Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Audriaus Meilučio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Č. ir nuteistojo V. Ū. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo:

E. Č. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuteistojo E. Č. sulaikymo dienos, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti iki įsiteisės nuosprendis.

V. Ū. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuteistojo V. Ū. sulaikymo dienos, vykdant įsiteisėjusį nuosprendį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti iki įsiteisėjimo dienos.

Šiuo nuosprendžiu taip pat pripažinti kaltais ir nuteisti A. B., M. K., A. S., tačiau dėl šių asmenų apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. Č. nuteistas už tai, kad jis per laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 11 d., 17.25 val. tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, prie savęs laikė 0,124 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurias 2023 m. rugpjūčio 11 d. apie 17.25 val. (duomenys neskelbtini) esančiame (duomenys neskelbtini) parkelyje, už 60 eurų pardavė A. S., po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, per laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 29 d. 12.15 val. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, prie savęs laikė 0,439 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, bei 4,986 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuomet 2023 m. rugsėjo 29 d. apie 12.15 val. šias psichotropines ir narkotines medžiagas apžiūros metu rado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

2. V. Ū. nuteistas už tai, kad jis per laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. liepos 18 d. apie 19.40 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, prie savęs laikė 0,485 g narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių), kurias 2023 m. liepos 18 d., apie 19.40 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), už 10,00 Eur pardavė A. B., po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, per laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 29 d., apie 14.20 val. tikslus laikas ir vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė 0,043 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, bei 110,519 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurias 2023 m. rugsėjo 29 d. apie 14.20 val. jo namų valdoje, adresu (duomenys neskelbtini), esančiame garaže, kol šias psichotropines ir narkotines medžiagas kratos metu rado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. Č. ir nuteistojo V. Ū. apeliaciniai skundai atmetami.

Dėl nuteistojo V. Ū. apeliacinio skundo

15. Aptartos aplinkybės, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog 2023 m. liepos 18 d. V. Ū. A. B. pardavė narkotines medžiagas – 0,485 g kanapių (antžeminių dalių). Juolab, jog šias aplinkybes patvirtina ir tai, jog tą pačią dieną, t. y. 2023 m. liepos 18 d. 22.44 val. A. B. skambino V. Ū., ir pokalbio metu parodė, jog jis, išėjęs iš V. Ū. namų, buvo sulaikytas policijos pareigūnų bei pas jį buvo rasti „dūmai“ (4 t., b. l. 10–12, 13–21). Atsižvelgiant į tai, kad asmens kratos metu pas A. B. buvo rasta narkotinė medžiaga – kanapės, akivaizdu, jog V. Ū. ir A. B. kalbėdami telefonu vartodami žodį „dūmas“, turėjo omenyje narkotines medžiagas – kanapes.

18. Nustatyta, jog 2023 m. rugsėjo 29 d. atliekant kratą V. Ū. gyvenamosios vietos valdose, (duomenys neskelbtini), kieme esančiame garaže, atrakinus metalinį seifą, jame rasta 11 plastikinių maišelių su augalinės kilmės medžiaga, kaip specialisto nustatyta – kanapėmis bei 2 folijos lankstinukai su baltos spalvos milteliais, kaip specialisto nustatyta psichotropine medžiaga – amfetaminu. Nuteistojo V. Ū. teigimu, šias narkotines ir psichotropines medžiagas jis laikė savo reikmėms, neturėdamas tikslo jų platinti. Sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat ir tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo palaikomi ryšiai su vartotojais ir kiti objektyvūs duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-113/2011, Nr. 2K-162-976/2018, Nr. 2K-131-719/2022, Nr. 2K-167-303/2022). 2023 m. lapkričio 21 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad V. Ū. šlapimo mėginyje rasta amfetamino ir tetrahidrokanabinolio karboksirūgšties, kas iš esmės patvirtina nuteistojo nurodytas aplinkybes, jog jis vartoja narkotines psichotropines medžiagas. Visgi, šių narkotinių medžiagų vartojimas, nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog šias narkotines medžiagas apeliantas turėjo tikslą platinti. Tai, kad nuteistasis išties turėjo tikslą šias narkotines ir psichotropines medžiagas platinti patvirtinta tai, jog rastos narkotinės medžiagos – kanapės, buvo sudėtos dalimis į 11 skirtingų plastikinių maišelių, kas patvirtina, jog jos buvo paruoštos pardavimui. Be to, atliktos kratos metu, taip pat buvo rastos 3 svarstyklės, kurios pagrįstai manytina buvo skirtos dozių pasvėrimui. Juolab, jog šios svarstyklės buvo rastos seife kartu su narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Be to, svarbia aplinkybe laikytina ir tai, jog narkotinės medžiagos buvo rastos paslėptos, t. y. jų nuteistasis nelaikė prie savęs ar savo gyvenamojoje vietoje, o garaže, esančiame seife, kur būtent ir buvo atvykęs A. B., kuomet iš V. Ū. įsigijo narkotines medžiagas – kanapes. Taip pat pažymėtina ir tai, jog pas V. Ū. rastos narkotinės medžiagos – kanapės, vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kieko nustatymo rekomendacijų“, ženkliai viršija nedidelį narkotinių medžiagų kiekį. Šios aplinkybės patvirtina, jog nuteistasis V. Ū. šias narkotines medžiagas laikė ne tik savo naudojimui, tačiau buvo paruoštos ir pardavimui ar kitam platinimui.

19. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog byloje esančių duomenų visuma, t. y. elektroninių tinklais perduodamos informacijos kontrolės užfiksuotais duomenimis, atliktos kratos protokolais, liudytojais apklaustų vyresniųjų tyrėjų parodymais bei kitais aptartais rašytiniais duomenimis yra įrodyta, jog V. Ū. pardavė A. B. narkotines medžiagas – 0,485 g kanapių (antžeminių dalių) bei toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti laikė narkotines medžiagas – 110,519 g kanapes (antžeminės dalys) bei 0,043 g psichotropines medžiagas – amfetaminą. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nuteistojo V. Ū. apeliacinis skundas laikytinas nepagrįstas, todėl atmestinas.

20. Nuteistojo V. Ū. apeliaciniame skunde nėra atskirai pateiktas prašymas dėl paskirtos bausmės, tačiau kadangi apeliaciniu skundu prašoma V. Ū. išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymo, teisėjų kolegija taip pat pasisako ir dėl jam paskirtos bausmės.

21. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę V. Ū., atsižvelgė į tai, kad padaryta baigta tyčinė nusikalstama veika, kuri priskiriama prie sunkių nusikaltimų kategorijos, į tai, kad yra neteistas (teistumas išnykęs), baustas administracine tvarka, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. Dėl ko V. Ū. paskyrė 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kas yra šiek tiek daugiau nei bausmės minimumas. Įvertinus tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Nuteistajam už sunkaus nusikaltimo padarymą paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta, ji yra teisinga, atitinkanti BK 41, 61 straipsnių reikalavimus, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes.

Dėl nuteistojo E. Č. apeliacinio skundo

22. Nuteistasis E. Č. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme. Skirdamas bausmes, teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimą darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

23. Pirmosios instancijos teismas E. Č. pripažino kaltu padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskyrė jam 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis apeliaciniu skundu neginčija nei kaltės, nei veikos kvalifikavimo, o ir teisėjų kolegija susipažinusi su bylos medžiaga, abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis neturi jokio teisinio pagrindo. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta vienintelė laisvės atėmimo bausmė nuo dviejų iki aštuonerių metų. Pirmosios instancijos teismas E. Č. skirdamas 2 metų laisvės atėmimo bausmę atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą, nusikalstama veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Į tai, kad E. Č. neteistas (teistumas išnykęs), baustas administracine tvarka, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, turintis sveikatos sutrikimų, į tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad E. Č. skirti švelnesnę bausmę nei numatyta sankcijoje pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies ar BK 62 straipsnio nuostatas, pagrindo nėra. Apylinkės teismas akcentavo tai, jog E. Č. praeityje buvo teistas už analogiško nusikaltimo padarymą, kas leidžia manyti, jog jis yra linkęs daryti teisės pažeidimus, o jo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinio pobūdžio.

24. BK 62 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Taikydamas BK 62 straipsnio 1 dalį teismas turi nustatyti tris sąlygas: 1) nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką; 2) prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-216-648/2023).

25. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju, taikyti BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatas E. Č. atžvilgiu, pagrindo nėra. Nors ir nustatyta, jog apeliantas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, tačiau nėra nustatyta dar viena šio straipsnio taikymui būtina sąlyga – nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog E. Č. atžvilgiu buvo atliekami įvairūs slapti veiksmai, jo atžvilgiu buvo atliekamas tyrimas, įtariant, jog jis gali būti susijęs su psichotropinių medžiagų platinimu. Be to, bylos duomenimis, E. Č. buvo sustabdytas ir apžiūrėtas policijos pareigūnų, turint duomenų bei įtariant, jog jis su savimi gali turėti narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Atlikus asmens apžiūrą, pas E. Č. buvo rastos psichotropinės medžiagos, po ko jis ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas, nagrinėjamu atveju pagrindo taip pat nėra. BK 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra bent viena iš 1-6 punktuose numatytų aplinkybių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo klausimą, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-449/2007, Nr. 2K-123/2008, Nr. 2K-7-287/2009, Nr. 2K-415/2012, Nr. 2K-650/2012 ir kt.). Šiuo atveju yra pripažinta tik viena E. Č. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi.

26. Sprendžiant BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo klausimą, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje E. Č. atžvilgiu, svarbu įvertinti tai, kad nuteistasis padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, susijusią su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis. BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog E. Č. per laikotarpį nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 11 d., 17.25 val. tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, prie savęs laikė 0,124 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurias 2023 m. rugpjūčio 11 d. apie 17.25 val. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) parkelyje, už 60 Eur pardavė A. S., po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, per laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 29 d. 12.15 val. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, prie savęs laikė 0,439 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, bei 4,986 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kuomet 2023 m. rugsėjo 29 d, apie 12.15 val. šias psichotropines ir narkotines medžiagas apžiūros metu rado ir paėmė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai. Taigi, nagrinėjamu atveju, sprendžiant ar nuteistajam E. Č. gali būti taikomos švelnesnės bausmės nei numatyta BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje, svarbu įvertinti pačios nusikalstamos veikos pobūdį bei ar nusikalstama veika galėjo būti padaryta atsitiktinai. Susipažinus su bylos medžiaga, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog E. Č., kuomet už 60 Eur pardavė psichotropines medžiagas A. S., nebuvo atsitiktinis veiksmas. Kaip nustatyta pirmosios instancijos teismo, E. Č. be šių psichotropinių medžiagų, prie savęs taip pat laikė – 0,439 g amfetamino ir 4,986 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, E. Č. pripažino kaltinime nurodytas nusikalstamos veikos aplinkybes bei paaiškino, jog tuo metu užsiėmė narkotinių ir psichotropinių medžiagų prekyba. Nors skundžiamu nuosprendžiu nustatytas vienas atvejis kuomet psichotropinės medžiagos buvo parduotos kitam asmeniui, tačiau byloje surinkti duomenys leidžia pagrįstai manyti, jog E. Č. padaryti nusikalstami veiksmai nebuvo pavieniai. Akivaizdu, kad parduodamas narkotines ar psichotropines medžiagas, nuteistasis siekė sau finansinės naudos, to neneigė ir pats nuteistasis duodamas parodymus pirmosios instancijos teismui.

27. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, jog E. Č. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, sunkinančių aplinkybių nustatyta nėra. Visgi, nesutiktina su skundo argumentais, jog E. Č. padaryta nusikalstama veika nesukėlė jokių padarinių. Tai, kad dalis narkotinių ir psichotropinių medžiagų buvo rastos ir paimtos ikiteisminio tyrimo pareigūnų, nesudaro pagrindo vertinti E. Č. veiką kaip mažiau pavojingą ar teigti, kad reali žala visuomenei nebuvo padaryta. Atkreiptinas dėmesys, jog E. Č. siekdamas finansinės naudos pardavė A. S. psichotropines medžiagas – amfetaminą ir tik pareigūnų atliekamų veiksmų dėka, šios psichotropinės medžiagos buvo rastos pas A. S. ir paimtos. Taigi, byloje neabejotinai nustatyta, jog dalį psichotropinių medžiagų E. Č. išplatino. Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad nuteistasis E. Č. disponavo skirtingomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu yra reikšmingos sprendžiant, jog E. Č. padaryta nusikalstama veika išties yra pavojinga, kelianti žalą visuomenei ir žmonių sveikatai.

28. Skunde apeliantas nurodo, jog tiek jis, tiek jo sutuoktinė turi sveikatos sutrikimų, dėl ko skundžiamu nuosprendžiu paskirtoji bausmė yra per griežta, jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, dar labiau pablogėtų šeimos finansinė padėtis. Be to, nuteistasis yra dirbantis ir išlaiko savo šeimą. Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos duomenis sprendžia, jog šios aplinkybės nelaikytinos esminėmis, dėl ko pagrįstai būtų galima spręsti, jog paskirta bausmė neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų. Atkreiptinas dėmesys, jog E. Č., atsižvelgus į visas šias aplinkybes, skundžiamu nuosprendžiu paskirta minimali sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Sprendžiant ar nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, svarbu įvertinti nuteistojo asmenybę, kuri leistų pagrįstai spręsti, kad net minimalios įstatymo sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimus, nebūtų teisingas. Tai, kad nuteistasis ar jo sutuoktinė turi tam tikrų sveikatos problemų, nuteistajam buvo žinoma dar prieš darant nusikalstamą veiką, tačiau akivaizdu, jog jokios įtakos nuteistojo elgesiui tai neturėjo. Juolab, kad vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013). Jau aptartais duomenimis nustatyta, jog E. Č. elgesys nebuvo atsitiktinis, o šį manymą sustiprina ir tai, jog apeliantas praeityje jau buvo teistas už narkotinių medžiagų disponavimą. Sutiktina, jog teistumas yra išnykęs, po nusikalstamos veikos padarymo yra praėjęs nemažas laiko tarpas, tačiau akivaizdu, jog iš ankstesnio savo patyrimo apeliantas nepasimokė. Puikiai žinodamas veikos pavojingumo laipsnį, gresiančią griežtą bausmę, nepaisydamas visų skunde nurodytų aplinkybių, nuteistasis padarė sunkų nusikaltimą. Iš medicininių dokumentų išrašo matyti, jog E. Č. nustatyta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) be komplikacijos, (duomenys neskelbtini) sukelta liga, sukėlusi kitas patikslintas būkles. Visgi, byloje nėra jokių duomenų, jog dėl turimų sveikatos sutrikimų nuteistasis negalėtų atlikti laisvės atėmimo bausmės. Juolab, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims yra suteikiamos visos būtinosios medicininės paslaugos. Vien skunde nurodomos aplinkybės, t. y. darbo turėjimas, šeimos išlaikymas, sveikatos sutrikimai, savame nelemia išvados, kad sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Keisti skundžiamą nuosprendį šioje dalyje nėra jokio pagrindo, dėl ko nuteistojo E. Č. apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl proceso išlaidų

29. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Analogiškos nuostatos taikytinos ir sprendžiant antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą apeliacinės instancijos teisme.

30. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų, teikiant teisinę pagalbą nuteistajam E. Č., kurias sudaro 245,83 Eur.

31. Nagrinėjamu atveju, būtinumą skirti E. Č. gynėją numatė BPK 322 straipsnio 1 dalis. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas valstybės iniciatyva, nepriklausomai nuo nuteistojo valios. Taip pat teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K‑303/2014, 2K-226-942/2016, 2K-41-697/2021). Nors šiuo atveju byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama ir pagal nuteistojo E. Č. skundą, tačiau apeliacinis skundas atmestinas. Nuteistajam skundžiamu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė, nuteistojo teigimu, jo šeimos finansinė padėtis yra sudėtinga, duomenų apie turimą kilnojamąjį ar nekilnojamąjį turtą byloje nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, įvertinus tai, kad antrinė teisinė pagalba šioje byloje buvo teikiama ne pačio apelianto iniciatyva, laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už E. Č. antrinę teisinę pagalbą iš jo nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu

Nuteistojo V. Ū. ir nuteistojo E. Č. apeliacinius skundus atmesti.

Nepriteisti iš E. Č. valstybės naudai 245,83 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyriaus 2024 m. rugpjūčio 26 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.