Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos T. Ž. skundą dėl antstolės L. P. veiksmų, suinteresuotas asmuo J. P.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Antstolė L. P. 2023 m. liepos 19 d. patvarkymu Nr. S-23-109-27357 pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų tenkino iš dalies – grąžino skolininkei antstolės depozitinėje sąskaitoje esančias perteklines lėšas – 109,76 Eur, pareiškėjai pateikus piniginių lėšų grąžinimui reikalingus rekvizitus. Kitą skundo dalį dėl neteisėto antstolės išieškojimo atsisakė tenkinti ir skundą kartu su vykdomąją byla Nr. 0109/23/00662 persiuntė Klaipėdos apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7.1. Nurodė, jog skundu tinkamai ir laiku buvo apskusti nesąžiningos antstolės neteisėti veiksmai ir savivaliavimas, jai slaptai, už akių pradėjusiai išieškojimus, pareiškėjai tyčia nieko nepranešant, ir todėl buvo prašoma įpareigoti antstolę grąžinant pareiškėjai visus neteisėtai ir slaptai išieškotus pinigus. Teigia, kad iš Sodros 2023 m. liepos 5 d. pažymos pareiškėjai tapo žinoma apie jau įvykdytus išskaitymus iš jos senatvės pensijos ir kt. išmokų, kas prieštarauja CPK 5 straipsnio 1, 2 dalims, 510, 512, 513 straipsniams, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymui, Sprendimų vykdymo instrukcijai ir kt. bei sąžiningumo principams.

7.2. Teigia, kad teismas „sąmoningai dangsto antstolės neteisėtus veiksmus ir akiplėšiškai meluoja“, kadangi jokių 109,76 Eur dydžio sumos antstolė pareiškėjai nėra ir nebuvo grąžinusi. Pažymi, kad nėra gavusi ir antstolės 2023 m. liepos 19 d. patvarkymo Nr. S-23-109-27357, kaip ir jos raginimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

9. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas skolininkės prašymas nutraukti visus pareiškėjos atžvilgiu pradėtus vykdomuosius procesus teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad antstolė L. P. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0109/23/00662, pradėtą pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 5 d. vykdomąjį raštą Nr. 2YT-968-512/2023 dėl 150 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės T. Ž. išieškotojo J. P. naudai. Vykdomasis dokumentas antstolei vykdyti pateiktas 2023 m. gegužės 9 d., kurį antstolė 2023 m. gegužės 9 d. patvarkymu Nr. S-23-109-17705 priėmė vykdyti. 2023 m. gegužės 10 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-23-109-17709 „Dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo“ ir raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-23-109-17708, kuriuo skolininkė paraginta per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti 150 Eur skolą ir 44,55 Eur vykdymo išlaidų į antstolio depozitinę sąskaitą, ir šiuos dokumentus išsiuntė skolininkei T. Ž. dvejais adresais registruota pašto siunta, elektroniniu paštu, bei paskelbė viešai.

12. Lietuvoje yra įtvirtintas ribotos apeliacijos modelis, kuris suprantamas kaip teismo padarytų teisės ir fakto klaidų ištaisymas (revisio prioris instantiae). Pagal kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teismas apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

13. Atskiruoju skundu pareiškėja iš esmės teigia, kad antstolė, slaptai, už pareiškėjos akių pradėjo išieškojimą, pareiškėjai tyčia apie tai nieko nepranešant, t. y, kad antstolė pareiškėjai neįteikė raginimo įvykdyti teismo sprendimą, todėl buvo pažeistos jos teisės. Pažymi, jog dėl šios priežasties ir buvo prašoma įpareigoti antstolę grąžinant pareiškėjai visus neteisėtai ir slaptai išieškotus pinigus. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais. Atkreiptinas dėmesys, kad procesinių dokumentų įteikimą vykdymo proceso metu reglamentuoja CPK 604 straipsnis, kuriame numatyta, kad procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams CPK VI dalyje (583–779 straipsniai) numatytais atvejais registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus CPK 660 straipsnyje ir kituose straipsniuose numatytus atvejus.

14. CPK 655 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog raginimas įvykdyti sprendimą yra dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra. CPK 657 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad raginimas įvykdyti sprendimą siunčiamas registruotąja pašto siunta su pranešimu apie įteikimą arba įteikiamas skolininkui asmeniškai, t. y. nustatyta speciali raginimo įvykdyti teismo sprendimą įteikimo tvarka, jis negali būti įteiktas CPK 604 straipsnyje nustatyta tvarka. Tačiau tais atvejais, kai skolininko buvimo vieta nežinoma, jis slapstosi ar dėl kitų objektyvių priežasčių įteikti jam raginimo įvykdyti sprendimą negalima, raginimas skelbiamas specialiame interneto tinklalapyje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka (CPK 660 straipsnio 1 dalis). Raginimo paskelbimo diena laikoma jo įteikimo diena (CPK 660 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog pareigos, nepavykus įteikti dokumentų CPK 657 straipsnyje nustatytu būdu, ieškoti skolininko duomenų kitose valstybės institucijose, viešojoje erdvėje prieinamomis ryšio priemonėmis, telefonu, elektroniniu paštu nei procesiniai įstatymai, nei Sprendimų vykdymo instrukcija antstoliui nenumato, o viešas paskelbimas laikomas tinkamu skolininko informavimu apie raginimą įvykdyti sprendimą.

15. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad raginimas įvykdyti sprendimą pareiškėjai išsiųstas 2023 m. gegužės 10 d. buvo išsiųsti pareiškėjai registruotąja pašto siunta su pranešimu apie įteikimą vykdomajame dokumente nurodytu skolininkės adresu – (duomenys neskelbtini), skolininkės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), bei elektroniniu paštu: (duomenys neskelbtini), kuris Registrų centro valdomose oficialiose duomenų bazėse, tame tarpe ir antstolių informacinėje sistemoje, nurodytas kaip skolininkės T. Ž. elektroninis paštas. Be to, 2023 m. gegužės 10 d. raginimas įvykdyti sprendimą buvo paskelbtas viešai. Šiuo atveju svarbu akcentuoti, kad pareiškėjos atskirajame skunde nurodoma, jog adresas procesiniams dokumentams gauti yra (duomenys neskelbtini), kas sutampa ir su antstolės 2023 m. gegužės 10 d. pareiškėjai išsiųstos registruotos pašto siuntos adresu, tačiau procesiniai dokumentai ir šiuo adresu nebuvo įteikti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes konstatuoja, jog vykdomojoje byloje buvo išnaudotos visos protingos priemonės įteikti raginimą bei kitus pirminius procesinius dokumentus skolininkei, o to nepavykus padaryti, antstolė, neturėdama kitų duomenų apie skolininkės buvimo vietą, pagrįstai, vadovaudamasi CPK 660 straipsniu ir raginimą paskelbė viešai. Nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad raginimas pareiškėjai (skolininkei) įteiktas tinkamai, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą patvarkymą naikinti (CPK 657, 660 straipsniai).

16. Be to, pažymėtina, kad CPK 644 straipsnyje tarp įtvirtintų skolininko pareigų vykdymo procese yra numatyta ir skolininko pareiga aktyviai domėtis vykdymo eiga bei pareiga nedelsiant pranešti antstoliui apie gyvenamosios/darbo vietos pasikeitimą (CPK 644 straipsnio 2, 4 punktai). Taigi pareiškėja, žinodama apie jos atžvilgiu civilinėje byloje Nr. 2YT-968-512/2023 priimtą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei žinodama, kad įsiteisėjęs sprendimas nėra jos įvykdytas, galėjo pasidomėti, ar yra pareiškėjos atžvilgiu nėra pradėtų vykdymo procesų, taip išvengiant galimų kilti ginčų. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad civilinėje byloje Nr. 2YT-968-512/2023 ieškovė aktyviai naudojosi jai suteiktomis teisėmis, apie priimtą sprendimą jai buvo žinoma, todėl laikytina, kad pareiškėja šios savo teisės neįgyvendino.

17. Atmestinas kaip nepagrįstas ir pareiškėjos argumentas, kad teismas „sąmoningai dangsto antstolės neteisėtus veiksmus ir akiplėšiškai meluoja“, kadangi jokių 109,76 Eur dydžio sumos antstolė pareiškėjai nėra ir nebuvo grąžinusi. Atkreiptinas dėmesys, jog nei skundžiamoje nutartyje, nei antstolės procesiniuose dokumentuose nebuvo nurodyta, kad pareiškėjai yra minėta suma gražinta. Šiuo atveju, antstolė 2023 m. liepos 19 d. patvarkymu Nr. S-23-109-27357 nurodė, kad vykdomojoje byloje įsiskolinimas išieškotas pilnai bei antstolės depozitinėje sąskaitoje yra pareiškėjai grąžintinų lėšų – 109,76 Eur, kurios pareiškėjai bus grąžintos pateikus piniginių lėšų grąžinimui reikalingus rekvizitus. Tai reiškia, jog pareiškėja, siekdama susigražinti minėtas lėšas turi antstolei pateikti savo rekvizitus, į kuriuos pageidauja grąžintinas lėšas gauti ir tik tada šios lėšos pareiškėjai bus pervestos.

18. Teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30), tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama ir kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 288, p. 20, par. 61).

19. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas susijusias su dokumentų vykdymo procese įteikimu, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

20. Pareiškėja atskiruoju skundu prašė priteisti iš antstolės 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau atmetus jos atskirąjį skundą, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.