Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

L. P., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, teistas:

2003-06-17 Jonavos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d. - 24 MGL bauda;2004-09-10 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 286 str., 290 str. - 6 MGL bauda;2012-06-13 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. 2 d. (3 veikos) - 50 MGL bauda, kuri sumokėta 2012-09-11, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį vienos nusikalstamos veikos padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. P., veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. K. ir A. K., pasiskirstę vaidmenimis, laikotarpiu nuo 2015-11-30 17.40 val. iki 2015-12-01 04.39 val. tikslu pagrobti svetimą turtą - automobilį, L. P. vairuojamu automobiliu VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko prie požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, L. P. ir D. K. laukiant automobilyje, A. K. priėjo prie automobilio VW TOURAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), specialiu laužimo įrankiu išlaužė šio automobilio vairuotojo durų ir užvedimo spyneles, skaitytuvu nuskenavo automobilio užvedimo sistemą, užvedė automobilį ir išvažiavo iš požeminės akštelės į gatvę. Po to, D. K. įsėdo į automobilį VW TOURAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atsuktuvu užvedė automobilį ir nuvažiavo, tokiu būdu pagrobė T. T. priklausantį automobilį VW TOURAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 5530 eurų vertės.

A. K. ir D. K. šioje byloje yra nuteisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-22 baudžiamuoju įsakymu Nr. 1-1867-276/2016 (t. 4, 89-95), kurio dalis A. K. ir D. K. atžvilgiu yra įsiteisėjusi. L. P. minėtu baudžiamuoju įsakymu taip pat buvo pripažintas kaltu dėl automobilio vagystės, tačiau, nesutikdamas su paskirtos bausmės (baudos) dydžiu, pateikė prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Atsižvelgdamas į L. P. prašymą, vadovaudamasis BPK 425 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-09-17 nutarimo Nr. 48 „Dėl teismų praktikos taikant baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylų supaprastintą procesą, 12.2 punktu, numatančiu, kad jeigu teismo baudžiamuoju įsakymu pripažinti kaltais ir nuteisti keli asmenys, o prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme paduoda ne visi kaltinamieji, teisinės galios neįgyja tik ta baudžiamojo įsakymo dalis, kuria yra pripažintas kaltu ir nuteistas prašymą padavęs asmuo; tokiu atveju teisiamajame posėdyje nagrinėjama tik prašymą padavusio asmens byla (Teismų praktika Nr. 22), teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo tik dėl kaltinamojo L. P. padarytos nusikalstamos veikos.

Kaltinamasis L. P. teismo posėdžio metu savo kaltę pilnai pripažino ir paaiškino, kad tiksliai neatsimena datos, kai susiskambino su A. K., kuris paprašė nuvežti jį į Vilnių. Nuvažiavus į vietą, A. parodė kur sustoti ir kažkur nuėjo. Jis įtarė, kad A. nuėjo vogti. Iš pradžių A. nesakė kokiu tikslu važiuoja į Vilnių, bet po to jis suprato. G. A. liepė kitam vaikinui (D. K.) nueiti ir važiuoti automobiliu. Po to jie su A. grįžo į Kauną. Važiavo į Vilnių trise - jis, D. K. ir A. K.. Važiuodami apie planuojamą vagystę nekalbėjo. Savo kaltę dėl nusikaltimo ir bendrininkavimo pripažįsta, tačiau prašo nepripažinti bendrininkavimo sunkinančia aplinkybe, nes jo vaidmuo buvo nereikšmingas, lyginant su asmeniu, kuris betarpiškai įvykdė vagystę. Jis buvo antraeilis – tik vairuotojas. Sutinka geranoriškai atlyginti žalą nukentėjusiajam T. T., nes dalyvavo nusikaltime. Mano, kad su A. K. turi atlyginti neturtinę žalą per pusę. Žalą sumokės, kai bus grąžintas užstatas. Prašo teismo sumažinti baudą, nes 5000 Eur yra per didelė suma. Patvirtina savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, t. y. kad veikdamas kartu su kitais asmenimis 2015-11-30 pavogė nukentėjusiojo T. T. automobilį. Tą dieną susiskambino su savo pažįstamu A., kuris paprašė su automobiliu jį ir dar jo pažįstamą nuvežti į Vilnių. Kokiu tikslu nesakė. A. pažįsta senai, jis buvo jo kaimynas ir kartas nuo karto palaiko ryšius. Su A. sutarė, kad už kelionę bus sumokėta 50 Eur. Automobiliu „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi, jis skolinosi iš giminaitės S. R.. Šiuo automobiliu nuolat naudojasi savo kasdienėms reikmėms, jis nebuvo naudojamas specialiai vagystei daryti. Naktį iš 2015-11-30 į 2015-12-01 apie 01 val. susitiko su A. K., (duomenys neskelbtini), prie PC „Maxima“. Jis, A. ir dar vienas asmuo, kurį atsivedė A., išvyko į Vilnių. Tą asmenį matė pirmą kartą. A. aiškino į kurią Vilniaus vietą reikia važiuoti. Sustojo A. nurodytoje vietoje, kur buvo daugiabučiai namai. Koks tai buvo rajonas nežino. Automobilį pastatė tarp daugiabučių namų. A. išlipo iš automobilio ir nuėjo į kiemus, o kitas vaikinas liko automobilyje. Maždaug po 20 minučių A. grįžo, pasikvietė tą trečią vaikiną ir abu išėjo į kiemus. Jo akivaizdoje jie nieko neaiškino ir nieko vienas kitam neperdavė. Praėjus maždaug 10 minučių, A. grįžo ir liepė važiuoti namo. Trečias vaikinas negrįžo. Kur jis nuėjo ir kas konkrečiai įvyko A. neaiškino, o jis ir neklausinėjo. Jie su A. išvažiavo atgal į Kauną, atvažiavo paryčiais. A. nurodė vietą Šilainių rajone, kur liepė pastatyti automobilį ir laukti. Laukė apie valandą. A. kartais išlipdavo iš automobilio. Suprato, kad tas asmuo, kurio laukė, neatvyksta. Tada A. pasakė važiuoti namo ir jie abu išsiskyrė. A. už kelionę nesumokėjo. Važiuodamas į Vilnių jis numanė, kad į Vilnių A. ir tas trečias vaikinas vyko tam, kad pavogti automobilį – tą jis suprato iš A. elgesio, paros meto, jo nurodymų kur važiuoti, kur sustoti, kur laukti, bendros konspiracijos. Pripažįsta, kad savo veiksmais padėjo įvykdyti vagystę, dėl to nuoširdžiai gailisi. Padėdamas A. ir jo bendrininkui neįvertino tokių veiksmų pavojingumo, nes tiesiogiai vagystės nedarė. Koks automobilis buvo pavogtas sužinojo tik iš pareikšto įtarimo. Trečią asmenį, kaip vėliau sužinojo D. K., matė pirmą kartą (t. 3, b. l. 152, 156-157).

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamoji byla išnagrinėta BPK 273 straipsnio nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas T. T. į teismo posėdį neatvyko, gautas prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Civilinį ieškinį palaiko, patvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 4, b.l. 131-132).

Civilinis ieškovas draudimo bendrovė „If P&C Insurance AS“ filialas savo civilinį ieškinį palaiko, prašo nagrinėti bylą jo atstovui nedalyvaujant (t. 4, b.l. 116, 126-127).

Nuteistasis A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad per pažįstamą D. A. gavo telefono numerį, asmens kurio prieš tai nepažinojo. Tą pačią dieną jam paskambino, susipažino su D. ir pasiūlė susitikti 2015-11-30 vakare. Bendraujant D. minėjo, kad jam trūksta pragyvenimui pinigų, todėl pasiūlė jam važiuoti kartu į Vilnių, kur jam reikės pervaryti automobilį į Kauną. Ar jis suprato, kad automobilis bus pavogtas, atsakyti negali. Nusprendė važiuoti į Vilnių tą patį vakarą. Nuvažiavo pas buvusį kaimyną L. P., kuris turi automobilį VW PASSAT, ir paklausė ar nenori užsidirbti 50 eurų už tai, kad nuvežtų į Vilnių. Jis sutiko. Susitarė susitikti prie HYPER MAXIMOS (duomenys neskelbtini), Kaune. D. už pagalbą taip pat siūlė atlygį, bet kokią sumą nepamena. Apie 01 val. nakties įsėdo į L. automobilį ir išvažiavo į Vilnių. Galimai buvo užsukę į degalinę. Automobilį vairavo L. P., jis sėdėjo šalia, o gale D. K.. Vilniuje važinėjo po įvairius mikrorajonus, kokius nurodyti negali, nes Vilniaus gerai nežino, ir viename kieme sustojo. Sugalvojo pirmiausia patikrinti požeminius garažus. Viename iš požeminių garažų, patekęs per laiptinės įėjimą, kuris buvo atrakintas, pamatė stovintį automobilį VW TOURAN, valstybinio numerio nepamena, tamsios spalvos. Nutarė šį automobilį pavogti. Tuomet su savimi turėtu specialiu įrankiu išlaužė automobilio vairuotojo durelių spynelę, jas atsidarė ir įlipo. Signalizacija nesuveikė. Tada tuo pačiu įrankiu išlaužė užvedimo spynelę, su savimi turėtu skaitytuvu nuskanavo automobilio užvedimo sistemą, automobilį užvedė, privažiavo prie vartų, kuriuos rankiniu būdu atidarė ir išvažiavo iš požeminės aikštelės. Sustojo gatvėje už maždaug 200 metrų, paliko automobilį, pasiėmė savo įrankius. Grįžo prie L. automobilio ir pakvietė D.. Davė jam medžiagines juodas pirštines, atsuktuvą, navigacinę sistemą, kurioje jau buvo įvedęs atsitiktinį adresą Kaune, ir liepė jam važiuoti pagal navigaciją ir ten automobilį palikti. D. įsėdo į automobilį, užsivedė ir išvažiavo. Kai jis išvažiavo, jie su L. irgi išvažiavo į Kauną. Būdami Kaune D. nesulaukė ir išsiskyrė namo. Kadangi prieš važiuojant liepė D. neturėti su savimi telefono, tai jam neskambino. Vėliau iš žiniasklaidos sužinojo, kad automobilį sulaikė policijos pareigūnai. Už šį įvykį nei L. nei D. nesumokėjo. Jis asmeniškai su nukentėjusiuoju T. T. atsiskaitė ir nukentėjusysis jam pretenzijų neturi (t. 2, b.l. 173, 175, 178-179).

Nuteistasis D. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015-11-29 jam paskambino D. A. ir pasiūlė papildomai užsidirbti, pervarinėjant automobilius iš Vilniaus, kurie gali būti vogti. Užmokestis 100-150 eurų. Jis sutiko. Už 10-20 minučių jam paskambino vaikinas, kuris pasakė, jog yra nuo D. ir kad 2015-11-30 vakare apie 00.00 val. važiuos į Vilnių parvaryti automobilį. 2015-11-30 apie 23.45 val. paskambino tas pats vaikinas ir liepė prieiti prie (duomenys neskelbtini), Kaune. Kieme jau laukė automobilis VW PASSAT, kurio priekyje sėdėjo du vaikinai. Įsėdus į automobilį jie išvažiavo link Jonavos. Važiuojant paklausė vaikinų, ką jam reikės daryti. Vairuotojas pasakė, kad reikės parvaryti automobilį. Tada paklausė ar automobilis bus vogtas. Vairuotojas atsakė, kad bus aišku kai nuvažiuos į Vilnių. Jis davė bendrakeleiviams suprasti, kad vogto automobilio nenori vairuoti, tačiau vairuotojas pasakė, kad jau viskas ir, kad nesutikęs gali turėti problemų. Jie dar paaiškino, kad jeigu stabdys policija, reikia bėgti, o jei pagaus sakyti, kad juos susirado per skelbimą internete. Išvažiavus iš Kauno vairuotojas liepė išjungti mobilaus ryšio telefoną ir išimti bateriją. Pravažiavus Kauną jie sustojo (duomenys neskelbtini) degalinėje. L. P. pripylė kuro ir važiavo toliau link Jonavos. Atvažiavę į Jonavą sustojo kažkokiame parke. Ten laukė dar du vaikinai. A. K. išlipo pasikalbėti su tais vaikinais. Apie ką jie kalbėjo jis negirdėjo. Pakalbėjęs A. grįžo ir jie išvažiavo į Vilnių. Pravažiavo Gariūnų turgavietę, kelias valandas važinėjo po kiemus. Kokius nurodyti negali, nes nepažįsta Vilniaus. Sustojo prie „Iki“ parduotuvės. Tuomet A. K. išlipo ir kažkur išėjo, vairuotojas stovėjo prie parduotuvės kampo, o jis sėdėjo automobilyje. Po 10 minučių grįžo A. K. su vairuotoju ir pasakė, jog „galima nuvaryti“. Tada A. K. pasiėmė iš automobilio rankinę ir vėl išėjo link tos pačios pusės už parduotuvės „Iki“, o jis su vairuotoju liko automobilyje. Po kokių 10-15 minučių grįžo A. K., parodė kur stovi automobilis ir liepė užvedinėti atsargiai, nes spynelėje yra atsuktuvas, kuriuo automobilį užves. Minėjo, kad automobilyje yra navigacija, kurioje nurodytas maršruto adresas ir jie susitiks (duomenys neskelbtini), Kaune. Liepė ties Kaune esančiu prekybos centru MEGA įsijungti mobilaus ryšio telefoną ir paskambinus jiems pranešti, kad yra vietoje. A. K. padavė jam medžiagines pirštines ir pasakė jas užsidėti. Išlipęs iš automobilio rado VW TOURAN automobilį, rudos spalvos, valstybinio numerio neįsidėmėjo, į jį įsėdo, įjungė navigaciją, užvedimo spynelėje buvusiu atsuktuvu atsargiai užvedė automobilį ir nuvažiavo navigacijjos rodomu maršrutu. Bevažiuojant po kokių 10-15 minučių su įjungtais švyturėliais jį sustabdė policijos pareigūnai ir nuvežė į policijos komisariatą. Nukentėjusiajam žalą žada atlyginti, nes dirba (t. 2, b. l. 74-77, 88-89, 107-108).

Nukentėjusysis T. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilį VW TOURAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo 2012 metais už 39707,30 litų (13490,78 eurų). 2015 metų pradžioje buvo įmontuota slapta sekimo sistema „SHERLOG“. Automobilį visą laiką laikydavo požeminėje aikštelėje po namu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Automobilių stovėjimo aikštelė yra su automatiniais vartais. 2015-11-30 apie 17.40 val. automobilis buvo pastatytas į privačią vietą Nr. 6, užrakintas, aikštelės vartai užsidaro automatiškai, kurie tuo metu veikė tvarkingai. 2015-12-01 04.39 val. į mobilaus ryšio telefoną paskambino UAB SHERLOG darbuotoja ir paprašė pasižiūrėti ar viskas tvarkoje su automobiliu, nes sistema rodė keistą suveikimą – kažkas buvo netvarkoje su elektros įtampa. Nusileidęs į aikštelę automobilio nerado. Apie tai informavo UAB SHERLOG ir pagalbos telefonu 112 pranešė apie automobilio vagystę. Apžiūrėjus įvykio vietą pareigūnai nustatė, kad į automobilių stovėjimo aikštelę buvo patekta išlaužus automatinius vartus. Juos remontavo namą administruojanti įmonė (duomenys neskelbtini), kuri pateikė sąskaitą sumokėti namo gyventojams turintiems automobilių stovėjimo vietas. Apie 6 val. ryto iš policijos pareigūnų sužinojo, kad automobilis sulaikytas. Automobilio vertė yra 13490,78 eurų, Sherlog sistema 700 eurų, buvo GARMIN NUVI 1490 navigacinė sistema, 150 eurų vertės, MAXI COSI XR vaikiška automobilinė kėdutė, 120 eurų vertės, vaikiška automobilinė kėdutė NANI, 20 eurų vertės, 2 buto raktai, po 10 ir 20 eurų vertės, didelis vyriškas skėtis, 20 eurų vertės, priekinių sėdynių 2 apsaugos su kišenėmis, po 20 eurų, automatinių vartų pultelis, 16 eurų vertės, vyriškiai akiniai nuo saulės POLAROID, 45 eurų vertės, vaikiški akiniai nuo saulės POLAROID su „Disney“ paveiksliukais, 30 eurų vertės, vaikiški akiniai nuo saulės „MONSTER HIGHT“ POLAROID 40 eurų vertės, vaikiški akiniai nuo saulės INVU, 40 eurų vertės, automobilyje buvo 50 litrų dyzelinio kuro, kurio įpylė išvakarėse už 46 eurus, laisvų rankų įranga SAMSUNG, 15 eurų vertės. Bendra pagrobto turto vertė 14802,78 eurų. Automobilis draustas IF draudimo kompanijoje. Automobilis buvo surastas, apžiūrėtas ir jam grąžintas. Iš automobilio niekas nedingo, visi išvardinti daiktai grąžinti. Buvo sugadinta automobilio vairuotojo durelių spynelė, dėl jos laužimo buvo apgadintos pačios durelės, bei išlaužta užvedimo spynelė. Automobilį suremontavo UAB (duomenys neskelbtini), o sąskaitą apmokėjo draudimo bendrovė IF. Buvo tiesintos ir dažytos vairuotojo durelės, pakeistos ir suprogramuotos iš naujo vairuotojo durelių ir užvedimo spynelės. Remonto kaina 678 eurai, šiai sumai padaryta žala draudimo bendrovei, todėl dėl šios sumos ieškinio nereiškia. Dėl įvykio jam padaryta neturtinė žala, kurią vertina 3000 Eur sumai, nes dėl automobilio vagystės jis ir šeima, kurioje yra trys mažamečiai vaikai, patyrė didelį stresą ir nepatogumus. Vienas iš kaltininkų A. K. jam atlygino dalį žalos - 1500 Eur, su kitu įtariamuoju L. P. dėl likusios žalos 1500 Eur pasirašė susitarimą, kad L. P. žalą jam atlygins per 5 darbo dienas nuo užstato atgavimo dienos. Civilinį ieškinį reiškia 1500 Eur sumai (t. 1, b.l. 50, 52-54 , 59).

Liudytojas D. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad pažįsta D. K. apie 5-6 metus, nuo mokyklos laikų. 2015 lapkričio mėnesio pabaigoje, tiksliai datos nepamena, D. K. jo paklausė ar neturi kokių pažįstamų jam papildomai užsidirbti, nes buvo sunku su pinigais. Jis sutiko padėti D., nes pažinojo vieną vaikiną, kuris papildomai duoda užsidirbti pervarant automobilius iš kito miesto. D. sutiko, kad tam vaikinui duos jo numerį. Tą pačią dieną paskambino vaikinas, kuris siūlė pervaryti automobilį. Jam pasakė, kad vietoje jo pervaryti automobilį yra draugas ir davė D. numerį. Kas vyko toliau nežino, jie patys tarėsi. Kiek žino, D. K. tą pačią naktį išvažiavo automobilio parvaryti iš Vilniaus. Kokios markės turėjo būti automobilis nežino. Apie D. K. sulaikymą sužinojo kitą dieną iš jo draugės, kuri jam parašė sms. Su vaikinu, kuris prašė pervaryti automobilį, susipažino 2015 m. rudenį, vėliau sužinojo, kad tas vaikinas yra A. K. (t. 2. b.l. 57-58).

Liudytoja S. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad automobilį VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2015 metais vasario mėnesį pirko iš L. P. su paskola iš UAB (duomenys neskelbtini). Automobilis yra registruotas jos ir UAB (duomenys neskelbtini) vardu. Šiuo metu su kreditoriumi pilnai atsiskaitė, tik neturi laiko automobilį perregistruoti savo vardu. Kartais automobilį paskolindavo L. P., nes jis sakė, kad jo automobilis buvo sugedęs ar be techninės apžiūros. L. P. yra jos pusseserės V. P. vyras, su juo santykius palaiko tik dėl automobilio skolinimo. Nuo 2015 lapkričio mėnesio pabaigos iki 2015-12-04 L. P. automobilį buvo paėmęs pats. Kartais automobilį jis laikydavo ir savaitę. Jei automobilio jai nereikėdavo, tai ir neprašydavo grąžinti. Kam L. P. reikėjo automobilio ir kur su juo važinėdavo pasakyti negali. Kad jos automobiliu VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo daromi nusikaltimai, nieko nežino ir nieko neįtarė, kol gavo šaukimą į policiją. Paskambino V. P., kuri paaiškino, jog buvo policija ir išsivežė L. bei paėmė automobilį VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Skolindama automobilį norėdavo padėti pusseserės šeimai (t. 1, b.l. 70-72).

Iš 2015-12-01 protokolo - pareiškimo matyti, kad iš T. T. laikotarpyje nuo 2015-11-30 17.40 val. iki 2015-12-01 04.39 val. iš požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo pagrobtas automobilis VW TOURAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su jame buvusiais daiktais, turtinė žala bus tikslinama (t. 1, b.l. 12).

Iš VĮ „Regitra“ informacijos apie kelių transporto priemones matyti, jog automobilio VW TOURAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2008 m. gamybos, savininkas-valdytojas yra T. T., gim. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 15).

Iš VšĮ „Emprekis“ 2016-02-10 išrašo apie autotransporto kainas Lietuvoje matyti, kad automobilio VW TOURAN vidutinė rinkos vertė yra 5530 Eur su PVM (t. 1, b.l. 23).

Iš Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės policijos pareigūnų A. M. ir A. V. tarnybinių pranešimų matyti, kad 2015-12-01 tarp 05.28 val. ir 05.40 val., (duomenys neskelbtini) Vilniuje, buvo sulaikytas automobilis VW TOURAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. K.. Policijos pareigūnui nurodžius išjungti automobilio variklį ir pateikti dokumentus, vairuotojas norėjo išjungti variklį atsuktuvu bei paaiškino, kad nežino kieno šis automobilis, jo tik prašė automobilį nuvairuoti į Kauną (t. 1, b.l. 37-38).

Iš apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – požeminė automobilių stovėjimo aištelė, esanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš kurios stovėjimo vietos Nr. 6 buvo pavogtas automobilis VW TOURAN. Požeminės aikštelės pakeliami vartai uždaryti, dėl sugadinimo neatsidaro. Jokių tyrimui reikšmingų daiktų aikštelėje nerasta (t. 1, b. l. 31-34).

Iš automobilio VW TOURAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolo su fotolentele matyti, kad buvo užfiksuoti įsilaužimo pėdsakai - vairuotojo durelių spynelė pažeista, sulaužyta automobilio užvedimo spynelė, ant priekinės sėdynės aptiktas atsuktuvas (t. 1, b.l. 39-45).

Iš asmens kratos protokolo ir daiktų apžiūros protokolų matyti, kad buvo užfiksuota medžiaginių pirštinių, medžiaginės šluostės, telefono apžiūra, paimtų sulaikant D. K. ir rastų pagrobtame automobilyje VW Touran. Telefone yra D. K. susirašinėjimas apie galimybę nesunkiai užsidirbti pinigų (t. 2, b.l. 64-66, 68-71, 72-73).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) pateikto rašto ir fotonuotraukų matyti, kad Kauno r., degalinėje (duomenys neskelbtini), 2015-12-01 00.21 val. kuras buvo piltas į automobilį VW PASAST, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ( t. 1, b.l. 62-64).

UAB (duomenys neskelbtini) duomenimis automobilis VW PASAST, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso S. R.. 2015-10-02 ji pilnai įvykdė prievolę pagal lizingo sutartį (t. 1, b.l. 67, 78).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo ir asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad D. K. atpažino L. P., kaip asmenį, kuris įvykio metu važiuojant į Vilnių, vairavo automobilį VW PASSAT (t. 2, b.l. 92-99).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo ir asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad D. K. atpažino A. K., kaip vaikiną, kuris važiuojant automobiliu VW PASSAT į Vilnių buvo keleivio vietoje, po to atvarė automobilį VW TOURAN ir nurodė jį nuvaryti į Kauną (t. 2, b.l. 82-86, 100-103)

Iš kratos protokolo matyti, jog kratos metu pas įtariamąjį A. K. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, rastas cilindro formos metalinis prietaisas su spyruokliniu mechanizmu, skirtas ištraukti automobilių spynelių šerdelėms, metalinis įrankis visrakčiui įdėti, elektroninis prietaisas su mygtukais ir jungtimi, skirtas prisijungti prie automobilio serviso aptarnavimo jungties (OBD jungtis), automobilio multimedijos įrenginys, telefono aparatai, SIM kortelės (t. 3, b.l. 41-44).

Iš kratos protokolo matyti, kad kratos metu pas įtariamąjį L. P., gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, rastas VW modelio automobilio raktelis (t. 3, b.l. 184-186).

Iš poėmio protokolo seka, kad poėmio metu įtariamasis L. P. pateikė automobilį VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 4, b.l. 1-6).

Iš automobilio VW PASSAT, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolo matyti, jog kratos metu pas L. P. rastas raktelis tiko šiam automobiliui atrakinti (t. 4, b.l. 7-14).

Iš tarnybinių pranešimų matyti, kad tarp L. P., A. K. ir D. K. nustatytas bendravimas telefonu automobilio VW TOURAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vagystės laikotarpiu (t. 1, b.l. 155 -156).

L. P. kaltė padarius nusikaltimą įrodyta pačio kaltinamojo parodymais, kuriuos patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo T. T. parodymai, įtariamųjų A. K. ir D. K. parodymai, liudytojų D. A., S. R. paaiškinimai, nukentėjusiojo protokolas-pareiškimas, įvykio vietos ir automobilio apžiūros protokolai, asmens parodymo atpažinti protokolai, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, kratos ir poėmio protokolai bei kita bylos medžiaga.

L. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nes jis pagrobė svetimą turtą – automobilį.

L. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe yra tai, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailsisi. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje.

Nors kaltinamasis L. P. prašė nepripažinti jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje, tačiau tenkinti tokį prašymą nėra pagrindo. Pagal BK 25 str. 2 d. bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Veikos padarymas bendrininkų grupe yra ir viena iš įstatyme numatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių (BK 60 str. 1 d. 1 p.), tačiau teismui suteikta diskrecija, atsižvelginat į kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką pobūdį ir laipsnį, nepripažinti šios aplinkybės atsakomybę sunkinančia. BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalis nustato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nustatytas atsakomybę lengvinančias ir/ar sunkinančias aplinkybes, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę ir pagal tai parenka bausmės rūšį ir dydį. BK 58 straipsnyje įtvirtinta, kad bausmė nusikaltimo bendrininkams skiriama bendra tvarka, atsižvelgiant į asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką rūšį, formą, vaidmenį ir pobūdį.

Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilio vagystę padarė trijų asmenų grupė, kurioje du asmenys A. K. ir D. K. buvo vykdytojai, o L. P. – padėjėjas (BK 24 str. 2 d.). L. P., kaip padėjėjo vaidmuo pasireiškė tuo, kad suteikė nusikaltimo vykdytojams transporto priemonę, vežė bendrininkus su įsilaužimo įrankiais į nusiklatimo vietą iš Kauno į Vilnių ir atgal, savo lėšomis pylė kurą kelionei, davė patarimus ir nurodymus D. K. kaip elgtis stabdant ar sulaikius policijos pareigūnams, liepė D. K. išjungti mobilaus ryšio telefoną ir išimti bateriją, kad nebūtų sekamas, taip pat stebėjo aplinką, kai A. K. išėjo vogti automobilio. L. P. nurodo, kad jo vaidmuo nusikaltime buvo nereikšmingas ir antraeilis, lygina savo vaidmenį su vykdytojų vaidmenimis, kurie dėl savo pobūdžio akivaizdžiai skiriasi. L. P. teigia, kad šiais laikais susiorganizuoti transportą iš Kauno į Vilnių nesudėtinga ir gali pavežti bet kas, tačiau pažymėtina, kad organizuoti transportą vagystei daryti nėra paprasta, kadangi turi būti pasitikima kitu asmeniu, turi būti tam tikri ryšiai, susitarimas, konspiracija.

Teismas daro išvadą, kad L. P. vaidmuo nebuvo nereikšmingas nusikaltimo padaryme, jis suprato savo vaidmenį, veikos pavojingumą, veikdami, kaip bendrininkai buvo pasiskirstę vaidmenimis, veikė neatsitiktinai, o suplanuotai ir apgalvotai. Taigi, konstatuotina, kad tik bendri ir tarpusavyje suderinti L. P., A. K. ir D. K. veiksmai sudarė sąlygas pasiekti tikslą – pagrobti automobilį, todėl nėra pagrindo nepripažinti L. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad nusikaltimą jis padarė bendrininkų grupėje.

Tiriant kaltinamojo L. P. asmenybę nustatyta, kad jis nedirba, registruotas darbo biržoje, anksčiau buvo tris kartus teistas, tačiau teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi, priklausomybės ligų centre neregistruotas (t. 4, b.l. 48, 51-52, 106).

Skirdamas bausmę L. P., teismas, atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo sunkumą (apysunkis nusikaltimas), pavojingumą, kaltininko asmenybę, į tai, kad pavogtas automobilis nukentėjusiajam yra grąžintas, didelė žala nepadaryta, kaltinamasis geranoriškai sutiko atlyginti pusę neturtinės žalos sumos, taip pat į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, vaidmenį bendrininkų grupėje, šeimyninę padėtį (turi šeimą, išlaiko nepilnametį vaiką, gim. (duomenys neskelbtini), prižiūri neįgalią motiną, kuriai nustatyats specialusis nuolatinės slaugos poreikis (t. 3, b.l. 166-170), mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus L. P. 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant mažesnį nei BK 47 str. 3 d. 3 punkte už apysunkį nusikaltimą numatytas baudos vidurkis.

Baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis L. P. prisipažino esąs kaltas, todėl šiuo nuosprendžiu kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

L. P. į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2016-01-06 13.40 val. iki 2016-02-05 – 31 para (t.3, 137-138, 162-165, 171), vieną sulaikymo ir kardomojo kalinimo parą skaičiuojant už 2 MGL dydžio baudą (BK 66 str.).

L. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – 2500 Eur užstatas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento (paso Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (t. 3, b.l. 172-183) - nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Civiliniai ieškiniai.

Byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas T. T. pareiškė civilinį ieškinį dėl 1500 Eur neturinės žalos atlyginimo (t. 1, b.l. 58). L. P. su pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko, 2016-05-13 sutartimi įsipareigojo atlyginti T. T. 1500 Eur neturtinę žalą ne vėliau, kaip 5 dienas po užstato grąžinimo (t. 3, b.l. 153), todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai, iš L. P. priteistina T. T. 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Civilinė ieškovė draudimo bendrovė „If P&C Insurance AS“ filialas pareiškė civilinį ieškinį 678,35 Eur sumai (t. 1, b.l. 167-181). L. P. su šiuo civiliniu ieškiniu nesutiko, nurodydamas, kad draudimo bendrovė pareikalavo atlyginti automobilio remonto išlaidas, kurios nesusijusios su kaltinime nurodyta nusikalstama veika ir neaišku, kodėl turi būti atlyginta automobilio durelių dažymo išlaidos, kai nei draudimo bendrovės pateiktuose dokumentuose, nei kitoje bylos medžiagoje nenurodyta, kokiu pagrindu turi būti atlygintia už durų remontą ir dažymą, nors vagystės metu toks sugadinimas nebuvo padarytas. Mano, kad turi būti atlyginta tik ta žala, kokią padarė vogdami automobilį, t.y. už sulaužytas spyneles. Tokia žala nurodyta ir pačios draudimo bendrovės surašytame apžiūros akte dėl dviejų spynelių pakeitimo (1 t. 171 l.). Su vagyste nesusiję automobilio remonto darbai neturi būti atlyginti. Pažymi, kad duomenys apie durelių (o ne spynelių) sugadinimą nenurodyti nei kaltinime, nei įsakyme). Draudimo bendrovė „If“ ieškinyje nurodė, kad ji išmokėjo 678,35 Eur išmoką (1 t. 167 l.). Į bylą pateikta sąskaita faktūra, kurioje detalizuota iš ko susideda išmoka (1 t. 174 l.). Kaip matyti, kad buvo pirktos medžiagos dažymui už 66,20 EUR, atliktas durų remontas ir dažymas už 81,25, 36,93, 36,93 ir 41,85 Eur. Prie visų šių sumų pridėta PVM. BK 109 str. nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti ieškinį. Šiuo atveju automobilio durelių sugadinamas padarytas ne dėl nagrinėjamos nusikalstamos veikos. Kadangi iš draudimo bendrovės dokumentų negalima atriboti spynelių pakeitimo kainos nuo automobilio durelių dažymo ir remonto darbų, laikytina, kad civilinis ieškovas neįvykdė pareigos įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, todėl kaltinamojo nuomone, civilinis ieškinys turi būti atmestas.

Draudimo bendrovės civilinis ieškinys tenkintinas.

Lietuvos Respublikos CK 6.263 str. 2 d. nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo atlyginti atsakingas asmuo. Bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai; jeigu žala galėjo atsirasti dėl kelių asmenų skirtingų veiksmų ir šie asmenys yra atsakingi už žalos atlyginimą, tačiau nustatoma, kad iš tikrųjų žala atsirado tik dėl vieno iš tų asmenų veiksmų, tai visi asmenys atsako kartu, išskyrus atvejus, kai kiti asmenys įrodo, kad žala negalėjo būti įvykio (veiksmų) už kurį jie yra atsakingi, rezultatas (CK 6.279 str. 2 d., 4 d.).

Nagrinėjimu atveju iš bylos medžiagos nustatyta, kad dėl automobilio VW TOURAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vagystės buvo padaryta turtinė žala, pagrobtas automobilis grąžintas nukentėjusiajam apgadintas – sugadinta vairuotojo durelių užrakinimo spynelė, automobilio užvedimo spynelė, dėl durų spynelės laužimo pažeistos vairuotojo durelės. Tai patvirtina nukentėjusiojo T. T. parodymai, automobilo apžiūros protokolas. Pažymėtina, kad automobilio apžiūra buvo atlikta iškart po jo sustabdymo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tamsiu paros 2015-12-01 nuo 6.10 val. iki 7.40 val., automobilio kėbulas nuo lietaus buvo šlapias, todėl neakivaizdūs durelių pažeidimai galėjo būti vizualiai iškart nepastebėti. Iš draudimo bendrovės pateiktos UAB (duomenys neskelbtini) pateiktos 2015-12-18 PVM sąskaitos-faktūros Nr. 6915206 ir remonto sąmatos matyti kokie automobilio VW TOURAN, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), remonto darbai buvo atlikti, kurie bendrai įvertinti 678,35 Eur su PVM (t. 1, b.l. 174-179). Ši žala atsirado dėl L. P. ir jo bendrininkų neteisėtų veiksmų pagrobiant automobilį, todėl draudimo bendrovė turi teisę regreso tvarka reikalauti atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą dėl automobilio remonto išlaidų apmokėjimo (CK 6.280 str. 1 d.). Įrodymų, paneigiančių UAB (duomenys neskelbtini) paskaičiuotas automobilio remonto kainas, byloje nepateikta, todėl teismui nėra pagrindo netikėti pateiktais oficialiais dokumentais. Atsižvelgiant į tai, draudimo bendrovės civilinis ieškinys dėl 678,35 Eur turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas, iš L. P. solidariai su kitais nusikaltime dalyvavusiais ir teismo nuteistais bendrininkais A. K. ir D. K. priteistinas turtinės žalos atlyginimas.

Daiktinių įrodymų – automobilio VW TOURAN apžiūros metu paimtų mikroobjektų, užvedimo spynelės dalių, atsuktuvo, įtariamųjų D. K., A. K., L. p., D. A. seilių lyginamųjų pavyzdžių, medžiaginių pirštinių ir skudurėlio, metalinių įrankių automobilio spynelių laužymui, OBD jungties, automobilinės multimedijos sistemos (t. 1, b.l. 47-48, 193-194; t. 2, b.l. 70-71; t. 3, b.l. 48-49), saugomų Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus Ūkio poskyryje, klausimas buvo išspręstas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-22 baudžiamuoju įsakymu (t. 4, 89-95), todėl šioje byloje iš naujo nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273, 297-298, 303-307 straipsniais, teismas

nusprendė:

L. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalyje ir skirti bausmę - 240 MGL (9038,40 eurų) dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti L. P. 160 MGL (6025,60 eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, L. P. į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2016-01-06 iki 2016-02-05 (31 parą) ir nustatyti, kad L. P. neatlikta bausmė - 98 MGL (3690,68 eurų) bauda.

Nustatyti, kad bauda turi būti sumokėta per 12 mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (kvitus, jeigu mokama dalimis) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka.

Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir piniginį užstatą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti ir grąžinti 2500 eurų užstatą davėjai V. P..

Priteisti iš L. P. T. T. naudai 1500 eurų neturtinės žalos atlyginimą.

Priteisti solidariai iš L. P., D. K. ir A. K. 678,35 eurus draudimo bendrovei „If P&C Insurance AS” filialui turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.