Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

2017 m. spalio 4 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. N. patikslintą skundą atsakovams valstybės įmonei Registrų centro Klaipėdos filialui, valstybės įmonei Registrų centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Argumentuoja, jog registratorius netinkamai taikė ir aiškino Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnio 3 dalį, kadangi nenurodė, kokie konkrečiai duomenys neatitinka šio daikto kadastro bylos duomenų. Daro išvadą, kad sprendimai yra be motyvų, o poilsio namų kadastro duomenys, kurie yra įrašyti į 2017-01-25 deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. l visiškai atitinka daikto kadastro bylos duomenis. Pažymi, kad statinio statybos metų data negali būti pagrindu pripažinti kadastro duomenų neatitikimus su kadastro byloje užfiksuotais duomenimis ar deklaracijoje apie statybos užbaigimą užfiksuotais duomenimis. Teigia, kad statinio statybos metai neturi jokios esminės reikšmės įrašant daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, nes statinio statybos metai yra identifikuoti Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje, o 2017-01-25 deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. l yra galiojantis dokumentas ir yra užpildytas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus.

Akcentuoja, jog nauja statinio statyba neturėtų būti vertinama kaip statinio statyba deklaracijos užpildymo metu, kadangi jokie įstatymai neriboja statytojo veiksmų dalyje dėl deklaracijos užpildymo laikotarpio ir statinio statybos metų. Deklaracija apie statybos užbaigimą yra statytojo dokumentas, suteikiantis informaciją tretiesiems asmenims apie statinio statybos užbaigimą. Daro išvadą, kad statytojas yra pilnai atsakingas už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą, todėl Registratorius neturi kompetencijos kaip nors neigti ar nepripažinti deklaracijoje nurodytų duomenų. Pažymi ir tai, kad 1 - os grupės nesudėtingo statinio teisinė registracija viešajame nekilnojamojo turto registre nėra privaloma, tačiau statinio savininko pageidavimu toks statinys gali būti registruojamas viešajame nekilnojamojo turto registre. Teigia, kad registratorius jokiais motyvais nepagrindė deklaracijos apie statybos užbaigimą netinkamumo, o duomenų neatitikimas nebuvo tinkamai identifikuotas. Akcentuoja ir tai, kad deklaracijoje apie statybos užbaigimą nėra privaloma nurodyti statinio statybos metų.

Mano, kad registratoriaus 2017-01-31 sprendime nurodytas motyvas, kad 2017-01-25 deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. l yra netinkamas dokumentas, yra tik subjektyvi nuomonė, kuri nėra pagrįsta jokiais motyvais ir/ar teisės aktų reikalavimų neatitikimais. Pažymi, kad pateikė Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 84¹.2.2.3. punkte reglamentuotą Deklaraciją apie statybos užbaigimą, kuri atitinka teisės aktų reikalavimus. Vadovaujasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika apie tai, kad VĮ Registrų centras yra registratoriaus funkcijas atliekanti įstaiga, todėl VĮ Registrų centras neatlieka pateiktų dokumentų vertinimo. Daro išvadą, kad tinkamai nenustačius 2017-01-25 Deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. l neatitikimų teisės aktų reikalavimams, Registratorius privalėjo šį dokumentą priimti ir tuo pagrindu patenkinti 2017-01-26 prašymą įrašyti statinio kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą.

Atkreipia dėmesį į tai, kad 2007-04-17 pareiškėjas kreipėsi į VĮ Klaipėdos filialą su prašymu įregistruoti poilsio namelius, tame tarpe žymimą (duomenys neskelbtini), bei daiktines teises į juos. Prašymo įgyvendinimui pateikė 2006-12-18 pastatų pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 2006/12/18, 2006-12-18 priėmimo - perdavimo aktą, 2006-12-18 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ŠILDP000559, kasos pajamų orderį Nr. ŠD0045, UAB „Šilutės durpės” įstatų pakeitimus. Klaipėdos filialo Kadastro duomenų tvarkymo skyriaus 2007-04-19 sprendimu prašymas įrašyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą netenkintas, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsniu, nes dokumentai, kurių pagrindu buvo prašoma įrašyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą neatitinka Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio nuostatų, tai yra nepateiktas dokumentas nekilnojamųjų daiktų įrašymui į Nekilnojamojo turto kadastrą. Klaipėdos filialo Nekilnojamojo turto registro skyriaus 2007-05-02 sprendimu prašymas įregistruoti nuosavybės teises į minėtus statinius netenkintas. Akcentuoja, kad duomenų, kad šie sprendimai buvo apskųsti Centriniam registratoriui neturi.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti, todėl byla nagrinėtina iš esmės atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl VĮ Registrų centras Klaipėdos filialo 2017-01-31 sprendimo Nr. (4.6.10.)RS-114 ir VĮ Registrų centras Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2017-04-05 sprendimo Nr. csprl-78, kuriais netenkintas pareiškėjo 2017-01-26 prašymas įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nekilnojamąjį daiktą bei daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš rašytinės bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas 2017-01-26 prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą (minėta, toliau – ir Klaipėdos filialas, teritorinis registratorius), prašydamas įregistruoti Nekilnojamojo turto registre nekilnojamąjį daiktą – pastatą – vasarnamį, pažymėtą plane (duomenys neskelbtini), unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (toliau – ir ginčo objektas) ir nuosavybės teises į jį A. N. vardu. Pareiškėjas kartu su 2017-01-26 prašymu teritoriniam registratoriui pateikė 2016-09-15 Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, 2015-11-17 žemės sklypo planą, 2017-01-25 Deklaraciją apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 ir 2016-09-28 sutartį. Klaipėdos filialas 2017-01-31 sprendimu Nr. (4.6.10.)RS-114 „Dėl nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre” (b. l. 24, 52 – 53, 91 - 92) netenkino pareiškėjo prašymo: atsisakė įregistruoti ginčo nekilnojamąjį daiktą ir nuosavybės teises į jį, nes dokumento, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutapo su daikto kadastro duomenų bylos duomenimis, o daiktinės teisės registruojamos, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotas nekilnojamasis daiktas. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisijos 2017-04-05 sprendimu Nr. cspr1-78 „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo” (b. l. 6 – 8, 25 – 27, 46 – 48, 96 - 98) paliktas galioti teritorinio registratoriaus sprendimas. Minėtu sprendimu pareiškėjo skundas dėl Klaipėdos filialo sprendimo netenkintas, nes konstatuota, kad nagrinėjamu atveju 2017-01-25 Deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 nėra pagrindas įregistruoti statinį Nekilnojamojo turto registre; nuosavybės teisės neregistruotinos, kadangi nekilnojamasis daiktas neįregistruotas registre.

Ginčo teisinius santykius iš esmės reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas (toliau – ir Registro įstatymas, aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015-11-01), Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas (toliau – ir Kadastro įstatymas, aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2016-05-01), bei Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK).

CK 4.256 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, norintis įregistruoti daiktą, teisių į jį suvaržymus, daiktines teises ar juridinius faktus, viešo registro tvarkytojui paduoda nustatytos formos prašymą (1 dalis); kartu su prašymu įregistruoti turi būti pateikiami daikto įgijimą nuosavybėn, teisių į jį suvaržymus, daiktinių teisių buvimą ar juridinių faktų įvykimą patvirtinantys dokumentai (3 dalis).

Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą tvarko VĮ Registrų centras (Registro įstatymo 5 straipsnio 1 dalis, Kadastro įstatymo 4 straipsnio 1 dalis), kuris įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, įregistruoti nekilnojamojo turto registre nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus ir juridinius faktus gali tik atlikęs privalomus veiksmus, kuriuos nustato teisės aktai, reglamentuojantys nekilnojamojo turto kadastro ir nekilnojamojo turto registro veiklą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-05-12 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1136/2011 ir kt.).

Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo teisiniai pagrindai numatyti Kadastro įstatymo 12 straipsnyje, kuriame nurodyta, jog atskiru nekilnojamojo turto kadastro objektu formuojamo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ir jų pakeitimo dokumentai yra: valstybės valdžios ar valdymo institucijos sprendimas; teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; rašytiniai sandoriai; kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; kiti įstatymų ir Vyriausybės nustatyti dokumentai. Kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo, Kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla (12 straipsnio 2 dalis), o kadastro tvarkytojui pateikiamų dokumentų sąrašą, kai yra prašoma įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą duomenis apie statinius, kurie buvo įgyti ar pastatyti iki 1991-07-25, nustato Vyriausybė (12 straipsnio 4 dalis). Kadastro įstatymo 11 straipsnio, nustatančio nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis nustatančius asmenis, jų teises ir pareigas, 7 dalyje nustatyta, kad matininkas, parengęs įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus nekilnojamojo turto kadastro dokumentus, pasirašydamas juose patvirtina, kad parengti dokumentai atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus, reikalavimus.

Registro įstatymo 29 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka šio įstatymo reikalavimų.

Kadastro įstatymo 4 straipsnio 2 dalis nustato, jog kadastro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako, kad nekilnojamojo turto kadastre kaupiami duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti ir už šių duomenų apsaugą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra nurodęs, kad Nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (žr., pvz., LVAT 2011-10-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011 ir kt.). Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-10-09 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-977/2000; 2001-09-12 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-804/2001; 2007-09-17 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-329/2007; kt.) nurodoma, jog teismine tvarka gali būti ginčijama teisinė registracija ir iškeliamas jos neteisėtumas keliais aspektais: ji gali būti ginčijama dėl to, kad atlikta nesant pagrindo arba pažeidžiant nustatytą tvarką; registracija nesant pagrindo yra tada, kai teisinė registracija vykdoma nepateikus dokumentų, kurie yra būtini jai atlikti, arba pateikus tokius dokumentus, kurie aiškiai neatitinka įstatymo reikalavimų ir yra nepakankami teisinei registracijai atlikti. Aptartos įstatymų nuostatos bei teismų praktika suponuoja išvadą, kad Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti daiktines teises, bei užtikrinti tai, jog registracija būtų atlikta laikantis įstatymuose nustatytos tvarkos.

Iš rašytinės bylos medžiagoje esančių Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašų (b. l. 32 – 35, 76 – 83) nustatyta, jog žemės sklypas unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įregistruotas nuosavybės teise Lietuvos Respublikai, valstybinės žemės patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos; įregistruotas juridinis faktas – sudaryta nuomos sutartis, nuomininkas A. N. Byloje nėra ginčo dėl to, kad žemės sklype esantis ginčo objektas (pastatas - poilsio namas, žymimas indeksu (duomenys neskelbtini)) ir daiktinės teisės į jį neįregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Pagal 2016-09-23 kadastrinių matavimų duomenis „Pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenys” (b. l. 61 – 62) ginčo objekto statybos metai yra 1969 – 1969 m., paprastojo remonto metai – 2015 – 2015 m.; 2017-01-25 Deklaracijoje apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1 (b. l. 29 – 31, 54 – 56, 85 – 87) padaryti įrašai apie pastatytą naują statinį ir atliktą statinio paprastąjį remontą.

Teisėjų kolegija iš anksčiau nustatytų aplinkybių sutinka su atsakovų pozicija, kad tiek teritorinis registratorius, tiek centrinis registratorius neturėjo pagrindo abejoti pareiškėjo pateiktais matininkės R. R. parengtais duomenimis apie tai, kad ginčo objekto statybos pabaigos data yra 1969 m.

Minėta, kad vadovaujantis Kadastro įstatymo 12 straipsnio 4 dalimi, kadastro tvarkytojui pateikiamų dokumentų sąrašą, kai yra prašoma įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą duomenis apie statinius, kurie buvo įgyti ar pastatyti iki 1991-07-25, nustato Vyriausybė. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-03-03 nutarimu Nr. 278 patvirtinto Dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991-07-25, sąrašo (toliau – ir sąrašas, aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2011-11-09) 2.3 punkte įtvirtinta, kad pastatyti seni statiniai Registre registruojami Nekilnojamojo turto registro nuostatų ir Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka Registro tvarkytojui pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus ir statybos teisėtumą patvirtinančius dokumentus, jeigu statiniai buvo pastatyti miesto gyvenamojoje vietovėje iki 1991-07-25. Dokumentai, patvirtinantys statybos teisėtumo faktą, gali būti: Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos nutarimai ir kiti sprendimai; Lietuvos Respublikos Ministrų Tarybos nutarimai, potvarkiai ir kiti sprendimai; vykdomojo komiteto sprendimai, potvarkiai, pažymėjimai, leidimai statyti; vykdomojo komiteto sprendimas skirti žemės sklypą statybai; patvirtintas individualus arba statybos vietai pritaikytas tipinis projektas; žemės sklypo suteikimo naudotis dokumentai (kolūkio narių visuotinio susirinkimo nutarimas, valstybinio ūkio administracijos įsakymas, tuo metu galiojančia tvarka parengtas žemės sklypo planas, notariškai patvirtinta sklypo suteikimo neterminuotai naudotis sutartis); statinio priėmimo naudoti komisijų aktai; dokumentai, patvirtinantys privalomojo pastatų valstybinio draudimo įmokų mokėjimą; Aplinkos ministerijos nustatyto turinio deklaracija apie statybos užbaigimą (6.1 – 6.9 punktai). Sąrašo 10 punktas numato, kad senų statinių pastatymo metai arba data nustatoma vadovaujantis įrašais apie statybų laiką, nurodytais šio sąrašo 5 ir 6 punktuose išvardytuose dokumentuose, o kai tokių įrašų nėra, – pagal rašytinį statinio valdytojo pareiškimą (pažymą); senų statinių pastatymo metai arba data užfiksuojami matininkų parengtose statinių kadastrinių matavimų bylose ir turi atitikti šiame punkte nurodytus dokumentų įrašus.

Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, šios bylos atveju deklaracija apie statybos užbaigimą nebuvo tinkamas pagrindas nekilnojamojo turto registracijai atlikti. Iš anksčiau aptarto teisinio reguliavimo bei byloje nustatytų faktinių aplinkybių, darytina išvada, kad šios bylos atveju nebuvo teisinio pagrindo registruoti ginčo objektą pareiškėjo registratoriui pateiktos 2017-01-25 Deklaracijos Nr. 1 pagrindu, kadangi pareiškėjas, vadovaujantis Kadastro įstatymo 12 straipsnio 4 dalimi, norėdamas įregistruoti 1969 m. baigtą statyti statinį, turėjo pateikti Vyriausybės 2003-03-03 nutarimu Nr. 278 patvirtinto sąrašo 3.2 punkte nurodytus dokumentus. Taigi, nagrinėjamu atveju nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagrįstai atsisakė įregistruoti ginčo objektą, nes dokumentai, kurių pagrindu buvo prašoma atlikti registraciją, neatitiko įstatyme nustatytų reikalavimų.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjo atstovo teismo posėdžio metu pateikta 2006-12-18 pastatų pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 2006/12/18, 2006-12-18 perdavimo – priėmimo aktas neatitinka tokiems dokumentams keliamų reikalavimų: nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartys turi būti notarinės formos (CK 1.74 straipsnio 1 punktas), o notarinės formos nesilaikymas tokius sandorius daro negaliojančiais. Tokiu atveju, minėti dokumentai aiškiai neatitinka įstatymo reikalavimų ir yra nepakankami teisinei registracijai atlikti.

Registro įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą registruotinos tik, kai yra įregistruotas pats daiktas. Šios bylos atveju neįregistravus ginčo objekto registre, nebuvo teisinio pagrindo registruoti pareiškėjo daiktinių teisių į jį.

Pažymėtina, kad pagal administracinių teismų kompetenciją, apibrėžtą ABTĮ 17 ir 20 straipsniuose, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio ar savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. ABTĮ 91 straipsnyje yra nurodyti skundžiamų teisės aktų panaikinimo pagrindai. Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (1 punktas), neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas (2 punktas), neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (3 punktas). Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais ( 2 dalis).

Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, jų naikinti pareiškėjo patikslintame skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundą atmeta kaip nepagrįstą.

Netenkinus pareiškėjo skundo dėl sprendimų panaikinimo, nėra pagrindo tenkinti išvestinio reikalavimo įpareigoti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialą priimti naują sprendimą - pareiškėjo prašymą patenkinti ir įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą poilsio pastato (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenis bei įregistruoti daiktines teises į poilsio pastatą (duomenys neskelbtini) registratoriui pateiktos 2017-01-25 deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. l pagrindu. Pažymėtina ir tai, kad toks sprendimas nėra kliūtis pareiškėjui iš naujo teikti atitinkamą prašymą teritoriniam registratoriui ir su prašymu pateikti visus teisės aktuose ir skundžiamuose sprendimuose nurodytus tinkamus dokumentus registracijai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo A. N. patikslintą skundą atsakovams Valstybės įmonei Registrų centro Klaipėdos filialui, Valstybės įmonei Registrų centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.