- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-30
- Bylos Nr.
- 2A-1255-524/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erika Misiūnienė (pirm.), Rimvida Zubernienė, Almantas Padvelskis
- Ieškovas
- BUAB „Klaipėdos sofos“
- Atsakovas
- UAB „Multiservisas“
- Kategorijos
- 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2A-1255-524/2014
2014 m. spalio 30 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Rimvidos Zubernienės, Almanto Padvelskio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-1876-676/2014 pagal ieškovės BUAB „Klaipėdos sofos“ ieškinį atsakovei UAB „Multiservisas“ dėl skolos priteisimo, ir ieškovės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-18 sprendimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu teismo prašė priteisti jai iš atsakovės 3 890 Lt skolos, 1 771,92 Lt palūkanų, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė iš ieškovės už 3 890 Lt įsigijo baldų komplektą MARCIA 3M-1-puf., 2005-10-12 išrašyta PVM sąskaita faktūra patvirtinta abiejų šalių parašais. Atsakovė už įsigytus daiktus ieškovei nesumokėjo.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad su ieškove už baldus atsiskaitė laiku ir tinkamai. Šį faktą patvirtina grynųjų pinigų priėmimo kvitai: 1 500 Lt 2005-10-11 LVB Nr. 0538678 ir 2 390 Lt 2005-10-12 LVB Nr. 0538642.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-04-18 sprendimu ieškinį atmetė. Teismas vertino atsakovės pateiktus įrodymus: 2005-10-12 pinigų priėmimo nepasirašytą kvitą LVB Nr. 0538642, išrašytą UAB „Klaipėdos sofos“ 2 390 Lt sumokėti už baldus PVM s. f. 0000781 UAB „Multiservisas“, į. k. 135124496, 2005-10-11 pinigų priėmimo pasirašytą kvitą LVB Nr. 0538678, išrašytą UAB „Klaipėdos sofos“ 1 500 Lt sumokėti už ,,Marcia‘‘ 3M+1+pufas, – pinigus sumokėjo projekto vadovė A. D., pinigus gavo A. (pavardė neįskaitoma). teismas nustatė, kad šie kvitai įtraukti į atsakovės buhalterinę apskaitą. Teismui įpareigojus ieškovą pateikti papildomus duomenis apie pinigų priėmimo kvitų LVB Nr. 0538642 ir LVB Nr. 0538678 naudojimą bei pinigus priėmusios darbuotojos A. (pavardė neįskaitoma) įdarbinimą, ieškovas nurodė, kad neturi galimybės pateikti teismui duomenų bei įrodymų apie minėtų pinigų priėmimo kvitų naudojimą ieškovo buhalterinėje apskaitoje ir kitų su jų naudojimo susijusių duomenų nėra, taip pat ieškovas neturi galimybės pateikti duomenų apie tai, kad atsakovo pateiktuose pinigų priėmimo kvituose nurodytas asmuo buvo ieškovo darbuotoja, kadangi neįmanoma identifikuoti, koks būtent asmuo nurodytas minėtuose pinigų priėmimo kvituose. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, jog mokėjimo kvituose nenurodyti reikalingi duomenys – kvitą išrašiusio prekių pardavėjo pareigų pavadinimo, parašo, vardo ir pavardės, pirkėjo parašo, vardo, pavardės, asmens kodo, gyvenamosios vietos, nurodytas ne ieškovo PVM kodas, nenurodytas pardavimo dokumento pavadinimas, serija ir numeris (2005-08-12 Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu dėl pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo Nr. 340 6 str., LR buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. 1 d.) – nesudaro pagrindo pripažinti atsakovės pateiktus pinigų priėmimo kvitus netinkama įrodinėjimo priemone, juo labiau, kad tinkamo grynųjų pinigų priėmimo kvitų užpildymo pareiga tenka pinigų priėmimo kvitą išrašiusiam ūkio subjektui, šiuo atveju ieškovei. Pinigų priėmimo kvituose nurodyta bendra suma sutampa su PVM sąskaitoje faktūroje KLS Nr. 0000781 nurodyta suma, atsakovė pateikė įrodymus, jog ši suma buvo įtraukta į buhalterinę apskaitą – šie duomenys įstatymų nustatyta tvarka bei būdais nuginčyti nebuvo, juos paneigiančių duomenų ar įrodymų pateikta nebuvo, todėl teismui nekyla jokių abejonių, jog šiais grynųjų pinigų mokėjimo kvitais buvo įforminti atsakovo mokėjimai būtent už ieškovo parduotą prekę, t. y. baldų komplektą ,,Marcia‘‘ 3M+1+puf. pagal PVM sąskaitą faktūrą KLS Nr. 0000781.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują – ieškinį tenkinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus. Finansų ministro 2005-08-12 įsakymo Nr. 340 dėl pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių patvirtinimo 6 straipsnyje nustatyta, kokie duomenys turi būti nurodyti surašytuose pinigų priėmimo kvituose. Atsakovės pateiktame kvite LVB Nr. 0538642 nėra nei kvitą pasirašiusio prekių pardavėjo pareigų pavadinimo, parašo, vardo ir pavardės, nei pirkėjo parašo, vardo, pavardės, asmens kodo, gyvenamosios vietos. Kvite LVB Nr. 0538678 nurodytas ne ieškovės PVM mokėtojo kodas, taip pat kvituose turi būti nurodomas pardavimo dokumento pavadinimas, serija ir numeris. Kvitas LVB Nr. 0538642 yra nepasirašytas, o kvite LVB Nr. 0538678 pasirašiusių asmenų neįmanoma identifikuoti. Ieškovės apskaitoje nėra nei minėtų kvitų, nei kitų su jais susijusių duomenų.
Atsakovė atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas yra kilęs dėl tarpusavio prievolių, kilusių iš pirkimo–pardavimo sutarties, vykdymo. Ieškovė, kreipdamasi į teismą, nurodė, kad atsakovė neįvykdė esminės pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos – nesumokėjo už įgytą turtą. Pirkimo–pardavimo sutartis yra konsensualinė dvišalė atlygintinė sutartis, susijusi su daikto pirkėjui perdavimu nuosavybėn ar patikėjimo teise (CK 6.305 straipsnis). Sudarius pirkimo–pardavimo sutartį atsiranda teisinis prievolinis santykis, kurio turinys – pardavėjo ir pirkėjo tarpusavyje susijusios teisės ir pareigos; jas vykdydamos šalys pasiekia rezultatą, kurio tikėjosi sudarydamos sutartį. Pardavėjo pareiga perduoti pirkėjui sutarto kiekio daiktus (CK 6.329 straipsnio 1 dalis). Byloje nustatyta, kad šalys savo teisinių santykių nebuvo įforminusios rašytine sutartimi. Ginčą šioje byloje iškėlė ieškovė tik 2013 metais dėl nesumokėtos kainos. Iš bylos medžiagos matyti, kad prekių pirkimo -pardavimo dieną ieškovo įmonėje buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra (b. l. 40), kurioje užfiksuotos parduodamos prekės ir nurodyta jų kaina su PVM - 3890 Lt. Šioje sąskaitoje buvo nurodyta, jog atsakovė ginčo sumą turi sumokėti per 3 darbo dienas. Pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainą per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus (LR CK 6.344 str.). Todėl atsakovė privalėjo įrodyti, jog atsiskaitė su ieškove per įstatymo nustatytus terminus ir įstatymo nustatyta tvarka, t. y. iš karto, kai pardavėjas perdavė pirkėjui daiktus ir disponavimo jais dokumentus (LR CK 6.314 str. 2 ir 3 dalys).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šalys turi įstatymų numatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Ieškovė privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovė. Nagrinėjamu atveju ieškovė, teigdama, kad atsakovė neįvykdė savo sutartinės prievolės sumokėti už įsigytas prekes, turėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius tokios prievolės atsiradimo pagrindą, tačiau neprivalėjo įrodinėti, kad su juo nebuvo atsiskaityta; tai, kad tinkamai įvykdė prievolę, turėjo įrodyti atsakovė, atsikirsdamas į ieškovės reikalavimą. Atsižvelgiant į tokią atsakovei (skolininkui) tenkančią įrodinėjimo naštą, jis turi būti suinteresuotas tinkamai įforminti prievolės įvykdymo faktą, kad galėtų apsisaugoti nuo nesąžiningo kreditoriaus reikalavimo įvykdyti prievolę pakartotinai, todėl pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę šios kategorijos bylose.
Prievolės įvykdymo patvirtinimą reglamentuoja CK 6.65 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtinta priėmusio prievolės įvykdymą kreditoriaus pareiga duoti skolininkui pakvitavimą, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Prievolę įvykdęs skolininkas turi teisę reikalauti, kad kreditorius išduotų jam pakvitavimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad pagrindinė pakvitavimo funkcija yra įrodomoji, todėl jis svarbus ir naudingas skolininkui visų pirma dėl savo įrodomosios reikšmės: leidžia sumažinti dvigubo prievolės įvykdymo riziką ir riboja nesąžiningo kreditoriaus galimybes nepagrįstai praturtėti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2009). Teisėjų kolegija pažymi, kad, pakvitavimas nėra vienintelis leistinas skolininko sutartinės prievolės įvykdymo faktą galintis patvirtinti rašytinis įrodymas; siekdamas įrodyti prievolės įvykdymo faktą, skolininkas gali remtis visomis įrodinėjimo priemonėmis.
Šioje byloje atsakovė prievolės įvykdymo faktą ieškovei įrodinėja dviem pinigų priėmimo kvitais (b.l.41, 42) bei savo finansinės apskaitos dokumentais, įrodančiais, jog ieškovo pateikta PVM sąskaita faktūra ir apmokėjimo dokumentai buvo įtraukti į atsakovės apskaitą (b.l.82-94). Pagal paminėtas įrodinėjimo naštos ir prievolės įvykdymo fakto patvirtinimo įrodinėjimo taisykles atsakovė neįrodė nepasirašytu 2005-10-12 pinigų priėmimo kvitu, išrašytu 2390 Lt, jog savo pirkėjo prievolę sumokėti perduoto daikto kainą įvykdė tinkamai (b.l. 41). Todėl byloje nustatyta, kad atsakovė neturi ieškovės išduoto pasirašyto dokumento, patvirtinančio, jog ji tinkamai įvykdė prievolę pagal pirkimo–pardavimo sutartį, t. y. kad atsiskaitė už perkamas prekes. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 340 Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų blankų gamybos, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo taisyklių 13.5 p. nustatyta, kad kvite turi būti nurodyta kvitą išrašiusio pardavėjo pareigos, parašas, vardas ir pavardė, o 13.6 p. nustato, jog jame turi būti ir kliento parašas, vardas ir pavardė. Atsakovė yra juridinis asmuo, todėl jai šios nuostatos privalėjo būti žinomos (CK 1.6 str.). Vien pinigų priėmimo kvito dalinis užpildymas, nesant atsakingų juridinių asmenų atstovų parašų apie pinigų perdavimą ir gavimą, neįrodo pinigų sumos sumokėjimo fakto, nes bendrojoje normoje - CK 6.65 straipsnyje įtvirtinta priėmusio prievolės įvykdymą kreditoriaus pareiga duoti skolininkui pakvitavimą, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip, o skolininkas turi teisę reikalauti visiškai ir tinkamai užpildyto dokumento, patvirtinančio prievolės įvykdymą. Byloje esantys netiesioginiai įrodymai (atsakovės finansinės atskaitomybės dokumentai) negali būti pripažįstami pakankamais įrodymais atsakovo prievolės sumokėti už įsigytas prekes įvykdymui patvirtinti, jie nepatvirtina, kad nurodyti pinigai buvo perduoti ieškovei. Pažymėtina ir tai, kad atsakovės bendrovės vadovas, būdamas atidus ir rūpestingas, turėjo pasirūpinti tinkamais įrodymais, patvirtinančiais pinigų sumokėjimo ieškovei faktą. Taip atsakovas prisiėmė prievolės įvykdymo įrodinėjimo riziką. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, vadovaujantis CPK 185 straipsnyje įtvirtintomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, atsakovo prievolės dalies, t. y. 2390 Lt, įvykdymo fakto byloje nenustatyta, pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl sprendimo dalis, kuria atmesta 2390 Lt suma, naikintina ir ši ieškinio dalis tenkintina. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Pagrįsti pirmosios instancijos teismo motyvai dėl 2005-10-11 pinigų priėmimo kvito
( b.l.42) 1500 Lt, nes jis yra šalių atstovų pasirašytas, jame yra visi būtini rekvizitai ir jis pagal paminėtus motyvus yra tinkamas įrodymas atsakovės prievolės įvykdymui įrodyti. Šiame kvite nurodytos prekės sutampa su ieškovės išrašytoje PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytomis prekėmis. Pagal 6.315 str. nuostatas šis kvitas vertintinas kaip išankstinis mokėjimas, nes daiktai atsakovei buvo perduoti 2005-10-12. Byloje nėra jokių įrodymų dėl šio kvito suklastojimo, todėl laikyti jį netinkamu įrodymu dėl ieškovės netinkamo atstovo, ieškovo atstovo neaiškiai parašytos pavardės, nėra teisinio pagrindo. Byloje darytina išvada, jog atsakovė iš dalies atsiskaitė su ieškove už gautas prekes. Atsakovei sumokėjus avansą, įvyko pirkimo pardavimo sutartis, nes priešingu atveju nebūtų perduotos prekės atsakovei ir tai yra įprasta praktika pirkimo-pardavimo teisiniuose santykiuose. (LR CK 6.314 str.).
Ieškinio dalis dėl 1771, 92 Lt palūkanų atmestina. Pagal CK 6.314 straipsnio 5 dalį, kai pirkėjas laiku nesumoka už jam perduotus daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti iš pirkėjo sumokėti kainą bei įstatymų ar sutarties nustatytas palūkanas. Kadangi šalys raštu dėl palūkanų nesusitarė, o CK 6.72 str. nustato susitarimams dėl netesybų rašytinę formą, šalių sutartyje – PVM sąskaitoje faktūroje palūkanų nenustatyta, tai ieškovei priteistinos tik CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytos 6 proc. procesinės palūkanos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ( CK 6.37 straipsnio 2 dalimi).
Paminėtais motyvais skundžiamo teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinys dėl 2390 Lt priteisimo naikintina ir ši ieškinio dalis tenkintina.
Iš atsakovės priteistini 71,70 Lt žyminio mokesčio paduodant ieškinį ir 71,70 Lt -apeliacinį skundą valstybei, nes ieškovė yra bankrutuojanti įmonė ( CPK 96 str. 1d.).
Atsakovė pirmosios instancijos teisme turėjo 907, 57 Lt bylinėjimosi išlaidų, todėl ieškinį patenkinus iš dalies pirmosios instancijos teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos mažintinos proporcingai teismo patenkintų ieškinio reikalavimų daliai pagal CPK 93 str. 2 d., 5 d., 96 str., 98 str. Apskaičiuojant procentine išraiška darytina išvada, kad patenkintas ieškinio reikalavimas sudarė 42 procentus, todėl atsakovei iš ieškovės turi būti priteistos 617,15 Lt bylinėjimosi išlaidos (68 procentai atmestų reikalavimų).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-04-18 sprendimą pakeisti. Ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti BUAB ,,Klaipėdos sofos‘‘ iš UAB ,,Multiservisas‘‘ 2390 Lt (692,19 EUR) nesumokėtos skolos ir 6 proc. procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2013-05-20) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteistą UAB ,,Multiservisas‘‘ iš BUAB ,,Klaipėdos sofos‘‘ 907, 57 Lt bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 617, 15 Lt ( 178, 74 EUR).
Kitas sprendimo dalis, kuriomis atmestas ieškinys, palikti nepakeistas.