Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-03-09 · Civilinė byla Nr. 2A-339/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-03-09
Bylos Nr.
2A-339/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas, Kazys Kailiūnas, Gintaras Pečiulis
Ieškovas
UAB „Eurocash1“
Trečiasis asmuo
UAB „Apsaugos komanda“, Viešųjų pirkimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, uždarajai akcinei bendrovei „Actis IS“, uždarajai akcinei bendrovei „Ekskomisarų biuras“, R. Jonaičio
Atsakovas
viešajai įstaigai Rokiškio psichiatrijos ligoninei
Advokatai
Ričardas Varnas
Kategorijos
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-339/2009Procesinio sprendimo kategorija 45.4.(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. kovo 9 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaro Pečiulio,

sekretoriaujant Vaidai Sasnauskaitei,dalyvaujant ieškovo UAB „Eurocash1“ atstovui Artūrui Mironovskiui,trečiojo asmens UAB „Apsaugos komanda“ atstovui advokatui Ričardui Varno,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Apsaugos komanda“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-483-544/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Eurocash1“ ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Rokiškio psichiatrijos ligoninei, tretiesiems asmenims Viešųjų pirkimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, uždarajai akcinei bendrovei „Actis IS“, uždarajai akcinei bendrovei „Apsaugos komanda“, uždarajai akcinei bendrovei „Ekskomisarų biuras“, R. Jonaičio individualiai įmonei „Argus“ saugos tarnybai, dėl Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų pažeidimų pripažinimo ir viešojo konkurso pripažinimo neteisėtu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Eurocash1“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninei, tretiesiems asmenims Viešųjų pirkimų tarnybai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, UAB „Actis IS“, UAB „Apsaugos komanda“, UAB „Ekskomisarų biuras“, R. Jonaičio IĮ „Argus“ saugos tarnybai, prašydamas pripažinti, kad, vykdant VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė viešąjį konkursą „Ligoninės specialaus stebėjimo sveikatos priežiūros skyrių pacientų apsaugos ir priežiūros paslaugos“ (pirkimo Nr. 67142) (toliau tekste – konkursas) buvo pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau tekste – VPĮ) 3 straipsnio, 4 straipsnio, 5 straipsnio antrosios dalies, 24 straipsnio, 32 straipsnio reikalavimai ir dėl to konkursą pripažinti neteisėtu.

Ieškovas nurodė, kad su UAB „Actis IS“, kaip ūkio subjektų grupė pagal jungtinės veiklos sutartį, pateikė atsakovo Viešųjų pirkimų komisijai (toliau tekste – komisija) pasiūlymą dalyvauti konkurse pagal atsakovo patvirtintas „Ligoninės specialaus stebėjimo sveikatos priežiūros skyrių pacientų apsaugos ir priežiūros paslaugos“ sąlygas (toliau tekste – sąlygos). Ieškovas pažymėjo, kad VPĮ 32 straipsnio trečiosios dalies atitikimui įrodyti atsakovui pateikė jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo atsakovui teikti pacientų, personalo apsaugos, stebėjimo ir priežiūros bei techninės automatinių gaisro aptikimo ir gaisrinės signalizacijos sistemų įrenginių priežiūros paslaugas, o UAB „Actis IS“ – įdiegtų apsaugos sistemų techninės priežiūros bei atnaujinimo paslaugas. Ieškovo teigimu, kadangi abu subjektai turėjo atlikti skirtingas funkcijas bendradarbiaudami, tai atsakovui nebuvo pagrindo reikalauti, kad ieškovas pateiktų Aplinkos ministerijos atestatą, leidžiantį įrengti ir aptarnauti apsaugos sistemas ypatingos svarbos objektuose, nes jį pateikė UAB „Actis IS“, o iš UAB „Actis IS“ atsakovui nebuvo pagrindo reikalauti pateikti Vidaus reikalų ministerijos leidimą įmonei teikti apsaugos paslaugas ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos licenciją su priešgaisrinės įrangos technine priežiūra susijusia veikla, nes jį pateikė ieškovas. Ieškovo nuomone, pagal VPĮ 32 straipsnio ketvirtąją dalį, konkurso sąlygų 4.1 punktą ieškovas turėjo teisę pateikti ir kitus nei nurodyta sąlygose dokumentus ar informaciją apie kvalifikaciją, todėl komisijos reikalaujamų dokumentų neturėjimas nepaneigė ieškovo kompetencijos, patikimumo ir pajėgumo įvykdyti pirkimo sąlygas. Ieškovas nurodė, kad atsakovas 2008 m. rugpjūčio 25 d. raštu pranešė, kad jų pasiūlymas atmestas dėl konkurso sąlygose keliamų kvalifikacinių reikalavimų neatitikimo. Ieškovo nuomone, atsakovas netinkamai taikė sąlygų 4.2, 4.3 punktus, kurie galėjo būti taikomi tik dviem saugos ir signalizacijos sistemų įrengimo bei priežiūros paslaugas teikiančioms įmonėms, kai abiejų įmonių darbuotojai atliktų tas pačias funkcijas, tačiau tos įmonės atskirai neturėtų pakankamo sąlygose numatytų reikalavimų atitinkamo pajėgumo ir veiktų jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Ieškovo teigimu, atsakovo konkurso sąlygų 4.2 ir 4.3 punktų sąlygos nustatytos netiksliai, neaiškiai ir ieškovui vienašališkai pritaikytos neįvertinant fakto, kad skirtingas funkcijas atliekantys subjektai jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikia kaip vienas tiekėjas. Tuo atsakovas pažeidė VPĮ reikalavimus bei sąlygų 1.5, 4.1 punktus, reikalaujančius, kad kvalifikaciniai reikalavimai būtų nustatyti ir interpretuojami taip, kad perkančioji organizacija pasiektų tikslą įsigyti pageidaujamas paslaugas už mažiausią kainą, draudžiančius dirbtinį konkurencijos ribojimą minimaliais kvalifikacijos reikalavimais ir leidžiančią tiekėjui remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, taip pat nediskriminavimo, proporcingumo principus. Ieškovas pažymėjo, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, išnagrinėjusi sąlygų 4.2 punkto atitikimą imperatyvioms VPĮ nuostatoms, nustatė pažeidimus, kurie neleis užtikrinti VPĮ 3 straipsnio antrojoje dalyje numatyto tikslo, dėl ko minėto pirkimo procedūros būtų buvusios nutrauktos, jei ne ginčas teisme. Ieškovo nuomone, atsakovo 2008 m. rugpjūčio 25 d. pranešimas atmesti ieškovo pasiūlymą dėl neatitikimo kvalifikaciniams reikalavimams yra nemotyvuotas, formalus, priimtas nepasinaudotus ekspertų pagalba ir neatsižvelgiant į konkurso sąlygų 1.5, 4.1 punktų turinį. Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas laiku neteikė ieškovui informacijos apie konkurso eigą, komisijos nariai netinkamai elgėsi su ieškovu ir tuo buvo siekta atimti galimybę ieškovui laiku pateikti pretenziją, taip pat buvo parodytas suinteresuotumas konkurso baigtimi ir tuo pažeistas VPĮ 3 straipsnio pirmojoje dalyje numatytas skaidrumo principas. Ieškovas nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 1 d. atsakovui pateikė pretenziją, kuri komisijos 2008 m. rugsėjo 5 d. raštu palikta nenagrinėta formaliu pagrindu, kad ji nebuvo pateikta per 5 dienas nuo sąlygų paskelbimo dienos, nors VPĮ suteikia teisę ieškovui ginti savo pažeistus interesus nuo to momento, kai jis apie tai sužinojo.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismas 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino; pripažino, kad, vykdant viešąjį konkursą „Ligoninės specialaus stebėjimo sveikatos priežiūros skyrių pacientų apsaugos ir priežiūros paslaugos“ (pirkimo Nr. 6714), buvo pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio, 5 straipsnio antrosios dalies, 24 straipsnio, 32 straipsnio reikalavimai ir šiuo pagrindu minėtą konkursą ir jo rezultatus pripažino neteisėtais ir panaikino; priteisė iš atsakovo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės ieškovui UAB „Eurocash1“ 126 Lt žyminio mokesčio, į valstybės biudžetą – 151 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; sprendimui įsiteisėjus, panaikino laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Panevėžio apygardos teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartimi.

Teismas nurodė, kad vienas esminių kriterijų, nustatant pirkimo sąlygas, yra tiekėjų kvalifikacija. Pagal VPĮ 32 straipsnio pirmąją dalį atsakovas turėjo teisę pirkimo dokumentuose nustatyti minimalius kandidatų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir pareikalauti, kad kandidatai ar dalyviai pateiktų pirkimo dokumentuose nurodytą informaciją ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus. Teismas nurodė, kad pagal Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1S-25 patvirtintų Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų (toliau tekste – rekomendacijos) 7, 12, 13 punktus perkančioji organizacija, atlikdama kvalifikacijos tikrinimo procedūrą, pasirenka, jos nuomone, svarbius tiekėjų kvalifikaciją apibūdinančius kriterijus, nustato jų reikalaujamas reikšmes ir patikrina, ar pirkimo procedūrose dalyvaujančių tiekėjų kvalifikacijos kriterijų reikšmės atitinka iškeltus reikalavimus; galima nustatyti ir kitokius kvalifikacijos vertinimo kriterijus arba nustatyti aukštesnes jų reikšmes, tačiau tokiu atveju turi būti įsitikinta, kad toks sprendimas yra pagrįstas ir nepažeidžia VPĮ 3 straipsnio pirmosios dalies principų, 32 straipsnio antrojoje dalyje nurodyto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovo konkurso sąlygų 4.1 punkte numatyta, kad tiekėjas, pageidaujantis dalyvauti pirkime, turi atitikti 1, 2 lentelėse numatytus minimalius kvalifikacinius reikalavimus ir pateikti lentelėse nurodytą informaciją bei kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, o jei dėl pateisinamų priežasčių negali pateikti nurodytų dokumentų – kitus perkančiajai organizacijai priimtinus dokumentus, kurie patvirtintų, kad tiekėjo kvalifikacija atitinka keliamus reikalavimus. Teismas nurodė, kad sąlygų 4.2 punkte numatyti kvalifikaciniai reikalavimai ūkio subjektų grupei, kuri pateikia bendrą pasiūlymą: kiekvienas ūkio subjektų grupę sudarantis asmuo turi tenkinti bendruosius reikalavimus (4.1 p. 1 lentelė) bei ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo 4.1 punkto 2 lentelės reikalavimą Nr. 1, o ekonominės ir finansinės būklės, techninio ir profesinio pajėgumo reikalavimai (4.1 p. 2 lentelėje nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai Nr. 2, 3) gali būti tenkinami vieno iš ūkio subjektų grupės arba visų ūkio subjektų grupę sudarančių asmenų kartu. Teismas pažymėjo, kad VPĮ 32 straipsnio šeštoji dalis nustato imperatyvią teisės normą, pagal kurią perkančioji organizacija turi atmesti kandidato ar dalyvio paraišką ar pasiūlymą, jeigu jo kvalifikacija neatitinka pirkimo dokumentuose nustatytų minimalių kvalifikacijos reikalavimų arba jei kandidatas ar dalyvis perkančiosios organizacijos prašymu nepatikslino pateiktų netikslių ar neišsamių duomenų apie savo kvalifikaciją. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo atmesti ieškovo pasiūlymą nurodytu pagrindu.

Teismas nurodė, kad byloje yra kilęs ginčas ir dėl to, ar kiekvienas iš pasiūlymą teikiančios ūkio subjektų grupės narių, norėdamas atitikti minimalius kvalifikacinius reikalavimus, turi pateikti ir Aplinkos ministerijos išduotą atestatą, ir Vidaus reikalų ministerijos licenciją. Teismas nurodė, kad pagal VPĮ 5 straipsnio antrosios dalies, 32 straipsnio trečiosios dalies nuostatas paraišką ar pasiūlymą gali pateikti jungtinės veiklos sutarties pagrindu ūkio subjektų grupė. Dėl to, teismo teigimu, perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose turi nustatyti, kokius iš tiekėjų kvalifikacijai keliamų reikalavimų turi atitikti visos jungtinės veiklos sutarties šalys kartu ir kokius kiekviena šalis atskirai. Teismas pažymėjo, kad pagal rekomendacijų 19 punktą rekomenduojama, kad kiekvienai jungtinės veiklos sutarties šaliai atskirai keliami kvalifikacijos reikalavimai priklausytų nuo jungtinės veiklos sutartimi šiai šaliai nustatytų pareigų vykdant pirkimo sutartį, kad perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose pareikalautų pateikti jungtinės veiklos sutarties nuorašą ar kopiją, kurioje būtų aiškiai nurodytos kiekvienos sutarties šalies pareigos vykdant pirkimo sutartį ir kiekvienai šaliai tenkanti įsipareigojimų dalis bendroje pasiūlymų kainoje. Teismas taip pat pažymėjo, kad rekomendacijų 33 punkte numatyta, kad, jeigu pirkimo procedūrose dalyvauja jungtinės veiklos sutarties pagrindu tiekėjų grupė, rekomendacijų 16.1-16.7 punktuose nurodytus reikalavimus turi atitikti visi grupėje dalyvaujantys tiekėjai, bet šis reikalavimas netaikomas prašant pateikti sutarčiai vykdyti privalomus atestatus, licencijas, leidimus, verslo liudijimus ir panašius dokumentus, nes tokius dokumentus turėtų pateikti tos jungtinės veiklos sutarties šalys, kurioms šia sutartimi nustatytoms prievolėms pagal pirkimo sutartį vykdyti reikia atitinkamų atestatų, licencijų, leidimų, verslo liudijimų ir panašių dokumentų. Teismas sutiko su atsakovo argumentu, kad, atsižvelgiant į saugomo objekto specifiką ir svarbą, sąlygose reikalautų kvalifikacinių reikalavimų tiekėjams nebūtų pagrindo vertinti pertekliniais, tačiau, teismo nuomone, tie reikalavimai tiek pavieniams tiekėjams, tiek ūkio subjektų grupėms turėjo neprieštarauti minėtiems VPĮ ir rekomendacijų reikalavimams. Teismas pažymėjo, kad sąlygų 4.3 punktas ir atsakovo atsiliepimo turinys patvirtina, kad atsakovas nereikalavo, jog pasiūlymą teikianti ūkio subjektų grupė iš anksto sudarytų jungtinės veikos sutartį, vadinasi, sąlygų 4.1, 4.2 punktų reikalavimai buvo numatyti taikyti pasiūlymą konkursui teikiančioms dviems saugos ir signalizacijos sistemų įrengimo bei priežiūros paslaugas teikiančioms įmonėms, kai abiejų įmonių darbuotojai būtų numatę atlikti tas pačias funkcijas, tos įmonės atskirai neturėtų pakankamo sąlygose numatytų reikalavimų pajėgumo ir veiktų jungtinės veiklos sutarties pagrindu. Dėl to, teismo nuomone, taikytinas reikalavimas visiems subjektų grupės nariams turėti visus būsimiems perkamiems darbams atlikti reikalingus atestatus ir licencijas, tačiau sąlygose konkrečiai nėra nurodyta, kokie kvalifikaciniai reikalavimai keliami pasiūlymą teikiančios ūkio subjektų grupės nariams, kurie prieš pasiūlymo pateikimą jau yra sudarę jungtinės veiklos sutartį ir pagal ją konkrečiai pasidalinę, kokią konkrečią iš atsakovo perkamų paslaugų teiks ir kokias prievoles pagal pirkimo sutartį vykdys kiekvienas į ūkio subjektų grupę įeinantis narys. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovas ir UAB „Actis IS“ buvo sudarę ir atsakovui pateikė jungtinės veiklos sutartį, kuri patvirtina, kad sutartis sudaryta subjektų grupei siekiant atitikti kvalifikacinius reikalavimus ir dalyvauti konkurse, kad bendrovės pasiskirstė, kokias iš atsakovo perkamų paslaugų atliks kiekvienas iš ūkio subjektų grupės narių pagal pirkimo sutartį. Dėl to, teismo nuomone, kaip pagrįstai teigia ieškovas, susipažinęs su minėtomis sąlygomis, jis turėjo pagrįstą pagrindą tikėtis, kad ūkio subjektų grupė kartu paėmus atitinka sąlygose nurodytus minimalius kvalifikacinius reikalavimus, kad jų pasiūlymas bus įvertintas ne tik pagal sąlygų, bet ir pagal VPĮ bei rekomendacijų nuostatas, todėl savo teisių ir interesų pažeidimo iki tol, kol konkretūs punktai nebuvo pritaikyti ieškovui, neįžvelgė ir savo teisių ikiteismine tvarka negynė. Dėl nurodytų argumentų teismas pripažino pagrįstais ieškovo argumentus, kad dėl minėtų sąlygų punktų nepakankamo išsamumo, aiškumo ir tikslumo, ieškovas apie teisės pažeidimo turinį sužinojo ne tada, kai 2008 m. rugpjūčio 11 d. jam įteiktos sąlygos, bet kai jos konkrečiai buvo pritaikytos ieškovui ir jis gavo iš atsakovo 2008 m. rugpjūčio 25 d. raštą, kad pasiūlymas atmetamas, nes pasiūlymą teikianti ūkio subjektų grupė neatitinka pirkimo dokumentuose keliamų kvalifikacinių reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad atsakovas paliko nenagrinėtą ieškovo pretenziją nagrinėjamu klausimu vien formaliu termino praleidimo pagrindu, nors turėjo ją išnagrinėti iš esmės ir priimti atitinkamą motyvuotą sprendimą, nes tiekėjų pretenzijas privalu nagrinėti iki sutarties sudarymo. Dėl to, teismo nuomone, atsakovo argumentai, kad ieškovo reikalavimai turi būti nepriimtini vien dėl to, kad jis nepasinaudojo VPĮ 93 straipsnio pirmosios dalies nustatyta teise kreiptis į perkančiąją organizaciją dėl konkurso sąlygų išaiškinimo, taip pat kad jis nepasinaudojo VPĮ 121 straipsnio nustatyta ikiteismine ginčo sprendimo tvarka, ir dėl to byla turėtų būti nutraukta CPK 293 straipsnio antrosios dalies pagrindu, nepagrįsti ir atmestini. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nustačius, jog kiekvienas iš pasiūlymą pateikusios ūkio subjektų grupės narių jungtinės sutarties pagrindu atsakovui siūlė atlikti tik dalį paslaugų pagal sutartį, tai atsakovo komisijai nebuvo pagrindo reikalauti, kad kiekviena iš bendrovių pateiktų ir licenciją, ir atestatą, o to nepadarius atmesti pasiūlymą kaip neatitinkantį minimalių kvalifikacijos reikalavimų.

Teismas nurodė, kad Viešųjų pirkimų tarnyba, įvertinusi ginčo konkurso dokumentus, konstatavo, kad sąlygų 4.2 punkto reikalavimas, kad kiekvienas ūkio subjektų grupę sudarantis asmuo turi atitikti 4.1 punkte, 1 lentelės 6-8 punktuose nustatytus minimalius kvalifikacinius reikalavimus, atsižvelgiant į jungtinės veiklos sutarties esmę, yra nepagrįstas, dirbtinai riboja konkurenciją ir pažeidžia VPĮ 32 straipsnio antrąją dalį. Pagal VPĮ 32 straipsnio trečiąją dalį tiekėjui pateikus įrodymus, kurie patvirtino, jog, sudarius pirkimo sutartį, jis galės pasinaudoti kito ūkio subjekto ištekliais, perkančioji organizacija, vertindama atitikimą minimaliems kvalifikacijos reikalavimams, turėjo atsižvelgti į tiekėjo ir jo partnerių bendrus išteklius. Atsakovo komisijai to nepadarius, dėl sąlygų 4.2 punkte nustatytų neaiškiai apibrėžtų, nepagrįstų, dirbtinai ribojančių konkurenciją reikalavimų, buvo atmestas ieškovo, pasiūliusio mažiausią kainą, pasiūlymas. Teismo nuomone, su Viešųjų pirkimų tarnybos išvadomis nesutikti nėra pagrindo, nes jos atitinka VPĮ 32 straipsnio trečiosios dalies nuostatas, rekomendacijų 3, 4 punktų reikalavimus, be to, išvados priimtos net kelis kartus išnagrinėjus konkurso dokumentus tiek pagal ieškovo, tiek pagal atsakovo, tiek pagal teismo kreipimąsi. Teismas pažymėjo, kad minėtos teisės aktų nuostatos ir Viešųjų pirkimų tarnybos išvados atitinka Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 48 straipsnio trečiosios ir ketvirtosios dalių reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad atsakovo parengtų pirkimų dokumentų 4.2 punkte nustatyta teisė dalyvauti konkurse susivienijusių dalyvių grupei, o 4.3 punkte nustatyta, jog laimėjusi konkursą tokia asmenų grupė privalės sudaryti jungtinės veiklos sutartį.

Dėl nurodytų argumentų, teismo nuomone, atsakovo veiksmai neatitiko VPĮ 3 straipsnio reikalavimų, dėl jų nebuvo pasiektas viešojo pirkimo tikslas – sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią racionaliai naudojant tam skirtas lėšas įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, taip pat nebuvo užtikrintas lygiateisiškumo, nediskriminavimo, proporcingumo principų įgyvendinimas, ir tai turėjo esminės reikšmės nustatant preliminarią tiekėjų eilę. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju reikšmingų aplinkybių visuma patvirtina ieškovo teiginius dėl esminių VPĮ pažeidimų vykdant konkursą. Teismas pažymėjo, kad imperatyviųjų teisės normų pažeidimas vykdant viešuosius pirkimus reiškia esminių įstatyme nustatytų principų, dėl kurių buvo pažeistos sąžiningos konkurencijos sąlygos, pažeidimą. Pagal teismų praktiką, jei nustatomi imperatyvaus pobūdžio viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai, t. y. tiek konkrečių VPĮ nustatytų taisyklių, tiek pirkimų, kuriais būtina laikytis VPĮ įtvirtintų principų, esminiai pažeidimai, tai pirkimų komisijos sprendimo pagrindu sudarytos viešųjų pirkimų eilės ar sutarties galiojimas negali būti pateisinamas, nes iš neteisėtų veiksmų negali kilti teisėtos pasekmės. Esant tokiems pažeidimams pirkimo procedūros paprastai nutraukiamos, priimti sprendimai ir konkurso rezultatai naikinami. Teismas taip pat pažymėjo, kad viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustato specialius reikalavimus, o jo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas. Teismo konstatavo kad atsižvelgiant į tai, jog bylos duomenų pagrindu daroma išvada, kad buvo padaryti imperatyvūs VPĮ pažeidimai, atsakovo viešųjų pirkimų komisijos priimti sprendimai ir ginčijamo konkurso rezultatai naikintini. Teismas pažymėjo, kad atsakovas turi teisę pasirinkti, ar parengti ir skelbti naują konkursą, ar pasinaudoti galimybe tęsti sutartį su ankstesniu konkurso laimėtoju UAB „Ekskomisarų biuras“, kuris apsaugos funkcijas pas atsakovą atlieka iki šiol ir sutartines pareigas vykdys kol šis klausimas bus išspręstas, todėl šiuo aspektu viešasis interesas nebus pažeistas ir saugomasis objektas neliks be apsaugos.

Teismo teigimu, aplinkybė, kad konkurse dalyvavusių tiekėjų atitikimo pirkimo dokumentuose nustatytiems minimaliems kvalifikacijos reikalavimams vertinimas atliktas vadovaujantis VPĮ 32 straipsniu, o pateiktų pasiūlymų – VPĮ 39 straipsniu, nesudaro pakankamo pagrindo pripažinti, kad visos konkurso procedūros ir konkurso rezultatai teisėti, nes pirkimo sąlygos ir jų tinkamas pritaikymas kiekvienam tiekėjui yra esminė konkurso procedūrų dalis, lemianti viso konkurso rezultatus, o būtent šiame etape buvo padaryti minėti esminiai VPĮ pažeidimai, dėl kurių iš konkurso nepagrįstai buvo pašalintas tiekėjas, pasiūlęs mažiausią kainą, kas reiškia jo neteisėtą teisės dalyvauti konkurse apribojimą ir viešųjų pirkimų tikslo paneigimą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu tretysis asmuo UAB „Apsaugos komanda“ prašo apeliacinės instancijos teismą Panevėžio apygardos teismo 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimą panaikinti ir civilinę bylą nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

Teismas, vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 2 punktu, privalėjo bylą nutraukti, kadangi buvo visos būtinos sąlygos minėtos teisės normos taikymui – ieškovas tinkamai nepasinaudojo privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka ir iš esmės nebegalima šia tvarka pasinaudoti.Teismo išvada, kad ieškovas nepraleido termino pretenzijai pateikti, nes dėl sąlygų nepakankamo išsamumo, aiškumo ir tikslumo, ieškovas apie teisės pažeidimo turinį sužinojo ne tada, kai jam įteiktos sąlygos, bet kai jos konkrečiai buvo pritaikytos ieškovui ir jis gavo iš atsakovo 2008 m. rugpjūčio 25 d. raštą, kad pasiūlymas atmetamas, nepagrįsta. Teismas neteisingai, pažeisdamas ginčo metu galiojusios redakcijos VPĮ 121 straipsnio nuostatas, taip pat susiklosčiusią teismų praktiką, nustatė momentą, nuo kurio prasidėjo terminas pretenzijai pateikti. Be to, teismo išvada, kad konkurso pirkimo dokumentų sąlygos yra nepakankamai išsamios, aiškios ir tikslios, yra nepragrįsta, padaryta netinkamai taikant teisės normas ir nukrypus nuo teismų praktikos. Pažymėtina, kad teismas nevertino ieškovo elgesio jam dalyvaujant konkurse, neatsižvelgė, kad ieškovas nesiekė išsiaiškinti jam neaiškias konkurso sąlygas.Teismo išvada, kad konkurso sąlygos neatitinka VPĮ nuostatų, priimta netinkamai taikius materialinės teisės normas. Teismas sprendime nurodė, kad ginčijamos konkurso sąlygos turėjo neprieštarauti VPĮ ir Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1S-25 patvirtintų „Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų“ reikalavimams, tačiau VPĮ nenustato draudimo perkančiosioms organizacijoms reikalauti, kad kiekvienas iš bendrą pasiūlymą pateikiančios ūkio subjektų grupės narys pateiktų visas reikalingas licencijas ar atestatus, o teismo nurodytas aktas, kuriuo grindžiamas ginčijamų konkurso sąlygų prieštaravimas VPĮ nuostatoms, yra metodinės rekomendacijos perkančiosios organizacijos darbuotojams, o ne imperatyvias teisės normas nustatantis norminis teisės aktas, todėl šis teisės aktas nėra privalomas.Teismo išvada, kad atsakovas nepagrįstai paliko nenagrinėtą ieškovo pretenziją, nes turėjo ją išnagrinėti iš esmės ir priimti atitinkamą motyvuotą sprendimą, kadangi teikėjų pretenzijas privalu nagrinėti iki sutarties sudarymo, nepagrįsta. Tuo pagrindu teismas nepagrįstai atmetė atsakovo ir trečiojo asmens UAB „Apsaugos komanda“ argumentus, kad ieškovas nepasinaudojo VPĮ 121 straipsnyje nustatyta ikiteismine ginčo sprendimo tvarka ir kad byla turėtų būti nutraukta CPK 293 straipsnio 2 punkto pagrindu. Tokia teismo išvada priimta nukrypus nuo suformuotos teismų praktikos.Teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, kadangi, remdamasis į bylą pateikta Viešųjų pirkimų tarnybos 2008 m. spalio 8 d. išvada Nr. 4S-3276, nevisiškai tiksliai sprendime perteikė šios išvados turinį. Be to, teismas, remdamasis dalimi Viešųjų pirkimų tarnybos pateiktų išvadų, kuriomis galima pagrįsti ieškinį, neatsižvelgė į kitas Viešųjų pirkimų tarnybos tuose pačiuose teismui pateiktuose dokumentuose pateiktas išvadas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė nurodo, kad su trečiojo asmens UAB „Apsaugos komanda“ apeliaciniu skundu sutinka, ir prašo apeliacinės instancijos teismą apeliacinį skundą tenkinti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Eurocash1“ prašo apeliacinės instancijos teismą trečiojo asmens UAB „Apsaugos komanda“ apeliacinį skundą atmesti, kadangi, ieškovo nuomone, apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo UAB „Ekskomisarų biuras“ prašo apeliacinės instancijos teismą atmesti apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Panevėžio apygardos teismo 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimą, kadangi, trečiojo asmens UAB „Ekskomisarų biuras“ nuomone, apeliacinis skundas yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas ir Panevėžio apygardos teismo 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Byloje nustatyta, kad atsakovo VšĮ Rokiškio psichiatrinės ligoninės 2008 m. liepos 28 d. komisijos posėdžio protokolu Nr. 3 patvirtintos supaprastinto atviro konkurso „Ligoninės specialaus stebėjimo sveikatos priežiūros skyrių pacientų apsaugos ir priežiūros paslaugos“ sąlygos (b. l. 12-24). Apie konkursą 2008 m. liepos 18 d. paskelbta leidinio „Valstybės žinios“ priede „Informaciniai pranešimai“ Nr. 53. 2008 m. rugpjūčio 7 d. ieškovas „Eurocash1“ UAB ir UAB „Actis IS“ sudarė jungtinės veiklos sutartį Nr. KS-08/620, turėdami tikslą dalyvauti minėtame konkurse bei bendrai atitikti konkurso sąlygose keliamus kvalifikacinius reikalavimus (b. l. 25-27). Šios dvi bendrovės, kaip ūkio subjektų grupė, pasiūlymą dalyvauti konkurse atsakovui pateikė 2008 m. rugpjūčio 11 d. (b. l. 88-112). 2008 m. rugpjūčio 13 d. raštu Nr. VP-S3-2934 „Dėl kvalifikacinių reikalavimų vertinimo“ komisija ieškovui nurodė, kad jo pateikti duomenys apie kvalifikacinius reikalavimus netikslūs ir neišsamūs, nes, be kitų duomenų, nepateikta UAB „Actis IS“ licencija, leidžianti šiai įmonei teikti apsaugos paslaugas ir vykdyti techninę automatinių gaisro aptikimo ir gaisrinės signalizacijos sistemų įrenginių priežiūrą, bei nepateiktas ieškovui išduotas atestatas apie teisę įrengti ir aptarnauti apsaugos sistemas (b. l. 113-114). Atsakydamas į minėtą raštą 2008 m. rugpjūčio 21 d. ieškovas atsakovui nurodė, kad jis su UAB „Actis IS“ konkurse dalyvauja kaip ūkio subjektų grupė, kuri kooperuoja savo turtą, darbą, žinias bendrai veiklai pagal CK 6.969 straipsnio reikalavimus atitinkančią sudarytą jungtinės veiklos sutartį, dėl ko, ieškovo nuomone, nėra pagrindo reikalauti rašte minimų atestato ir licencijos iš kiekvieno subjektų grupės nario (b. l. 115-128). 2008 m. rugpjūčio 25 d. raštus dėl kvalifikacinių reikalavimų vertinimo komisija nurodė, kad ieškovui nepateikus atestato, o UAB „Actis IS“ – licencijos, VPĮ 32 straipsnio šeštosios bei septintosios dalių pagrindais pasiūlymas atmetamas, nes pasiūlymą teikianti ūkio subjektų grupė neatitinka pirkimo dokumentuose keliamų kvalifikacinių reikalavimų (b. l. 31). Ieškovas nurodė, kad šį pranešimą elektroniniu paštu gavo 2008 m. rugpjūčio 28 d. (b. l. 4, 33). 2008 m. rugsėjo 1 d. ieškovas atsakovui pateikė pretenziją Nr. S/8-568 dėl to, kad komisija, įtraukdama 4.2 ir 4.3 p. į sąlygas, pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio principus, minėtų sąlygų taikymo metu nesilaikė VPĮ 32 straipsnio reikalavimų minimaliems tiekėjų kvalifikacijos reikalavimams bei vėluojančiu informacijos teikimu apie procedūras, grasinimu pažeidė ieškovo teises, garantuotas įstatymo. Ieškovas pareikalavo, kad konkurso procedūros būtų sustabdytos, informacija perduota Viešųjų pirkimų tarnybai, pateikta eksperto išvada ir dar kartą būtų įvertintas ieškovo pirkimo pasiūlymas (b. l. 32-34, 37-39). Į šią pretenziją atsakovas 2008 m. rugsėjo 5 d. raštu atsakė, kad 2008 m. rugsėjo 1 d. priėmė sprendimą pretenziją palikti nenagrinėtą, nes praleistas 5 dienų pretenzijos pateikimo terminas, numatytas VPĮ 121 straipsnio 1 punkte. Ieškovo teigimu, šie atsakovo sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti ieškinyje nurodytais pagrindais ir motyvais, o konkurso sąlygų 4.1, 4.2 punktų reikalavimai prieštarauja VPĮ 3, 4, 5 straipsnio antrosios dalies, 24, 32 straipsnių reikalavimams, jų nepagrįstas ir neteisėtas taikymas ieškovo atžvilgiu pažeidė jo teises ir teisėtus interesus.

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų, kad ieškovas ieškinio dalyką grindė ne tais motyvais, kuriuos nurodė ieškinyje, ir faktiškai įrodinėjo, kad konkurso 4.2 ir 4.3 punktų nuostatos prieštarauja Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatoms. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas ir 2008 m. spalio 28 d. paduotu teismui pareiškimu dėl ieškinio dalyko pakeitimo eiškinį grindė iš esmės tais pačiais argumentais. Pagrindinė nuostata, kurią įrodinėjo ieškovas, yra ta, kad byloje nagrinėjamo viešojo konkurso sąlygose buvo numatyta, jog kiekvienas konkurso dalyvis turi pateikti atitinkamus kvalifikacinius reikalavimus pagrindžiančius dokumentus, bei nurodyta, kad konkurse gali dalyvauti ūkio subjektų grupė, kuri vėliau (jei laimėtų konkursą) turėtų pateikti jungtinės veiklos sutartį (konkurso sąlygų 4.3 p.). Tai, kad konkurso sąlygų 4.2 punkte buvo numatyta, jog kiekvienas ūkio subjektų grupę sudarantis asmuo turi tenkinti bendruosius reikalavimus, t. y. ieškovas ir jo partneris (UAB „Actis IS“) turėtų turėti konkurso sąlygų 1 lentelės 6-8 punktuose nurodytas licencijas, reiškia tik tai, jog ši sąlyga turi būti taikoma tik tiems ūkio subjektų grupės dalyviams, kurie teiktų vienodas paslaugas perkančiajai organizacijai. Kitaip sakant, negali būti reikalaujama iš ūkio subjekto licencijos tai veiklai, kurios jis nevykdys laimėjęs konkursą. Taigi ginčas įvyko dėl to, kad ieškovas kitaip suprato konkurso sąlygas ir įrodinėjo, jog jis atitinka visus keliamus reikalavimus, tuo tarpu atsakovas teigė priešingai. Ieškovas pakeitė ieškinio dalyką tuomet, kai buvo gautas atsakymas (2008 m. rugsėjo 30 d. raštas Nr. 4S-3151) iš Viešųjų pirkimų tarnybos, kuriame nurodoma, kad: „Atsižvelgiant į vertinimo metu Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytus VPĮ pažeidimus, konkurso procedūros turėtų būti nutrauktos, tačiau kadangi jos apskųstos, galutinį sprendimą priims teismas“. Pažymėtina, kad ieškovas šį aukščiau paminėtą raštą gavo tik po to, kai buvo pateikęs teismui ieškinį. Todėl, kai buvo gautas raštas iš Viešųjų pirkimų tarnybos, kuriame nurodoma, kad iš esmės konkursas dėl pažeidimų turėtų būti nutrauktas, ieškovas padarė išvadą, kad netgi, jei jo ieškinys būtų patenkintas ir ieškovas būtų atstatytas toliau dalyvauti konkurse, tai konkursas vis tiek turėtų būti naikinamas. Pagal minėtą Viešųjų pirkimų tarnybos išvadą konkursas nuo pat pradžių buvo neteisėtas, nes buvo pažeistas VPĮ. Taigi teismas turėtų vadovautis teisės principu, kad iš neteisės negali kilti teisė. Be to, ginčo dėl viešojo pirkimo atveju reikia vadovautis tiek konkurso dalyvių interesais, tiek viešuoju interesu. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas, suprasdamas, kad nebus patenkintas jo ieškinys, jei bus pripažintas viešųjų interesų pažeidimas, pakeitė ieškinio dalyką ir prašė, kad vadovaujantis teismo metu nustatytais VPĮ pažeidimais būtų viešasis konkursas pripažintas neteisėtu.

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstu apeliacinio skundo argumento, kad ieškovas praleido VPĮ 121 straipsnio pirmojoje dalyje numatytą 5 dienų terminą pretenzijai pateikti. Ieškovo veiksmai chronologiškai buvo tokie: 1) 2008 m. rugpjūčio 11 d. ieškovas pasiėmė iš perkančiosios organizacijos – atsakovo – konkurso sąlygas (pirkimo dokumentus); 2) 2008 m. rugpjūčio 12 d. ieškovas pateikė pirkimo pasiūlymą; 3) 2008 m. rugpjūčio 13 d. perkančioji organizacija raštu Nr. VP-S3-2934 ieškovui nurodė, kad pateikti duomenys neišsamūs ir netikslūs, įpareigojo pateikti reikiamus dokumentus; 4) 2008 m. rugpjūčio 21 d. ieškovas pateikė reikiamus dokumentus, pateikė jungtinės veiklos sutartį, kuri nurodo, kad ieškovas ir jo partneris teiks skirtingas paslaugas, todėl kiekvienas iš partnerių atitinkamai turi skirtingas licencijas toms paslaugoms teikti; 5) 2008 m. rugpjūčio 25 d. raštu, kurį ieškovas gavo 2008 m. rugpjūčio 28 d., perkančioji organizacija pranešė, kad atmeta ieškovo pasiūlymą, nes jis neatitinka keliamų kvalifikacinių reikalavimų; 6) 2008 m. rugsėjo 1 d. ieškovas pateikė pretenziją perkančiajai organizacijai, kadangi ieškovas skaičiavo pretenzijos pateikimo terminą nuo 2008 m. rugpjūčio 28 d., kuomet sužinojo apie savo teisių pažeidimą; 7) 2008 m. rugsėjo 5 d. perkančioji organizacija paliko pretenziją nenagrinėtą, nes praleisti pretenzijos pateikimo terminai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas negali būti laikomas praleidusiu pretenzijos pateikimo terminus, nes iki tol, kol perkančioji organizacija vertino ieškovo pateikiamus dokumentus dėl trūkumų pašalinimo, ieškovas negalėjo žinoti, kad jo pasiūlymas bus pripažintas neatitinkantis reikalavimų. Ieškovas buvo įsitikinęs, kad pagal konkurso sąlygas jis ir jo partneris veikdami jungtinės veiklos sutarties pagrindu visiškai tenkina iškeltus reikalavimus. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovas tik tada sužinojo, kad jo atžvilgiu buvo netinkamai pritaikytos konkurso sąlygos, kai gavo pranešimą, kad ieškovo pasiūlymas atmestas.

Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas yra neteisus teigdamas, jog perkančioji organizacija teisingai pasielgė palikdama ieškovo pretenziją nenagrinėtą. Šiuo atveju apeliantas visiškai neįvertina tos aplinkybės, jog iki pretenzijos pateikimo tarp ieškovo ir perkančiosios organizacijos vyko susirašinėjimas, kuriuo ieškovas siekė įrodyti savo atitikimą keliamiems reikalavimams. Per visą šį laikotarpį perkančioji organizacija teikė savo vertinimus ir galiausiai atsakė, kad ieškovo pasiūlymas neatitinka reikalavimų. Tačiau, kai ieškovas pateikė pretenziją praėjus kelioms dienoms nuo perkančiosios organizacijos atsakymo, perkančioji organizacija konstatavo, kad terminas yra praleistas. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju perkančioji organizacija pažeidė VPĮ, kadangi įpareigojo ieškovą pateikti dokumentus, kuriais būtų pašalinti pasiūlymo trūkumai, o kai gavo ieškovo pretenziją, kurios turinį sudarė tų pačių trūkumų interpretavimas, šios pretenzijos tiesiog nevertino.

Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentai dėl CPK 293 straipsnio 2 punkto pažeidimo yra nepagrįsti. Apeliantas teigia, kad ieškovas, gavęs konkurso sąlygas, turėjo kreiptis į atsakovą su prašymu paaiškinti konkurso sąlygas, tačiau konkurso sąlygos ieškovui, jo supratimu, buvo aiškios ir jis pagrįstai tikėjosi, kad atitinka visus keliamus reikalavimus. Tik tuomet, kai jo pasiūlymas buvo atmestas, ieškovas suprato, kad atsakovas, nesivadovaudamas sistemišku konkurso sąlygų ir VPĮ nuostatų aiškinimu, neatsižvelgdamas į jungtinės veiklos sutarties instituto esmę, nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo pasiūlymas neatitinka konkurso sąlygų reikalavimų. Apelianto teiginys, kad ieškovo objektyvus sužinojimo apie tariamą pažeidimą kriterijus yra konkurso sąlygų sužinojimas yra neteisingas, nes konkurso sąlygos neužkirto kelio dalyvauti konkurse. Ieškovas tik tuomet buvo pašalintas iš konkurso, kai gavo pranešimą, kad jo pasiūlymas atmestas. Iki tol ieškovas nebuvo pasyvus stebėtojas, nes įrodinėjo ir teikė dokumentus, įrodančius jo atitikimą keliamiems reikalavimams.

Teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįsti yra apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovas paskutinėmis dienomis pasiėmė pirkimo dokumentus, ieškovas neturėjo laiko su jais susipažinti ir dėl to nesuprato konkurso sąlygų. Kiekvienas konkurso dalyvis gali pasiimti pirkimo dokumentus per visą laikotarpį, kurį numato perkančioji organizacija, ir tai nedaro jokios įtakos konkurso sąlygų vertinimui. Taigi šis apelianto teiginys yra niekuo nepagrįstas, nelogiškas ir neturėtų būti vertinamas kaip pagrindas apeliacinį skundą tenkinti.

Apeliantas nurodo, kad Viešųjų pirkimų tarnyba savo raštuose pažymi, kad konkurso dalyvis pretenziją turi teisę pateikti per 5 dienas nuo pirkimo dokumentų gavimo dienos. Ieškovas skundė ne pirkimo sąlygas, bet tą faktą, kad perkančioji organizacija nepripažino, kad pagal tas sąlygas ieškovas atitiko keliamus reikalavimus. Vadinasi, ieškovas apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik tada, kai jo pasiūlymas buvo atmestas.

Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad konkurso sąlygos turi būti aiškinamos vien tik lingvistiniu aiškinimo metodu. Teisėjų kolegijos nuomone, reikia vadovautis ir sisteminiu aiškinimu, ir teleologiniu, nes būtent šie metodai ypatingai svarbūs viešųjų pirkimų atvejais. Svarbu nustatyti ne tik tai, ar konkurso sąlygos atitinka VPĮ numatytus principus, bet ir tai, ar šiais principais vadovaujamasi visos pirkimo procedūros metu (VPĮ 3 str. 1 d.). Taigi vertindamas ieškovo pasiūlymą atsakovas turėjo vadovautis minėtais principais ir pripažinti, kad pasiūlymas atitinka keliamus reikalavimus.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo teiginiais dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo materialinės teisės normų taikymo. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi negaliojančiomis Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtintomis rekomendacijomis, tačiau nutylėjo bei nenurodė, kad ir galiojančiose rekomendacijose yra tos pačios nuostatos – Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2007 m. birželio 8 d. įsakymu Nr. 1S-23 pakeistų rekomendacijų 20 punktas numato, kad rekomendacijų 15.1-15.7 punktuose nurodytus reikalavimus turėtų atitikti visi grupėje dalyvaujantys tiekėjai kartu ir kad šis reikalavimas netaikomas prašant pateikti pirkimo sutarčiai vykdyti privalomus atestatus, licencijas, leidimus, verslo liudijimus ir panašius dokumentus; tokius dokumentus turėtų pateikti tos ūkio subjektų grupės šalys, kurių prisiimtoms prievolėms pagal pirkimo sutartį vykdyti reikia atitinkamų atestatų, licencijų, leidimų, verslo liudijimų ir panašių dokumentų. Nagrinėjamu atveju tiek ieškovas, tiek jo partneris yra pasiskirstę funkcijomis ir turi atitinkamas licencijas toms funkcijoms vykdyti.

Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad minėtu įsakymu patvirtintos rekomendacijos yra tik absoliučiai rekomendacinio pobūdžio, todėl galima jų nepaisyti. Viešųjų pirkimų tarnyba įsteigta tam, kad padėtų ūkio subjektams vykdyti viešuosius pirkimus vadovaujantis VPĮ įtvirtintais viešųjų pirkimų principais, todėl tarnybos teikiamos rekomendacijos formuoja teisingą viešųjų pirkimų praktiką, kuria ūkio subjektai turėtų vadovautis.

Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškinį (CPK 1, 2, 13, 185, 293 str.; VPĮ 1, 2, 3, 5, 24, 32, 34, 36, 101, 120-122 str.).

Kadangi apeliacinio skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Panevėžio apygardos teismo 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 89, 92, 96 straipsniais sprendžia, kad priteistina iš trečiojo asmens (apelianto) UAB „Apsaugos komanda“ į valstybės biudžetą 23,45 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio apygardos teismo 2008 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Apsaugos tarnyba“ į valstybės biudžetą 23,45 Lt (dvidešimt tris litus keturiasdešimt penkis centus) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Teisėjai Artūras DriukasKazys KailiūnasGintaras Pečiulis