- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-05
- Bylos Nr.
- 2S-1016-516/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė, Marijonas Greičius
- Skolininkas
- UAB „Kredo“
- Kreditorius
- Danske Bank A, AB Sampo bankui
- Kategorijos
- 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko UAB „Kredo“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus Danske Bank A/S Lietuvos filialo pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo suinteresuotam asmeniui (skolininkui ir įkeisto turto savininkui) UAB „Kredo“.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
UAB „Kredo“ užtikrindamas iki 2008-11-25 suteikto kredito grąžinimą, hipotekos lakštu Nr.01120050026879, įregistruotu 2005-12-29 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje su vėlesniais pakeitimais, įkeitė kreditoriui AB Sampo bankui AB (dabar – Danske Bank A/S) jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – 8601,00 kv.m ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu B, iš 1,1100 ha bendro ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini)
To paties skolinio įsipareigojimo įvykdymui užtikrinti buvo sudarytas kilnojamojo turto įkeitimo lakštas Nr. (duomenys neskelbtini), 2005-12-29 įregistruotas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje su vėlesniais pakeitimais, kuriuo UAB „Kredo“ įkeitė kreditoriui AB Sampo bankui AB (dabar – Danske Bank A/S) visas UAB „KREDO“ atsiskaitomojoje sąskaitoje Nr. LT(duomenys neskelbtini) esančias lėšas bei būsimas įplaukas į šią sąskaitą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2009 m. balandžio 30 d. nutartimi įkeistas nekilnojamasis turtas buvo areštuotas. Nutartis įsiteisėjusi (Vilniaus apygardos teismo 2010-03-09 nutartis Nr. 2S-246-467/2010). Ši nutartis skolininkui UAB „Kredo“ buvo įteikta 2009-10-06.
2010-02-12 teisme buvo gautas skolininko UAB „Kredo“ prašymas panaikinti skolininkui priklausančio įkeisto turto areštą, uždėtą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2009-04-30 nutartimi.
Skolininkas nurodė, kad iki šios dienos jis nėra gavęs jokio pranešimo apie tai, kad kreditorius būtų kreipęsis į teismą dėl skolos išieškojimo ar teisės administruoti įkeistą turtą suteikimo. Skolininko teigimu, Hipotekos skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 558 str. 3 d. privalėjo panaikinti įkeisto daikto areštą ir išregistruoti įkeistą daiktą iš Turto arešto registro. Tačiau šioje byloje areštas įkeistam daiktui, suėjus nustatytam 2 mėnesių terminui nuo įspėjimo įteikimo skolininkui dienos, nebuvo panaikintas, tuo pažeidžiant imperatyvias CPK 558 str. 3 d. nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010 m. kovo 17 d. nutartimi UAB „Kredo“ prašymą panaikinti šios bendrovės turto areštą, uždėtą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2009-04-30 nutartimi, atmetė.
Teismas konstatavo, kad 2009-10-14 Hipotekos skyriuje gavus skolininko skundą, šis 2009-10-14 nutartimi buvo priimtas ir išsiųstas apeliacinės instancijos teismui.
Teismo teigimu, atsižvelgiant į tai, kad minėta arešto nutartis buvo apskųsta, visų nepasibaigusių procesinių terminų (kreditoriui pareikšti pakartotinį pareikšimą, Hipotekos skyriui šį pareiškimą išnagrinėti) eiga buvo sustabdyta. Byla į Hipotekos skyrių grįžo 2010-03-17. Pasak teismo, hipotekos kreditorius turi teisę per 2 mėnesius nuo bylos grįžimo į pirmosios instancijos teismą kreiptis į Hipotekos skyrių su pakartotiniu pareiškimu.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkas UAB „Kredo“ prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. kovo 17 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti įkeistą 8601,00 kv.m. ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu B, iš 1,1100 ha bendro ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini). areštą, uždėtą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2009-04-30 nutartimi ir išregistruoti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-04-30 nutartį iš turto arešto aktų registro.
1) 2009-10-14 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartyje, kuria buvo priimtas bei apeliacinės instancijos teismui persiųstas skolininko atskirasis skundas, teismas aiškiai nurodė, kad atmeta skolininko prašymą dėl vykdymo proceso;
2) skolininko pateiktas atskirasis skundas netrukdė kreditoriui pateikti atitinkamo CPK 558 str. numatyto pareiškimo per įstatymo nustatytus terminus. Teigia, kad atitinkama kreditoriaus pareiga (pareiškimo dėl skolos išieškojimo arba įkeisto daikto perdavimo administruoti pateikimas per CPK numatytą terminą) siejama su vieninteliu juridiniu faktu – įspėjimo įteikimu skolininkui. Kitų aplinkybių buvimas ar nebuvimas negali turėti įtakos tinkamam kreditoriaus pareigų įgyvendinimui;
3) pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai vadovavosi CPK 76 str. nuostatomis. Apelianto nuomone, CPK 76 str. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai byla yra sustabdyta. Bylos sustabdymo prielaidų, numatytų CPK 163 str. nebuvo. Nebuvo ir jokios teismo nutarties dėl bylos sustabdymo CPK 164 str. numatytais pagrindais. Nesant atitinkamų teismo procesinių dokumentų, nėra teisinio pagrindo taikyti CPK 76 str., nes bylos eiga sustabdyta nebuvo. Apelianto teigimu, tai, kad atitinkama byla turėjo būti stabdoma priimant teismo nutartį ir pateikiant ją šalimis CPK 291 str. nustatyta tvarka, patvirtina ir CPK 165 str., aiškiai nustatanti, kad bylos sustabdymo klausimas turi būti sprendžiamas teismo nutartimi, kuri, kaip nurodyta CPK 165 str. gali būti skundžiama atskiruoju skundu. Nesustabdęs bylos nagrinėjimo teismo hipotekos skyrius nepagrįstai taikė CPK 76, o tai yra pagrindas naikinti priimtą nutartį CPK 329 str. 1 d. numatytais pagrindais.
Šalies argumentai
4) apeliantas nesutinka su teismo nutartyje išreikšta nuomone dėl to, kad kreditorius turi teisę kreiptis į teismo hipotekos skyrių per 2 mėnesius nuo bylos grįžimo į teismo hipotekos skyrių, kadangi CPK 76 str. aiškiai nurodo, jog nuo bylos atnaujinimo dienos procesiniai terminai skaičiuojami toliau.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius Danske Bank A/S prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą, o skolininko atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutarčiai dėl arešto ir įspėjimo įteikimo neįsiteisėjus (nes buvo paduotas skundas dėl šios nutarties), jos terminas kreditoriaus antrą kartą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl priverstinio turto pardavimo nesiskaičiuoja kaip nesiskaičiuoja įspėjimo 1 mėnesio terminas. Kreditoriaus nuomone, pirmojo pareiškimo, kurio kreditorius kreipiasi į teismą prašydamas areštuoti įkeistą turtą ir įspėti skolininką apie skolos grąžinimą, nereikėtų traktuoti atskirai nuo antrojo pareiškimo padavimo. Teigia, jog šiuo atveju paminėtinas faktas, kad nesant pirmajai hipotekos teismo nutarčiai įsiteisėjus, t.y. nesukūrus jokių teisinių pasekmių, neatsiranda nei teisė, nei pareiga kreditoriui antrą kartą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl turto pardavimo iš varžytinių. Kreditorius pažymi, jog šiuo atveju bylos nagrinėjimas buvo perduotas apeliacinės instancijos teismui, o kartu ir tolimesnė bylos eiga, tame tarpe ir procesinių terminų skaičiavimas. Remiantis tuo, CPK 75 str. numatyta teisė atlikti procesinius veiksmus neišnyko pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui, kadangi tokio termino padavus atskirąjį skundą dėl 2009-10-14 nutarties net nebuvo nustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. kovo 17 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertino prašymų dėl priverstinio skolos iš įkeisto turto išieškojimo pateikimo ir tenkinimo klausimą, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, dėl ko priėmė teisėtą nutartį. Šios nutarties panaikinti arba pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyminio pagrindo.
CPK 558 straipsnis numato hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarką bei sąlygas. CPK 558 straipsnio 1 dalyje numatytas pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistą turtą areštuoti, o CPK 558 straipsnio 2 dalyje numatytas hipotekos kreditoriaus pakartotinis kreipimasis su pareiškimu - pagrindas perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti. Taigi šios dvi teisės normos reglamentuoja skirtingas procedūras: įkeisto turto areštą ir įkeisto, areštuoto turto realizavimą arba perdavimą administruoti. CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatyta procedūros paskirtis - įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu, t. y. suvaržant įkaito davėjo nuosavybės teises CPK 558 straipsnio 3 dalyje nustatytu terminu, per kurį, jei kreditoriaus reikalavimas nebuvo patenkintas, jis turi nuspręsti dėl skolos išieškojimo procedūros tęsimo. Kreipimasis į hipotekos skyrių su pirmuoju pareiškimu iš esmės yra tik prašymas areštuoti įkeistą turtą ir įspėti skolininką vykdyti prievoles, tačiau išieškojimas teismine tvarka iš įkeisto turto šio pareiškimo pagrindu neprasideda. Galutinis kreditoriaus apsisprendimas pradėti išieškojimą išreiškiamas per du mėnesius pakartotiniu kreipimusi, priešingu atveju - jam per du mėnesius nuo įspėjimo skolininkui įteikimo pakartotinai nesikreipus dėl skolos išieškojimo, turto areštas panaikinamas ir išieškojimas nepradedamas, o kreditorius siekdamas išieškoti skolą, vėl privalo pakartoti minėtą procedūrą (Civilinio proceso kodekso 558 str. 3 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-09-18 nutartis civilinėje byloje 3K-7-751/2003).
Kaip matyti iš bylos medžiagos, kreditorius Danske bank 2009-04-28 kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo Hipotekos skyrių su pareiškimu „Dėl turto arešto“ (b. l. 72). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2009-04-30 nutartimi kreditoriaus prašymą tenkino ir areštavo įkeistą nekilnojamąjį daiktą - 8601,00 kv.m ploto žemės sklypo dalį, plane pažymėtą indeksu B, iš 1,1100 ha bendro ploto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį UAB „Kredo“, uždraudžiant įkeisto daikto savininkui juo disponuoti, bei įspėjo daiktų savininką UAB „Kredo“, kad negrąžinus skolos, t.y.: 530 042,04 EUR negrąžinto kredito, 49 651,03 EUR delspinigių, 128 Lt žyminio mokesčio išlaidų, per viena mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas administruoti kreditoriui (b.l. 85-86). Nurodyta nutartis su įspėjimu UAB „Kredo“ buvo išsiųsta 2009-04-30 (b.l. 97), įteikta asmeniškai UAB „Kredo“ vadybininkei R.M. 2009-10-06 (b.l. 108). Šią nutartį skolininkas UAB „Kredo“ apskundė atskiruoju skundu (b.l. 127-128), kuris Vilniaus apygardos teismo 2010-03-09 nutartimi buvo atmestas, o skundžiama Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius 2009-04-30 nutartis palikta nepakeista (b.l. 174-176).
Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad Bankas, nesikreipdamas į hipotekos skyrių su pakartotiniu pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, praleido dviejų mėnesių terminą, numatytą procesiniame įstatyme (CPK 558 straipsnio 3 dalis). Kadangi įkeisto daikto savininkas (skolininkas) UAB „Kredo“ padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-04-30 nutarties, kuria buvo areštuota kreditoriui įkeista UAB „Kredo“ priklausanti 8601,00 kv.m ploto žemės sklypo dalis, todėl kreditorius neturėjo teisinio pagrindo pakartotinai kreiptis į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių su pareiškimu dėl areštuoto turto pardavimo iš varžytynių, t. y. dėl skolos išieškojimo (CPK 558 straipsnio 3 dalis), iki tol, kol Vilniaus apygardos teismas nebuvo išnagrinėjęs atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-04-30 nutarties. Tai reiškia, jog nesant pirmosios instancijos teismo nutarčiai dėl arešto ir įspėjimo įteikimo įsiteisėjus (nes buvo paduotas skundas dėl šios nutarties), t.y. šiai nutarčiai nesukūrus tų teisinių pasekmių, kurios atsiranda ne tik įteikus nutarties nuorašą skolininkui, bet ir nutarčiai įsiteisėjus, kreditoriui neatsiranda pareiga kreiptis į teismą su pakartotiniu pareiškimu dėl turto pardavimo iš varžytinių. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutartys įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą (Civilinio proceso kodekso 279 str. 11 d., 302, 338 str.), o tai reiškia, jog iš nutarties kylančios pasekmės, jeigu nutartiis buvo skundžiama, kyla ne nuo jos nuorašo įteikimo, o nuo nutarties įsiteisėjimo momento.
Priešingas aptariamų civilinio proceso normų aiškinimas prieštarautų protingumo kriterijui (Civilinio proceso kodekso 3 str. 6 d., Civilinio kodekso 1.5 str.): jeigu būtų pripažįstama pagrįsta apelianto pozicija, kreditorius turėtų kreiptis dėl priverstinio skolos išieškojimo, nors nutartis, įspėjanti skolininką per vieną mėnesį sumokėti skolą, nėra įsiteisėjusi, jos teisėtumas yra ginčijamas apeliacine tvarka. Atitinkamai, hipotekos teisėjas turėtų tokį kreditoriaus prašymą atmesti, nes nutarčiai dėl arešto ir skolininko įspėjimo neįsiteisėjus, priverstinis skolos išieškojimas nebūtų galimas. Remiantis tokia apelianto logika, skolos priverstinis išieškojimas taptų faktiškai neįmanomu arba būtų taip apsunkintas, kad netektų prasmės, kurią hipotekos procedūrai suteikia tiek Civilinio kodekso, tiek Civilinio proceso kodekso normos.
Taigi, tik Vilniaus apygardos teismui 2010-03-09 nutartimi atmetus UAB „Kredo“ atskirąjį skundą, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-04-30 nutartis įsiteisėjo. Nuo nutarties įsiteisėjimo dienos, t.y. nuo 2010-03-09, pradedamas skaičiuoti nutartyje nustatytas vieno mėnesio terminas prievolei įvykdyti ir taip pat dviejų mėnesių terminas, numatytas CPK 558 straipsnio 3 dalyje pakartotiniam prašymui pateikti
Kiti skolininko atskirojo skundo argumentai nėra teisiški reikšmingi ir nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas UAB “Kredo” prašymą panaikinti šios bendrovės turtui areštą, uždėtą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-04-30 nutartimi., visapusiškai ištyrė ir teisingai nustatė visas faktines bylos aplinkybes, pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.), o skolininko atskirasis skundas netenkinamas.
Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 7,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus atskirojo skundo, iš skolininko UAB „Kredo“ priteistina 7,15 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš skolininko UAB „Kredo“ 7 (septynis) litus ir 15 centų pašto išlaidų valstybei, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).