- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-13
- Bylos Nr.
- A-983-821/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00709-2022-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Iveta Pelienė (pirm.), Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- V. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas V. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovo atstovas, Kauno AVPK), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis 2019 m. liepos 28 d. apie 18 val. dalyvavo filmavime kartu su kitais asmenimis (duomenys neskelbtini). Filmavimo aikštelėje pasirodę jaunuoliai pradėjo kabinėtis prie jo ir kartu su juo buvusių asmenų. Dėl iškilusio pavojaus telefonu buvo iškviesta policija, tačiau policijos pareigūnai neatvyko į įvykio vietą, taip pažeisdami Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas policijos pareigūnų pareigas. Pareiškėjas, dėl tokio policijos pareigūnų neveikimo patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią savivertės sumažėjimu ir neigiamomis emocijomis, kurią įvertino 2 000 Eur.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno AVPK, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
4. Atsakovo atstovas paaiškino, jog Policijos registruojamų įvykių registre (toliau – ir PRĮR) 2019 m. liepos 28 d. 18 val. 18 min. buvo užregistruotas pranešimas ne pareiškėjo, o pranešėjo G. vardu. Pranešėjas nurodė, kad gatvėje vyksta konfliktas tarp jo ir užsienio piliečių. Pareigūnai į įvykio vietą buvo išsiųsti 18 val. 26 min., o atvyko 18 val. 45 min. Jiems atvykus į įvykio vietą nepavyko rasti pranešėjo. Susisiekus telefonu su pranešėju, jis paaiškino, kad konfliktas su užsienio piliečiais baigėsi, abi pusės išvažiavo skirtingomis kryptimis. Pranešėjas nurodė, kad jeigu turės pretenzijų, atvyks į policijos komisariatą ir pateiks pareiškimą. Taigi, pareigūnai ne tik reagavo į gautą pranešimą, atvyko į įvykio vietą, bet ir siekė įsitikinti, ar pranešėjui reikalinga pagalba, ir ar jis pageidauja pateikti pareiškimą.
5. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad 2019 m. liepos 28 d. užregistruotas įvykis buvo priskirtas C kategorijos įvykiui. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. 5-V-301 „Dėl reagavimo į pranešimus apie įvykius“ 1.3 papunktyje numatyta, kad apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų vadovai turi užtikrinti, kad į C kategorijai priskiriamų įvykių pranešimus būtų reaguojama ne ilgiau kaip per 60 min. Kauno AVPK pareigūnai į įvykio vietą atvyko 18 val. 45 min., t. y. praėjus 27 min. nuo gauto pranešimo, todėl į įvykį buvo sureaguota operatyviai.
6. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas neįrodė nagrinėjamu atveju atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), todėl nėra pagrindo civilinei atsakomybei kilti.
II.
7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. spalio 17 d. sprendimu atmetė pareiškėjo V. V. skundą.
8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2019 m. liepos 28 d. 18 val. 18 min. Kauno AVPK užregistruotas pranešimas pranešėjo G. vardu, telefono numeriu (duomenys neskelbtini). Pranešėjas nurodė, kad gatvėje vyksta konfliktas tarp jo ir užsienio piliečių ir paprašė atvykti į įvykio vietą policiją. Į įvykio vietą išvyko Kauno AVPK Patrulių rinktinės pareigūnai, kurie į įvykio vietą atvyko 18 val. 45 min. Pareigūnams atvykus į įvykio vietą nepavyko rasti pranešėjo, tačiau susisiekus su juo telefonu, jis paaiškino, kad konfliktas su užsienio piliečiais baigėsi, abi pusės išvažiavo skirtingomis kryptimis. Pranešėjas nurodė, kad jis negyvena (duomenys neskelbtini), atvyko iš (duomenys neskelbtini), jeigu turės pretenzijų, atvyks į policijos komisariatą ir pateiks pareiškimą.
9. Teismas išaiškino, jog, pagal Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pareigūnas privalo gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai.
10. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pranešimai apie įvykius skirstomi į tris – A, B ir C kategorijas. Kiekvienai iš kategorijų yra priskiriamas tam tikras nustatytas laikas, per kurį pareigūnai turi sureaguoti ir atvykti į įvykio vietą. Nagrinėjamu atveju įvykis buvo priskirtas C kategorijai, o į C kategorijos įvykių pranešimus policijos pareigūnai turi sureaguoti ne ilgiau kaip per 60 min. Teismas nustatęs, kad pranešimas apie įvykį buvo gautas 18 val. 18 min., o pareigūnai į įvykio vietą atvyko 18 val. 45 min., konstatavo, kad policijos pareigūnai nepažeidė teisės aktų reikalavimų ir į įvykio vietą atvyko per teisės aktuose nustatytą laiką, t. y. per 27 min.
11. Teismas nustatęs, jog pareigūnai į gautą iškvietimą reagavo tinkamai, į įvykio vietą atvyko per teisės aktuose nustatytą laiką, įvertino įvykio aplinkybes, įsitikino, ar pranešėjui nėra reikalinga pagalba, ir ar jis pageidauja pateikti pareiškimą, padarė išvadą, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju neįrodė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo).
12. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs, kad policija buvo iškviesta ne pareiškėjo, o kito asmens, kad policijos pareigūnai būtų buvę kviečiami būtent dėl pareiškėjui kilusio pavojaus, ar dėl prieš jį nukreiptų konkrečių veiksmų, konstatavo, kad šiuo atveju nėra civilinės atsakomybės sąlygų pareiškėjo reikalaujamai žalai atlyginti.
III.
13. Pareiškėjas V. V. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 17 d. sprendimą.
14. Pareiškėjas tvirtina, kad teisėja, priėmusi skundžiamą teismo sprendimą, patikėjo ir rėmėsi išimtinai tik atsakovo atstovo paaiškinimais, ignoruodama faktines bylos aplinkybes. Pareiškėjas paaiškino apie vietą, kurioje jis ir kartu su juo atvykę asmenys buvo (duomenys neskelbtini), apie šios vietos istorinę reikšmę, asmenis, buvusius kartu su juo, jų tautybę ir atvykimo tikslą.
Šalies argumentai
15. Pareiškėjas, pakartojęs ginčo aplinkybes, nurodo, kad iškvietus policiją, ji neatvyko nei 18 val. 45 min., nei vėliau. Siekdamas paneigti Kauno APVK teiginius, kad konfliktas kilo tarp pranešėjo G. ir užsienio piliečių, kad policija atvyko į įvykio vietą, pareiškėjas prašė teismo iškviesti į teismo posėdį apklausti konflikte dalyvavusius asmenys ir Kauno žydų religinės bendruomenės narį, tačiau šis pareiškėjo prašymas buvo atmestas. Be to, pareiškėjui keista, kad pirmosios instancijos teismui net nekilo abejonių, kodėl apie įvykį pranešęs asmuo nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl melagingo policijos pareigūnų iškvietimo, kai policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą, jie nerado pranešėjo.
16. Pareiškėjui nesuprantama, kodėl konfliktas, kurio metu grėsė pavojus konflikte dalyvavusių asmenų gyvybei, buvo priskirtas C kategorijos įvykiui, į kurį privaloma sureaguoti per 60 min.
Atsiliepimas
17. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno AVPK, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
18. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, susiję su jo paaiškinimais apie vietą, kurioje jis ir kartu su juo atvykę asmenys buvo (duomenys neskelbtini), apie šios vietos istorinę reikšmę ir asmenis, buvusius kartu su juo, jų tautybę ir atvykimo tikslą, neturi jokios teisinės reikšmės policijos pareigūnų veiksmų vertinimui.
19. Atsakovo atstovas laikosi pozicijos, jog pirmosios instancijos teismas vadovavosi į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, konkrečiai – PRĮR išrašu, kuriame nurodytos užregistruoto įvykio aplinkybės. Aplinkybės, kad policiją iškvietė G. G., neneigia ir pats pareiškėjas. Minėtas išrašas patvirtina, kad policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko, tačiau nerado nei pranešėjo, nei kitų konflikte dalyvavusių asmenų. Nepasitvirtinus gautai informacijai, pareigūnai susisiekė telefonu su pranešėju. Taigi, pareigūnai ne tik reagavo į įvykį, tačiau ir siekė įsitikinti, ar pranešėjui nėra reikalinga pagalba, ir ar jis pageidauja pateikti pareiškimą.
20. Atsakovo atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti pareiškėjo prašymą dėl liudytojų apklausos yra pagrįstas. Pareiškėjas teismo posėdyje akcentavo, kad konflikte dalyvavę asmenys galės paliudyti konflikto aplinkybes ir paneigti atsakovo atstovo pateiktuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotus duomenis, kad policija atvyko į įvykio vietą. Tačiau atsakovo atstovo vertinimu, asmenų, kurie nebuvo susitikę su policijos pareigūnais, parodymai šiuo atveju neturėtų reikšmės bylai ir nebūtų pagrindas priimti kitokį, nei buvo priimtas, sprendimą.
Atsiliepimas
21. Atsakovo atstovas nurodo, kad 2022 m. rugsėjo 19 d. vykusiame teismo posėdyje Kauno AVPK atstovas pareiškėjui paaiškino, jog, administracinė atsakomybė už policijos pareigūnų iškvietimą galima tik nustačius, kad policiją kvietęs asmuo, žinojo, kad pagalba nereikalinga. Situacija, kada policija yra kviečiama, tačiau pagalba tampa nebereikalinga jai atvykus, neturi šio administracinio nusižengimo sudėties.
22. Atsakovo atstovas pažymi, kad pagrindu neturtinei žalai atlyginti pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neturtinės žalos buvimas konstatuojamas tuomet, kai neigiamą poveikį asmeniui darę veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu. Atsakovo atstovo vertinimu, šiuo atveju pareiškėjo patirti tariami nepatogumai yra susiję išimtinai su pareiškėjo subjektyviu įsivaizdavimu, kaip policijos pareigūnai turi reaguoti į gautą iškvietimą. Tokio pobūdžio išgyvenimai nėra intensyvūs, galintys būti pagrindu pripažinti patirtą neturtinę žalą. Be to, iš PRĮR išrašo duomenų nenustatyta, kad kokie nors konkretūs veiksmai buvo nukreipti prieš pareiškėją, kad policijos pareigūnai buvo iškviesti dėl pareiškėjui kilusio pavojaus.
23. Atsakovo atstovas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą neperžengdamas savo kompetencijos ribų, įvertinęs Kauno AVPK pareigūnų veiksmų teisėtumą, vadovaudamasis jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kildinamos iš Kauno AVPK pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), tinkamai nereaguojant į gautą iškvietimą dėl įvykusio konflikto, atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
25. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad nėra nustatyti Kauno AVPK pareigūnų neteisėti veiksmai (neveikimas) reaguojant į 2019 m. liepos 28 d. gautą iškvietimą dėl įvykusio konflikto.
26. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
27. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.
28. Vertinant, ar nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.271 straipsnio nuostatas, pažymėtina, kad CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms.
29. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog neteisėtumas, kaip viešosios atsakomybės kilimo sąlyga, galėtų pasireikšti tik tada, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2247/2012, 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-602/2022).
30. Pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde nurodo, kad Kauno AVPK pareigūnai 2019 m. liepos 28 d. tinkamai nesureagavo į gautą iškvietimą ir neatvyko į įvykio vietą. Dėl šių pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo) pareiškėjas patyrė neturtinę žalą. Siekdamas patvirtinti bylai reikšmingas aplinkybes pareiškėjas prašė iškviesti į teismo posėdį apklausti liudytojais konflikte dalyvavusius asmenys, tačiau teismas šio prašymo netenkino. Pareiškėjas tvirtina, kad teisėja, priėmusi skundžiamą teismo sprendimą, patikėjo ir rėmėsi išimtinai tik atsakovo atstovo paaiškinimais, ignoruodama faktines bylos aplinkybes. Be to, pareiškėjui nėra aišku, kodėl įvykis buvo priskirtas C kategorijos įvykiui.
31. Policijos pareigūnų pareigos yra įtvirtintos Policijos įstatymo 25 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad pareigūnas privalo gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio veitai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai.
32. Iš byloje esančio PRĮR išrašo Nr. ROIK 0119000395764 matyti, kad 2019 m. liepos 28 d. 18 val. 18 min. pranešėjo G. vardu ir telefono numeriu (duomenys neskelbtini) buvo užregistruotas pranešimas dėl gatvėje tarp pranešėjo ir užsienio piliečių kilusio konflikto. Pranešėjas nenurodė dėl ko kilo konfliktas, prašė, kad į įvykio vietą atvyktų policija. Įvykis buvo priskirtas C kategorijos įvykiui. 18 val. 26 min. į įvykio vietą buvo išsiųsti Kauno AVPK Patrulių rinktinės pareigūnai, kurie į įvykio vietą atvyko 18 val. 45 min. Policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą nepavyko rasti pranešėjo, kitų konflikte dalyvavusių asmenų. Susisiekus su pranešėju telefonu, jis paaiškino, kad konfliktas su užsienio piliečiais baigėsi, abi pusės išvažiavo skirtingomis kryptimis. Pranešėjas nurodė, kad negyvena (duomenys neskelbtini), atvyko iš (duomenys neskelbtini), pareigūnų nelaukia, o jeigu turės pretenzijų atvyks į policijos komisariatą ir pateiks pareiškimą.
33. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. gruodžio 2 d. įsakyme Nr. 5-V-887 „Dėl 2007 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 5-V-850 „Dėl policijos registruojamų įvykių registro duomenų tvarkymo taisyklių patvirtinimo pakeitimo“ išskiriami A, B ir C kategorijų pranešimai apie įvykius: i) A kategorijos pranešimas apie įvykį – pranešimas apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų, apysunkį nusikaltimą, kai nukentėjusiojo gyvybei, sveikatai ar didelės vertės turtui gresia pavojus (nustatoma, kai reaguoti reikia labai skubiai); ii) B kategorijos pranešimas apie įvykį – pranešimas apie rengiamą, daromą ar padarytą sunkų, apysunkį ar nesunku nusikaltimą arba kai nukentėjusiojo gyvybei ar sveikatai gali kilti pavojus, nėra informacijos apie nukentėjusiojo būklę, yra neteisėto turto pasisavinimo ar jo sunaikinimo pavojus, jeigu neturintis įgaliojimų asmuo sulaikė teisės pažeidėją, taip pat pranešimas apie chuliganiškus viešosios tvarkos pažeidimus, viešosios rimties trikdymą, kiti teisės pažeidimai, kai gali kilti pavojus žmonių gyvybei ar sveikatai (nustatoma, kai reaguoti reikia skubiai); iii) C kategorijos pranešimas apie įvykį – pranešimas apie rengiamą, daromą ar padarytą apysunkį, nesunkų nusikaltimą, baudžiamąjį nusižengimą ar įvykį ir kai asmens, kuriam reikalinga policijos pagalba, gyvybei, sveikatai arba jo didelės vertės turtui negresia pavojus, taip pat kai pranešama apie kitus teisės pažeidimus (nustatoma, kai skubiai reaguoti nereikia arba fiksuojamas informacinis policijos registruojamas įvykis). Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. balandžio 10 d. įsakymo Nr. 5-V-301 „Dėl reagavimo į pranešimus apie įvykius“ 1.3 papunktyje nurodyta apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų vadovams užtikrinti, kad į C kategorijai priskiriamų įvykių pranešimus būtų reaguojama ne ilgiau kaip per 60 min.
34. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pranešėjas apie įvykį policijai pranešė 18 val. 18 min., o policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko 18 val. 45 min., t. y. praėjus 27 min. nuo gauto iškvietimo. Taigi, šios faktinės aplinkybės ir byloje esantis PRĮR išrašas patvirtina, kad Kauno AVPK pareigūnai ne tik operatyviai ir teisės aktuose nustatytu laiku sureagavo į gautą iškvietimą, atvyko į įvykio vietą patikrinti gautą informaciją apie įvykusį konfliktą, bet ir susisiekę telefonu su pranešėju, pasiteiravo, ar jam nereikalinga tolimesnė pagalba, ir ar jis pageidauja pateikti pareiškimą. Šiuo atveju neginčijamai patvirtinta, kad Kauno AVPK pareigūnai veikė taip, kaip pagal teisės aktus privalėjo veikti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo). Nagrinėjamos bylos kontekste, be kita ko, svarbu akcentuoti ir tai, kad pranešimas apie konfliktą buvo užregistruotas ne pareiškėjo, o pranešėjo G. vardu ir ne dėl pareiškėjui kilusio pavojaus arba prieš jį nukreiptų neteisėtų veiksmų, kuriems esant, pareiškėjas galėtų iš atsakovo reikalauti atlyginti neturtinę žalą.
35. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad teisėja, priimdama skundžiamą teismo sprendimą, patikėjo ir rėmėsi išimtinai tik atsakovo atstovo paaiškinimais, ignoruodama faktines bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė ir jį pagrindė byloje surinktų duomenų visuma, t. y. rašytiniais įrodymais, pareiškėjo ir atsakovo atstovo paaiškinimais, ginčui aktualiu teisiniu reglamentavimu. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, susiję su jo paaiškinimais apie vietą, kurioje jis ir kartu su juo buvę asmenys buvo (duomenys neskelbtini), apie šios vietos istorinę reikšmę, neturi esminės reikšmės nagrinėjamam ginčui, kadangi nagrinėjamoje byloje sprendžiamas Kauno AVPK pareigūnų veiksmų (neveikimo) teisėtumo klausimas.
36. Dėl pareiškėjo nepasitenkinimo, kad teismas atmetė jo prašymą dėl liudytojų apklausos, teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog perklausiusi 2022 m. liepos 4 d. ir 2022 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžių garso įrašus, nustatė, kad pareiškėjas iš tikrųjų teismo prašė iškviesti į teismo posėdžius apklausti konflikte dalyvavusius asmenis, kadangi šie asmenys galėtų atskleisti konflikto aplinkybes bei paneigti atsakovo atstovo pateiktuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotus duomenis, tačiau teismas šių pareiškėjo prašymų netenkino, motyvuodamas tuo, kad nagrinėjamu atveju yra vertinami policijos pareigūnų veiksmai, o ne paties konflikto esmė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo prašymus dėl liudytojų apklausos nurodytu pagrindu, kadangi nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl Kauno AVPK pareigūnų veiksmų reaguojant į gautą iškvietimą teisėtumo. Be to, faktai, susiję su gautu pranešimu, pareigūnų išsiuntimu ir atvykimu į įvykio vietą, kurie yra reikšmingi nagrinėjamai bylai, patvirtinti byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kurių papildomai įrodinėti liudytojų paaiškinimais nėra procesinio poreikio. Pareiškėjui, be kita ko, buvo sudaryta galimybė pasisakyti dėl įrodymų netinkamumo ir kitų ginčijamų klausimų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taip pat, pareiškėjas galėjo pasinaudoti jam ABTĮ 52 straipsnio 2 dalyje suteiktomis procesinėmis teisėmis, tačiau pareiškėjas šiomis teisėmis nepasinaudojo.
37. Kaip jau minėta, reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atlyginimo gali būti patenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš šių trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Nagrinėjamu atveju nenustačius Kauno AVPK pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo) kaip vienos iš viešosios atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą negalėjo būti patenkinamas.
38. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ištyrė bylos faktines aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius duomenis, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį nėra pagrindo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo V. V. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. spalio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.