Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2S-1930-538/2015

Teisėja Kristina Serdiukienė (Proceso Nr. 2-06-3-11273-2015-3)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2015 m. gruodžio 17 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs suinteresuoto asmens V. G. (V. G.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-09-30 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „4finance“ pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. G., V. G., antstoliui A. S. dėl skolininko turto dalies, esančia bendra jungtine nuosavybe, nustatymo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo tenkintas prašymas nustatyti skolininkės turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad antstolis A. S. vykdo Vilniaus miesto 22-ojo notarų biuro išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. JS-5395 dėl 852,93 Eur skolos, 6 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš A. G. kreditorės UAB „4finance“ naudai. Minėtas vykdomasis dokumentas išduotas 2012-03-23 paprastojo vekselio Nr. IZ/5351604/2010 pagrindu, kurį pasirašė A. G.. Vykdymo metu nustatyta, jog skolininkė A. G. 2009-10-21 sudariusi santuoką su V. G. (vykdomoji byla Nr. 0010/13/01799, 18 b. l.). Duomenų apie skolininkės galiojančias vedybų, sugyventinių ir turto padalijimo sutartis byloje nėra (vykdomoji byla Nr. 0010/13/01799, b. l. 32, 35). Antstolio padėjėja 2015-08-05 turto arešto aktu Nr. S1-363795 areštavo skolininkei A. G. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – darbo užmokestį, mokamą sutuoktiniui V. G., dirbančiam (duomenys neskelbtini), išskaičiuojant ½ dalį nuo 70 procentų gaunamų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA, ir ½ dalį nuo 20 procentų pajamų dalies, neviršijančios MMA, taip pat įpareigojo skolininkę, išieškotoją bei bendros nuosavybės turėtoją kreiptis į teismą dėl skolininko dalies areštuotame turte nustatymo (b. l. 4-7). Pirmosios instancijos teismas tenkino išieškotojos pareiškimą ir nustatė skolininkės turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Apeliantas nesutinka ir argumentuoja, kad kreditas buvo imtas ne šeimos poreikiams tenkinti, apie tai, kad A. G. buvo paėmusi kreditą V. G. nebuvo žinoma, todėl A. G. prievolė yra asmeninė.

Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas išaiškino, kad nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos CPK 667 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymą (2005 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2005). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko bendros dalies, esančios bendrąja su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Kaip pažymima kasacinėje jurisprudencijoje, pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 2 d.). Jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo be kito sutuoktinio sutikimo, galima iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad iš bendro sutuoktinių turto asmeninės prievolės vykdomos tik ta apimtimi, kuri atitinka tuo tikslu nustatytą sutuoktinio dalį bendrame turte, taip apsaugant kito sutuoktinio turtinius interesus.

Taigi nagrinėjamu atveju išieškotoja pareiškimu prašė teismo nustatyti skolininkės turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, iš kurios galėtų būti vykdomas išieškojimas pagal jos asmeninę prievolę, ir išieškojimas nėra vykdomas iš V. G. priklausančios turto dalies, todėl atskirojo skundo argumentai, kad šiuo atveju sutuoktinių prievolė nėra solidari, neturi teisinės reikšmės.

CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Byloje nėra duomenų, kad V. G. gaunamos pajamos būtų jo asmeninė nuosavybė, taigi V. G. darbo užmokesčiui esant bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, pareiškėja pagrįstai prašė nustatyti, kad skolininkei A. G. priklauso ½ dalis piniginių lėšų, gaunamų iš sutuoktinio V. G. darbo santykių.

Pažymėtina, kad iš teismui pateiktos vykdomosios bylos matyti, kad skolininkė A. G. asmeninio turto neturi, taigi atmestinas apelianto argumentas, kad teismas nenustatė, kokį turtą asmeninės nuosavybės teise valdo A. G. ir ar tokio turto yra.

Kiti atskirojo skundo argumentai nagrinėjamam klausimui neturi teisinės reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinės ir procesinės teisės normų, atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.