Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Algirdas Giedraitis, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant prokurorei Tomai Laurinaitienei, nukentėjusiajai G. D., kaltinamojo gynėjai advokatei J. M., viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. D., a.k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kauno r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. D. 2014 m. spalio mėn. 28 d. apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), savo namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, žodinio konflikto metu, tyčia du kartus ranka sudavė savo sutuoktinei nukentėjusiajai G. D. į veidą tuo jai sukeldamas fizinį skausmą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d.

E. D. teisme kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad spalio 28 d. po darbų pavalgė, paskambino kaimynas, padėjo jam prikabinti priekabą. Su juo išgėrė nepilnai pusę litro degtinės, pasėdėjo pusvalandį, žiūrėjo televizorių, šnekėjosi. Paskambino apie 21 val. žmona, klasė kur jis ir kodėl taip daro. Grįžo namo apie 21.30 val. Jis nespėjo žmonai nieko pasakyti ir ji labai isterišku balsu aprėkė ir jis nesusilaikęs tekštelėjo jai per veidą. Trūko kantrybė. Sutinka, kad sukėlė savo sutuoktinei fizinį skausmą, tik ne kumščiu, o ranka. Galėjo būti, kad sudavė du kartus. Būdamas blaivas gal ir nebūtų taip pasielgęs, turėjo tam įtakos alkoholis. Dėl šito savo poelgio gailisi, tai ne sprendimas, tai nėra geras poelgis. Su sutuoktine kalbėtis neturėjo galimybės. Atsiprašė nukentėjusiosios už sukeltą skausmą. Su sutuoktine norėtų susitaikyti, pažada teismui, kad daugiau taip nesielgs.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, E. D. kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

- nukentėjusiosios G. D. atsakymais į kai kuriuos klausimus, kuriais ji parodė, kad kaltinamasis jai trenkė ne kumščiu, o ranka. Jis jos atsiprašė, ji priima tai, mano, kad tai yra nuoširdu, sutinka jam atleisti, bet ji negyvens su tokiu žmogum. Viską daro alkoholis. Jam savaitę laiko negerai su sveikata, turėjo nervų, su širdim buvo pasidarę blogai, spaudimas buvo pakilęs. Gydytoja sakė, kad jis yra pervargęs. Prieš tai jis buvo sanatorijoje. Ji skambino dėl to, kad manė, jog jam blogai kas nors, nes namai atidaryti, o jo nėra. Vaistus vartojo ir dar alkoholį gėrė. Jis jai trenkė, nes pasakė jam, kad kaip pasiklos, taip išsimiegos. Be šito įvykio dar vienas smurto kartas 2010 m.. Ji jam atleidžia, bet jis turi imtis priemonių, ar eiti pas psichologą, ar gydytis, atleidžia su sąlygomis, kad keisis.

- liudytojos Ž. D. parodymais, kad E. D. yra jos tėtis. Buvo apie 21.30 val. Ji tuo metu buvo kambaryje, mama tuo metu buvo virtuvėje. Kambarys, kur ji buvo, yra priešais virtuvę. Girdėjo, kaip tėtis grįžo, išgirdo, kad kažkas vyksta virtuvėje ir nubėgo pasižiūrėti. Girdėjo tėčio balsą, po to ir mamos. Kai nuėjo, mama buvo susiėmusi už dešinio veido, stovėjo virtuvės viduryje. Ji sakė, kad tėtis jai sudavė per veidą. Ji atsistojo prie virtuvės durų, tėtis buvo vonioje, laukė, kol jis išeis. Pasakė jam ką jis čia daro, o jis atsakė, kad ateis ir antrą kartą pakartos. Ji stovėjo prie durų, kad jo neįleisti. Jis ją nustūmė ir įėjo į virtuvę, atsisėdo prie mamos ir stūmė su abiem rankom už veido paėmęs. Kairę pusę stūmė. Pokalbio nebuvo. Mama jam sakė, kad nori, kad jis išeitų. Mama jai sakė, kad tėtis sukėlė jai fizinį skausmą. Akivaizdžiai matėsi, kad tėtis mamai sukėlė fizinį skausmą, buvo paraudimas iš abiejų pusių.

- G. D. 2014-10-28 pareiškimu, kad jos vyras E. D. trenkė jai į dešinę, o vėliau į kairį žandikaulius (b.l.1);

- G. D. 2014-10-29 protokolu – pareiškimu, kad (duomenys neskelbtini), 2014-10-28 apie 21.30 val. jos sutuoktinis E. D. vieną kartą trenkė delnu į dešinę veido pusę, o vėliau priėjęs dar kartą trenkė į kitą veido pusę, dėl ko patyrė fizinį skausmą (b.l.2);

- 2014-10-28 Kauno apskrities VPK patrulių rinktinės 2-ojo būrio vyresniojo patrulio Tautvydo Kikučio tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, iš kurio matyti, kad E. D. konflikto su žmona G. D. metu trenkė du kartus savo žmonai su delnu per veidą (b.l.4,5);

- 2014-10-29 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad nusikalstama veika padaryta (duomenys neskelbtini) (b.l.8-11);

- 2014-10-28 asmens blaivumo testu nustatyta, kad E. D. 2014-10-28 22:49 val. buvo nustatytas 1,01 promilių girtumas (b.l.19). Alkotesterio Lion alcolmeter 500 Nr.18913 patikra galioja iki 2014-12-24 (b.l.18);

- E. D. BPK 140 str. tvarka 2014-10-28 22.20 val. buvo laikinai sulaikytas ir 2014-10-30 12.40 val. iš sulaikymo paleistas (b.l.39,41);

E. D. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l.42,43).

Kaltinime buvo nurodyta, kad kaltinamasis E. D. žodinio konflikto metu, tyčia du kartus rankos kumščiu sudavė savo sutuoktinei nukentėjusiajai G. D. į veidą tuo jai sukeldamas fizinį skausmą. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis neigė sudavęs nukentėjusiajai kumščiu, nurodė, kad sudavė ranka, nukentėjusioji taip pat patvirtino šias aplinkybes. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nesant įrodymų, kad kaltinamasis E. D. sudavė nukentėjusiajai kumščiu, pripažintina, kad kaltinamasis E. D. žodinio konflikto metu, tyčia du kartus ranka sudavė savo sutuoktinei nukentėjusiajai G. D. į veidą tuo jai sukeldamas fizinį skausmą (BPK 20 str.).

Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad E. D. 2014-10-28 apie 21.30 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), smurtaudamas prieš šeimos narį – sutuoktinę, jai sukėlė fizinį skausmą. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės recidyvistas, pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji sutiko atleisti ir susitaikyti su kaltinamuoju, jeigu kaltinamasis pasikeis.

Kaltinamasis E. D. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiąją susitaikė, nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškia, pretenzijų neturi. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 str. 3 d.), jis administracinėmis nuobaudomis baustas (b.l.29-31), neteistas (b.l.32), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b.l.34), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Marių sektoriaus stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (b.l.36), Lietuvos darbo biržoje neregistruotas (b.l.25), pagal SODROS duomenis nedirba (b.l.26), dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiąja susitaikė, ji jam atleido. Todėl įvertinus visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Anksčiau jis nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d. jam susitaikius su nukentėjusiąja G. D., baudžiamąją bylą nutraukiant.

Remiantis BK 67 str. 2 d., pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Kaltinamasis nusikaltimą padarė prieš savo sutuoktinę, nukentėjusioji nurodė, kad smurtaujama nebe pirmą kartą, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 29 p., 72² str.).

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Kauno apylinkės teisme, jau po to, kai teismas išėjo į pasitarimų kambarį priimti sprendimo, 2014-10-30 gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-3893, kurioje nurodyta, kad J. M. teikė antrinę pagalbą E. D. baudžiamojoje byloje Nr.65-1-01576-14, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iki 2014 m. spalio 30 d. sudaro 80 Lt (b.l.67). Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos galėtų būti priteistos iš kaltu pripažinto E. D., tačiau teisiamojo posėdžio metu prašymas dėl tokių išlaidų priteisimo ar išieškojimo, nei pačias išlaidas pagrindžiantys dokumentai, dėl ko savo nuomonę galėtų pareikšti ir pats kaltinamasis, Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ir laiku pateikti nebuvo, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes advokato darbui apmokėti turėtos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš E. D. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 272 str., 273 str., 291 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

nusprendžia:

E. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. jam susitaikius su nukentėjusiąja G. D. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti E. D., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu E. D. per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti E. D. nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 9 p., 72² str. pagrindu, E. D. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurį jis privalo atlikti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti E. D. nepriteisti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.