūnė, paėjusi su vyru į kitą patalpą, paklausia apie moterį, paklausia kur jos daiktai. Jis pasako, kad moteris turi butą, bet tėvai atėmė raktus, patys tėvai gyvena (duomenys neskelbtini). Pareigūnė nueina į virtuvę, kurioje moteris nuo virtuvinio stalo ima daiktus, juos šluosto, nusineša į koridorių. Pareigūnė klausia moters, kur ją nuvežti, kokiu adresu. Moteris atsako, kad neturi kur važiuoti, kad tegu ją nuveža į prieglaudą. Pareigūnė paklausia, kur ji buvo iki šios dienos, kol atvažiavo pas vyrą, juk ne gatvėje gyveno. Moteris atsako, kad ji gyveno gatvėje, kad iš gatvės ją pasiėmė. Girdima, kad vyras sako, kad tėvai gyvena (duomenys neskelbtini). Moteris pasako, kad prieš tėvus gėdos nesidarys. Pareigūnė pasako, kad bent iki (duomenys neskelbtini) ją gali nuvežti, moteris pasako, kad tokia pas tėvus nevažiuos. Moteris pasako pareigūnėms, kad ją vežtų ne namo, o „kur daro abdukcijas“. Pareigūnė pasako, kad ji pareiškimą galės rašyti, kai ji bus visiškai blaivi. Pareigūnės su moterimi išeina iš namo ir eina link tarnybinio automobilio. Pareigūnė moteriai pasako, kad jos ją gali nuvežti pas jos tėvus arba į nakvynės namus. Moteris atsako: „tai aišku, kad pas tėvus“. Pareigūnė paklausia, kur jie gyvena. Ji atsako, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje. Moteris atsisėda į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą. Pareigūnė patikrina alkotesteriu moters blaivumą. Moteris pasako: „pas mane nuliai, važiuojam nusiimti abdukciją“. Pareigūnė, kreipdamasi į moterį, jos klausia: „tai kas čia buvo, aš taip ir nesupratau“. Moteris neatsako tiesiogiai į klausimą, atsako, kad ne į tą įsižiūrėjo, kad nenorėjo į pasimatymą eiti, mama įkalbėjo. Pareigūnei paklausus kaip jie čia susipažino, moteris atsako, kad su tuo vyru du mėnesius gyveno. Pareigūnė paklausia, kur tuomet jos visi daiktai. Moteris atsako, kad ji šiuo metu be daiktų, nes jis pas ją būdavo. Moteris vėl pakartoja, kad nori važiuoti „išsiimti abdukciją“, kad dabar ji ant jo rašys. Pareigūnė pasako, kad gali iš jos priimti pareiškimą, kad dėl abdukcijos turės kreiptis vėliau. Moteris sako, kad tuomet mėlynės nebus ryškios. Pareigūnė paklausia, kur yra mėlynės. Moteris pasako, kad ji dabar nenusirenginės, bet netrukus pakelia chalatą nuo šlaunies sakydama: „gal čia pradedam nuo visų šitų“. Moters koją dengia pareigūnės ranka, todėl mėlynė nėra matoma. Pareigūnė pasako, kad čia sena mėlynė. Moteris patvirtina, kad ji sena, tuomet pasako, kad yra ant rankos. Pareigūnė paklausia moters, ar vyras prieš ją smurtavo, ji atsako, kad smurtavo. Pareigūnė paklausia kada. Moteris atsako, kad šiandien, prieš iškvietimą. Pareigūnė pasako, kad ji vis tiek turi pamatyti mėlynes, kad iškviesti tyrėjus. Moteris apnuogina savo dešinę ranką, rodo žastą, sako, „va šičia buvo raudona, bet dabar jau nyksta, nu jos neryškios tokios“. Pareigūnė pirštu rodo į žastą sakydama: „va čia, va, jo“. Moteris pasako, kad dar įspyrė į šonkaulius. Pareigūnė paklausia, kaip jis prieš ją smurtavo, moteris atsako: „ir spardė, ir stumdė, ir smaugė, ir“. Pareigūnė pasitikslina, ar šiandien. Moteris atsako, kad taip. Moteris patraukia marškinėlių apykaklę į apačią, klausdama, kad ant kaklo turbūt nelabai matosi. Pareigūnė atsako, kad ne, kad ant kaklo nieko nėra. Pareigūnė paklausia, kur vyras jai spyrė. Ji ranka parodo kairę šonkaulių pusę. Pareigūnė paklausia, ar vieną kartą spyrė, moteris atsako, kad vieną kartą, o po to smaugė. Pareigūnė paklausia, kur dar jis jai trenkė. Moteris atsako: „aš šiaip rakinausi jau vonioj, kad jisai ten tam tualete, kad jisai nepradėtų“. Moteris pakelia chalatą ir rodydama šonkaulių sritį sako: „čia, aš nežinau, ar matysis“. Pareigūnė pasako: „kažkokie paraudimai tik tais“. Pareigūnė klausia, ar mušė rankomis. Moteris atsako: „aišku, kad ir mušė, ir stumdė, ir už plaukų tampė ir tąsė“. Pareigūnė nutolsta nuo tarnybinio automobilio paskambinti telefonu. Kalbėdama telefonu, galimai su budėtoju, papasakoja situaciją, sako, kad ant rankos pas moterį matoma šviežia, neryški mėlynė, paraudimas. Ant šonkaulių nelabai kas matosi. Dar pareigūnė pasako, kad moteris iš pažiūros atrodė neblaivi, bet patikrinus blaivumą, nustatė, kad ji blaivi. Vaizdo įrašas baigiasi.

Atidarius vaizdo įrašą, pavadinimu „PSS-20231224-102346UTC+0200“, matoma, kad vaizdo įrašo trukmė yra 10 min. 58 sek. Matoma, kad tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpoje sėdi pirmame vaizdo įraše minima moteris. Moteris kažką pasakoja ikiteisminiam tyrimui nereikšmingus dalykus. Policijos pareigūnė moters paklausia, dėl ko vyras ją pradėjo mušti. Moteris atsako: „už tai, kad pasakiau, jisai kažką tai, aš neatsimenu dėl ko ten pradėjo, ramu, jis sako, tu išvis kai ateini į šitus namus, labai nervuota, nes aš sakau, kad čia sakau daug konfliktų, sakau ne vien prieš mane aš jaučiu, kad yra. Nu ir jį tai pradėjo siutinti“. Pareigūnė pasako, kad įdomi priežastis pradėti mušti. Pareigūnė paklausia, ar pirmame aukšte jis pradėjo mušti. Moteris atsako: „jo, jo, jis...“, toliau ką kalba, nesigirdi, kadangi tyliau pradeda kalbėti ir paskui kažką kalba nesusijusį su ikiteisminiu tyrimu. Viena iš pareigūnių nueina pas vyrą į namus, patikrinti jo blaivumą. Vyrui nustatomas 1,33 promilių neblaivumas. Pareigūnė grįžta prie tarnybinio automobilio (1 t., b. l. 73–76).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-iojo skyriaus vyriausiosios patrulės M. S.-Š. 2023 m. gruodžio 24 d. tarnybinio pranešimo dėl gauto pranešimo nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 29 d., apie 9.45 val. iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas, kad pas pranešėją namuose yra pažįstama moteris, kuri prašoma neišeina. Ji yra nepageidaujama. Laukia namie. Atvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), pasitiko pranešėjas P. K., kuris paaiškino, kad šiuo metu pas jį pasisvečiuoti atvyko J. P., tačiau šiuo metu jis nepageidauja, kad ji liktų jo namuose. Aiškinantis aplinkybes, P. K. paaiškino, kad tarp jo ir J. P. kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu moteris įžeidė jo mirusius artimuosius, todėl jis nepageidauja, kad moteris liktų jo namuose. Asmuo buvo akivaizdžiai neblaivus. Patikrinus alkotesteriu „Alcotest“ 7510 Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato numeris (duomenys neskelbtini), P. K. nustatytas 1,33 promilių neblaivumas. Pabendravus su J. P., ši paaiškino, kad šiandien ryte atvažiavo į P. K. namus pasisvečiuoti, nes su juo palaiko draugiškus santykius, tačiau kartu negyvena. Moteris paaiškino, kad būnant virtuvės patalpoje, bendraujant kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu P. K. moterį tampė už plaukų, vieną kartą tyčia spyrė į kairės pusės šoną, sugriebė už dešinės rankos, smaugė rankomis. Bandydama pabėgti nuo smurtaujančio P. K., ši užsirakino vonios kambaryje. Patikrinus alkotesteriu „Alcotest“ 7510 Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato numeris (duomenys neskelbtini), J. P. nustatyta 0,00 prom (1 t., b. l. 81).

Iš 2024 m. balandžio 25 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad J. P. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (1 t., b. l. 171).

Iš 2023 m. gruodžio 29 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad J. P. konstatuotos poodinės kraujosruvos kairiame dilbyje, dešiniame žaste, kairėje rankoje, padarytos kietais bukais daiktais, keturiais ar daugiau trauminiais poveikiais, galimai užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 64–65).

Iš 2024 m. gegužės 24 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad:

1. J. P. konstatuotos poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, dešiniame žaste, kairiame šone, padarytos kietais bukais daiktais, keturiais ar daugiau trauminiais poveikiais galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje ir dešiniame žaste galėjo būti padarytos ir suspaudžiant žastą ir dilbį rankomis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) 1-ame punkte nurodytos neteisingos sužalojimų lokalizacijos – techninė klaida. Teisingomis lokalizacijomis laikyti papildomos specialisto išvados 1-ame punkte nurodytas lokalizacijas);

2. Kadangi pateiktuose 2023 m. gruodžio 23 d. medicininiuose dokumentuose jokių sužalojimų nenurodyta bei nepateikta jokių objektyvių duomenų apie tą dieną galimai prieš ją naudotą smurtą, todėl vertinant teismo medicininės apžiūros metu konstatuotų poodinių kraujosruvų morfologinį vaizdą, labiausiai tikėtina, kad jos padarytos 2023 m. gruodžio 24 d.;

3. Jokių objektyvių klinikinių duomenų apie tai, kad J. P. serga porfirija, ar kad ji vartoja kokias nors chemines medžiagas, nepateikta, todėl atsakyti į šį menamą klausimą negalima;

4. Konstatuoti sužalojimai yra savo ranka pasiekiamose lokalizacijose. Nustatyti, kokioje „kitoje vietoje“ (jei turima omenyje kita geografinė lokalizacija) J. P. galėjo atsirasti poodinės kraujosruvos, nėra teismo medicinos gydytojo kompetencija (2 t., b. l. 15–18).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Be to, duomenys tikrinami tarpusavyje lyginant iš skirtingų šalių gautus duomenis. Teisėjas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Atitinkamos išvados gali būti daromos įvertinus tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek ir įrodymų visumą (BPK 20 straipsnis).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, turi būti nustatyta, kad būtent jo neteisėti veiksmai (mušimas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši nusikalstama veika apima mušimą ar kitokį smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias.

Kaltinamasis P. K. savo kaltės nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu ir teigė, kad kaltinime nurodytu laiku prieš nukentėjusiąją nesmurtavo, iš kur atsirado nukentėjusiosios sužalojimai, nežino. 2023 m. gruodžio 23 d. apie 5.00 val. pas jį į namus atvažiavo nukentėjusioji, jie kalbėjosi. Jiems bekalbant, tarp jų kilo žodinis konfliktas. Nukentėjusioji nepagarbiai kalbėjo apie jo mirusius artimuosius, todėl paprašė jos išeiti iš namų. Nukentėjusiajai neišeinant, iškvietė policijos pareigūnus.

Nukentėjusioji J. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinime nurodytą dieną apie 9 val. tarp jos ir kaltinamojo kilo žodinis konfliktas ir būnant prie stalo kaltinamasis jai ištrynė galvą su mandarinu. Ji nuėjo į vonios kambarį, duše plovė galvą, tad sušlapo jos drabužiai. Tada į vonios kambarį atėjo kaltinamasis, pradėjo veržtis į dušo kabiną ir su ranka suspaudė jai kaklą. Pamena, kad dušo durys buvo išėjusios iš bėgių. Tada ji kaltinamajam kažką pradėjo sakyti, prašė, kad atstotų, priešinosi ir jis atleido kaklą, bet po to vėl spaudė ir vėl atleido. Pamena, kad suspaudė su dilbiu, bet su kuria ranka, neprisimena. Kai kaltinamasis suspaudė, ji juto skausmą. Nežino, kiek laiko truko spaudimas, bet kvėpuoti galėjo. Po to, būnant prie kriauklės buvo ir spyris. Kiek pamena, kaltinamasis jai spyrė su koja į kairę pusę ir atsirado kraujosruva. Kuria kojos dalimi spyrė, negali pasakyti. Neatsimena, ar spyrio metu kaltinamasis buvo dešinėje ar kairėje pusėje, tik žino, kad buvo jai už nugaros ir šonu. Tualeto patalpa, kurioje buvo spyris, yra nedidelė, bet užtektų erdvės spyriui. Kaltinamasis taip pat tampė jai už plaukų. Jos plaukai buvo palaidi ir jis tampė už pakaušio, bet plaukai nebuvo išpešti. Kiek laiko truko pešimas, neprisimena. Nepamena, ar duše, ar prie kriauklės kaltinamasis savo ranka jai buvo suėmęs už dešinės rankos vidinės pusės, buvo likusi kraujosruva. Be to, teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji J. P. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumą, palaikė juos.

Taigi, kaltinamojo P. K. ir nukentėjusiosios J. P. parodymai skiriasi, kitų asmenų, kurie įvykį būtų matę tiesiogiai, byloje nenustatyta.

Vertinant kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymus, teismas pažymi, jog būtina nustatyti, ar kiti byloje surinkti duomenys gali patvirtinti ar paneigti atitinkamas jų nurodytas aplinkybes, dėl ko būtų pagrindas jų parodymus vertinti kaip patikimus. Be to, surinkti duomenys turi būti vertinami ne tik atskirai, tačiau ir visumoje, pastebint, kad ne visada reikšmingos aplinkybės gali būti nustatomos remiantis tiesioginiais įrodymais, – atitinkami faktai gali būti nustatinėjami ir netiesioginiais įrodymais, tais atvejais, kai jie tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine, sugretinti ir su tiesioginiais įrodymais, leidžia daryti tam tikras išvadas.

Nors kaltinamasis P. K. kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos nepripažino, tačiau kaltinamojo kaltę patvirtina byloje esanti įrodymų visuma, t. y. nukentėjusiosios parodymai, iš dalies liudytojos parodymai, specialisto išvada, apžiūros protokolas ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamasis P. K. paskambino Bendrojo pagalbos centro telefono numeriu ir nurodė, kad iš jo namų neišeina pažįstama moteris (1 t., b. l. 38). Po šio skambučio į kaltinamojo namus atvyko policijos pareigūnai, kuriems kaltinamasis P. K. paaiškino, kad iš jo namų prašoma neišeina J. P., tarp jų buvo kilęs konfliktas. Policijos pareigūnai miegamojo kambaryje lovoje rado gulinčią nukentėjusiąją, kuri, besiaiškinant įvykio aplinkybes, nurodė, kad buvo smurtauta, ji išsiims abdukciją. Ji teigė, kad nenorinti forminti, nes ne ji, o jis (P. K.) dirba savivaldybėje. Teigė, kad kaltinamajam P. K. pasakė, jog išeis, kai išdžius plaukai. Kaltinamajam P. K. nurodžius, kad prieš nukentėjusiąją nebuvo naudojamas smurtas, policijos pareigūnai daugiau nukentėjusiosios apie jos atžvilgiu naudotą smurtą neklausinėjo ir sprendė klausimą dėl jos išvežimo iš P. K. namų. Nukentėjusioji J. P. buvo apsirengusi chalatą, jos plaukai buvo šlapi ir teigė, kad ir jos drabužiai yra šlapi, pats kaltinamasis drabužius išskalbė, daugiau neturi ką apsirengti. Kai nukentėjusioji, vilkėdama chalatą, su policijos pareigūnais nuėjo į tarnybinį automobilį, nukentėjusioji paaiškino, kad kaltinamasis P. K. prieš ją smurtavo, rodė ant kūno esančius paraudimus – dešinės rankos žaste, kairėje šonkaulių pusėje, taip pat rodė kaklą ir teigė, kad P. K. jai tampė plaukus, spyrė į šonkaulius, ją mušė, spardė, stumdė, smaugė. J. P. norėjo rašyti pareiškimą, prašė ją nuvežti dėl abdukcijos išsiėmimo, tačiau policijos pareigūnė paaiškino, kad pareiškimą galės rašyti tik būdama blaivi. Kaip matyti, tik tada, kai patikrinus nukentėjusiosios J. P. blaivumą buvo nustatyta, jog ji yra blaivi, policijos pareigūnai pradėjo aiškintis galimas smurto prieš nukentėjusiąją aplinkybes.

Liudytoja I. V. parodė, kad atvykus į įvykio vietą susidarė įspūdį, jog nukentėjusioji yra neblaivi, elgėsi neadekvačiai, tačiau patikrinus alkotesteriu, nustatyta, kad ji yra blaivi. Nukentėjusioji nurimo tik tarnybiniame automobilyje ir tada paaiškino, kad prieš ją buvo smurtauta. Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad J. P. pranešė, jog P. K. dešinės rankos alkūne pradėjo spausti jos kaklą, dešine ranka suėmė jos plaukus ir juos tempė, rovė, kaire koja spyrė į pilvo kairę pusę ties šonkauliais, rankomis sugriebė jos dešinę ranką ir ją spaudė (1 t., b. l. 14–17). Iš asmens apžiūros protokolo nustatyta, jog 2023 m. gruodžio 24 d. apžiūrėjus nukentėjusiosios J. P. kūną, ant jos dešinės rankos matomas nežymus paraudimas, ant pilvo srities, kairėje pusėje, ties šonkauliais, matomas nežymus paraudimas ir tamsesnė žymė žemiau, ant kaklo žymių nesimato (1 t., b. l. 49–55). Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atvykusi pas teismo medicinos ekspertą J. P. paaiškino, kad 2023 m. gruodžio 24 d. apie 9.00 val. P. K. prirėmęs prie sienos dilbiu spaudė kaklo plote, trūko oro, tampė už rankų, spaudė dešinę ranką savo rankomis, spyrė vieną kartą į kairė šoną, tampė už plaukų. Apžiūrėjus nukentėjusiąją užfiksuotos kraujosruvos dešiniame dilbyje, dešiniame žaste, kairiame šone vidurinėje pažasties linijoje šonkaulių projekcijoje (1 t., b. l. 64–65). Byloje esanti specialisto išvada bei patikslinta specialisto išvada (1 t., b. l. 64–65, 2 t., b. l. 15–18) patvirtina, kad J. P. konstatuotos poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, dešiniame žaste, kairiame šone, padarytos kietais bukais daiktais, keturiais ar daugiau trauminiais poveikiais galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje ir dešiniame žaste galėjo būti padarytos ir suspaudžiant žastą ir dilbį rankomis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šie paminėti byloje surinkti objektyvūs duomenys patvirtina, kad kaltinamasis P. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje smurtavo nukentėjusiosios J. P. atžvilgiu, t. y. ne mažiau tris kartus alkūne spaudė jai kaklą, tampė už plaukų, spyrė į pilvo sritį, suėmęs rankomis spaudė nukentėjusiosios dešinę ranką, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarydamas poodines kraujosruvas dešiniame dilbyje, dešiniame žaste, kairiame šone, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiosios J. P. parodymais dėl analizuojamo įvykio ir vertina juos kaip objektyvius ir patikimus, nes nukentėjusioji nuo pat bylos tyrimo pradžios gana nuosekliai nurodė visų jos atžvilgiu atliktų veiksmų esmines aplinkybes (kas, kuriuo metu ir kokiomis aplinkybėmis sužalojo, kokiais veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas), jos parodymai atitinka byloje surinktų įrodymų visumą, be to nukentėjusiosios parodymai, duoti teisme, atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus praėjus sąlyginai nedaug laiko po įvykio, be to prieš duodant parodymus teisme nukentėjusioji buvo įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, o pateikiant pareiškimą nukentėjusioji buvo įspėta dėl atsakomybės pagal BK 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą (1 t., b. l. 14–17). Nukentėjusioji J. P. esmines fizinio skausmo sukėlimo ir sveikatos sutrikdymo aplinkybes nurodė atvykusiems policijos pareigūnams, pateikdama pareiškimą bei apklausiama liudytoja, praėjus kelioms valandoms po smurto jos atžvilgiu pavartojimo, analogiškas aplinkybes nukentėjusioji nurodė ir nuvykusi pas teismo medicinos ekspertą, teisiamojo posėdžio metu, nukentėjusiosios parodymus patvirtina specialisto išvada ir kiti byloje surinkti objektyvūs duomenys. Policijos pareigūnai įvykio vietoje užfiksavo paraudimus ant nukentėjusiosios kūno. Šios aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusiajai fizinis skausmas buvo sukeltas ir nukentėjusiosios sveikata vis tik buvo sutrikdyta kaltinime nurodytomis aplinkybėmis ir vietoje, o ne kitur ir ne kitu laiku, tuo labiau, kad byloje nenustatyta, jog nukentėjusioji būtų susižalojusi kitomis aplinkybėmis ir kitu laiku. Nors kaltinamasis laikėsi pozicijos, kad paraudimai ant nukentėjusiosios kūno galėjo atsirasti nuo alerginės reakcijos į tepalą, kuriuo nukentėjusioji tepė nugarą, ar kokius nors medikamentus, vis tik tokius kaltinamojo teiginius paneigia papildoma specialisto išvada bei teismo medicinos ekspertės M. K. paaiškinimai teisiamojo posėdžio metu.

Nors kaltinamasis ir jo gynėja teisiamojo posėdžio metu teigė, kad nukentėjusiosios parodymai apie tai, kad konflikto metu iš bėgių iškrito dušo kabinos durys yra neteisingi, ir šią aplinkybę grindė įvykio vietos apžiūros metu padaryta fotonuotrauka Nr. 9 (1 t., b. l. 34), tačiau teismas tokius teiginius atmeta kaip nepagrįstus. Visų pirma pažymėtina, kad paminėtoje fotonuotraukoje visa dušo kabina neužfiksuota, jos viršaus nematyti. Kita vertus, tiek byloje esančioje fotonuotraukoje Nr. 8, tiek ir fotonuotraukoje Nr. 9 (1 t., b. l. 33–34) matyti, kad dušo kabina yra kvadrato formos, kampinė, dušo kabina sudaryta iš dviejų stabilių (nestumdomų) stiklinių sienelių ir stumdomų stiklinių durų, kurios užsidaro stačiu kampu. Vienos stumdomos durys yra nustumtos prie nestumdomos (stabilios) dušo kabinos sienelės, o kitų stumdomų durų nėra. Tiek paminėtose fotonuotraukose, tiek ir byloje esančiame kūno kameromis užfiksuotame vaizdo įraše matyti, kad vienos dušo kabinos stumdomos durys yra padėtos tarp sienos su langu ir unitazo. Dušo kabinos durys paremtos į sieną ir užstoja dalį palangės ant kurios sudėti įvairūs higienos reikmenys. Dušo kabinos durys ties grindimis į sieną atremtos maždaug trisdešimties laipsnių kampu, dušo kabinos durys į sieną remiasi viršutine dalimi. Dušo kabinoje pakabinti drabužiai, kuriuos nukentėjusioji įvardijo kaip šlapius ir policijos pareigūnų raginama, pasiėmė. Taigi šios aplinkybės vis tik paneigia kaltinamojo ir jo gynėjo teiginius apie tai, kad dušo kabina buvo tvarkinga, durys iš bėgių nebuvo išėję, tuo tarpu aplinkybės, kad vienos dušo kabinos stumdomos durys dar iki įvykio nebuvo pritvirtintos dušo kabinoje, nei kaltinamasis, nei jo gynėja nenurodė.

Įvertinus aukščiau išvardintus liudytojų parodymus, kitus rašytinius ir daiktinius įrodymus, sugretinus juos su nukentėjusiosios parodymais, kurie yra nuoseklūs, teismas sprendžia, kad kiti byloje surinkti duomenys patvirtina nukentėjusiosios parodymus ir laiko nustatyta, kad kaltinamasis vis tik smurtavo nukentėjusiosios atžvilgiu.

Tuo tarpu kaltinamojo P. K. parodymus, kad jis nukentėjusiosios atžvilgiu neatliko jokių tyčinių smurtinių veiksmų, skausmo jai nesukėlė, teismas vertina kaip neobjektyvius, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, kaip kaltinamojo pasirinktą gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą. Byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusioji siektų apkalbėti ar nepagrįstai apkaltinti kaltinamąjį nebūto nusikaltimo padarymu. Kaltinamojo teiginiai, jog nukentėjusioji siekia jį nepagrįstai apkaltinti, nes kaltinamasis P. K., po to, kai nukentėjusioji nekorektiškai kalbėjo apie jo mirusius artimuosius, pareiškė, kad nukentėjusiajai to neatleis, atmetami kaip nepagrįsti. Kaltinamasis ir nukentėjusioji buvo pažįstami kiek mažiau nei porą mėnesių, juos siejo trumpalaikiai santykiai. Kaip matyti, nukentėjusioji policijos pareigūnų nekvietė, apie jos atžvilgiu vartotą smurtą policijos pareigūnams pranešė tik po to, kai pareigūnai atvyko pagal paties P. K. pranešimą, iš pradžių teigė, kad nenori forminti įvykio, nes kaltinamasis dirba savivaldybėje, be to byloje nenustatyta, kad nukentėjusioji be pagrindo kviestų specialiąsias tarnybas. Nors nukentėjusioji policijos pareigūnams atrodė neblaivi, galimai elgėsi neadekvačiai, tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad proceso dalyvių paaiškinimais nustatyta, jog nukentėjusioji pas kaltinamąjį atvyko apie 5 val. ryto, prieš tai buvo gydymo įstaigoje, į kurią ją pristatė greitosios medicinos pagalbos tarnyba dėl pablogėjusios sveikatos, nukentėjusioji buvo blaivi, byloje nėra jokių duomenų apie jos apsvaigimą nuo psichiką veikiančių medžiagų, dėl sveikatos būklės jai sunku vaikščioti, tuo tarpu individuali nukentėjusiosios reakcija į susidariusią situaciją nepaneigia kaltinamojo smurtinio elgesio. Kaip matyti, nukentėjusioji jautriai sureagavo į tą aplinkybę, kad kaltinamasis ją išprašo namų, jos drabužiai buvo šlapi, nenorėjo tėvams rodytis apsirengusi chalatu, teigė, kad būtent dėl kaltinamojo susipyko su tėvais, todėl negali jiems tokia pasirodyti, rinkosi savo daiktus ir juos dėjosi į krepšį, ir tik likusi viena su pareigūnais pasakė, kad ją vežtų į tėvų namus, ir, kaip jau minėta, nustačius, jog ji yra neblaivi, prašė priimti pareiškimą ir pristatyti ją abdukcijai.

Teismas vertina, kad išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje, įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Byloje esančių įrodymų viseto pagrindu nustatyta, kad P. K. 2023 m. gruodžio 24 d. apie 9.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu panaudojo nukentėjusiosios J. P. atžvilgiu fizinį smurtą, o būtent: tyčia ne mažiau trijų kartų alkūne spaudė jai kaklą, tampė už plaukų, spyrė į pilvo sritį bei suėmęs rankomis spaudė jos dešinę ranką, tokiu būdu sukeldamas nukentėjusiajai J. P. fizinį skausmą ir padarydamas jai poodines kraujosruvas dešiniame dilbyje, dešiniame žaste, kairiame šone, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kadangi, būdamas suaugęs ir pakaltinamas, turėjo suprasti ir suprato, jog spaudžiant kaklą alkūne, spiriant koja, suimant už rankos ir raunant plaukus, nukentėjusiajai sukels pasekmes – mažų mažiausiai nukentėjusioji patirs fizinį skausmą arba bus padarytas kūno sužalojimas ir to norėjo. Byloje nėra jokių aplinkybių, dėl kurių kaltinamasis P. K. būtų turėjęs pagrindą manyti, jog tokių padarinių neatsiras ar siekė jų išvengti. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dėl tokių kaltinamojo veiksmų jai skaudėjo, juto fizinį skausmą, prašė kaltinamojo ją paleisti, ant jos kūno liko panaudoto fizinio smurto žymės – kraujosruvos, taigi šiuo atveju tai nebuvo vien tik fizinis sąlytis su kito žmogaus kūnu. Ši veika sukėlė padarinius – J. P. sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, ką patvirtina byloje esanti specialisto išvada, taigi tarp kaltinamojo veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Iš kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų nustatyta, kad jie buvo pažįstami kiek mažiau nei du mėnesius, nuolat kartu negyveno, bendro ūkio nevedė, nors kartais apsilankydavo vienas pas kitą, kaltinamasis yra davęs pinigų nukentėjusiajai, tačiau jos neišlaikė, nukentėjusioji savo asmeninių daiktų pas kaltinamąjį namuose neturėjo, taigi kaltinamasis ir nukentėjusioji nelaikytini šeimos nariais BK 141 straipsnio 2 dalies prasme. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo P. K. padaryta nusikalstama veika, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir yra kvalifikuota teisingai.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikaltimą kaltinamasis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Nors kaltinamojo gynėja teigė, kad byloje nėra duomenų, jog suvartotas alkoholis galėjo turėti įtakos kaltinamojo veiksmams, tačiau nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji su kaltinamuoju sutarė gražiai, tačiau kaltinamajam esant neblaiviam, jis tapdavo agresyvus, tada jie konfliktuodavo. Iš bylos medžiagos matyti, kad atvykus pareigūnams kaltinamasis buvo akivaizdžiai neblaivus, buvo apsunkinta jo koordinacija ir kalba. Alkoholio jis buvo vartojęs iš vakaro. Be to, nors ikiteisminio tyrimo metu neigė, kad alkoholį vartojo ir atvykus nukentėjusiajai, tačiau teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad atvykus nukentėjusiajai vartojo alkoholį. Kiek išgėrė pasakyti negalėjo. Nors kaltinamojo gynėja teigė, kad nustatytas neblaivumo laipsnis yra netikslus, nes kaltinamasis alkoholį vartojo prieš pat tikrinant neblaivumą, tačiau ši aplinkybė nepaneigia, kad kaltinamasis inkriminuojamos veikos padarymo metu vis tik buvo neblaivus. Tokį savo vertinimą kaltinamojo gynėja motyvavo tuo, kad išėjus policijos pareigūnams kaltinamasis pasidarė kokteilį, jo kažkiek vartojo, ką patvirtina tuščias brendžio butelis bei stiklinėje esantys ledukai. Vis tik atkreiptinas dėmesys, kad pareigūnams atvykus į įvykio vietą brendžio butelis buvo padėtas prie kaljano, tačiau kai nukentėjusioji pradėjo ardyti kaljaną, matyti, kad brendžio butelis jau padėtas kairėje stalo pusėje (arčiau lango), tuo tarpu dešinėje stalo pusėje (arčiau komodos, iš kurios kaltinamasis išsiėmė savo asmens dokumentą) buvo stiklinė, kurioje buvo daugiau nei pusė stiklinės gėrimo, stiklinėje plūduriavo ledukai. Iš esmės analogiškas vaizdas buvo ir pareigūnams išeinant su nukentėjusiąja. Tada, kai viena iš pareigūnių grįžo atgal į kaltinamojo namus, siekiant nustatyti jo blaivumą, paminėtas brendžio butelis buvo toje pačioje vietoje kaip ir ardant kaljaną, matyti, kad tiek brendžio butelyje, tiek ir gaiviojo gėrimo butelyje yra iš esmės analogiškas kiekis skysčio, o stiklinėje, kuri nors ir buvo pajudinta, tačiau gėrimo kiekis joje buvo iš esmės analogiškas, kaip ir prieš pareigūnų išėjimą su nukentėjusiąja, plūduriavo ledukai. Aplinkybės, kad kaltinamasis būtų vartojęs alkoholio po to, kai policijos pareigūnai išsivedė nukentėjusiąją, kaltinamasis nenurodė.

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos rūšį, – padarytas nesunkus nusikaltimas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, suvokiant daromos veikos pavojingumą, numatant ir norint, kad atsirastų BK numatyti pavojingi padariniai; į nusikalstamos veikos stadiją, – veika baigta; motyvus ir tikslus, – veika padaryta dėl pykčio protrūkio, nepagarbos kito asmens sveikatai ir gyvybei; į kaltinamojo asmenybę ir socialinį statusą, – teistas, teistumas išnykęs (1 t., b. l. 112–114), baustas administracine tvarka, paskirtas nuobaudas įvykdęs, galiojančių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 127–132), gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas (1 t., b. l. 138, 140), į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Kaltinamasis neišreiškė sutikimo dėl viešųjų darbų atlikimo, todėl ši bausmės rūšis jam neskirtina. Kaltinamasis laikomas neteistu, nusikalto pirmą kartą, todėl jam neskirtina trumpalaikio ar terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina mažesnė nei sankcijos vidurkis 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, kuri visiškai atitiks jos paskirtį, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir paveikti jį taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Kaltinamajam intensyvi priežiūra neskirtina, tačiau vietoj jos, laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu, kaltinamasis įpareigotinas būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi).

Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui, neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams. Be to paskirti įpareigojimai padės koreguoti kaltinamojo elgesį teigiama linkme, nes įpareigojimai, susiję su buvimu namuose nustatytu laiku ir gyvenamosios vietos keitimu, dalyvavimu elgesio pataisos programoje, tiek ir draudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas, apribos kaltinamojo galimybę vartoti psichiką veikiančias medžiagas ir padės kontroliuoti smurtinį elgesį.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam P. K. kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirtina.

Daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, skaitmeninė laikmena, supakuota į voką, saugoma baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 77), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina baudžiamojoje byloje.

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 1 dalimi, kaltinamąjį pripažinus kaltu, teisinės pagalbos išlaidų kaltinamojo naudai nepriteisti.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

P. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant kaltinamąjį būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti P. K., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą. Jei asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija yra Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyrius. Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas kaltinamasis privalo atvykti į Probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo ar Probacijos tarnybos šaukimo gavimo dienos.

Kaltinamajam P. K. kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.

Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, skaitmeninę laikmeną, supakuotą į voką, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.