- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-12
- Bylos Nr.
- 2A-986-324/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00313-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis (pirm.), Virginija Gudynienė (pran.), Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- V. J.
- Atsakovas
- A. J.
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas“, akcinei bendrovei DNB bankas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Raimondo Buzelio (kolegijos pirmininkas), Virginijos Gudynienės (pranešėja), Algimanto Kukalio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-738-848/2015 pagal ieškovės V. J. patikslintą ieškinį atsakovui A. J., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Būsto paskolų draudimas“, akcinei bendrovei DNB bankas dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, turto padalinimo, neturtinės žalos priteisimo, išvadą teikianti institucija Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė pareiškė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė nutraukti santuoką su atsakovu, jį pripažįstant kaltu dėl santuokos nutraukimo; nepilnamečio sūnaus M. J. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ieškove; sūnaus M. J., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteisti iš atsakovo po 260,66 Eur (900 Lt) kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki sūnaus pilnametystės, priteistų materialinio išlaikymo lėšų administravimą uzufrukto teisėmis pavesti ieškovei; padalinti santuokoje įgytą turtą, įsipareigojimus UAB „Būsto paskolų draudimas“ po santuokos nutraukimo palikti abiejų sutuoktinių solidaria prievole; priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 3475,44 Eur (12000 Lt) neturtinės žalos.
Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka iširo ne dėl ieškovės kaltės, nes ji visuomet vertino santuoką, stengėsi suprasti atsakovą, taikėsi su jo požiūriais, sąžiningai vykdė sutuoktinės pareigas. Siekdami finansinės gerovės, sutuoktiniai nutarė išvažiuoti ir užsidirbti užsienyje, tačiau, atsakovui susirgus, jis išvažiavo gydytis į Lietuvą. Vėliau paaiškėjo, kad jis susirado kitą moterį ir ieškovei buvo neištikimas. 2012 m. atsakovui grįžus į Airiją, jų santykiai pašlijo, atsakovas visiškai pasikeitė, tapo agresyvus, neneigė, kad ne vienerius metus bendrauja su kita moterimi. Ieškovė patyrė įžeidimus, žeminimą ir smurtą, atsakovas pradėjo vesti jų sūnų pas savo naują draugę (duomenys neskelbtini). Dėl tokio atsakovo elgesio, jo nepagarbos ir jaučiamos pastovios įtampos išblėso santuokiniai santykiai, bendras gyvenimas tapo negalimas. Mano, kad dėl santuokos iširimo kaltas yra tik atsakovas. Materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai, išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ieškovė patyrė neturtinės žalos dėl atsakovo elgesio – dėl jo neištikimybės jautėsi pažeminta kaip moteris, ieškovei vienai teko auklėti, rūpintis jų nepilnamečiu vaiku.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Santuoką nutraukė, pripažino, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, šalims paliko santuokines pavardes, patvirtino ieškovės atsisakymą nuo išlaikymo. Nustatė nepilnamečio M. J. gyvenamąją vietą kartu su ieškove. Priteisė iš atsakovo nepilnamečiam vaikui išlaikymą periodinėmis išmokomis, mokant kas mėnesį po 144,81 Eur (500 Lt) nuo 2014 m. sausio 9 d. iki vaiko pilnametystės, jas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę. Padalino santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis po ½: ieškovei paskyrė ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), bei ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso ieškovei po santuokos nutraukimo atiteko turto už 31 298,66 Eur (108 068 Lt); atsakovui paskyrė ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bei ½ dalį gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), iš viso atsakovui po santuokos nutraukimo atiteko turto už 31 298,66 Eur (108 068 Lt). Pripažino, kad prievolės, kylančios iš kredito sutarties Nr.K3900-2008-88 ir draudimo sutarties Nr.BPD045011, yra šalių solidarios prievolės. Likusią ieškinio dalį atmetė.
Sprendė, kad atsakovas nenuginčijo ieškovės nurodytų aplinkybių apie jo kaltę dėl šeimos iširimo. Ieškovė teismui pateikė rašytinius įrodymus, jog atsakovas jai buvo neištikimas, tai patvirtino liudytojos G. Ž., S. G. ir A. Z., pats atsakovas. Nustatė, kad 2013 m. rugpjūčio 23 d., kai sužinojo apie vyro neištikimybę, ieškovė kreipėsi į Donegal Moterų smurto šeimoje tarnybą dėl patiriamo fizinio, žodinio, emocinio ir finansinio smurto šeimoje. Tai irgi patvirtina, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Atmetė kaip neįrodytus atsakovo teiginius, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės, nes ieškovė nesirūpino šeima, niekur nedirbo, turėjo draugą (duomenys neskelbtini). Nustatė, kad ieškovė kurį laiką nedirbo, nes turėjo auginti šalių sūnų, šiuo metu mokosi, siekia įgyti specialybę. Kai nedirbo, šeimos poreikiams naudojo gaunamą pašalpą, be to, kai vyras negalėjo dirbti, šeima pragyveno iš ieškovės gaunamos pašalpos. Aplinkybę, jog ieškovė nedirbo, laikė nepakankamu pagrindu daryti išvadą apie ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo. Atsakovo motinos rašytiniai paaiškinimai nepatvirtino ieškovės netinkamo elgesio ar neištikimybės, kitų įrodymų atsakovas nepateikė. Nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą teismas nustatė su ieškove, bendravimo tvarkos nenustatė, nes tokio reikalavimo šalys nereiškė, tarp šalių nebuvo ginčo dėl bendravimo su vaiku. Sprendė, kad vaiko išlaikymo dydis 260,66 Eur (900 Lt) į mėnesį yra pagrįstas ir ne per didelis. Atsižvelgdamas į tai, kad šalių sūnus gyvena su motina, ieškovė šiuo metu mokosi, o atsakovas turi gerai apmokamą darbą, į tai, kad vaikui Airijoje yra mokama pašalpa, taip pat į tai, kad atsakovas turi sveikatos problemų, išlaikymą iš atsakovo priteisė periodinėmis išmokomis, mokant kas mėnesį po 144,81 Eur (500 Lt) iki vaiko pilnametystės. Sprendė, kad nėra pagrindo abejoti ieškovės emocine būsena dėl atsakovo netinkamo elgesio šeimoje, ieškovės patirtais neigiamais išgyvenimais, dvasiniu sukrėtimu, taip pat kad nereikia įrodinėti, jog stresas, neigiami išgyvenimai atsiliepia žmogaus fizinei sveikatai. Tuo vadovaudamasis ieškovės patirtą neturtinę žalą įvertino 2 000 Lt (579,24 Eur), ją priteisė iš atsakovo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad nesutinka su sprendimo dalimi dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam sūnui ir neturtinės žalos priteisimo.
Teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos išlaikymo priteisimo bylose. Padarė klaidingą išvadą vertindamas įrodymus apie tai, kokio dydžio lėšos yra reikalingos šalių sūnaus išlaikymui, taip pat kad ieškovės nurodyta išlaikymo suma 900 Lt (260,66 Eur) yra ne iš atsakovo prašoma priteisti išlaikymo dalis, o bendra vaiko išlaikymo suma. Byloje yra pateikti įrodymai, kad tam reikia apie 889 Eur per mėnesį. Buto nuoma, mokesčiai už elektrą, perkamos anglys būsto šildymui vaiko daliai sudaro 187 Eur/ mėn., vaiko maistui išleidžia apie 320 Eur/ mėn., baseino lankymas - 16 Eur/ mėn., drabužiai, išlaidos laisvalaikiui 260 Eur/ mėn., vaistai apie 50 Eur/ mėn., mokyklinės prekės, vaiko draudimas – 56 Eur/ mėn. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovė su sūnumi gyvena Airijoje, kur pragyvenimo lygis yra kur kas aukštesnis nei Lietuvoje, todėl išlaikymo dydis, kuris būtų pakankamas Lietuvoje, ten nėra pakankamas.
Vaikas gyvena su ieškove, jam mokama pašalpa, ieškovė šiuo metu mokosi, jos pajamos sudaro 1300 Eur per mėnesį, atsakovo – apie 2400–2800 Eur per mėnesį. Atsakovo gaunamas atlyginimas yra daug didesnis už ieškovės, todėl jis prie sūnaus išlaikymo gali prisidėti didesne dalimi, juo labiau, kad iki ieškinio pateikimo jis gera valia sūnaus išlaikymui mokėdavo apie 300 Eur per mėnesį. Teismas, spręsdamas dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 173/2004). Vaiko poreikiams patenkinti reikalinga pinigų suma kiekvienoje byloje turi būti nustatoma objektyviai, išlaidos apskaičiuojamos pagal vaikų poreikiams patenkinti konkrečiu laiku ir konkrečioje vietoje būtinas realias pinigų sumas, vaiko poreikių piniginis ekvivalentas susijęs su vietovės, kurioje gyvena vaikas, pragyvenimo lygiu ir kainomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-325/2014). Vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Byloje pateikti įrodymai apie tai, kad atsakovas gauna pakankamas pajamas, kurios leistų užtikrinti normalų vaiko išlaikymą, būtiną vaiko raidai (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8, 11-14, 18 str., CK 3.155, 3.165 str.), taip pat kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2012). Turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, gabumų lavinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).
Nepagrįsti atsakovo teiginiai, kad ateityje dėl sveikatos būklės jo darbingumas gali sumažėti. Duomenų apie atsakovo nedarbingumą nėra, todėl nebuvo pagrindo nustatyti mažesnį, nei reikalingas, vaiko išlaikymo dydį. Jei atsakovo turtinė padėtis pasikeistų, jis gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Teismas nepagrįstai nepriteisė iš atsakovo ieškovei 3475,44 Eur (12000 Lt) neturtinės žalos, neteisingai įvertino jos patirtus dvasinius išgyvenimus, neturtinės žalos atlyginimo kompensacinį tikslą, netinkamai vadovavosi neturtinės žalos dydį nustatančiais kriterijais. Remiantis kasacinio teismo praktika, teismas pagal teisinius kriterijus nustato priteistiną neturtinės žalos dydį, o ne svarsto, ar nukentėjusiojo nurodytą žalos dydį sumažinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005). Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d.). Fiziniam asmeniui neturtinė žala paprastai yra padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Piniginė kompensacija už neturtinę žalą negali nukentėjusio asmens grąžinti į pradinę padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo, todėl tokia kompensacija yra siekiama tik maksimaliai sušvelninti negatyvias pasekmes. Neturtinės žalos neretai jokia materialinė kompensacija negali atstoti, nes neįmanoma sugrąžinti asmens psichologinės, emocinės būsenos iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą. Kartu vienintelis tinkamas šios žalos įvertinimas yra pinigų suma, kuri jokiu būdu nereiškia, kad tai yra asmens išgyvenimų, skausmo, kančios, prarasto džiaugsmo kaina. Materialinės kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai joks materialus turtas negali atstoti. Kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tačiau teismas gali pripažinti reikšmingus ir kitus kriterijus. Priteistas ieškovei neturtinės žalos dydis yra neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai. Atsakovo gaunamos mėnesinės pajamos sudaro 2400–2800 Eur, ieškovės prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra artimas atsakovo mėnesinėms pajamoms. Ieškovei vienai tenka auklėti ir rūpintis nepilnamečiu vaiku, vaikas jaučia poreikį bendrauti su savo tėvu, tačiau ieškovė turi aiškinti, kodėl jis savo tėvui nereikalingas. Tai sukėlė kur kas didesnį ir gilesnį emocinį stresą, nei atsakovo neištikimybė. Toks atsakovo elgesys su sūnumi yra psichologiškai traumuojantis jo dar besiformuojančią ir gležną nervinę sistemą, dėl ko atsiranda sūnaus fizinės sveikatos problemos. Su atsakovu išgyveno penkerius metus, augino judviejų sūnų, dėl atsakovo neištikimybės buvo pažeminta kaip moteris, nusivylė artimu žmogumi, pradėjo nebepasitikėti savimi ir kitais žmonėmis, jautė didžiulį dvasinį diskomfortą tiek dėl savęs, tiek dėl atsakovo elgesio su sūnumi.
Prašo pakeisti sprendimo dalį dėl išlaikymo sūnui ir neturtinės žalos atlyginimo ieškovei, priteisiant 260,60 Eur (900 Lt) išlaikymo mėnesinėmis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki sūnaus pilnametystės ir 3475,44 Eur (12 000 Lt) neturtinei žalai atlyginti.
Šalies argumentai
Rašytiniuose paaiškinimuose, pateiktuose vietoje atsiliepimo į apeliacinį skundą, atsakovas prašo sprendimo nekeisti. Teigia, kad teismas objektyviai įvertino bylos aplinkybes, atsižvelgė į teismų praktiką analogiškose bylose. Apeliantės nurodomas išlaikymo vaikui dydis neatitinka objektyvių aplinkybių. Airijoje maistas, drabužiai yra pigesni negu Lietuvoje. Ieškovė nežino, kiek laiko gyvens Airijoje, dėl to nėra teisinio pagrindo didinti priteistą išlaikymo dydį. Atsakovo pajamos didesnės tik komandiruočių metu. Mano, kad vaiko poreikių užtikrinimui pakanka 144,81 Eur. Nurodo, kad niekada nebuvo nusišalinęs nuo tėvo pareigos rūpintis ir auklėti vaiką, yra atsakingas tėvas ir stengiasi dalyvauti jo gyvenime. Pagal galimybes remia ieškovę ir sūnų, kurį pasiimta savaitgaliui, turi išlaidų vaiko laisvalaikiui. Priteista neturtinės žalos suma yra pakankama, o pareiga įrodyti patirtą žalą tenka ieškovei.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas, nutraukęs šalių santuoką dėl atsakovo kaltės, tinkamai nustatė ieškovei priteistinos neturtinės žalos dydį ir nepilnamečiam vaikui mokėtino išlaikymo dydį.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
Dėl neturtinės žalos dydžio
Kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimus), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Pirmosios instancijos teismas, dėl atsakovo neištikimybės ieškovės patirtą neturtinę žalą įvertinęs 579,24 Eur (2000 Lt), konstatavo atsižvelgiantis į liudytojų nurodytą ieškovės emocinę būseną, neigiamus išgyvenimus, dvasinius sukrėtimus. Apeliacinės instancijos teismas, išklausęs liudytojų G. Ž., A. Z. ir S. G. parodymų garso įrašo, nesutinka su apeliante, kad nepagrįstai buvo netenkintas jos reikalavimas priteisti 3475,44 Eur (12000 Lt) neturtinę žalą. Šios liudytojos patvirtino patį neištikimybės faktą, tačiau iš jų parodymų negalima spręsti, jog tokia santuokos iširimo priežastis sukėlė ieškovei ypatingai sunkius išgyvenimus ar dvasinį sukrėtimą. Iš šalių paaiškinimų ir liudytojų parodymų matyti, kad apie atsakovo neištikimybę ieškovė sužinojo po jo gydymosi Lietuvoje grįžus į Airiją 2013 m. liepos – spalio mėn., į Airijos Donegal moterų smurto šeimoje tarnybą dėl šio pobūdžio vyro smurto ji kreipėsi 2013 m. rugpjūčio 26 d., ieškinį dėl santuokos nutraukimo pareiškė 2014 m. sausio 9 d. Taigi, atsakovo neištikimybės sukelti ieškovės išgyvenimai santuokoje nebuvo tęstinio pobūdžio. Neilga jų trukmė ir įrodymų apie realias fizinio–psichologinio pobūdžio pasekmes ieškovės sveikatai nebuvimas neleidžia daryti išvados, kad priteista suma nepakankamai atlygina ieškovės patirtus išgyvenimus, kurių buvimą pirmosios instancijos teismas laikė neįrodinėtina aplinkybe. Pažymėtina, kad pati ieškovė savo išgyvenimus siejo ne tiek su atsakovo neištikimybe, kiek su tokio atsakovo elgesio pasekmėmis sūnui – ieškinyje ji nurodė turinti aiškinti vaikui, kodėl jis savo tėvui nereikalingas, o tai jai sukelia kur kas didesnį ir gilesnį emocinį stresą, nei atsakovo neištikimybė (t. 1 b.l.70). Atsižvelgiant į tai, jog tarp šalių nebuvo ginčo dėl bendravimo su vaiku, ieškovė neteigė, kad atsakovas nevykdo tėvo pareigų sūnui, apeliantės teiginiai apie vaiko nereikalingumą tėvui atmestini. Pirmosios instancijos teismo nustatyta atsakovo kaltė dėl santuokos nutraukimo pasireiškė neištikimybe, o ne atsakovo nesirūpinimu vaiku, todėl nėra pagrindo spręsti, jog ieškovei vienai tenka vaiką auklėti ir juo rūpintis, dėl ko neturtinės žalos suma turi būti didesnė. Vien tai, kad apeliantės prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra artimas atsakovo mėnesinėms pajamoms, nesudaro pagrindo pripažinti, kad priteistoji suma ieškovės patirtus išgyvenimus kompensuoja nepakankamai (CPK 185 straipsnis).
Dėl vaiko išlaikymo dydžio
Iš dalies sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas, nurodęs per mėnesį vaiko išlaikymui reikalingą sumą, neteisingai interpretavo ieškinio reikalavimą. Ieškinyje ieškovė teigė, kad 900 Lt yra iš atsakovo prašomas priteisti išlaikymas, o ne vaiko poreikiams per mėnesį reikalinga pinigų suma.
Sutiktina su apeliante, kad šalių sūnaus išlaikymui turėtų būti priteista 260,66 Eur, nors 889 Eur dydžio vaiko poreikių ji ir neįrodė.
Ieškovė nepateikė vaiko poreikių apskaičiavimo lentelės, apie patiriamas išlaidas vaikui išlaikyti pirmosios instancijos teismas sprendė, nurodydamas bylos lapus 36-37, 40-45, 49-50, 60, 62 t.1, 11-17, 19-27, 31-32, 109 t.2). Įvertinęs rašytinius įrodymus ir išklausęs ieškovės paaiškinimų garso įrašų, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje yra įrodytos 58,42 Eur išlaidos už elektros energiją, 90 Eur už būsto nuomą per savaitę (360 Eur per mėnesį), 71,05 Eur už vaiko knygas, 31,56 Eur ir 63,43 Lt mokyklinėms priemonėms, pateikti keli maisto prekių pirkimo čekiai (37,38 Eur, 19,59 Eur, 34,33 Eur, 37,88 Eur, 30,67 Eur ir 30,03 Eur, 25,36 Eur ir 32,68 Eur, 33,22 Eur ir 42,34 Eur, 42,34 Eur, 17,55 Eur), įrodytos 70,80 Eur mokyklinei uniformai ir batams, 24 Eur dviems mėnesiams už laikymąsi baseine (t. 1 b.l.37, 39, 40, 42, 50,t. 2 b.l.15, 17, 20, 22-32, 109). Medicininių duomenų apie vaiko gydymui būtinus medikamentus nėra, taip pat nėra įrodymų apie ieškovės nurodomą anglių būsto apšildymui pirkimą. Ieškovė paaiškino, kad mokyklinės uniformos įsigijimui buvo paskirta vienkartinė 100 Eur pašalpa, per savaitę maistui išleidžia 60-80 Eur (mėnesiui – atitinkamai 240-320 Eur), vaiko gydymas nemokamas, kas trys mėnesiai vykimui pas gydytoją transportui išleidžia apie 30 Eur, per savaitę gauna po 40 Eur būsto pašalpą.
Tokiu būdu yra įrodyta, kad vieno mėnesio realios būsto nuomos išlaidos yra 200 Eur (360-160), atitinkamai vaiko dalis – 100 Eur, išlaidos elektrai – apie 30 Eur (59/2), maistui – apie 300 Eur, mokyklinėms priemonėms, mokykliniams drabužiams ir baseinui – 136,98 Eur metams, vienam mėnesiui atitinkamai apie 12 Eur (71,05+31,56+18,37+16(24/2), vaiko draudimui – 56 Eur. Nėra įrodymų, kad kas mėnesį kitiems vaiko drabužiams ir avalynei ieškovė skirtų 260 Eur, vaistams – apie 50 Eur, todėl, vadovaujantis protingumo principu, įskaitant vaiko laisvalaikiui reikalingas išlaidas, tam būtinomis laikytinos 200 Eur išlaidos (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Bendra įrodyta vaiko poreikiams reikalinga išlaidų suma yra 698 Eur (100+30+300+12+56+200). Ieškovė pripažino, kad Airijoje vaikui kas mėnesį yra mokama pašalpa (duomenų apie jos dydį nepateikta), todėl laikytina, kad tėvų privalomai teiktinas išlaikymas turėtų sudaryti apie 500 Eur. Sutiktina su apeliante, kad atsakovas, gaudamas ženkliai didesnį uždarbį nei ieškovė, turėtų prisiimti ir didesnę vaiko išlaikymo naštą. Atsakovas neginčijo pirmosios instancijos teismo nustatytos 56 procentų išlaikymo dydžio proporcijos, kuri nagrinėjamu atveju sudarytų 280 Eur/mėn. Atsižvelgiant į pastarąją aplinkybę bei tai, kad atsakovas gera valia teikė 300 Eur išlaikymą, o byloje nėra įrodymų apie pirmosios instancijos teismo sprendime paminėtas atsakovo sveikatos problemas, juolab duomenų, kad dėl šių problemų yra sumažėjęs jo darbo užmokestis, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė byloje yra įrodžiusi, jog atsakovo mokėtina vaiko išlaikymo suma turėtų sudaryti 260,60 Eur (CPK 178 straipsnis).
Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs konkrečių vaiko poreikių ir netyręs įrodymų apie jų patenkinimui skiriamas išlaidas, ieškovės prašytą priteisti sumą prilygino bendram išlaikymo dydžiui, todėl netinkamai apskaičiavo iš atsakovo priteistiną išlaikymą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacine tvarka įvertintas sprendimas pakeistinas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kad iš esmės nepasikeitė pirmosios instancijos teismo nustatyta vaiko išlaikymo paskirstymo tarp tėvų proporcija (atsakovo atžvilgiu ji dargi sumažėjo), sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme nekeistina. Iš dalies patenkinus apeliacinį skundą, apeliantei priteistina pusė išlaidų (200 Eur) advokato pagalbai apmokėti (t. 2 b.l.157-158) (CPK 93 straipsnio 5 dalis, 98 straipsnis). Apeliacinis skundas dėl sprendimo neturtinės žalos dydžio klausimu turėjo būti apmokėtas 86,88 Eur žyminiu mokesčiu (3475,44-579,24)x3/100). Nepatenkinus šios apeliacinio skundo dalies, dėl to ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Nors ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo byloje dėl išlaikymo priteisimo, ji sumokėjo 41,68 Eur žyminio mokesčio ir už šią apeliacinio skundo dalį (115,79x12)x3/100), dėl to ši suma jai priteistina iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti 2015 m. sausio 5 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą, iš atsakovo vaiko išlaikymui priteistą sumą padidinant iki 260,60 (dviejų šimtų šešiasdešimties Eur 60 ct) Eur. Likusios sprendimo dalies nekeisti.
Priteisti iš atsakovo A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei V. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 241,68 (du šimtus keturiasdešimt vieną eur 68 centus) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.