Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2016-11-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1-58-517/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-11-17
Bylos Nr.
1-58-517/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rinaldas Adamonis
Kaltinamasis
M. L.
Nukentėjusysis
G. J.
Advokatai
Rimas Andrikis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-58-517/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46456-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.28.4; 2.3.6.4. (S)
UKMERGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 17 d.Ukmergė
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėjas Rinaldas Adamonis,sekretoriaujant Kristinai Stamulienei,dalyvaujant prokurorui Juliui Gelumbauskui,kaltinamajam M. L., jo gynėjui advokatui Rimui Andrikiui,nukentėjusiajam G. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. L. savavaldžiavo panaudodamas fizinę prievartą nukentėjusiajam, o būtent:

M. L. 2015 m. rugpjūčio 19 d., apie 18 val. 20 min., atvažiavęs automobiliu „Volvo XC 60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su A. B., į degalinės, esančios adresu Žiedo g. 15, Ukmergės m., teritoriją, iš nukentėjusiojo G. J. reikalavo atiduoti tariamą 2000 eurų skolą duodant kiekvienam, t.y. jam (kaltinamajam M. L.) ir A. B., po 1000 eurų, o G. J. nesutikus duoti tariamos 2000 eurų skolos, jis, t.y. kaltinamasis M. L., tyčia vieną kartą su kumščiu sudavė nukentėjusiajam G. J. į galvą, po ko priėjęs prie šalia nukentėjusiojo G. J. stovėjusio nerakinto automobilio Audi A6 Avant, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš automobilio bagažinės pagrobė lagaminą su geodeziniu GPS matavimo prietaisu „Trimble R8 Model3 TSc2“, kurio vertė yra 26695 eurų, o iš automobilio salono - automobilio Audi A6 užvedimo raktelį, peilį, mobilaus ryšio telefoną „Samsung S5“, mobilaus ryšio telefoną „HTC Legend“, piniginę su joje buvusiais pinigais 850 eurų sumoje, vairuotojo pažymėjimu, išduotu G. J. vardu bei banko mokėjimo kortelėmis, po ko jis, t.y. kaltinamasis M. L., pagrobęs minėtus daiktus, automobilio Audi A6 užvedimo raktelį, peilį, mobilaus ryšio telefoną „Samsung S5“, mobilaus ryšio telefoną „HTC Legend“, piniginę su joje buvusiais vairuotojo pažymėjimu, išduotu G. J. vardu, ir banko mokėjimo kortelėmis, išmetė į šalia buvusią gyvatvorę, o lagaminą su geodeziniu GPS matavimo prietaisu „Trimble R8 Model3 TSc2 “, kurio vertė yra 26695 eurų ir pinigus 850 eurų sumoje, paimtus iš nukentėjusiajam G. J. priklausančios piniginės, įsidėjo į automobilį Volvo XC 60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiavo, tai yra tokiu būdu kaltinamasis M. L., panaudodamas fizinę prievartą bei sukeldamas fizinį skausmą nukentėjusiajam G. J., vykdė ginčijimą, bet nerealizuotą savo tariamą teisę į skolos susigrąžinimą, tai yra padarė kvalifikuotą savavaldžiavimą.

Kaltinamasis M. L. kaltu neprisipažino ir parodė, kad su G. J. jis susipažino per A. B.. Londone jis pirko automobilius ir siuntė į Lietuvą G. J., kad jis automobilius ardytų ir parduotų. 2014 m. pavasarį su žmona buvo nusprendęs grįžti gyventi į Lietuvą, todėl į automobilius, kuriuos siuntė G. į Lietuvą, dėjo savo asmeninius daiktus, vaikų rūbus, žaislus, savo darbo įrankius, įdėjo ir snieglentės komplektą su slidinėjimui reikiamu inventoriumi. Iš minėtų daiktų dingo būtent snieglentė su slidinėjimui skirtu inventoriumi ir G. jam šių daiktų negrąžino. Snieglentės vertė su rūbais ir apsaugomis 1000 svarų. G. jam sakė, kad angare nesaugu, todėl parvežė snielentę į savo garažą, kurį neva apiplėšė ir snieglentę pavogė. Be to, už automobilius G. J. jam liko skolingas apie 15000 svarų. Norėjo atgauti bent jau 3000 svarų, tai yra pinigus be pelno. Apie pusantrų metų jis bandė susisiekti su G. J. dėl negrąžintų jam pinigų, tačiau G. visą laiką jį ignoravo, nekeldavo ragelio, parašydavo necenzūrinius žodžius. 2015 m. rugpjūčio 19 d. važiuojant automobiliu su A. B., pastarajam paskambino G. J. ir jie susitarė, kad G. J. su jais susitiks Ukmergėje, degalinėje „Lukoil“. Į Ukmergę jie važiavo A. B. Volvo automobiliu, automobilį vairavo A. Jiems nuvykus į degalinę, G. jų jau laukė. Jis vienas išlipo iš A. automobilio, iš savo automobilio taip pat išlipo ir G., kuris ėjo link jo. G. J. norėjo su juo pasisveikinti duodamas ranką, tačiau jis pasakė, kad su Gintaru nesisveikins ir tada G. griebė jam už abiejų rankų, kurias buvo nuleidęs prie kojų. Tada jis bandė išsilaisvinti iš G., traukdamas rankas, sukdamasis ir trinktelėjo G. J.. Jis nebuvo agresyviai nusiteikęs, į veidą smūgio nebuvo. Jis ištraukė rankas ir G. nuo jo atšoko, tada visas pokalbis tarp jo ir G. vyko 4-5 metrų atstumu. Jis G. klausė, kur jo daiktai, pinigai, kada G. jam grąžins jo daiktus ir pinigus, o G. pasakė, kad jo snieglentė atsiradusi, ne pavogta ir ji yra pas draugą. G. pasakė, kad draugas dirba Panevėžyje, kad grįš penktadienį ir tada pats G. atveš jo snieglentę ir pinigus. Prašė G. J. grąžinti jam 3000 svarų skolą. Iš G. J. automobilio salono paėmė automobilio raktelius ir du telefonus, taip pat rado peilį, kurį iš karto išmetė. Nei piniginės, nei pinigų nematė. Atidaręs G. J. automobilio bagažinę, rado aparatą, A. B. paaiškino, kad tai geodezinis aparatas, kainuoja apie 16-17 tūkstančių litų. G. jis pasakė, kad paims geodezinį aparatą kaip užstatą, kol G. atveš jo daiktus ir pinigus. G. sutiko, pasakydamas „imk“. Tada jis paėmė aparatą, įsidėjo į Antano automobilį, atidavė G. daiktus, tai yra du telefonus ir automobilio raktus, kuriuos jis buvo paėmęs, kad jis su Gintaru galėtų pasikalbėti, kad G. nepabėgtų. Telefonus ir raktelius numetė į pievelę, o peilį už gyvatvorės. Gintarui jis pasakė, kad šiandien yra trečiadienis, kad sekmadienį jis išskrenda ir kad savo daiktų ir pinigų lauks iki penktadienio, kaip G. ir sakė. Tada jis sėdo į automobilį ir išvažiavo. Smurto prieš G. J. jis nenaudojo. Jis G. J. piniginės neėmė, net nematė piniginės. Kai grįžo į Vilnių, nuvažiavo tiesiai į policijos komisariatą ir parašė pareiškimą dėl negrąžintos snieglentės.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis M. L. kaltu neprisipažino, jo kaltė pilnai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu byloje surinktais ir teisme patikrintais įrodymais.

Nukentėjusysis G. J. parodė, kad jis anksčiau su A. B. turėjo įmonę ir buvo jos akcininkais. A. B. ir M. L. pristatydavo automobilius, automobilius Lietuvoje ardydavo. Tačiau vėliau šią veiklą nutraukė, A. B. ir M. L. mano, kad jis jiems liko skolingas po 1000 eurų. 2015 m. rugpjūčio 19 d. jam paskambino A. B. ir pasiūlė susitikti. Apie 18.20 val. jie susitiko Ukmergės mieste, Žiedo g. 15, degalinės „Lukoil“ aikštelėje ties gyvatvorės tvora. M. L. išlipęs iš automobilio priėjo prie jo ir vėl eilinį kartą pareikalavo 2000 eurų, tai yra po 1000 eurų kiekvienam. Jis M. L. pasakė, kad jokių pinigų nėra skolingas. Tada M. L. jam kumščiu smogė į galvą bei kovinėje stovėsenoje artinosi link jo. Jis atsitraukė vengdamas būti sumuštas. Tada M. L., atsisėdęs į vairuotojo vietą, pradėjo kraustyti jo automobilyje daiktus, paėmė automobilio raktelius, du telefonus, piniginę, peilį. Jis tuo metu trumpam nuėjo į degalinę nusiraminti ir grįžo atgal. M. L. atsidarė jo automobilio bagažinę, A. B. paklausė, kiek kainuoja bagažinėje gulinti dėžė, A. B. atsakė, kad 17000 eurų. Tada M. L. paėmė jo lagaminą su geodeziniu GPS matavimo prietaisu, kuriuos nusinešė į A. B. automobilį. Jam tik pasakė, kad jei iki penktadienio atiduos po 1000 eurų, grąžins lagaminą su geodeziniu matavimo prietaisu. Jis stovėjo nuošalyje ir viską stebėjo. Kitus iš jo paimtus daiktus M. L. išmetė į gyvatvorę ir su A. B. išvažiavo. Ar M. L. apžiūrėjo jo piniginę, negali pasakyti, tačiau piniginėje jis pasigedo pinigų, kurių buvo apie 900 eurų. Atvažiuodamas į susitikimą, buvo baigęs darbus, piniginėje galėjo būti apie 900 eurų, turėjo kvitus, kuriuos buvo išrašęs žmonėms. Darbus atlikinėjo D. N. ir A. Ž., kadastrinių matavimų bylos buvo kartu su lagaminu. Iš viso buvo išrašyti trys kvitai. Jam atrodo, kad buvo 850 eurų, visi pinigai buvo popierinėmis kupiūromis. Po jam M. L. suduoto smūgio į galvą, jokių galvoje smurto žymių neliko, tad pas medikus bei medicinos ekspertą nesikreipė. Dėl suduoto smūgio kumščiu į galvą, jis patyrė fizinį skausmą ir pažeminimą. Dirbdamas UAB „Ukmergės keliai“ jis 2015 m. liepos 17 d. sudarė sutartį dėl inžinerinių topografinių matavimo atlikimo Jonavos mieste, kuriuos atlikti jam reikalingas geodezinių matavimų prietaisas, kurį 2015-08-19 iš jo be jo leidimo paėmė M. L., dėl ko jis negalėjo atlikti įsipareigojimų UAB „Ukmergės keliai“. Per laikotarpį, kol neturėjo geodezinių matavimų prietaiso, į jį kreipėsi fiziniai asmenys su prašymais atlikti kadastrinius matavimus, tačiau užsakymų jis priimti negalėjo, nes neturėjo darbo įrankio, kurį iš jo paėmė M. L.. Geodezinis GPS matavimo prietaisas „Trimble R8 Model3 TSC“, kurį paėmė M. L., jam grąžintas, prietaisas neapgadintas, tad materialinės žalos jis nepatyrė. M. L. iš jo automobilio Audi A6 salono 2015 m. rugpjūčio 19 d. be jo leidimo pasiėmė jam priklausančią piniginę, kurioje buvo pinigų, banko mokėjimo kortelės, vairuotojo pažymėjimas, peilį, mobilaus ryšio telefoną „Samsung S5“ ir „HTC Legend“, jo automobilio užvedimo raktelį, kuriuos prieš išvažiuodamas išmetė į gyvatvorę. Gyvatvorėje jis rado peilį, piniginę, kurioje buvo visi dokumentai, banko kortelės, tik piniginėje pasigedo 950 eurų. Automobilio užvedimo raktelį ir telefonus taip pat rado gyvatvorėje, dėl jų materialinės žalos nepatyrė. Po įvykio kreipėsi į policiją, taip pat jam po įvykio skambino A. B. bei rašinėjo SMS žinutes. Kad M. L. siųsdavo su automobiliais įvairius daiktus į Lietuvą jis neneigia, žino ir apie didelį lagaminą, kurio turinio nežino, šis M. L. daiktas visą laiką gulėjo angare, bet kada jį galėjo paimti, raktus nuo minėto angaro turėjo A. B.. Po įvykio, kai buvo apkaltintas daikto, tai yra snieglentės neatidavimu, jis tą dėklą pernešė į saugesnę vietą. Lagamino M. L. nebuvo iki šiol paėmęs, niekas dėl jo nesikreipė, jei M. L. sako, kad jame yra snieglentė, tai taip ir yra. Šį daiktą bet kada gali grąžinti.

Akistatos metu nukentėjusysis G. J. patvirtino savo duotus parodymus, o kaltinamasis M. L. liko prie savo duotų parodymų, papildomai nurodydamas, kad Anglijoje nupirko visus automobilius, kurie dingę ir iki šiol pinigų iš G. J. nėra gavęs, dėl viso to ir buvo jų susitikimo priežastis (I tomas, b.l. 121-124).

Liudytojas A. B. parodė, kad G. J. jis pažįsta apie 10 metų, kadangi jie kartu studijavo, paskui kartu turėjo bendrą verslą, su G. J. buvo bendrasavininkai, dalį automobilių siuntė M. L.. Vėliau prasidėjo konfliktai, kurių priežastis didžiulės G. J. skolos, dingę daiktai, atsirado nepasitikėjimas. Taip pat dingo M. snieglentės komplektas. Iš pradžių G. J. pasakojo, kad snieglentę pavogė, vėliau, kad pas draugą Panevėžyje. 2015 m. rugpjūčio 19 d., apie 18 val., M. L. paprašytas nuvežė jį į Ukmergę susitikti su G. J.. Į Ukmergės miestą važiavo jo automobiliu Volvo XC 60, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo jis. Dar būnant Vilniuje jis paskambino G. J. ir jie visi susitarė susitikti Ukmergėje. Būnant Ukmergėje, jie susiskambino su G. J. ir susitarė susitikti Ukmergėje, degalinėje „Lukoil“. Jis G. neaiškino dėl ko jie nori su juo susitikti, o J. jo ir neklausė. M. L. prašydamas nuvežti į Ukmergę jam sakė, kad jis nori iš G. J. atsiimti savo snieglentę ir jos komplektą. Nuvažiavus į degalinę, M. L. išlipo iš automobilio ir nuėjo kalbėtis su G., kuris sėdėjo automobilyje Audi. Einant M. link G., matė, kaip G. išlipo iš savo automobilio ir jie abu kalbėjosi prie automobilio Audi. Matė, kaip jiems abiem besikalbant, M. delnu vieną kartą pamokančiai sudavė per skruostą G.. M. G. sudavė tikrai nestipriai. Tuo metu jis sėdėjo savo automobilyje. Jis negirdėjo, ką kalbėjosi M. su G., pasėdėjęs automobilyje jis išlipo ir nuėjo į degalinę nusipirkti kavos ir vandens. Išėjęs iš degalinės pamatė, kad M. su G. stovi kiek toliau nuo Audi automobilio, vietoje, kur leidžiama rūkyti ir jie abu rūkė, jam pasirodė, kad M. su G. stovi ir tiesiog draugiškai rūko ir šnekučiuojasi. Sėdėdamas automobilyje matė, kaip G. su M. priėjo prie G. automobilio ir M. vienas atsisėdo į G. automobilio vairuotojo vietą. Ką M. tiksliai darė G. automobilyje, jis nematė, bet tiksliai matė, kaip M. iš G. automobilio išmetė peilį, tikriausiai G.. Tada išlipęs iš automobilio Mantas priėjo prie G. A. automobilio, atidarė bagažinę, rado prietaisą, jo paklausė, kiek prietaisas vertas, jis atsakė, kad gal 3-4 tūkstančiai eurų. M. paėmė geltonos spalvos lagaminą ir atėjo iki jo automobilio, tą dėžę jam nieko nesakęs įdėjo į jo automobilį, pats sėdo į keleivio vietą ir abu išvažiavo. Kadangi jis yra geodezininkas, tai suprato kokį prietaisą M. paėmė iš G. automobilio. Jis nematė, kad M. turėtų G. priklausančią piniginę. Į gyvatvorę buvo išmestas vienintelis daiktas – peilis.

Liudytojas M. L., kurio parodymai buvo pagarsinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir BPK) 276 straipsnio pagrindu, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. rugsėjo 2 d. vakare, apie 22.30 val., jam į namus atvežė jo brolio M. L. draugas geltonos spalvos lagaminėlį su aparatu geodeziniams matavimams atlikti. Prieš kelias dienas telefonu M. jam minėjo, kad per savo draugą atsiųs iš Londono jam aparatą, skirtą geodeziniams matavimams atlikti ir paprašė jo tą aparatą perduoti tyrėjai N. K.. Brolis jam tik minėjo, kad aparatą jis paėmė iš vaikino vardu G., kurio jis nežino, už tai, kad G. jam negrąžina jo daiktų, tai snieglentės, rūbų ir kažkokios pinigų sumos, kurios jis tiksliai nežino.

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad UAB „Lukoil Baltija“ degalinės, esančios Ukmergės m., Žiedo g. 15, vadovas pateikė 2015 m. rugpjūčio 19 d., nuo 18.15 val. iki 18.23 val. degalinėje darytą vaizdo įrašą, įrašytą į CD-R kompaktinę plokštelę (I tomas, b.l. 45, 46).

Vaizdo įrašo, kuris buvo peržiūrėtas ir bylos nagrinėjimo teisme metu, apžiūros protokole užfiksuota, kad vaizdo įrašas, kurio trukmė yra 00:08:26, yra nespalvotas ir begarsis. Vaizdo įrašo fiksuojamame vaizde matyti degalinės aikštelė, stovintis prie kelio borto (gyvatvorės) automobilis Audi, šviesiai pilkos spalvos, kurio vairuotojo pusėje sėdi vyriškis. Po kurio laiko prie Audi automobilio privažiuoja automobilis Volvo, šviesiai pilkos spalvos, matosi, kad automobilyje Volvo sėdi du vyriškiai. Iš automobilio Volvo priekinės keleivio pusės išlipa vyriškis, kuris eina link automobilio Audi. Iš automobilio Audi išlipęs vyriškis tiesia ranką Volvo automobilio keleiviui, lyg norėdamas pasisveikinti, o Volvo automobilio keleivis bando savo abejomis rankomis sugriebti Audi automobilio vairuotojui. Abu vyrai stovėdami vienas priešais kitą, suima vienas kitam už abiejų rankų, pasisuka. Minėti vyrai susikibę vienas kitam už rankų eina link automobilio Volvo ir Volvo automobilio keleivis dešine ranka užsimoja ir vieną kartą smūgiuoja ranka Audi automobilio vairuotojui į galvos pusę. Automobilio Audi vairuotojas pasilenkė, ištrūko ir nubėgo į šalį, link jo nueina ir Volvo automobilio keleivis, tačiau apsisuka ir grįžta prie Audi automobilio, iš paskos grįžta ir Audi vairuotojas ir stovi ties Volvo automobiliu, o po to eina link automobilio Mitsubishi ir vaizdo įraše jo nesimato. Volvo automobilio keleivis eina nuo automobilio Audi link Volvo automobilio ir kažką paduoda per atidarytą Volvo vairuotojo pusės langą vyriškiui, kuris sėdi Volvo automobilio vairuotojo vietoje ir pats įsėdęs į automobilį, kurį laiką sėdi. Vėliau išlipa, vaikšto, atidaro galines automobilio Audi kairės pusės dureles, žiūri į saloną, atidaro automobilio Audi bagažinę, kažką iš bagažinės paėmęs, eina link Volvo automobilio, atidaro dešinės pusės galines dureles ir kažką daro Volvo salone, vėliau atsisėda į priekinę keleivio pusę. Volvo automobilis išvažiuoja. Automobilio Audi vairuotojas prieina prie Audi automobilio, užeina už automobilio ir pasilenkęs kažko ieško. Vėliau sėda į automobilį ir išvažiuoja.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad G. J. 2015 m. rugpjūčio 19 d. kreipėsi į policiją, nurodydamas, kad jam padaryta 30950 eurų turtinė žalą (I tomas, b.l. 1-4).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad M. L. savanoriškai pateikė aparatą, skirtą geodeziniams matavimams atlikti, įdėtą į geltonos spalvos plastikinį lagaminą bei kitus daiktus, kuriuos jam per savo draugą perdavė jo brolis M. L. (I tomas, b.l. 54, 55), perduoti daiktai, tai yra lagaminas su rankena, mobilaus ryšio telefonas Nokia 5100 su SIM kortele Ežys, kortelė Ežys, instrukcijos lapas, valdiklis TSC, GPS imtuvo šeši vienetai elementų, mobilaus telefono Nokia pakrovėjas, du šratinukai, telefono Nokia baterija, GPS imtuvo dvi antenos, GPS imtuvas R8-Model3, kurio numeris 67150-G4, valdiklio TSC2 baterija ir aštuonios kadastrinių matavimų bylos, kurie buvo apžiūrėti ir pagal pakvitavimą grąžinti G. J. (I tomas, b.l. 56-67, 68).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis G. J. prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikė CD-R diską, kuriame yra du garso įrašai ir SMS žinutės, kurias nurodo, kad jam siuntė A. B. (I tomas, b.l. 25, 26). Pateiktų daiktų apžiūrios metu nustatyta, kad garso įraše girdisi du vyriški balsai, skambinantysis kviečia susitikti ir pasikalbėti. SMS žinutės, kurios siųstos 2015 m. rugpjūčio 20 d., rugsėjo 5, 9, 10, 14 dienomis iš telefono numerio +37067392494, ikiteisminio tyrimo duomenimis priklausančio A. B.. Iš SMS žinutės turinio matyti, kad G. J. siųsta SMS žinute, prašoma atiduoti lentą ir skolą 1100 (I tomas, b.l. 27-39).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolų matyti, kad nukentėjusysis pateikė dvi 2015 m. liepos 17 d. su UAB „Ukmergės keliai“ sudarytas Inžinerinių topografinių tyrinėjimų ir kadastrinių matavimų atlikimo sutartis. Pagal sutartį Nr. TM-17 darbų terminas iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. (I tomas, b.l. 16-24).

Iš M. L. pareiškimo, pateikto 2015 m. rugpjūčio 19 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6-ajame PK matyti, kad jis pareiškimu kreipėsi į policijos komisariatą, nurodydamas, jog G. J. jam nuo 2014 m. pavasario negrąžina snieglentės su slidinėjimo apranga, su juo susitiko 2015 m. rugpjūčio 19 d., apie 18.30 val., Lukoil degalinėje, esančioje Ukmergėje, Deltuvos gatvėje, tačiau G. J. jam snieglentės neatidavė, todėl paėmė iš G. J. automobilio bagažinės geodezinių matavimų prietaisą ir G. J. pasakė, kad atiduos prietaisą, kai G. J. grąžins jam priklausančius daiktus. Šio prietaiso jis nevogė, paėmė prietaisą G. J. akivaizdoje (II tomas, b.l. 22).

Iš pinigų priėmimo kvito Nr. 29 matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 19 d. G. J. iš D. N. gavo 500 Eur (II tomas, b.l. 56).

Iš pinigų priėmimo kvito Nr. 28 matyti, kad 2015 m. rugpjūčio 19 d. G. J. iš A. Ž. gavo 350 Eur (II tomas, b.l. 57).

Nukentėjusysis G. J. teismui pateikė snieglentę medžiaginėje laikymo dėžėje kartu su kitais slidinėjimui skirtais daiktais, kurie buvo apžiūrėti ir pagal pakvitavimą grąžinti M. L. (II tomas, b.l. 61-71).

Iš pateiktos sąskaitos – faktūros Nr. 264, siųstos G. J., vertimo matyti, kad sąskaita faktūra išrašyta 2010 m. spalio 4 d. įsigyjant šias prekes: Trimble R8 Model (modelis) 3 Receiver (imtuvas) S/N 67258-64, TSC 2 Controller (valdiklis) S/N ST2-TY5GMD8, baterija S/N M390-0001, baterija S/N 54844, Pelican geltona dėžutė, iš viso už 26695,00 Eur sumą (II tomas, b.l. 80-87).

Iš kaltinamojo gynėjo pateiktų internetiniame pardavimų puslapyje patalpintų skelbimų apie parduodamus geodezinius aparatus matyti, kad geodezinio aparto kainos yra: 3274,99 dolerių, 3500,00 dolerių arba 10999,99 dolerių už tris vienetus.

Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos rašto matyti, kad G. J. nuo 2010 m. spalio 20 d. yra įregistravęs individualią veiklą pagal pažymą veiklai „Geodezinė veikla“, kuri laikoma galiojančia, o iš vykdomos veiklos gautos pajamos nėra atskirai identifikuojamos pagal kiekvieną sandorį ar fizinį asmenį, paslaugų pirkėją, todėl informacija apie veiklos pajamas ir išlaidas Deklaracijos (duomenys neskelbtini) V priede yra pateikiama bendrai (II tomas, b.l. 95, 96).

Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis, pagal kurią teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014).

Byloje M. L. kaltinamas savavaldžiavimu panaudojant fizinę prievartą nukentėjusiajam. Savavaldžiavimas – tai savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, ginčijamos arba pripažįstamos, bet nerealizuotos savo ar kito asmens tikros ar tariamos teisės vykdymas, padaręs didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) nustato, kad įgyvendinant teises ir pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Situacijos, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikomos, kad jis veikia savavališkai, o kai toks savavališkas teisės vykdymas yra pavojingas ir padaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams, atsiranda pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę už savavaldžiavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-323/2009, 2K-470/2014). Pagal BK 294 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas savavaldžiavo panaudodamas psichinę ar fizinę prievartą nukentėjusiajam ar jo artimam asmeniui. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad didelė žala nukentėjusiojo teisėms ar (ir) teisėtiems interesams yra būtinas ne tik savavaldžiavimo sudėties, numatytos BK 294 straipsnio 1 dalyje, bet ir savavaldžiavimo sudėties, įtvirtintos BK 294 straipsnio 2 dalyje, požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-P-183/2012).

Kaltinamasis M. L. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo neprisipažino, tačiau kaip matyti tiek iš jo paties parodymų, tiek iš nukentėjusiojo G. J. ir liudytojo A. B. parodymų, vaizdo įrašo bei kitų bylos duomenų, M. L. savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą savo tariamą teisę. Nors kaltinamasis M. L. tiek teisme, tiek 2015 m. rugpjūčio 19 d. parašydamas pareiškimą Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 6-ajame policijos komisariate nurodė, kad jis iš nukentėjusiojo G. J. tenorėjo atsiimti savo snieglentės komplektą, kuris, kaip vėliau paaiškėjo iš tikrųjų buvo nukentėjusiojo žinioje ir šis snieglentės komplektas teisme kaltinamajam buvo grąžintas, tačiau dėl šios subjektinės teisės įgyvendinimo M. L. kaltinimas nebuvo pareikštas, todėl teismas dėl jos plačiau nepasisako ir pažymi, kad visgi snieglentės grąžinimo versija buvo iškelta jau po tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo įvykusio konflikto. Tuo tarpu nukentėjusysis neigia esantis skolingas kaltinamajam ar liudytojui A. B..

Byloje ginčo dėl to, kad nukentėjusysis G. J. su liudytoju A. B. vykdė bendrą verslą, nėra. Jie abu teisme patvirtino, kad ardė automobilius ir pardavinėjo dalis, tuo tarpu kaltinamasis, dirbdamas ir gyvendamas Anglijoje, jų įmonei iš Anglijos siųsdavo automobilius. Vėliau šią veiklą nutraukė. Šių aplinkybių neneigia ir kaltinamasis. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, kad būtent susitikimo dieną, tai yra 2015 m. rugpjūčio 19 d., kaltinamasis iš jo reikalavo grąžinti iš viso 2000 eurų, tai yra 1000 eurų kaltinamajam ir 1000 eurų liudytojui A. B.. Nukentėjusysis nuo pat pradžių, tai yra tiek pateikdamas pareiškimą policijai, tiek ikiteisminio tyrimo metu bei teisme patvirtino šią aplinkybę. Nukentėjusysis taip pat parodė, kad jokių civilinių ieškinių teisme nei kaltinamasis nei liudytojas jam nėra pareiškę, bei nurodė nežinantis, iš kur atsirado toks skolos reikalavimas, kadangi baigę verslą su A. B., jie viską pasidalino ir išsiskirstė gražiuoju.

Tuo tarpu kaltinamojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nuoseklūs. Teisme nurodydamas kaip pagrindinę tos dienos susitikimo priežastį, tai yra negrąžintą snieglentės komplektą, visgi patvirtino, kad G. J. jam yra skolingas pinigų, apie 15000 svarų, jis norėjo atgauti bent jau 3000 svarų. Be to, pats kaltinamasis ikiteisminiame tyrime atliktos akistatos su nukentėjusiuoju metu nurodė, kad iš G. J. iki šiol negavęs pinigų už Anglijoje nupirktus automobilius, kas ir buvo jų susitikimo priežastis. Apie G. J. skolas nurodė ir liudytojas A. B., kuris paaiškino, kad jam jau seniai G. J. yra skolingas, tačiau jam civilinių ieškinių nėra pareiškęs. Be to, kaip matyti iš SMS žinučių, siųstų jau po įvykusio konflikto degalinėje iš telefono numerio, priklausančio A. B., iš nukentėjusiojo buvo prašoma atiduoti „lentą“ ir skolą 1100. Byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis M. L., siekdamas atgauti jo įsitikinimu esančią, tačiau byloje įrodymais nepatvirtintą, skolą, susitikęs su nukentėjusiuoju degalinėje, iš nukentėjusiojo pareikalavo atiduoti tariamą 2000 eurų skolą, tai yra 1000 eurų jam, kaltinamajam M. L., ir 1000 eurų A. B., su nukentėjusiuoju degalinės teritorijoje stumdėsi bei tyčia vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam į galvos sritį. Nors kaltinamasis teisme neigia sudavęs smūgį nukentėjusiajam, tačiau byloje peržiūrėjus vaizdo įrašą akivaizdu, kad kaltinamasis užsimojęs tyčia vieną kartą kumščiu trenkė nukentėjusiajam į galvos sritį. Liudytojas A. B. taip pat patvirtino, kad buvo kontaktas į nukentėjusiojo galvos šoninę dalį. Tai, kad smūgis nebuvo labai stiprus ir po jo neatsirado žymių, nereiškia, kad jo nebuvo iš viso. Be to, nukentėjusysis teisme pats patvirtino, kad į medikus nesikreipė, nes žymių po smūgio neliko, tačiau nurodo, kad jis patyrė skausmą, išgąstį ir teismas neturi pagrindo juo abejoti. Be to, iš vaizdo įrašo matyti, kaip nukentėjusysis po suduoto smūgio nuo kaltinamojo pabėga, tuo tarpu kaltinamasis nueina link nukentėjusiojo automobilio, kur, sėdėdamas vairuotojo vietoje krausto nukentėjusiojo daiktus bei iš automobilio salono paima automobilio raktelius, du telefonus bei peilį, o iš automobilio bagažinės – geodezinį aparatą. Dėl šių aplinkybių ginčo nėra, jas pripažįsta ir pats kaltinamasis. Todėl aplinkybę, kad geodezinis aparatas buvo paimtas iš automobilio bagažinės, kaltinime teismas patikslina.

Žemesnės instancijos teismas

Ginčas byloje iškilęs dėl automobilyje buvusios piniginės ir iš jos dingusių pinigų. Nors kaltinamasis neigia ėmęs piniginę ar joje buvusius pinigus, tačiau nukentėjusysis nuo pat pradžių tvirtino, kad kaltinamasis iš jo automobilio salono buvo paėmęs piniginę, kurią su kitais smulkiais daiktais buvo nusinešęs į A. B. automobilį, o vėliau kaip nereikalingus išmetė į gyvatvorę, pasiliko ir išsivežė tik geodezinį prietaisą su geodezinėmis bylomis. Būtent po to nukentėjusysis ir pasigedo piniginėje buvusių pinigų. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais nukentėjusiojo parodymais, kurie yra nuoseklūs. Be to, bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis vykdo individualią geodezinę veiklą, automobilyje vežėsi darbo įrankį, tai yra lagaminą su geodeziniu GPS matavimo prietaisu, taip pat keturias geodezines bylas, į bylą pateikė pinigų priėmimo kvitus, kad jam už darbą 2015 m. rugpjūčio 19 d. buvo sumokėta iš viso 850 eurų, todėl teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiuoju, atitinkamai teismas tikslina kaltinimą dalyje dėl paimtų pinigų sumos ir daro išvadą, kad iš nukentėjusiojo piniginės kaltinamasis paėmė 850 eurų.

Atsižvelgiant į tai, kad teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis teismui pateikė lagamino su geodeziniu GPS matavimo prietaisu Trimble R8 Model 3 įsigijimo dokumentus, kuriuose nurodyta, prietaiso su valdikliu, baterijomis ir lagaminu kaina 26695 eurų, teismas atitinkamai tikslina šio daikto vertę ir kaltinime, nevertindamas nusidėvėjimo, kadangi daikto vertė nei kaltinimui nei nagrinėjamu atveju civiliniam ieškiniui spręsti reikšmės neturi, kadangi daiktas nukentėjusiajam grąžintas pilnos komplektacijos ir nukentėjusysis dėl to pretenzijų kaltinamajam neturi. Netgi įvertinus kaltinamojo advokato į bylą pateiktas geodezinio matavimo prietaiso pardavimo internetinėje parduotuvėje kainas, iš kurių mažiausia yra 3274,99 doleriai, laiko, kad tai yra brangus daiktas. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis paėmė nukentėjusiojo darbo įrankį, tai yra geodezinį matavimo prietaisą. Tai padarė po to, kad A. B. atsiklausė apie jo vertę. Ir nors A. B. teisme nurodė, kad tokio prietaiso vertė apie 3-4 tūkstančiai eurų, jis neatsimena, ar M. L. įvardino aparato vertę, tačiau pats kaltinamasis teisme patvirtino, kad būtent iš A. B. sužinojo, kad daiktas, rastas nukentėjusiojo automobilio bagažinėje yra geodezinis aparatas ir kainuoja 16-17 tūkstančių litų. Tokiu būdu teisme nustatyta, kad kaltinamasis žinojo, jog tai brangus nukentėjusiojo daiktas, be to, tai yra darbo įrankis, tačiau nepaisant to, jį pasiėmė. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad geodezinis aparatas nukentėjusiajam buvo grąžintas tik 2015 m. rugsėjo 7 d., taigi laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 19 d. iki 2015 m. rugpjūčio 7 d. nukentėjusiajam buvo suvaržytos galimybės dirbti savo tiesioginį darbą. Tuo tarpu byloje esantys įrodymai patvirtina, kad jis su UAB „Ukmergės keliai“ 2015 m. liepos 17 d. buvo sudaręs Inžinerinių topografinių tyrinėjimų ir kadastrinių matavimų atlikimo sutartį Nr. TM-17, pagal kurią darbų terminas buvo nustatytas iki 2015 m. rugpjūčio 31 d.

Teismas kaip gynybinę poziciją ir kritiškai vertina kaltinamojo parodymus, kad nukentėjusysis jam leido pasiimti geodezinį prietaisą. Kaip matyti iš nukentėjusiojo elgesio, jis iš karto po įvykio parašė pareiškimą policijos komisariatui dėl to, kad iš jo buvo savavališkai paimti pinigai ir geodezinis matavimo prietaisas, nuo pat pradžių nuosekliai tvirtino, kad daiktai buvo paimti be jo leidimo. Be to, kaip matyti iš vaizdo medžiagos, kaltinamasis atsidaro bagažinę ir pats pasiima bagažinėje buvusį lagaminėlį, kurį išsiveža.

Šios aplinkybės visų surinktų įrodymų kontekste patvirtina, jog iš nukentėjusiojo G. J. kaltinamasis M. L. reikalavo pinigų, panaudodamas fizinę prievartą nukentėjusiojo atžvilgiu, viešoje vietoje kaltinamasis stumdė nukentėjusįjį ir kumščiu sudavė jam į galvą, taip pat kraustė asmeninius nukentėjusiojo daiktus, o radęs vertingus daiktus, tai yra pinigus ir geodezinį aparatą, juos pasiėmė ir išsivežė, taip pažeisdamas nukentėjusiojo konstitucinę teisę į nuosavybės neliečiamumą. Toks kaltinamojo elgesys, dėl kurio nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, pažeminimą bei nesaugumo jausmą, prarado pinigus bei brangų darbo įrankį, dėl kurio daugiau nei dvi savaites jam buvo suvaržyta galimybė dirbti savo tiesioginį darbą bei vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, teismo vertinami kaip didelės žalos padarymas nukentėjusiajam panaudojant jo atžvilgiu fizinę prievartą.

Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, jog M. L. sąmoningai, suvokdamas savo veikos pobūdį, vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą savo ir A. B. tariamą teisę į skolos susigrąžinimą, ir savo veiksmų pobūdžiu – panaudodamas fizinę prievartą bei sukurdamas nesaugumo jausmą, reikalavo iš nukentėjusiojo pinigų bei paėmė nukentėjusiojo pinigus 850 eurų sumoje ir 26695 eurų vertės geodezinį aparatą bei tokiu būdu padarė didelę žalą nukentėjusiajam. Teismo vertinimu, M. L. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 294 straipsnio 2 dalį.

Nors kaltinamajame akte dėl savavaldžiavimo veiksmų kilę padariniai tiesiogiai neįvardyti kaip didelė žala nukentėjusiojo teisėms ar teisėtiems interesams, tačiau iš kaltinamajam inkriminuotų faktinių aplinkybių akivaizdžiai matyti, jog tokia žala padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-145-788/2016). Pažymėtina ir tai, kad kaltinimo pobūdis, t. y. inkriminuojamų padarytų veiksmų prieš nukentėjusįjį faktinė apimtis ir jų teisinis kvalifikavimas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį tiek kaltinamajam, tiek jo gynėjui proceso metu buvo žinomi, galimybė veiksmingai gintis nuo pareikšto kaltinimo užtikrinta.

Kaltinamojo M. L. atsakomybę lengvinančių ar jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra. BK 294 straipsnio 2 dalies sankcija numato tik arešto arba laisvės atėmimo iki 5 metų bausmę. BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Nors M. L. savo kaltės padarius nusikalstamą veiką ir nepripažino, tačiau M. L. anksčiau teistas nebuvo, padarė vieną apysunkį nusikaltimą, o pagal BK 55 straipsnio nuostatas, asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Teismas taip pat atsižvelgia ir į tą aplinkybę, kad M. L. gyvena ir dirba Anglijoje, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, duomenų, kad jis būtų įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą, nėra.

BK 41 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta bausmės paskirtis, taip pat ir sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas mano, kad bausmės tikslus su didesne nauda kaltinamajam M. L. ir visuomenei galima pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę nei numatyta BK 294 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Pažymėtina ir tai, jog M. L. dalyvavimas baudžiamajame procese ir jo patirti nepatogumai, susiję su dalyvavimu šiame procese, taip pat su grįžimu į teismo posėdžius iš Anglijos bei patirto išlaidos, yra vertinti kaip poveikio priemonė, turėsianti pozityvios įtakos jo elgesiui ateityje.

Atsižvelgiant į šias nustatytas aplinkybes, į aukščiau aptartas nusikaltimo padarymo aplinkybes, M. L. charakterizuojančius duomenis, teismo nuomone, bausmės paskirtis bus pasiekta jam taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskiriant jam švelnesnę bausmės rūšį – baudą.

Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį. Nukentėjusysis G. J. pareiškė 5950 eurų civilinį, tai yra 950 eurų ieškinį turtinei žalai ir 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Atsižvelgiant į tai, kad byloje surinktais įrodymais nustatyta paimtų pinigų suma yra 850 eurų, teismas laiko, jog civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas iš dalies ir, priteisiant iš kaltinamojo 850 eurų sumą turtinei žalai atlyginti (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Šie principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K–453/2014, 2K-377/2014).

Šiuo konkrečiu atveju padaryto nusikaltimo pasėkoje, nukentėjusiajam nebuvo sutrikdyta sveikata, tačiau jam buvo suduota į veidą, sukeltas skausmas, iš jo reikalauta pinigų, sukurta bauginanti situacija ir nesaugumo jausmas. Nėra abejonės, jog dėl tokių kaltinamojo veiksmų G. J. patyrė pažeminimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl suvaržytos galimybės dirbti savo tiesioginį darbą, dėl dalyvavimo ikiteisminiame tyrime ir teisminio nagrinėjimo metu. Tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusysis su kaltinamuoju turėjo verslo reikalų, grindžiamų pasitikėjimu vienas kitu, pats nukentėjusysis savo žinioje visgi turėjo kaltinamojo daiktus, tai yra snieglentės komplektą, kurį grąžino tik teisminio nagrinėjimo metu, todėl toks elgesys kaltinamojo atžvilgiu nelaikytinas sąžiningu. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, protingumo, teisingumo principais, teismas daro išvadą, jog piniginė kompensacija G. J. už jo patirtus išgyvenimus nepriteistina. Teismo vertinimu, šiuo atveju svarbesnis moralinės satisfakcijos aspektas, t. y. socialinio teisingumo atkūrimas, kaip neturtinės žalos atlyginimas, kuomet apsiribojama teisių pažeidimo fakto konstatavimu, ir toks atlyginimas yra pakankamas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas spręstinas BPK 94 straipsnyje numatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303, 304, 305, 307 straipnsiais,

nusprendė:

M. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 294 straipsnio 2 dalyje, ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskirti jam 20 MGL (753,20 Eur) dydžio baudą.

Nustatyti M. L. savanoriško baudos sumokėjimo terminą – du mėnesius ir išaiškinti, kad bauda (753,20 Eur) turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801).

Kaltinamajam M. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.

Nukentėjusiojo G. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš M. L. 850 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti, o likusioje dalyje nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, vadovaujantis BPK 94 straipsniu, tai yra:

lagaminą su rankena, mobilaus ryšio telefoną Nokia 5100 su SIM kortele Ežys, kortelę Ežys, instrukcijos lapą, valdiklį TSC, GPS imtuvo šešis vienetus elementų, mobilaus telefono Nokia pakrovėją, du šratinukus, telefono Nokia bateriją, GPS imtuvo dvi antenas, GPS imtuvą R8-Model3, kurio numeris 67150-G4, valdiklio TSC2 baterijas ir aštuonias kadastrinių matavimų bylas, saugomas pas nukentėjusįjį, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiajam G. J.;

juodos spalvos medžiaginį dėklą su snieglente ir kita slidinėjimo įranga, 2016 m. birželio 3 d. pakvitavimu perduotą saugoti M. L., nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti M. L.,

o du kompaktinius diskus palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėjas Rinaldas Adamonis