- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-03-28
- Bylos Nr.
- 1-61-213/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-50700-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vita Lučkauskaitė
- Kaltinamasis
- E. T.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
E. T., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Trakų rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė gyvenamoji vieta ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
1. 2012 07 20 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 138 str. - 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 22 val. iki 06 val būti namuose, per 6 mėn. neatlygintinai išdirbti 30valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose.
2. 2013 10 01 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal LR BK 135 str. 2 d. 3 p. - 3 m. 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo.
3. 2017 11 23 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 281 str. 7 d. - terminuotu laisvės atėmimu 4 mėn., uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 3 m., konfiskuoti automobilį "Mazda 323" v/Nr. (duomenys neskelbtini) taikyta LR BK 75 str. 2d., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams. 2018-11-30 Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir pasiųstas atlikti 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, šiuo metu atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 281 straipsnio 7 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. T., būdamas neblaivus, vairavo kelių transporto priemonę, kai jo, kaip vairuojančio asmens, kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio, o būtent: jis, 2018 m. spalio 21d., apie 15.58 val., Lankų gatvėje, Anglininkų kaime, Aukštadvario seniūnijoje, Trakų rajone, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo A. S. priklausantį automobilį „AUDI 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta 1,97 promilės etilo alkoholio.
Tokiais savo veiksmais E. T. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 7 d.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis E. T. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi. Paaiškino, kad tą vakarą pasinaudojo draugo automobiloių, kadangi jis tą automobilį buvo davęs jam remontuoti, jam reikėjo grįžti namo, o draugo nerado, todėl ir pasinaudojo tuo automobiliu. Nurodė, kad buvo išgėręs, virš 1,9 promilių, be to jam buvo uždrausta jau vairuoti. Parodė, kad automobilio savininkas nežinojo, kad jis sėdo už vairo išgėręs. Gailisi dėl padaryto, nurodė, kad vairuotojo pažymėjimo jis iš viso niekada neturėjo.
Byla nagrinėjam sutrumpintų įrodymų tyrimo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo E. T. visiško prisipažinimo dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, jo kaltė įrodyta tokiais įrodymais:
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. S. parodė, kad šiuo metu gyvena pas savo draugą E. T. namuose, (duomenys neskelbtini). 2018-10-12 dieną nusipirko pagal pirkimo pardavimo sutartį automobilį Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš H. V.. Automobilio VĮ 'Regitroje" neregistravo. Automobilis stovėjo E. T. namo kieme, rakteliai buvo namo viduje ant spintelės. Vakar, tai yra 2018-10-21 d. jis su Eduardu grįžo iš Rūdiškių. Buvo išvažiavę autobusu, grįžo taip pat autobusu. Paskambino Eduardas ir pasakė, kad jį girtą sulaikė policijos pareigūnai vairuojantį automobilį. Automobilio Eduardui vairuoti nedavė. (tomas 1, b.l. 16-17 ).
Iš 2018-10-21 Vilniaus apsk. VPK Reagavimo skyriaus vyr. tyrėjo A. S. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2018-10-21 apie 15.58 val., Trakų raj., Anglininkų kaime, Lankų gatvėje sustabdytas patikrinimui automobilis Audi 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo vairuotojo-E. T., gim. 1993-01-04, sklido stiprus alkoholio kvapas. Patikrinus E. T. blaivumą, jam nustatytas 2,10 promilių girtumas. (tomas 1, b. l. 4 ).
Iš VTMT toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 10521/2018(01) matyti, kad E. T. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 1,97 promilės etilo alkoholio. (tomas 1, b. l. 43)
Iš 2018 10-12 transporto priemonės pirkimo pardavimo sutarties kopijos matyti, kad automobilio AUDI 80 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra A. S., gyv. (duomenys neskelbtini), (tomas 1, b.l.20)
Iš VšĮ EMPREKIS pažymos matyti, kad automobilio Audi 80 valst. Nr.(duomenys neskelbtini) kaina su PVM yra 400 Eurų. (tomas 1, b.l. 23)
Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik ta sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamųjų kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas (LR BPK 303 str.2 d.). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.
Pagal LR 2015m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871, kuris įsigaliojo 2017m. sausio 1 d., redakciją LR BK 281 straipsnis buvo papildytas nauja 7 dalimi, numatančią baudžiamąją atsakomybę tam asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Taigi, byloje surinktais įrodymais yra visiškai įrodyta, kad kaltinamasis E. T., būdamas neblaivus, vairavo kelių transporto priemonę, kai jo, kaip vairuojančio asmens, kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio, o būtent: jis, 2018 m. spalio 21d., apie 15.58 val., Lankų gatvėje, Anglininkų kaime, Aukštadvario seniūnijoje, Trakų rajone, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo A. S. priklausantį automobilį „AUDI 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje rasta 1,97 promilės etilo alkoholio.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis visiškai pripažino savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog kaltinamasis E. T. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Pagal šias nustatytas bylos faktines aplinkybes kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
Dėl bausmės skyrimo.
Teismas, skirdamas kaltinamajam E. T. bausmę, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pažymėtina, kad bausme siekiama ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę.
Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas (paskutinį kartą 2017-11-23 už analogišką nusikalstamą veiką), teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, neturi galiojančių nuobaudų, yra bedarbis, registruotas darbo biržoje. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad E. T. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad E. T. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas ANK, bet pagal BK nuostatas. Teismas neabejoja, kad neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ir gyvybei, tačiau tik laimingo atsitiktinumo dėka jokių padarinių neatsirado ir jokie asmenys sužaloti nebuvo. Taip pat pažymėtina, kad kaltinamasis 2017-11-23 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu už analogišką nusikalstamą veiką ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, ją atidedant vieneriems metams. Teismo vertinimu kaltinamojo atžvilgiu taikytas bausmės vykdymo atidėjimas teigiamų rezultatų kaltinamojo požiūriui į atsakingą vairavimą, nedavė.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat į tai, kad kaltinamajam praeityje jau buvo paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant, šiuo metu asmuo niekur nedirba, už jo padarytą nusikalstamą veiką skiriama bausmė – laisvės atėmimas 9 mėnesiams. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ str., sumažinama vienu trečdaliu paskiriant laisvės atėmimą 6 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1d. ir 3d., paskirta laisvės atėmimo bausmė bendrintina su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-12-17 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausme iš dalies jas sudedant.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, termino.
Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje. Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.
Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad E. T. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas ANK, bet pagal BK nuostatas. Teismas neabejoja, kad neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei, tačiau, nepaisant šių aplinkybių, neteisėtų kaltinamojo veiksmų padarinių nebuvo, eismo įvykio metu jokie asmenys sužaloti nebuvo. Be to, pagal BK 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Minėta, jog analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos E. T. pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi, anksčiau buvo teistas ir turi galiojantį teistumą už analogišką nusikalstamą veiką.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų ir taip pat skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių.
Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį, teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Taigi ANK 422 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas teisinis reglamentavimas nėra griežtesnis nei BK 68 straipsnio 2 dalyje, t. y. numato ilgesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, todėl šiuo atveju visai neskirti arba skirti 1 vienerių metų specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad kiekvienu atveju, sprendžiant kaltininkui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės klausimą, humaniškumo bei teisėtumo principo reikalavimai turi būti kruopščiai derinami su proporcingumo principu. Žmogaus teisių laikymasis baudžiamojo proceso metu garantuojamas ne vien tik įstatymuose nustatant kokios priemonės, kokiais atvejais gali būti taikomos, bet ir kiekvienu konkrečiu prievartos priemonių taikymo atveju, vadovaujantis proporcingumo principu. Žmogaus teisės yra pažeidžiamos, jei asmeniui taikomos nors ir įstatyme numatytos priemonės, tačiau tai daroma nesilaikant proporcingumo principo. Proporcingumo principas reikalauja: 1) kad baudžiamojo proceso metu būtų taikomos tik procesinių tikslų pasiekimui būtinos ir tinkamos priemonės; 2) kad būtų taikomos švelnesnės prievartos priemonės, jei jas taikant įmanoma pasiekti tuos pačius tikslus kaip ir taikant griežtesnes priemones; 3) kad suvaržymai, kuriuos tenka patirti asmenims dėl prievartos priemonių taikymo, nebūtų per daug ribojantys žmogaus teises, palyginus su rezultatais, kurie gaunami pritaikius prievartos priemones. Nagrinėjamu atveju, įvertinus aukščiau išdėstytas E. T. padarytą nusikalstamą veiką bei jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, daroma išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, netaikymas arba taikymas 1 (vienerių) metų laikotarpiui, neabejotinai neatitiktų ir aptarto proporcingumo principo reikalavimo.
Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad, kaip nustatyta, kaltinamasis vairuodamas transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,97 promilių neblaivumas. Taigi jis 2 metų bėgyje pakarotinai padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. Esant tokioms aplinkybėms kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones maksimaliam terminui - 3 metams.
Dėl turto konfiskavimo.
BK 72 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.
Sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo - skyrimo pažymėtina, kad automobilį Audi 80, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo padarytas nusikaltimas, vairavo kaltinamasis E. T., automobilio savininkas yra A. S., kuris nesuteikė leidimo E. T. vairuoti automobilį, todėl, vadovaujantis BK 72 str. 2 ir 5 d., iš E. T. išieškotina kaip nusikaltimo padarymo priemonių konfiskuotinų transporto priemonių vertę atitinkanti pinigų suma - 400 Eur su PVM (1 t. b.l. 20).
Dėl kardomųjų priemonių
Kaltinamajam E. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.
nusprendžia:
E. T., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 9 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 (1) str., skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. T., a.k. (duomenys neskelbtini) skirti laisvės atėmimą 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis LR BK 64 str. 1d. ir 3d., paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-12-17 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmę iš dalies jas sudedant ir galutinę bausmę E. T. skirti laisvės atėmimą 1 metmas 3 mėnesiams, atliekant bausmę pataisos namuose.
Bausmės atlikimo pradžią E. T. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės laiką įskaityti pagal Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-12-17 nuosprendžiu atliktos bausmės dalį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, uždrausti E. T., a.k. (duomenys neskelbtini) naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones - 3 metus.
Vadovaujantis LR BK 72 str. 5 d., išieškoti iš E. T., a.k. (duomenys neskelbtini) konfiskuotino turto vertę atitinkančią sumą - 400,00 Eur.
E. T., a.k. (duomenys neskelbtini) skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam E. T. nuo nuosprendžio įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.