Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui G. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). CK 6.271 straipsnyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Taigi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas tik nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytus valdžios institucijų neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjas teigia, kad policijos institucija 2019-07-28 tinkamai nereagavo į iškvietimą, policijos pareigūnai į įvykio vietą neatvyko. Dėl kilusių viešosios tvarkos pažeidimų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

Iš į bylą pateikto Policijos registruojamų įvykių registro (toliau – PRĮR) matyti, kad 2019-07-28 18 val. 18 min. G. vardu registruotas pranešimas telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kad gatvėje vyksta konfliktas tarp jo ir kelių anglakalbių užsieniečių, dėl ko konfliktas vyksta nenurodo, prašo, kad atvyktų policija. Į įvykio vietą patikrinti gautą informaciją išvyko Kauno AVPK Patrulių rinktinės pareigūnai 18 val. 26 min., atvyko 18 val. 45 min. Atvykus į įvykio vietą, pareigūnams pranešėjo rasti nepavyko. Susisiekus su juo telefonu, jis paaiškino, kad buvęs konfliktas su užsieniečiais dėl filmavimo baigėsi, nes abi pusės išvažiavo skirtingomis kryptimis. Pranešėjas nurodė, kad Vilkijoje negyvena, atvyko prie vandens iš Kauno; pareigūnų nelaukia; jei turės pretenzijų atvyks darbo dieną į komisariatą ir parašys pareiškimą (b. l. 16-17).

Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad pareigūnas privalo gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai.

2019 m. gruodžio 2 d. priimtas Lietuvos Respublikos generalinio komisaro įsakymas Nr. 5-V-887 „Dėl 2007 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 5-V-850 „Dėl policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių patvirtinimo pakeitimo", kuriame reglamentuota:

A kategorijos pranešimas apie įvykį – pranešimas apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų, apysunkį nusikaltimą, kai nukentėjusiojo gyvybei, sveikatai ar didelės vertės turtui gresia pavojus (nustatoma, kai reaguoti reikia labai skubiai);

B kategorijos pranešimas apie įvykį – pranešimas apie rengiamą, daromą ar padarytą sunkų, apysunkį ar nesunkų nusikaltimą arba kai nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai gali kilti pavojus, nėra informacijos apie nukentėjusiojo būklę, yra neteisėto turto pasisavinimo ar jo sunaikinimo pavojus, jeigu neturintis įgaliojimų asmuo sulaikė teisės pažeidėją, taip pat pranešimas apie chuliganiškus viešosios tvarkos pažeidimus, viešosios rimties trikdymą, kiti teisės pažeidimai, kai gali kilti pavojus žmonių gyvybei ar sveikatai (nustatoma, kai reaguoti reikia skubiai);

C kategorijos pranešimas apie įvykį – pranešimas apie rengiamą, daromą ar padarytą apysunkį, nesunkų nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą ar įvykį ir kai asmens, kuriam reikalinga policijos pagalba, gyvybei, sveikatai arba jo didelės vertės turtui negresia pavojus, taip pat kai pranešama apie kitus teisės pažeidimus (nustatoma, kai skubiai reaguoti nereikia arba fiksuojamas informacinis policijos registruojamas įvykis).

Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2019 m. balandžio 10 d. priimtas įsakymas Nr. 5-V-301 „Dėl reagavimo į pranešimus apie įvykius“, kuriame reglamentuota: „Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais ir siekdamas užtikrinti neatidėliotiną ir operatyvų reagavimą į pranešimus apie įvykius ir sumažinti rizikas, kylančias šio reagavimo metu pareigūnams ir eismo dalyviams: 1.Nurodau apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų vadovams užtikrinti operatyvų reagavimą į pranešimus apie įvykius: [...] 1.3. į C kategorijai priskiriamų įvykių pranešimus - ne vėliau kaip per 60 min.“

Pareiškėjas nurodė, kad 2019-07-28 dėl įvykusio konflikto buvo iškviesta policija, tačiau policijos pareigūnai į įvykio vietą neatvyko.

Kaip jau anksčiau nustatyta, kad pagal PRĮR duomenis 2019-07-28 18 val. 18 min. G. vardu registruotas pranešimas telefono numeriu (duomenys neskelbtini), kad gatvėje vyksta konfliktas tarp jo ir kelių anglakalbių užsieniečių, dėl ko konfliktas vyksta nenurodo, prašo, kad atvyktų policija. Į įvykio vietą patikrinti gautą informaciją išvyko Kauno AVPK Patrulių rinktinės pareigūnai 18 val. 26 min., atvyko 18 val. 45 min. Atvykus į įvykio vietą, pareigūnams pranešėjo rasti nepavyko. Susisiekus su juo telefonu, jis paaiškino, kad buvęs konfliktas su užsieniečiais dėl filmavimo baigėsi, nes abi pusės išvažiavo skirtingomis kryptimis. Pranešėjas nurodė, kad Vilkijoje negyvena, atvyko prie vandens iš Kauno; pareigūnų nelaukia; jei turės pretenzijų atvyks darbo dieną į komisariatą ir parašys pareiškimą.

Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą įvykių pranešimai skirstomi į tris – A, B ir C kategorijas. Kiekvienai iš kategorijų yra priskiriamas tam tikras nustatytas laikas, per kurį pareigūnai turi sureaguoti ir atvykti į įvykio vietą. Kaip nurodė Kauno AVPK, minėtas įvykis yra priskiriamas C kategorijai, o į C kategorijos įvykių pranešimus policijos pareigūnai turi reaguoti ne ilgiau kaip per 60 min. Kaip jau buvo minėta, pirmasis pranešimas apie įvykį buvo gautas 18 val. 18 min., o policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko 18 val. 45 min. Iš to darytina išvada, kad policijos pareigūnai nepažeidė teisės aktų reikalavimų ir į įvykio vietą atvyko per 27 min. Pareigūnai nurodė, jog, neradę pranešėjo, paskambino jam telefonu, pranešėjas nurodė, kad buvęs konfliktas su užsieniečiais dėl filmavimo baigėsi, nes abi pusės išvažiavo skirtingomis kryptimis; pareigūnų nelaukia; jei turės pretenzijų atvyks darbo dieną į komisariatą ir parašys pareiškimą.

Pagal tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad policijos pareigūnai į iškvietimą reagavo tinkamai, atvyko į įvykio vietą per teisės aktuose nustatytą laiką, vietoje įvertino įvykio aplinkybes, siekė įsitikinti, ar pranešėjui nėra reikalinga tolimesnė pagalba, ar jis pageidauja rašyti pareiškimą. Teismo vertinimu, šioje byloje pareiškėjas neįrodė, kad atsakovės atstovas būtų pažeidęs kokias nors teisės normas.

Teismas pažymi, kad iš PRĮR duomenų nustatyta, kad policijos pareigūnai buvo kviesti kito asmens, taip pat nenustatyta, kad policijos pareigūnai būtų buvę kviesti dėl būtent pareiškėju kilusio pavojaus, ar kokie nors konkretūs veiksmais būtų nukreipti į pareiškėją.

Įvertinus visumą byloje nustatytų aplinkybių, darytina išvada, jog atsakovės neteisėti veiksmai byloje neįrodyti. Nenustačius atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.271 str.) pareiškėjo reikalaujamai žalai atlyginti, todėl jo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.