Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. A. M. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „CRE pro“).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

1. Pareiškėjas S. A. M. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė: 1) panaikinti Turto arba verslo vertintojų garbės teismo (toliau – ir Garbės teismas) 2022 m. vasario 8 d. drausmės bylos nagrinėjimo posėdžio protokolą Nr. GT1-2(22)-P (toliau – ir Protokolas) ir juo patvirtintą sprendimą dėl nuobaudos pareiškėjui paskyrimo (toliau – ir Sprendimas); 2) nusprendus nepanaikinti Sprendimo, sumažinti pareiškėjui skirtą nuobaudą iki pastabos arba papeikimo.

2.1. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2021 m. lapkričio 3 d. pradėjo neplaninį uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „CRE pro“ (toliau – ir Įmonė, vertinimo įmonė) patikrinimą, kurio objektas – pareiškėjo parengta Nekilnojamo turto vertinimo ataskaita Nr. 2019/05-17 (toliau – ir Ataskaita). Neplaninis patikrinimas buvo pradėtas gavus Lietuvos turto vertintojų asociacijos (toliau – ir Asociacija) raštą dėl „Nordstreet“ sutelktinio finansavimo platformoje paskelbtų turto vertinimo ataskaitų. 2021 m. gruodžio 30 d. buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. GT9-12 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame Tarnyba padarė išvadą, kad Ataskaita neatitinka Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 22 straipsnio ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl Turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos (toliau – ir Metodika) reikalavimų. Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad Tarnybos neplaninis patikrinimas buvo pradėtas ir atliktas nesilaikant įstatymuose nustatytų reikalavimų. Tarnyba neturėjo teisės Asociacijos prašymu pradėti neplaninio UAB „CRE pro“ patikrinimo, kurio objektas – pareiškėjo parengta Ataskaita, kadangi Asociacija nepatenka į tokį prašymą pateikti turinčių subjektų sąrašą, nurodytą Taisyklių 26.1 punkte. Tarnyba, gavusi prašymą iš neįgalioto tokį prašymą pateikti subjekto, privalėjo atsisakyti priimti prašymą ir neplaninio patikrinimo nepradėti. Tačiau neplaninis patikrinimas buvo neteisėtai pradėtas ir atliktas, ko pasėkoje jo rezultatai (Patikrinimo aktas bei Garbės teismo Sprendimas) taip pat yra neteisėti.

2.2. Tarnyba teikė daug paklausimų dėl Ataskaitos, į kuriuos pareiškėjas ir UAB „CRE pro“ atsakė bei pateikė visus įmanomus pateikti duomenis. Pareiškėjas bei UAB „CRE pro“ atsakymuose išdėstė aiškią poziciją – Ataskaita nėra ir negali būti laikoma turto vertinimo ataskaita, kaip tai apibrėžia Įstatymas. Ataskaita yra negaliojanti, kadangi prieštarauja Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies, 21 straipsnio 1 ir 9 dalių, 22 straipsnio 6 dalies bei 24 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Tarnyba, Garbės teismas nagrinėja, tiria bei skiria nuobaudas už pažeidimus, nustatytus tik turto vertinimo ataskaitose, atitinkančiose Įstatyme įtvirtintą turto vertinimo ataskaitos sąvoką. Tai reiškia, kad Ataskaita negalėjo būti Tarnybos atlikto tyrimo objektu, o už neva nustatytus Ataskaitos pažeidimus pareiškėjui negalėjo būti skiriama griežčiausia nuobauda – licencijos panaikinimas.

2.3. Jam skirta nuobauda (licencijos panaikinimas) yra neproporcinga nustatytiems pažeidimams. Garbės teismo Sprendime nurodyta, kad itin griežta nuobauda pareiškėjui skirta už šiuos pažeidimus: 1) Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Metodikos 58.1 punkto, nes naudojo lyginamųjų objektų sandorių kainas, kurios neatitinka valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro pateiktų oficialių sandorių duomenų; 2) Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Metodikos 62.4 punkto, nes trende pateikiami lyginamųjų objektų plotai neatitinka tikrų lyginamųjų objektų plotų; 3) Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto, Metodikos 58.2 ir 62.2 punktų, nes Ataskaitoje nepagrįstas lyginamųjų objektų pasirinkimas, neatskleistas lyginamųjų objektų ir vertinamo turto skirtumų įvertinimas ir pateikiama prieštaringa informacija dėl vertinamo turto geriausio panaudojimo; 4) Turto arba verslo vertintojų profesinės etikos kodekso (toliau – ir Etikos kodeksas) 2.4.2 punkto, nes vertinimas buvo atliktas nesant rašytinės vertinimo sutarties.

2.4. Pirmieji trys Tarnybos nustatyti pažeidimai nėra ir negali būti laikomi kaip padaryti aiškiai aplaidžiai vykdant savo pareigas, be to, šiurkščiais jų konstatuoti taip pat nėra pagrindo, kadangi tokiems pažeidimams atsirasti gali įsivelti tiesiog žmogiškoji klaida. Dėl ketvirtojo nustatyto pažeidimo pareiškėjas pasisakė daug kartų – jis nesutinka, kad pažeidimas buvo atliktas, kadangi Ataskaita nėra galiojanti dėl užsakovo UAB „Aganus“ (toliau – ir Užsakovas) neveikimo – sutarties nepasirašymo bei neapmokėjimo už paslaugas. Be to, pažeidimas nesukėlė jokių pasekmių – nebuvo pažeistos asmenų teisės ar teisėti interesai, nekilo jokia žala. Ataskaita yra negaliojanti, apie tai buvo informuotas užsakovas, tačiau jis neteisėtai pateikė Ataskaitą trečiajam asmeniui su tikslu gauti projekto finansavimą. Paskola, gauta Ataskaitos pagrindu, buvo grąžinta, Užsakovas – bankrutuojanti įmonė, niekam nėra pareikšta jokių pretenzijų ar reikalavimų. Vadinasi, nesant padarytos žalos, nėra pagrindo skirti pareiškėjui nuobaudą. Pagal Etikos kodekso 4.5 punktą Garbės teismas turi atidžiai įvertinti padaryto pažeidimo pobūdį, reikšmingumą, pakartojamumą, pažeidimo padarymo aplinkybes ir skirti proporcingą padarytam pažeidimui nuobaudą. Pareiškėjo įsitikinimu, jam buvo skirta pernelyg griežta nuobauda.

2.5. Garbės teismas nukrypo nuo savo praktikos, lygiateisiškumo bei proporcingumo principų. Už tą patį pažeidimą vieniems turto vertintojams per paskutinius 5 metus skiria papeikimus ar pastabas, kai tuo tarpu pareiškėjui skyrė ypač griežtą nuobaudą – licencijos panaikinimą. Tai sudaro pagrįstas prielaidas įtarti šališkumą. Garbės teismas, skirdamas nuobaudą pareiškėjui, neįvertino padaryto pažeidimo pobūdžio (nustatyti pažeidimai nėra sunkūs), reikšmingumo (pažeidimas nesukėlė jokių neigiamų pasekmių), pakartojamumo (pareiškėjas nustatytus pažeidimus atliko vieną kartą, rengiant Ataskaitą), pažeidimo padarymo aplinkybių, pareiškėjo amžiaus ir finansinės padėties (pareiškėjas yra pensininkas), pareiškėjo bendradarbiavimo su Tarnyba. Garbės teismas nusprendė taikyti Tarnybos prašytą nuobaudą, nepaisant to, kad pareiškėjas neturi galiojančių nuobaudų. Garbės teismas turėjo šią lengvinančią aplinkybę įvertinti atidžiau ir parinkti lengvesnę, o ne pačią griežčiausią, Įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje numatytą, nuobaudą. Tai, kad pareiškėjas visą laiką bendradarbiavo su Tarnyba, atsakė į visus paklausimus, teikė papildomą informaciją ir dokumentus, taip pat turėjo būti įvertinta kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Pareiškėjo teigimu, Tarnybos nustatyti teisės aktų pažeidimai atitinka teismų praktikoje suformuluotus mažareikšmio teisės aktų reikalavimų pažeidimo kriterijus.

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepimuose į skundą prašė jį atmesti.

4.1. Asociacija 2021 m. balandžio 19 d. raštu kreipėsi ne tik į Tarnybą, bet ir į Lietuvos Respublikos finansų ministeriją, Lietuvos banką, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialą Lietuvoje. Lietuvos bankas, gavęs Asociacijos raštą, 2021 m. gegužės 3 d. kreipėsi į Tarnybą. Lietuvos bankas rašte nurodė, kad, jo vertinimu, Asociacijos rašte minimos ataskaitos gali turėti neigiamos įtakos sutelktinio finansavimo bei kitų finansų sektorių dalyvių veiklai ir paprašė informuoti Lietuvos banką apie nagrinėjamu klausimu priimtus sprendimus. Tarnybos direktorius sprendimą atlikti patikrinimą priėmė tik 2021 m. gegužės 14 d., t. y. gavus tiek Asociacijos raštą, tiek Lietuvos banko raštą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 4 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos bankas yra priskirtinas valstybinio administravimo subjektams, todėl pareiškėjo argumentas, kad Tarnybos pradėtas patikrinimas yra neteisėtas ir neturėjo būti pradėtas, yra nepagrįstas.

4.2. Ataskaita buvo panaudota „Nordstreet“ platformoje, kur Ataskaitos pagrindu buvo vykdomas sutelktinio finansavimo projektas. Asociacijos 2021 m. balandžio 19 d. rašte nurodoma, kad rašte išvardintuose turto vertinimo ataskaitose nurodytos turto vertės ženkliai skiriasi nuo šio turto įsigijimo sandorių įvykdytų panašiomis datomis kaip ir verčių nustatymo datos. Lietuvos banko rašte nurodoma, kad Asociacijos rašte aprašyta problema gali turėti neigiamos įtakos sutelktinio finansavimo bei kitų finansų sektorių dalyvių veiklai. Atsižvelgiant į tai, nekyla abejonių, kad patikrinimas pradėtas teisėtai ir pagrįstai, nes patikrinimas pradėtas, vadovaujantis Tarnybos direktoriaus 2019 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. V1-212 „Dėl Turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių planinių ir neplaninių veiklos patikrinimų taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių planinių ir neplaninių veiklos patikrinimų taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 26.1 ir 26.2 punktais bei nėra Taisyklių 30 punkte nustatytų pagrindų, dėl kurių galėjo būti priimtas sprendimas nepradėti neplaninio veiklos patikrinimo.

4.3. Tai, kad Ataskaita yra negaliojanti, paneigia ir tai, kad vertinimo įmonė ir vertintojas Tarnybai taip ir nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad Užsakovas buvo informuotas apie Ataskaitos pripažinimą negaliojančia, t. y. nei Užsakovui siųsto el. pašto laiško su Ataskaitos projektu, nei susirašinėjimų su užsakovu apie Ataskaitos negaliojimą, raginimų pasirašyti vertinimo sutartį, atsiskaityti ir pan., tik nurodė, kad el. p. dėžutės laiškai, senesni kaip 1 metai, išsitrina automatiškai. Tarnybai 2021 m. lapkričio 22 d. raštu informavus vertinimo įmonę ir vertintoją, kad iš Tarnybos turimų duomenų yra akivaizdu, kad Ataskaita buvo tinkamai įforminta, t. y. kad UAB „Nordstreet“ 2021 m. spalio 28 d. pateikė Ataskaitą su priedais, kuri yra su numeriu, data, vertintojo ir vertinimo įmonės įgalioto asmens parašais bei patvirtinta vertinimo įmonės antspaudu, vis vien gavo vertinimo įmonės paaiškinimą, kad Įmonės pateiktame 2019 m. parengtų ataskaitų sąraše nėra šios Ataskaitos, nes ji yra negaliojanti, o apie tai vertinimo įmonė užsakovą informavo žodžiu, t. y. vertinimo įmonė pakeitė savo poziciją ir pradėjo teigti, kad jau ne el. paštu buvo informuotas Užsakovas, o žodžiu. Tarnybai 2021 m. gruodžio 15 d. pateikus vertinimo įmonei ir vertintojui Patikrinimo akto projektą, vertinimo įmonė ir vertintojas paaiškinimų nepateikė, tik nurodė, kad Ataskaitą laiko negaliojančia, todėl dėl negaliojančios vertinimo ataskaitos komentarų pateikti negali.

4.4. Vertinimo įmonė ir vertintojas ne tik nepateikė Tarnybai tikrinamos Ataskaitos, vengė atsakyti į užduodamus klausimus, bet teikė prieštaringus paaiškinimus dėl Ataskaitos. Iš pradžių vertinimo įmonė ir vertintojas pabrėžė, kad Ataskaitos apskritai nėra, t. y. Užsakovui neatsiskaičius su vertinimo įmone, su Užsakovu ryšiai nutrūko. Paaiškėjus priešingai, t. y. kad Ataskaita buvo paviešinta „Nordstreet“ platformoje (tinklapyje), vertintojas teigė, kad buvo paruoštas tik Ataskaitos projektas, be registracijos numerio, datos, parašų ir nepatvirtinta antspaudu, bei niekam ji (net ir projektas) nebuvo pateikta(s). Paaiškėjus, kad Ataskaita yra su vertintojo ir Užsakovo rekvizitais, registracijos numeriu, data, apžiūros aktu, vertinimo įmonės atstovo ir vertintojo parašais, vertinimo įmonės anspaudu, priedais ir kt., kaip nustatyta Įstatyme, pareiškėjas vis vien neigė Ataskaitos egzistavimą. Vėlesniuose paaiškinimuose jau nurodė, kad informavo Užsakovą apie negaliojančią Ataskaitą, t. y. galima daryti prielaidą, kad kaip ir patvirtino buvus ne Ataskaitos projekto, bet ir pačios Ataskaitos. Dar vėliau paaiškinimuose nurodė, kad Ataskaitos projektas vis tik buvo išsiųstas el. paštu Užsakovui ir Užsakovas ne kartą ragintas pasirašyti vertinimo sutartį, atsiskaityti su vertinimo įmone ir kt., bet rašytinių įrodymų pagrindžiančių šiuos faktus negalintis, nes el. pašto dėžutės laiškai, senesni kaip 1 metai, išsitrina automatiškai. Vėliau jau pakeitė poziciją ir nurodė, kad Užsakovą informavo žodžiu apie Ataskaitos negaliojimą. Tarnybai nepaaiškino, jei buvo parengtas tik Ataskaitos projektas, o ne Ataskaita, kaip jie pripažino Ataskaitą negaliojančia, nes juk, pasak pareiškėjo, Ataskaita tinkamai yra neįforminta ir neįtraukta į Ataskaitų registrą. Tarnybai pateikė 2019 m. vertinimo ataskaitų sąraše esančią Ataskaitą su identišku numeriu kaip ir tikrinamos Ataskaitos, tačiau 2019 m. ataskaitų sąraše esančios Ataskaitos dokumentų pagrindžiančių Užsakovo kreipimąsi tai datai, nepateikė. Šios aplinkybės suponuoja, kad pareiškėjas sąmoningai nenorėjo pripažinti Ataskaitos egzistavimo, jos pasirašymo fakto, teikė prieštaringą informaciją, tikslu suklaidinti Tarnybą, tikėdamasis išvengti galimos drausminės atsakomybės.

4.5. Vertinimo įmonė ir vertintojas savo paaiškinimuose ne kartą teigė, kad Ataskaita yra negaliojanti, nes nebuvo tinkamai įformintina ir kt., tačiau nepaisant šių faktų, vis tik vertintojas Ataskaitą parengė, pasirašė, patvirtino ją įmonės anspaudu ir pateikė Užsakovui, todėl yra akivaizdu, kad vertintojas nesilaikė Įstatymo 21 straipsnio 1 dalies, kurioje nustatyta, kad vertinimas pradedamas turto arba verslo vertinimo įmonei arba nepriklausomam turto arba verslo vertintojui ir užsakovui sudarius rašytinę turto arba verslo vertinimo sutartį, t. y. neturėjo teisės atlikti vertinimo bei parengti ir pasirašyti Ataskaitos. Vertintojas taip pat pažeidė Etikos kodekso 2.4.2 punkte įtvirtintą profesionalumo principą, kuris reiškia, kad vertintojas turtą vertins vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, t. y. vertintojo elgesys neatitinka ir Etikos kodekso 2.4.2 punkte įtvirtintos nuostatos. Tarnybai atlikus patikrinimą ir įvertinus Ataskaitos atitiktį teisės aktams, nustatyta (2021 m. gruodžio 30 d. surašytas patikrinimo aktas Nr. GT9-12) Įstatymo ir Metodikos reikalavimų pažeidimų. Ataskaitoje naudojami duomenys neatitinka VĮ Registrų centro pateiktų oficialių sandorių duomenų ir tai turėjo įtakos nustatytai turto vertei, kuri galėjo turėti neigiamos įtakos sutelktinio finansavimo bei kitų finansų sektorių dalyvių veiklai. Atsižvelgiant į tai, nekyla abejonių, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punktą ir Metodikos 58.1 punktą. Skaičiavimams buvo naudoti lyginamųjų objektų plotų dydžiai, kurie neatitinka tikrų duomenų. Šis Ataskaitos trūkumas laikomas Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto ir Metodikos 62.4 punkto pažeidimais. Esant skirtingai parinktų lyginamųjų objektų ir vertinamų žemės sklypų paskirčiai, tai turėjo būti aptarta Ataskaitoje ir pagrįstas pataisų dėl minėto skirtumo taikymas arba netaikymas. Minėti trūkumai laikomi Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto, Metodikos 58.2 punkto ir Metodikos 62.2 punkto pažeidimais.

4.6. Patikrinimo metu Tarnyba įvertino lengvinančias aplinkybes, t. y. kad vertintojas neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Taip pat Tarnyba įvertino sunkinančias aplinkybes, t. y. kad paaiškinimuose vertintojas teikė prieštaringą informaciją, tokiu būdu klaidindamas Tarnybą; Ataskaita yra panaudota „Nordstreet“ platformoje, kur jos pagrindu buvo vykdomas sutelktinio finansavimo projektas. Patikrinimo metu Ataskaitoje nustatyti keli mažareikšmiai trūkumai, neturintys įtakos Ataskaitos teisingumui: apžiūros aktas nepasirašytas savininko ir (arba) užsakovo arba jų įgaliotų asmenų (Metodikos 38 p.); Ataskaitoje nėra informacijos apie tai, ar vertinamas turtas sudaro užbaigtą visumą (Metodikos 18 p.).

4.7. Vertintojas profesines pareigas vykdė aplaidžiai ir padaryti pažeidimai yra akivaizdūs. Atskaita buvo paskelbta viešai „Nordstreet“ platformoje, kurios pagrindu buvo vykdomas sutelktinio finansavimo projektas, todėl ji galėjo turėti neigiamos įtakos sutelktinio finansavimo bei kitų finansų sektorių dalyvių veiklai. Tokie pareiškėjo veiksmai diskredituoja vertintojų įvaizdį bei mažina pasitikėjimą vertintojų profesija. Asmenų teisių ar teisėtų interesų pažeidimas (teisinės pasekmės) šiuo atveju yra formalaus, o ne materialaus pobūdžio, t. y. materialiosios žalos atsiradimas nėra būtinas. Pažeidimo akivaizdumas yra procedūrinio, o ne materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybė.

4.8. Pareiškėjas skunde teigia, kad Garbės teismo skirtos nuobaudos pareiškėjui mastas neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos nuobaudų skyrimo kriterijų ir proporcingumo klausimu, tačiau nenurodė nei vienos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos pagrindžiančios minimą praktiką. Pareiškėjui skirta drausminė nuobauda yra proporcinga padarytiems teisės pažeidimams bei atitinka siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus.

4.9. Garbės teismui yra suteikta diskrecijos teisė, kuri suprantama kaip galia, suteikianti administravimo subjektui tam tikrą laisvę priimant sprendimus įgalinant jį iš keleto teisiškai galimų elgesio variantų pasirinkti tą, kuris, jo nuomone, yra tinkamiausias. Be kita ko, Garbės teismui priimant sprendimą yra svarbu ne tik koks pažeidimas buvo padarytas, bet ir kitos su to pažeidimo padarymu susijusios aplinkybės. Pareiškėjo pateiktuose pavyzdžiuose dėl kitiems vertintojams paskirtų drausminių nuobaudų nenurodyta jokių faktinių aplinkybių, buvusių tiems subjektams skiriant drausmines nuobaudas. Todėl nėra pagrindo priimto Garbės teismo Sprendimo lyginti su kitais teismo sprendimais, priimtais kitomis aplinkybėmis, kurios nėra visiškai tapačios šiam atvejui.

4.10. Pareiškėjo argumentas, kad Garbės teismui nusprendus sustabdyti pareiškėjo turto vertintojo pažymėjimo galiojimą, iš pareiškėjo, pensinio amžiaus asmens, atimama galimybė uždirbti papildomas pajamas, nekeičia Sprendime padarytų išvadų, nes byloje nepateikta duomenų, kad pareiškėjas negalės būti įdarbintas toje pačioje įmonėje ar kitoje įmonėje kitose pareigose.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „CRE pro“ (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo) atsiliepimuose į skundą prašė jį tenkinti.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimuose į skundą nurodė, kad:

6.1. Tarnyba neturėjo teisės pradėti neplaninio UAB „CRE pro“ patikrinimo pagal Asociacijos prašymą, kadangi šis subjektas nėra viešojo administravimo subjektas. Patikrinimas buvo pradėtas būtent Asociacijos prašymu, tai patvirtino pati Tarnyba Sprendime (Sprendimo 2 puslapis, 1 pastraipa).

6.2. Ataskaita, kurią pareiškėjas parengė, yra negaliojanti, kadangi neatitinka Įstatymo 20, 21, 22, 24 punktų. Vadinasi, ji negalėjo būti patikrinimo objektu. UAB „CRE pro“ patikslina, kad yra dvi ataskaitos tuo pačiu numeriu 2019/05-17: pirmoji – būtent ta ataskaita, dėl kurios Tarnyba neteisėtai pradėjo neplaninį patikrinimą ir kurią UAB „CRE pro“ bei pareiškėjas laikė negaliojančia, kadangi su Užsakovu nebuvo sudaryta rašytinė sutartis dėl paslaugų atlikimo bei už ataskaitą neapmokėta; antroji – Tarnybai pateikta ir visai skirtingo nekilnojamojo turto objekto ataskaita su visais priedais (įskaitant paslaugų teikimo sutartį, apžiūros aktą, perdavimo–priėmimo aktą), kuri buvo įtraukta į registrus, kadangi ji atitinka visus reikalavimus ir yra galiojanti. Pirmajai ataskaitai esant negaliojančiai, UAB „CRE pro“ kitai, teisės aktus atitinkančiai ataskaitai, suteikė tą patį numerį, koks buvo suteiktas pirmajai (negaliojančiai) ataskaitai. Nėra aišku, kodėl pati Tarnyba nesikreipė į užsakovus dėl kilusių klausimų apie ataskaitas, vietoje to, padarė atitinkamas subjektyvias išvadas, turint ne visą įmanomą surinkti informaciją. Sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, Tarnyba turi būti aktyvi ir imtis visų įmanomų priemonių, kad kilęs ginčas būtų išnagrinėtas išsamiai ir visapusiškai.

6.3. Garbės teismo nariais, be kita ko, yra A. S., V. Č.. Šie asmenys taip pat yra ir Lietuvos turto vertintojų asociacijos valdymo organų, komitetų nariai. Šių asmenų balsais buvo priimtas skundžiamas Sprendimas dėl pačios griežčiausios nuobaudos taikymo turto vertintojui S. A. M.. Susidarė tokia situacija, kai Asociacija, siekdama nubausti (inicijuodama nubaudimo procedūrą) konkretų turto vertintoją, inicijuoja neplaninį patikrinimą Tarnyboje ir po to šios asociacijos nariai gauna teisę per narystę Garbės teisme spręsti dėl konkrečios nuobaudos turto vertintojui, kurį nubausti valią išreiškė pati Asociacija, paskyrimo. Pareiškėjo atveju – tai akivaizdus objektyvumo, nešališkumo principo pažeidimas. Minėti Asociacijos nariai privalėjo nusišalinti Garbės teisme, svarstant, darant įtaką kitiems Garbės teismo nariams priimant sprendimą dėl konkrečių nuobaudų skyrimo pareiškėjui. Tai nebuvo padaryta, todėl sprendimas vien dėl šių priežasčių yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.

6.4. Tarnyba nepagrįstai teigia neva pareiškėjas ir UAB „CRE pro“ nebendradarbiavo su Tarnyba. Priešingai, pareiškėjas ir UAB „CRE pro“ atsakė į visus Tarnybos paklausimus, pateikė visus įmanomus pateikti dokumentus, o tai rodo, jog buvo dedamos visos pastangos bendradarbiauti Tarnybai nagrinėjant šį ginčą. Negaliojanti ataskaita, kuriai buvo suteiktas Nr. 2019/05-17, buvo parengta 2019 m. gegužės mėnesį, kai Tarnyba su pirmaisiais paklausimais dėl ataskaitos į vertintojus kreipėsi 2021 m. rugsėjo mėnesį, t. y. praėjus daugiau nei 2 metams. UAB „CRE pro“ atsakė į visus Tarnybos siųstus paklausimus, nurodant, kad buvo daug kartų bandoma susisiekti su Užsakovu tiek telefonu, tiek el. paštu (tikslaus komunikavimo, vykusio prieš daugiau nei 2 metus, su klientu būdo kiekvienu atskiru klausimu nurodyti nėra įmanoma ir toks reikalavimas būtų perteklinis). Tačiau įrodymai, kurie patvirtintų bendravimą su Užsakovu, nėra įmanomi pateikti praėjus daugiau nei 2 metams. Be to, Įstatymas nenustato pareigos turto vertintojams atskirai saugoti bendravimo su klientais išklotinių, įskaitant susirašinėjimus.

6.5. Pareiškėjas neturi galiojančių nuobaudų, todėl griežčiausios poveikio priemonės skyrimas yra visiškai neproporcingas. Tokia neproporcinga pažeidimui nuobauda apsunkins pareiškėjo finansinę padėtį. Teismui palikus galioti licencijos panaikinimą pareiškėjui, UAB „CRE pro“ bus priversta atleisti pareiškėją iš turto vertintojo pareigų, kadangi asmuo nuturės leidimo verstis turto vertinimo veikla. Taigi, šiuo atveju turi būti atsižvelgta į asmens, iš kurio nepagrįstai nuspręsta atimti teisę verstis turto vertinimo veikla, finansinę padėtį, amžių bei galimybes be turimos licencijos toliau įsidarbinti ir gauti papildomas pajamas.

6.6. Nustatytas pažeidimas nesukėlė jokių pasekmių – nebuvo pažeistos asmenų teisės ar teisėti interesai, nesukelta jokia žala. Ataskaita yra negaliojanti, apie tai Užsakovas buvo informuotas, o tai, kad jis neteisėtai tokią negaliojančią ataskaitą pateikė trečiajam asmeniui su tikslu gauti projekto finansavimą, nėra nei pareiškėjo, nei UAB „CRE pro“ atsakomybė. Paskola, gauta Ataskaitos pagrindu, buvo grąžinta, Užsakovas – bankrutuojanti įmonė, niekam nėra pareikšta jokių pretenzijų ar reikalavimų. Vadinasi, nesant padarytos žalos elemento, nėra pagrindo skirti pareiškėjui nuobaudą.

II.

7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 28 d. sprendimu pareiškėjo S. A. M. skundą atmetė.

8.1. Asociacija 2021 m. balandžio 19 d. rašte, adresuotame Tarnybai, Lietuvos bankui, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialui Lietuvoje, nurodė, jog yra gavusi Asociacijos narių pastabų ir klausimų dėl sutelktinio finansavimo platformoje „Nordstreet“ paskelbtų turto vertinimo ataskaitų, prašė atkreipti dėmesį į žemiau išvardintas turto vertinimo ataskaitas, kuriose nurodytos turto vertės ženkliai skiriasi nuo šio turto įsigijimo sandorių, įvykdytų panašiomis datomis kaip ir verčių nustatymo datos. Tuo pačiu nurodė, kad šioje platformoje skolinamų pinigų ir užstato vertės santykis skaičiuojamas nuo turto vertinimo ataskaitose pateikiamų turto rinkos verčių, todėl teigė, jog yra didelė tikimybė, kad investuotojų suteiktos paskolos nėra tinkamai padengtos užstatais, priešingai nei yra nurodyta investuotojams. Asociacija, be kita ko, pateikė ir kitus objektus, kur nėra rasti panašiu laiku su turtu įvykdyti faktiniai sandoriai, tačiau nurodė, kad, žvelgiant į rinkos rodiklius ar pardavimo skelbimus, galima reali užstato vertės ženklaus neatitikimo faktinei rinkos situacijai rizika: (duomenys neskelbtini) rinkos vertė 341 000 Eur (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 893 100 Eur. (duomenys neskelbtini).

8.2. Tarnyba gavo Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos 2021 m. gegužės 3 d. raštą Nr. S 2021/(34.42.E-3402)-12-2417 „Dėl turto vertinimo ataskaitų patikimumo“, kuriame nurodoma, jog Asociacijos rašte aprašyta problema galėtų turėti neigiamos įtakos sutelktinio finansavimo bei kitų finansų sektorių dalyvių veiklai, todėl paprašė Tarnybos pranešti Lietuvos bankui apie šiuo klausimu priimtus sprendimus.

8.3. Tarnybos direktoriaus 2021 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. V1-51 nurodyta, vadovaujantis Taisyklių 26.1 ir 26.2 punktais, pradėti, be kita ko, UAB „CRE pro“ neplaninį veiklos patikrinimą, kurio objektas – viena Įmonės parengta vertinimo ataskaita, neplaninio patikrinimo pradžia 2021 m. lapkričio 3 d. Apie tai Tarnyba 2021 m. gegužės 14 d. raštu Nr. (9.15Mr.)D2-1312 pranešė Asociacijai, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai ir Lietuvos bankui.

8.4. Tarnyba 2021 m. spalio 1 d. raštu Nr. (9.17Mr)D2-2495 pranešė Įmonei apie 2021 m. lapkričio 3 d. pradedamą neplaninį patikrinimą, kurio objektas – Ataskaita (vertintas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 893 100 Eur) ir paprašė pateikti tinkamai patvirtintą Ataskaitos kopiją.

8.5. Įmonė 2021 m. spalio 6 d. raštu nurodė Tarnybai negalinti pateikti Ataskaitos, kadangi potencialus užsakovas nepasirašė atlygintinų paslaugų teikimo sutarties su Įmone, neatliko mokėjimų už paslaugas, todėl turto, esančio (duomenys neskelbtini), vertinimo ataskaita nebuvo įforminta pagal Įstatymo 23 straipsnio 1 punktą – Ataskaita nebuvo pasirašyta, patvirtinta įmonės antspaudu bei įtraukta į vertinimo ataskaitų registrą.

8.6. Tarnyba 2021 m. spalio 8 d. patikrino „Nordstreet.com“ interneto svetainę, joje rado Ataskaitą. Ataskaitoje nurodyta, jog ji surašyta 2019 m. birželio 3 d., turto vertinimas atliktas ir Ataskaita parengta pagal 2019 m. gegužės 26 d. sutartį, Nr. 19/CREP-634, užsakovas – UAB „Aganus“, vertintojas – S. A. M., UAB „CRE pro“ įgaliotas asmuo – direktorius M. J..

8.7. UAB „Nordstreet“ 2021 m. spalio 28 d. el. laišku atsiuntė Ataskaitą ir nurodė, kad ji yra pasirašyta ir su vertintojo įmonės antspaudais. Iš byloje esančios Ataskaitos matyti, kad joje yra pareiškėjo parašas ir Įmonės antspaudas.

8.8. Teismas detaliai aptarė susirašinėjimą tarp Tarnybos ir pareiškėjo, Įmonės.

8.9. Tarnyba 2022 m. sausio 4 d. teikimu Nr. GT1-3 kreipėsi į Garbės teismą dėl drausmės bylos pareiškėjui iškėlimo. Garbės teismo parengiamojo posėdžio, vykusio 2022 m. sausio 13 d., metu nuspręsta iškelti pareiškėjui drausmės bylą ir 2022 m. sausio 14 d. raštu Nr. (9.17E)D2-217 pranešta pareiškėjui apie iškeltą drausmės bylą ir jos nagrinėjimo datą.

8.10. Garbės teismo posėdžio, vykusio 2022 m. sausio 27 d., metu priimtas skundžiamas Sprendimas. Iš Garbės teismo 2022 m. vasario 8 d. drausmės bylos nagrinėjimo posėdžio protokolo Nr. GT1-2(22)-P išrašo matyti, kad Garbės teismo nariai aptarė pareiškėjo atstovo paaiškinimus ir atsakymus į klausimus, Ataskaitą, pritarė Tarnybos teikime nurodytiems pažeidimams bei pateiktiems motyvams ir konstatavo, kad pareiškėjas, rengdamas Ataskaitą, pažeidė Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punktą ir Metodikos 58.1 punktą, nes naudojo lyginamųjų objektų sandorių kainas, kurios neatitinka VĮ Registrų centro pateiktų oficialių sandorių duomenų, Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punktą ir Metodikos 62.4 punktą, nes trende pateikiami lyginamųjų objektų plotai neatitinka tikrų lyginamųjų objektų plotų; Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punktą, Metodikos 58.2 punktą, Metodikos 62.2 punktą, nes Ataskaitoje nepagrįstas lyginamųjų objektų pasirinkimas, neatskleistas lyginamųjų objektų ir vertinamo turto skirtumų įvertinimas ir pateikiama prieštaringa informacija dėl vertinamo turto geriausio panaudojimo ir Etikos kodekso 2.4.2 punktą, nes vertinimas buvo atliktas nesant rašytinės vertinimo sutarties. Įvertinusi pareiškėjo atstovo paaiškinimus ir Garbės teismo narių nuomones dėl Ataskaitos ir drausminės nuobaudos, Garbės teismo pirmininkė P. S. pasiūlė Garbės teismo nariams balsuoti už tai, kad pareiškėjui būtų skirta drausminė nuobauda panaikinti nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą. Už tai balsavo visi posėdyje dalyvavę Garbės teismo nariai.

9. Dėl neplaninio patikrinimo pradžios teismas pažymėjo, kad patikrinimas pradėtas, vadovaujantis Taisyklių 26.1, 26.2 punktų nuostatomis pagal Asociacijos ir Lietuvos banko pateiktą informaciją. Teismas sutiko su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kad Asociacija nėra viešojo administravimo subjektas. Tačiau teismas vertino, kad, nors nei Tarnybos vyriausiojo specialisto R. L. 2021 m. gegužės 14 d. teikime Nr. D4-1146, nei Tarnybos direktoriaus 2021 m. gegužės 14 d. įsakyme Nr. V1-51 nėra nurodyta, kad Tarnyba vadovavosi Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros tarnybos 2021 m. gegužės 3 d. rašte Nr. S 2021/(34.42.E-3402)-12-2417 „Dėl turto vertinimo ataskaitų patikimumo“ pateikta informacija, akivaizdu, kad tiek šį, tiek Asociacijos 2021 m. balandžio 19 d. raštą buvo gavusi, todėl turėjo pagrindą pradėti patikrinimą Taisyklių 26.2 punkte įtvirtintu pagrindu. Todėl pareiškėjo argumentus, susijusius su patikrinimo neteisėtumu, teismas atmetė kaip nepagrįstus.

10. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Ataskaita buvo parengta Užsakovui nesilaikant Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies, 21 straipsnio 1 ir 9 dalių, 22 straipsnio 6 dalies bei 24 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl yra negaliojanti ir negalėjo būti Tarnybos atlikto tyrimo objektu. Teismas pažymėjo, kad į bylą pateikta UAB „Nordstreet“ 2021 m. spalio 28 d. el. laišku Tarnybai atsiųsta Ataskaita, kurioje yra pareiškėjo parašas, Įmonės antspaudas, nurodyta, kad ji surašyta 2019 m. birželio 3 d., turto vertinimas atliktas ir Ataskaita parengta pagal 2019 m. gegužės 26 d. sutartį Nr. 19/CREP-634, užsakovas – UAB „Aganus“, vertintojas – S. A. M., UAB „CRE pro“ įgaliotas asmuo – direktorius M. J.. Jokių Ataskaitos negaliojimą patvirtinančių įrodymų pareiškėjas nepateikė. Taip pat nustatyta, kad ši Ataskaita įkelta į viešąją erdvę – UAB „Nordstreet“ platformą.

11. Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Įstatymo 23 straipsnio 1 dalį turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Nagrinėjamuoju atveju Sprendime konstatuotas Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto pažeidimas, tačiau pati Ataskaita nėra pripažinta nei neteisinga, nei nėra nuginčyta teisme. Teismas konstatavo, kad patikrinimo metu Ataskaita buvo galiojanti, todėl ji galėjo būti patikrinimo objektu.

12. Teismas vertino, kad pareiškėjo argumentai, jog pirmieji trys Tarnybos nustatyti pažeidimai nėra ir negali būti laikomi kaip padaryti aiškiai aplaidžiai vykdant savo pareigas, be to, šiurkščiais jų konstatuoti taip pat nėra pagrindo, kadangi tokiems pažeidimams atsirasti gali įsivelti tiesiog žmogiškoji klaida, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisakė.

13. Dėl konstatuoto pažeidimo, kad vertinimas buvo atliktas nesant rašytinės vertinimo sutarties, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nurodė, jog su šiuo pažeidimu nesutinka, nes jos nepasirašė Užsakovas. Taigi, nors Įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad turto vertinimas pradedamas gavus užsakovo prašymą ir sudarius rašytinę vertinimo sutartį, pareiškėjas neneigia, kad tokia sutartis nebuvo sudaryta, todėl Ataskaita, jo manymu, yra negaliojanti. Teismui konstatavus, kad Ataskaita buvo galiojanti, pareiškėjo teiginiai tik patvirtina, kad sutartis dėl turto vertinimo, pagal kurį buvo surašyta Ataskaita, nors vertinimo sutartis nurodyta Ataskaitos turinyje, nebuvo sudaryta.

14. Teismas darė išvadą, kad Sprendime pagrįstai konstatuoti Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto, Metodikos 58.1, 58.2, 62.2, 62.4 punktų, Etikos kodekso 2.4.2 punkto pažeidimai.

15. Dėl skirtos nuobaudos teismas pažymėjo, kad Ataskaitoje pareiškėjas naudojo lyginamųjų objektų sandorių kainas, kurios neatitinka VĮ Registrų centro pateiktų oficialių sandorių duomenų, trende pateikė lyginamųjų objektų plotus, neatitinkančius tikrų lyginamųjų objektų plotų, Ataskaitoje nepagrįstai pasirinko lyginamuosius objektus, kurių naudojimo būdas – kitos (žemės ūkio paskirties, vienbučių ir dvibučių pastatų teritorijos, tačiau pareiškėjas vertino žemės ūkio apskrities žemės sklypus ir Ataskaitoje nurodė, kad lyginamuoju metodu vertinamas turtas lyginamas su analogišku ar panašiu turtu), neatskleidė lyginamųjų objektų ir vertinamo turto skirtumų, jų neįvertino ir pateikė prieštaringą informaciją dėl vertinamo turto geriausio panaudojimo (vienu atveju nurodė, kad turtas neturi plėtros galimybių ir vertinamas esamos būklės (t. y. žemės ūkio paskirties), kitu atveju – kad geriausias turto pritaikymas – gyvenamajai statybai), vertinimą atliko nesant rašytinės vertinimo sutarties. Ataskaitoje pateiktos nepagrįstos išvados dėl turto rinkos vertės sudaro prielaidas iškreipti rinkos situaciją, o tokios Ataskaitos pateikimas „Nordstreet“ platformoje neabejotinai sudaro sąlygas iškreipti finansavimo sąlygas vykdant sutelktinio finansavimo projektą. Tokia pareiškėjo parengta Ataskaita neabejotinai sudaro pagrindą abejoti pareiškėjo kompetencija, kvalifikacija ir profesionalumu (pareiškėjas nesupranta lyginamojo metodo esmės), diskredituoja vertintojų įvaizdį bei mažina pasitikėjimą vertintojo profesija. Sprendime nustatyta pažeidimai laikytini šiurkščiais, todėl teismas sprendė, kad nagrinėjamuoju atveju Garbės teismas paskyrė drausminę nuobaudą savo pobūdžiu, sunkumu atitinkančią padarytų pažeidimų pobūdį ir reikšmingumą, t. y. pagrįstai pareiškėjui skyrė griežčiausią Įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą nuobaudą – turto arba verslo vertintojo kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo teisės verstis turto arba verslo vertinimo veikla panaikinimas.

16. Teismas vertino, kad pareiškėjas, parengęs teisės aktų reikalavimų neatitinkančią Ataskaitą, sukėlė neigiamas pasekmes – suteikė nekokybišką vertinimo paslaugą Užsakovui. Be to, aplinkybė, kad Ataskaita buvo pateikta „Nordstreet“ platformoje, galėjo lemti neigiamas pasekmes – galėjo būti skirtas nepagrįstas (neteisingas) sutelktinis projekto finansavimas. Pareiškėjas, nors ir teikė paaiškinimus, ne tik nebendradarbiavo su Tarnyba, bet ir visais būdais stengėsi supainioti atliekamą patikrinimą. Jo paaiškinimai absoliučiai nepadėjo Tarnybai užbaigti patikrinimo per trumpiausią laiką, taip pat negelbėjo aiškinantis aplinkybes. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, susijusios su jo amžiumi, gaunamomis pajamomis, nėra svarbios nagrinėjamu atveju, nes, vertindamas pažeidimus ir skirdamas nuobaudą pagal Įstatymo nuostatas, Garbės teismas neturi pareigos į šias aplinkybes atsižvelgti.

III.

17. Pareiškėjas S. A. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Garbės teismo Protokolą ir juo patvirtintą Sprendimą dėl nuobaudos pareiškėjui paskyrimo, o, nusprendus nepanaikinti Sprendimo, sumažinti pareiškėjui skirtą nuobaudą iki pastabos arba papeikimo.

18. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

18.1. Pirmosios instancijos teismas sutiko su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kad Asociacija nėra viešojo administravimo subjektas, tačiau vis tiek padarė priešingą išvadą neva neplaninis patikrinimas buvo pradėtas pagrįstai. Tokia teismo išvada yra nepagrįsta, kadangi visi turimi duomenys liudija, jog Tarnyba neturėjo teisės Asociacijos prašymu pradėti neplaninio UAB „CRE pro“ patikrinimo, kurio objektas – pareiškėjo parengta Ataskaita, kadangi Asociacija nepatenka į tokį prašymą pateikti turinčių subjektų sąrašą, nurodytą Taisyklių 26.1 punkte. Kadangi neplaninis patikrinimas buvo neteisėtai pradėtas ir atliktas, jo rezultatai (Patikrinimo aktas bei Garbės teismo Sprendimas) taip pat yra neteisėti.

18.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad pareiškėjui pagrįstai buvo skirta griežčiausia nuobauda, su kuo pareiškėjas nesutinka. Teismas tik formaliai konstatavo, kad pareiškėjo atliktas pažeidimas yra sunkus, dėl ko neva paskirta nuobauda yra tinkama. Teismas atskirai nenagrinėjo ir nevertino paties pažeidimo sunkumo, jo sukeltų neigiamų pasekmių, asmens kaltės formos ir laipsnio, pareiškėjo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių.

18.2.1. Nustatyti pažeidimai yra formalūs. Palyginimui pareiškėjas pateikė turto vertintojos A. B. drausmės bylos pavyzdį, kuris įrodo, kad Tarnybos nustatytas pareiškėjo pažeidimas yra formalus, kai tuo tarpu A. B. pažeidimas – itin rimtas (vertintoja turtą įvertino 10 kartų didesne kaina nei turtas vertas iš tikrųjų). Pareiškėjui buvo skirta griežčiausia Įstatyme numatyta nuobauda, o A. B. – tik pastaba. Teismo buvo prašoma iš Tarnybos išreikalauti duomenis apie kitiems vertintojam skirtas nuobaudas tikslu palyginti atliktų pažeidimų ir skirtų nuobaudų proporcingumą pareiškėjo atveju, tačiau teismas atsisakė tokius duomenis išreikalauti ir padarė visiškai nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjui skirta nuobauda yra pagrįsta.

18.2.2. Tarnybos nustatytas pareiškėjo pažeidimas nesukėlė jokių neigiamų pasekmių tretiesiems asmenims. Negaliojančią turto vertinimo ataskaitą be pareiškėjo / UAB „CRE pro“ žinios panaudojo trečiasis asmuo. Nei pareiškėjas, nei UAB „CRE pro“ nežinojo apie turto vertinimo ataskaitos panaudojimą, o, jeigu būtų žinoję, apie ataskaitos negaliojimą būtų nedelsiant informavę ataskaitos gavėjus. Paskola, kurią gavo neteisėtai, be turto vertintojo žinios ataskaitą panaudojęs trečiasis asmuo, yra grąžinta, palūkanos apmokėtos, tai patvirtina pridedamas 2022 m. balandžio 14 d. „Nordstreet“ paskolų platformos atstovo el. laiškas. Pareiškėjui nebuvo ir nėra iškeltų jokių civilinių bylų dėl žalos atlyginimo turto vertinimo ataskaitos pagrindu. Pareiškėjo atžvilgiu nėra pradėta jokių tyrimų, baudžiamųjų bylų turto vertinimo ataskaitos pagrindu. Pirmosios instancijos teismas tik formaliai nurodė, kad teisės aktų nesilaikymas jau yra neigiama pasekmė. Tačiau tai savaime nėra ir negali būti laikoma neigiama pasekme tretiesiems asmenims.

18.2.3. Kaltės formos ir laipsnio aiškinimus galima atskleisti per Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) nustatytas sąvokas (ANK 8, 9 str.). Jei ir būtų nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė atitinkamas įstatymų nuostatas, nėra pagrindo teigti, kad pažeidimai buvo atlikti tyčia, veikiau – dėl neatsargumo, neapdairumo. Pareiškėjas pagal užduotį atliko turto vertinimo veiksmus. Pareiškėjas duomenis rinko už VĮ Registrų centro, kitų duomenų bazių. Nei Tarnyba, nei pirmosios instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kad pareiškėjas tyčia siekė iškreipti turto vertinimui naudojamus duomenis, pats kūrė duomenis, tyčia nustatė turto vertę, tyčia ją teikė Užsakovui. Nenustačius tyčinių pareiškėjo veiksmų atliekant turto vertinimą, negali būti pareiškėjui skiriama griežčiausia nuobauda – teisės verstis turto vertintojo veikla atėmimas.

18.3. Įstatymų leidėjas dar tik ketina nustatyti aiškius sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių kriterijus, tačiau, pareiškėjo manymu, nėra pagrindo nesivadovauti Lietuvos Respublikos nepriklausomo turto vertinimo įstatymo projekte išvardintų sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių sąrašu. Pareiškėjo situacijoje neegzistuoja nė viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau egzistuoja keletas pareiškėjo atsakomybę lengvinančių aplinkybių: pareiškėjas, Užsakovui neatsiskaičius su pareiškėju už suteiktas vertinimo paslaugas, pripažino Ataskaitą negaliojančia; nors be pareiškėjo žinios negaliojanti Ataskaita buvo pateikta „Nordstreet“ paskolų platformai su tikslu gauti paskolą, gauta paskola buvo grąžinta ir jokių ginčų, reikalavimų tarp „Nordstreet“ bei užsakovo nėra, taigi – neigiamos pasekmės nekilo; nekilnojamojo turto vertinimas yra papildomas pajamų šaltinis pareiškėjui, kuris yra pensininkas; pareiškėjas neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Teismas, vertindamas pareiškėjui skirtos nuobaudos proporcingumo klausimą, turėjo į tai atsižvelgti.

18.4. Pareiškėjui nėra suprantama, kuo teismas vadovaudamasis teigė, jog pareiškėjas neva siekė „supainioti atliekamą patikrinimą“. Juolab, kad pati Tarnyba nėra ir nebuvo pasisakiusi apie pareiškėjo tariamą siekį „supainioti atliekamą patikrinimą“. Šiuo atveju priešingai, pareiškėjas neplaninio patikrinimo metu visą laiką bendradarbiavo su Tarnyba, atsakė į visus paklausimus, teikė papildomą informaciją bei dokumentus. Visa tai rodo, jog pareiškėjas siekė operatyvaus ir visapusiško bylos išnagrinėjimo, nesiekė vilkinti ar kitaip trukdyti bylos eigai. Toks pareiškėjo kooperavimasis taip pat laikytinas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau teismo nebuvo įvertintas.

18.5. Pagal naujausią administracinių teismų praktiką, skiriant nuobaudas labai svarbus yra lygiateisiškumo principas. Tai reiškia, kad atsakomybėn traukiami asmenys turi būti vertinami vienodai, o jiems skiriamos nuobaudos nebūtų iš esmės skirtingos. Pareiškėjas nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-252-602/2022, 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2807-602/2021.

19. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

20. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą išdėstytus argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, papildomai pažymi, kad vertintojui taikoma ne administracinė atsakomybė už administracinį nusižengimą, o drausminė atsakomybė, todėl nėra pagrindo vadovautis pareiškėjo nurodytu ANK. Tiek vertintojas savo profesinėje veikloje privalo vadovautis profesionalumo principu, kuris, be kita ko, reiškia, kad vertintojas turtą vertins vadovaudamasis naujausia informacija ir galiojančiais teisės aktais, tiek Tarnyba, atlikdama patikrinimą, tiek Garbės teismas ir Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdami sprendimą, privalo vadovautis galiojančiais teisės aktais, o ne teisės aktų projektais, kurie neturi jokios teisinės galios.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „CRE pro“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su jame nurodytais argumentais, kad pareiškėjui paskirta nuobauda yra neproporcinga, papildomai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nenagrinėjo nuobaudą pareiškėjui skyrusių asmenų šališkumo klausimo, nors šį klausimą trečiasis suinteresuotas asmuo kėlė atsiliepime, taip pat teismas atsisakė išreikalauti pareiškėjo prašytus duomenis apie tai, kaip buvo bausti (kokios nuobaudos skirtos) kiti turto vertintojai už ženkliai sunkesnius pažeidimus, nors tokie duomenys šiuo atveju būtini išsamiam ir visapusiškam bylos nagrinėjimui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Garbės teismo Protokolo ir Sprendimo, kuriuo pareiškėjui taikyta griežčiausia nuobauda – licencijos panaikinimas, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą.

24. Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Garbės teismo Protokolą ir juo patvirtintą Sprendimą dėl nuobaudos pareiškėjui paskyrimo, o, nusprendus nepanaikinti Sprendimo, sumažinti pareiškėjui skirtą nuobaudą iki pastabos arba papeikimo. Anot pareiškėjo, Tarnyba neturėjo teisinio pagrindo pradėti neplaninį UAB „CRE pro“ patikrinimą, kurio objektas – pareiškėjo parengta Nekilnojamo turto vertinimo ataskaita Nr. 2019/05-17. Taip pat pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė išvadą, kad pareiškėjui pagrįstai buvo skirta griežčiausia nuobauda, su kuo pareiškėjas nesutinka. Mano, jog pirmosios instancijos teismas tik formaliai konstatavo, kad pareiškėjo atliktas pažeidimas yra sunkus, dėl ko neva paskirta nuobauda yra tinkama. Teismas atskirai nenagrinėjo ir nevertino paties pažeidimo sunkumo, jo sukeltų neigiamų pasekmių, asmens kaltės formos ir laipsnio, pareiškėjo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių.

25. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

26. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad Tarnyba neturėjo teisinio pagrindo pradėti neplaninį UAB „CRE pro“ patikrinimą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog bylos duomenimis nustatyta, kad į Tarnybą kreipėsi ne tik Asociacija, bet ir Lietuvos bankas (žr. šios nutarties 8.2 punktą). Taigi, Tarnyba turėjo objektyvių duomenų, gautų ne tik iš Asociacijos, kad Ataskaitos patikimumas gali kelti abejonių. Taisyklių 26.2 punkte nustatyta, kad neplaniniai veiklos patikrinimai gali būti atliekami Priežiūros įstaigos direktoriaus sprendimu turint informacijos ar kilus pagrįstų įtarimų dėl vertintojo arba vertinimo įmonės veiklos, kuri gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų reikalavimų. Šiame Taisyklių punkte nustatytas teisinis reguliavimas reiškia itin plačią Tarnybos veikimo laisvę (diskreciją) atlikti neplaninius patikrinimus, turint informacijos ar kilus pagrįstų įtarimų dėl vertintojo arba vertinimo įmonės veiklos, kuri gali prieštarauti teisės aktams ar neatitikti teisės aktų reikalavimų. Nagrinėjamos bylos kontekste esant, be kita ko, iš Lietuvos banko gautai informacijai, kad Ataskaitos patikimumas gali kelti abejonių, nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad Tarnyba neturėjo teisinio pagrindo pradėti neplaninį UAB „CRE pro“ patikrinimą.

27. Apeliaciniame skunde nėra pagrįstų argumentų, kad pareiškėjas nepadarė Tarnybos konstatuotų pažeidimų. Atitinkamai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog, esant duomenims, kad pareiškėjas padarė Tarnybos konstatuotus pažeidimus, nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti Garbės teismo Protokolą ir Sprendimą.

28. Pareiškėjo teigimu, padaryti pažeidimai yra, be kita ko, formalūs, todėl jam nepagrįstai buvo skirta griežčiausia nuobauda. Šiame kontekste paminėtina, jog Tarnyba nustatė, kad pareiškėjas padarė Įstatymo 22 straipsnio 4 dalies 13 punkto, kuriame nustatyta, kad turto arba verslo vertinimo ataskaitoje turi būti, be kita ko, nurodytas turto vertės nustatymo pagrindimas, pateikiant turto vertės skaičiavimus, bei Metodikos 58.1, 62.2, 62.4 punktų pažeidimus, pasireiškusius tuo, kad pareiškėjas naudojo lyginamųjų objektų sandorių kainas, kurios neatitinka VĮ Registrų centro pateiktų oficialių sandorių duomenų, trende pateikiami lyginamųjų objektų plotai neatitinka tikrų lyginamųjų objektų plotų, Ataskaitoje nepagrįstas lyginamųjų objektų pasirinkimas, neatskleistas lyginamųjų objektų ir vertinamo turto skirtumų įvertinimas ir pateikiama prieštaringa informacija dėl vertinamo turto geriausio panaudojimo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog pareiškėjo teiginiai, kad Tarnybos nustatyti pažeidimai nėra ir negali būti laikomi kaip padaryti aiškiai aplaidžiai vykdant savo pareigas, be to, šiurkščiais jų konstatuoti taip pat nėra pagrindo, kadangi tokiems pažeidimams atsirasti gali įsivelti tiesiog žmogiškoji klaida, yra deklaratyvūs ir nepagrįsti: juk Ataskaitoje nėra objektyvaus turto vertės nustatymo pagrindimo. Todėl, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Tarnybos nustatyti pareiškėjo padaryti pažeidimai, kurie padaryti aplaidžiai vykdant savo pareigas (kurias vykdyti galima tik turint licenciją, o tai suponuoja padidintus atidumo ir rūpestingumo reikalavimus jas vykdantiems asmenims), gali būti laikomi šiurkščiais; atitinkamai, pareiškėjui pagrįstai pritaikyta griežčiausia nuobauda – licencijos panaikinimas.

29. Visi kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nėra tokio reikšmingumo ir svarbos, kurie leistų abejoti pirmosios instancijos teismo pagrįstumu ir teisingumu.

30. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino ginčo santykius reguliuojančius teisės aktus bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ reikalavimus. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo S. A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.