Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėja J. B. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti 2023 m. rugsėjo 15 d. Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir Tarnyba) administracinį aktą Nr. R2-3412 dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro (toliau – ir Miškų kadastras) duomenų patikslinimo, kuriuo netenkintas pareiškėjos 2023 m. liepos 20 d. prašymas išregistruoti iš Miškų kadastro Vilniaus miesto miškų (duomenys neskelbtini) girininkijos teritorijoje esančius (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinius sklypus, dalį (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo, (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinį sklypą ir (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksacinį sklypą (toliau – ir ginčo sklypai) (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Tarnybą ginčo sklypus išregistruoti iš Miškų kadastro.

2. Pareiškėja nurodė, kad 2023 m. liepos 20 d. Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriui pateikė prašymą Nr. 23/07-20/1 dėl Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų tikslinimo (toliau – ir Prašymas). Prašymas buvo perduotas nagrinėti Tarnybai. 2023 m. rugsėjo 15 d. Tarnyba priėmė Sprendimą, kuriuo nurodyta, kad ginčo sklypai patenka į miškų ūkio paskirties žemės sklypus, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, ginčo sklypai jau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 2013 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ yra priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams. Sprendime teigiama, kad vadovaujantis Tarnybos direktoriaus 2022 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 395-22-V (toliau – ir Įsakymas), buvo atliktas Miškų kadastro duomenų patikrinimas vietoje nagrinėjamoje teritorijoje, kurio metu nustatyta, jog Vilniaus miesto miškų (duomenys neskelbtini) girininkijos (duomenys neskelbtini) miško kvartalo (duomenys neskelbtini) taksaciniai sklypai ir (duomenys neskelbtini) taksacinių sklypų dalys, atitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio nustatytus miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, Tarnyba nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti Prašymą bei išbraukti nagrinėjamą teritoriją iš Miškų kadastro.

3. Pareiškėja nurodė, kad NŽT 2019 m. lapkričio 28 d. priėmė sprendimą Nr. 49S-466-(14.49.3.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietoje piliečiui M. Š.“, kuriuo nuspręsta atkurti nuosavybės teises į piliečiui M. Š., mirusiam (duomenys neskelbtini), tenkančią nekilnojamojo turto dalį – 2,8719 ha žemės, grąžinant natūra 2,8719 ha žemės sklypo dalį, esančią 23,1835 ha žemės sklype, esančiame šalia (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)). Šiame sprendime taip pat įtvirtinta, kad nuosavybės teisės į piliečiui tenkančią žemės valdos dalį – 7,9460 ha žemės, bus atkurtos vėliau. Pareiškėja yra M. Š. anūkė ir įpėdinė, todėl yra perėmusi nuosavybės teises į anksčiau minėtu sprendimu M. Š. atkurtą žemę bei teisę į M. Š. tenkančią, tačiau ginčo dienai dar neatkurtą, 7,9460 ha žemės valdos dalį. Pareiškėja tiesiogiai suinteresuota, kad jai priklausančios nuosavybės teisės, į dar neatkurtą žemės dalį, būtų įgyvendintos tinkamai, t. y. nuosavybė atkurta ten, kur ji faktiškai buvo. Pareiškėjos turėtais duomenimis, jos nuosavybės teisės į neatkurtą žemės dalį natūra negali būti tinkamai įgyvendintos, kadangi ginčo sklypai įtraukti į Miško kadastrą kaip miško plotai. Pareiškėjos nuomone, ginčo sklypai Miškų kadastre yra įregistruoti nepagrįstai, kadangi neatitinka Miškų įstatyme miškui keliamų reikalavimų.

4. Pareiškėja teigė, kad faktinės aplinkybės patvirtino, jog nagrinėjamoje teritorijoje (Užusienio mikrorajone (buvęs Užusienio rėžinis kaimas)), esančiuose ginčo sklypuose miško plotai 2003 m. buvo įregistruoti Miško kadastre ir yra jame likę įregistruoti. Nepaisant to, Vilniaus miesto apželdinimo tresto (duomenys neskelbtini) girininkijos medynų 1986 m. plane matyti, kad minėtose teritorijose miškų nebuvo, tai matoma ir ankstesnių metų fotoplanuose. Archyvinė medžiaga patvirtino, jog minėti ginčo sklypai buvo Vilniaus miesto apželdinimo tresto dekoratyvinių augalų tarybinio ūkio teritorijoje. Šioje teritorijoje buvo auginami medžiai ir krūmai miesto erdvių apželdinimui. Įvertinus situaciją vietoje, manytina, kad ginčo sklypuose medžių krūmų želdiniai susidarė iš peraugusių, laiku neiškastų ir savalaikių apželdinimui nepanaudotų medžių ir krūmų, tai matyti iš taisyklingos medžių auginimo laukelių formos, atskirų lysvių, medžių eilių, yra miškui nebūdingų medžių ir krūmų rūšių. Kiti medžiais ir krūmais apsodinti plotai Vilniaus miesto apželdinimo tresto dekoratyvinių augalų tarybinio ūkio teritorijoje miško žemei nebuvo priskirti ir Miškų kadastre nebuvo įregistruoti, o kai kurie plotai buvo išbraukti. Archyvinėje medžiagoje bei ankstesnių metų fotoplanuose taip pat matyti, kad (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kvartalo (duomenys neskelbtini) taksaciniai sklypai ankščiau buvo žemės ūkio naudmenų plotai, kurie nenaudojami apaugo medžiais ir krūmais. Remiantis Miškų įstatymo 2 straipsnio 9 dalimi, mišku, be kita ko, nelaikomos miestuose ir kaimo vietovėse ne miškų ūkio paskirties žemėje įveisti želdynai, todėl ginčo sklypai buvo nepagrįstai priskirti miško žemei ir įregistruoti Miškų kadastre.