Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio, pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), turinti aukštąjį išsilavinimą, našlė, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

L. S. 2025 m. gegužės 21 d., apie 08.52 val., Utenos mieste, (duomenys neskelbtini) dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, konflikto su sūnumi V. S. metu, rankos delnu sudavė du smūgius į veido sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam V. S. sukėlė fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamoji L. S. kalta prisipažino visiškai ir teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad nukentėjusysis V. S. yra jos sūnus. Šeimoje vyksta emociškai skausmingas turto pasidalijimas po jos ir jos sesers tėvo mirties, kuriame nukentėjusysis dalyvauja kaltinamosios sesers palaikymo pusėje. Ji (kaltinamoji) prašė sūnaus nesikišti į jos ir jos sesers konfliktą dėl paveldėto turto. 2025 m. gegužės 21 d. 8.52 val. ji atvažiavo į autoservisą ir norėjo patekti į jai ½ dalimi priklausančio automobilio vidų, ieškojo rakto. Automobilis priklauso jai ir seseriai po ½ dalį, automobilį jos abi paveldėjo ir su seserimi buvo sutarę automobilį parduoti. Sūnus tuo metu buvo autoserviso patalpose. Ji paprašė, kad atrakintų mašiną. Atrakinus mašiną ji ieškojo rakto. Tuo metu buvo sūnus, ji prašė, kad sūnus išeitų, bet jis „darė savo“ ir įvyko žodinis konfliktas. Ji tuo metu nesusilaikė ir delnu vieną kartą sudavė sūnui į skruostą. Po to sūnus pasakė: „Dar duok...“ ir atsuko kitą skruostą, ji dar kartą delnu sudavė į skruostą. Sūnus ir trečią kartą sakė: „Dar kartą duok...“, bet ji susilaikė, buvo sukrėsta. Po suduotų smūgių sūnus pilnai stovėjo, bendravo su bendradarbiais. Po to sūnus jai pasakė, koks jai straipsnis gresia, paminėjo Baudžiamojo kodekso straipsnio skaičius, ji nepamena, kokius. Negali pasakyti, kaip jautėsi sūnus, nes ji iš karto iš autoserviso išvažiavo. Mano, kad sūnui skaudėjo. Šiuo metu su sūnumi nebendrauja. Dėl savo poelgio labai gailisi, teisiamajame posėdyje sūnaus labai atsiprašo, nori susitaikyti, bet viskas dėl susitaikymo priklauso nuo sūnaus (b. l. 103-104).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Be kaltinamosios visiško prisipažinimo, jos kaltė padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis visiškai įrodyta ir kitais šiame nuosprendyje žemiau nurodomais duomenimis, kurie BPK 273, 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo ištirti teisiamajame posėdyje, ir pripažinti tinkamais įrodymais.

Kaltinamoji L. S. apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). Sūnus V. S. gyvena atskirai adresu: (duomenys neskelbtini). Šiuo metu jos santykiai su sūnumi prasti, dažnai kyla nesutarimų dėl turto dalybų po senelio V. P. D. mirties. (duomenys neskelbtini) mirus seneliui liko jo vardu registruotas automobilis VW Passat, valst. (duomenys neskelbtini), ir vieno kambario butas Utenoje, (duomenys neskelbtini) mikrorajone. Automobilis VW Passat ilgai stovėjo nenaudojamas automobilių stovėjimo aikštelėje adresu: (duomenys neskelbtini). 2025 m. balandžio mėnesio pabaigoje sūnus V. S. nuvarė automobilį VW Passat į servisą (duomenys neskelbtini), tikslu nustatyti automobilio gedimus ir įvertinti jo techninę būklę. Tam tikslui ji surašė raštišką sutikimą dėl automobilio transportavimo. Iki 2025 m. gegužės 21 d. automobilis buvo laikomas serviso (duomenys neskelbtini) teritorijoje adresu: (duomenys neskelbtini). 2025 m. gegužės 21 d., apie 09.00 val. atvažiavo į servisą, nes norėjo iš automobilio VW Passat salono pasiimti garažo raktą. Servise sutiko sūnų. Ji paprašė sūnaus atrakinti automobilį VW Passat, kad galėtų pasiimti garažo raktą. Sūnus sutiko ir ji kartu su sūnumi nuėjo prie automobilio VW Passat. Atrakinus automobilį, automobilio salone garažo rakto nerado. Ieškant rakto, sūnus su ja pradėjo konfliktuoti ir reikalauti atiduoti dalį turto, likusio po senelio mirties. Ji sūnaus paprašė nesikišti į turto dalybas, bet sūnus nenurimo ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. Konflikto metu, neapsikentusi sūnaus priekaištų, dešinės rankos delnu sudavė jam vieną smūgį į veidą. Po suduoto smūgio supykęs sūnus pasakė: „duok dar kartą“, būdama emociškai susijaudinusi, dešinės rankos delnu sudavė dar vieną smūgį sūnui į veido sritį. Po suduotų smūgių, nenorėdama konfliktuoti su sūnumi, iš serviso teritorijos išvažiavo į namus. Tą pačią dieną automobilį VW Passat sudarydama pirkimo pardavimo sutartį už 300 eurų pardavė. Pažymi, kad dėl šio įvykio, kuomet konflikto metu neapsikentusi sūnaus priekaištų sudavė jam du smūgius į veidą, nuoširdžiai gailisi, kad būdama emociškai susijaudinusi smurtaudama sūnui sukėlė fizinį skausmą (b. l. 65-68).

Nukentėjusysis V. S. apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. gegužės 21 d., apie 08.45 val. atvažiavo į servisą (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini), su tikslu nufotografuoti automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Panašiai tuo pačiu metu į servisą atvyko ir motina L. S., su kuria kartu nuėjo į serviso teritorijoje esančią automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje stovėjo automobilis VW Passat. Apie 08.52 val. automobilių stovėjimo aikštelėje tarp jo ir mamos kilo žodinis konfliktas, kurio metu mama rankos delnu du kartus trenkė jam į veido sritį. Vieną kartą trenkė į kairę ausį ir vieną kartą į dešinę ausį. Nuo suduotų smūgių pajuto fizinį skausmą abiejose ausyse. Po tokių motinos veiksmų nustebęs ir išsigandęs atsitraukė nuo mamos, nes norėjo išvengti kitų smūgių. Kadangi įvykio vieta yra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis, jis pasikalbėjo su už serviso vaizdo stebėjimo kamerų atsakingu serviso (duomenys neskelbtini) darbuotoju dėl vaizdo įrašo gavimo. Nori, kad dėl šio įvykio būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 7-9).

Nukentėjusysis V. S. papildomos apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dėl įvykio, kuomet 2025 m. gegužės 21 d., apie 08.52 val., (duomenys neskelbtini), autoserviso (duomenys neskelbtini) teritorijoje dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, konflikto metu jam motina L. S. rankos delnu sudavė du smūgius į veido sritį ir taip sukėlė jam fizinį skausmą, pagal policijos pareigūnų įteiktą užduotį atlikti objektų tyrimą kreipėsi į Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistus, bet po specialistų apžiūros jam sužalojimai nebuvo nustatyti. Dėl šio įvykio civilinio ieškinio nereikš, nori, kad L. S. nesikištų į jo asmeninį gyvenimą ir šeimos santykius (b. l. 42-43).

Iš 2025 m. birželio 2 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas. Kairiame viršutiniame kampe matyti vaizdo rašo įrašymo data ir laikas: 2025 m. gegužės 21 d., 08.51.40 val. Įraše užfiksuota autoserviso (duomenys neskelbtini) teritorijoje adresu: (duomenys neskelbtini), esanti automobilių stovėjimo aikštelė, kur tarp automobilių užfiksuotas konfliktas tarp V. S. ir L. S.. Konflikto metu L. S. du kartus rankos delnu suduoda smūgius V. S. į veido sritį. Po suduotų smūgių V. S. nueina į šalį, palikdamas L. S. stovėti prie automobilio. Vaizdo įrašas baigiasi (b. l. 47-50).

Liudytojas D. N., policijos pareigūnas, apklausos ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2025 m. gegužės 21 d. vykdant tarnybines pareigas kartu su tyrėju Ž. G., apie 09.54 val. iš specialisto buvo gautas pranešimas, kuriame buvo nurodyta, kad „08.50 pranešėjo motina L. S. prieš pranešėją naudojo fizinį smurtą, trenkė kelis kartus į veido sritį. Pranešėjas tai pat baiminasi dėl savo vaikų, nes motina prie jų kabinėjasi. Visas įvykis vyko prie autoserviso. Pranešėjas teigia, kad kameros užfiksavo fizinį smurtą. Dėl moters blaivumo nežino. Greitosios medicinos pagalbos nereikia. Pranešėjas laukia vietoje“. Atvykus pranešime nurodytu adresu: (duomenys neskelbtini), juos pasitiko pranešėjas, prisistatęs V. S.. Pokalbio metu V. S. parodė, kad 2025 m. gegužės 21 d., apie 08.45 val. atvyko į autoservisą (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini), tikslu nufotografuoti automobilį VW Passat valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Autoserviso teritorijoje susitiko su motina L. S., kartu su motina nuėjo prie serviso teritorijoje stovinčio automobilio VW Passat. Stovint prie automobilio tarp jo ir L. S. kilo žodinis konfliktas, kurio metu L. S. du kartus delnu trenkė jam į veido sritį. Po suduotų smūgių pajutęs fizinį skausmą apie šį įvykį pranešė policijos pareigūnams. Įvykio vietoje buvo nustatyta, kad serviso teritorija yra filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis, kurios užfiksavo įvykusį konfliktą (b. l. 40-41).

Iš 2025 m. gegužės 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu: (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu nieko nerasta, nieko nepaimta (b. l. 8-15).

Iš 2025 m. gegužės 21 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad atliekant V. S. apžiūrą ant jo kūno sužalojimų nenustatyta, nėra jokių smurto žymių (b. l. 20-24).

Iš 2025 m. gegužės 22 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. S. po 2025 m. gegužės 21 d. įvykio kūno sužalojimų nekonstatuota: veide, kakle sužalojimų nėra (b. l. 19).

Iš 2025 m. gegužės 21 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad automobilis VW Passat, valt. Nr. (duomenys neskelbtini), konflikto metu priklausė L. S. (b. l. 69-70).

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimojo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį, kurį, pirmiausia, ir būtina nustatyti, vertinant, ar asmens padaryta veika atitinka šios nusikalstamos veikos sudėtį. Tyčiniai veiksmai pasireiškia tuo, kad veiką darantis asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame straipsnyje numatyti padariniai, ir jų nori (tiesioginė tyčia) arba jų nenori, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (netiesioginė tyčia). Kadangi šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-150-489/2022).

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad L. S. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio, konflikto su sūnumi V. S. metu, rankos delnu sudavė du smūgius į veido sritį, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam V. S. sukėlė fizinį skausmą. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. L. S. tiek teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu pripažino padarius nusikalstamą veiką, kad delnu du kartus sudavė sūnui į skruostą. Jos nurodytas aplinkybes patvirtinta nukentėjusiojo V. S. ir liudytojo D. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, vaizdo įrašas ir kiti ikiteisminio tyrimo veiksmų protokoluose užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama L. S. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jos kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes, teismas L. S. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo

BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į objektyvias, tiek į subjektyvias padarytos veikos aplinkybes. Objektyvusis veikos mažareikšmiškumo kriterijus reiškia, kad nusikalstama veika nesukėlė realios žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba padaryta žala nežymi. Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumą, jo tikslus, motyvus. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016).

Šioje baudžiamojoje byloje L. S. pripažintina kalta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį už tai, kad sūnui V. S. sukėlė fizinį skausmą. Įvertinus visas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas L. S. taikyti BK 37 straipsnio nuostatas ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės, nes, teismo vertinimu, kaltinamosios nukentėjusiajam sukeltas fizinis skausmas yra mažareikšmis.

Savo sprendimą L. S. taikyti BK 37 straipsnį teismas grindžia šiomis svarbiomis faktinėmis aplinkybėmis. Pirmiausia, iš nagrinėjamos bylos medžiagos akivaizdu, jog jau iki vertinamo įvykio tarp kaltinamosios L. S. ir nukentėjusiojo V. S. buvo susiklostę įtemti santykiai. Pats įvykis ir L. S. veiksmai, sukėlę nukentėjusiajam V. S. fizinį skausmą, buvo tiesiogiai susiję su gana įžūliu, kaltinamąją provokuojančiu paties nukentėjusiojo V. S. elgesiu – kilus žodiniam konfliktui kaltinamoji nesusilaikė ir delnu vieną kartą sudavė sūnui į skruostą, po to sūnus pasakė: „Dar duok...“ ir atsuko kitą skruostą, ji dar kartą delnu sudavė į skruostą, sūnus ir trečią kartą sakė: „Dar kartą duok...“, bet ji susilaikė, buvo sukrėsta. Be to, nukentėjusysis V. S. būdamas pakankamai fiziškai stiprus asmuo, įvykio metu konfliktavo su fiziškai silpnesne, emocijų nesuvaldžiusia, neadekvačiai į situaciją sureagavusia moterimi - mama. Veika objektyviai pasireiškė tik fizinio skausmo sukėlimu. Teismo vertinimu, veika padaryta veikiant netiesiogine tyčia. Iš 2025 m. gegužės 21 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad atliekant V. S. apžiūrą ant jo kūno sužalojimų nenustatyta, nėra jokių smurto žymių (b. l. 20-24). Iš 2025 m. gegužės 22 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 1754/2025(01) matyti, kad V. S. po 2025 m. gegužės 21 d. įvykio kūno sužalojimų nekonstatuota: veide, kakle sužalojimų nėra (b. l. 19). Nustatyta, kad V. S. medicinos pagalbos nesikreipė, po įvykio skausmais nesiskundė, asmens apžiūros po įvykio metu jokių smurto žymių nematyti. Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis patyrė tam tikro laipsnio fizinį skausmą, šios pasekmės yra reikšmingos ir svarbios, tačiau vis dėlto šios žalos atsiradimą didele dalimi lėmė ir jo paties netinkamas sąmoningas elgesys konflikto metu, be to, žala nėra tokia didelė, kad kaltininkei negalėtų būti taikomas BK 37 straipsnis. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamosios veiksmais turtinė žala nebuvo padaryta, civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo taip pat nebuvo reiškiamas.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji prisipažino padarius nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamoji dirba (duomenys neskelbtini) (b. l. 78), trejų metų laikotarpiu administracine tvarka bausta du kartus už kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 80-82), neteista (b. l. 83-84), psichiatrinio ir priklausomybių kabineto įskaitoje neįregistruota (b. l. 89), gyvenamosios vietos seniūnija dėl jos elgesio nusiskundimų nėra gavusi (b. l. 92). Tokie duomenys teismui leidžia daryti išvadą, kad kaltinamoji yra charakterizuojama teigiamai, nelinkusi nusikalsti ir jos neteisėti veiksmai veikiau buvo atsitiktiniai.

Pirmiau nurodytos nustatytos L. S. padarytos veikos aplinkybės leidžia teigti, kad nors jos veika formaliai atitinka visus objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, yra pagrindas pripažinti jos veiką mažareikšme. Teismas, įvertinęs tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad susiklosčiusios nagrinėjamoje byloje aplinkybės leidžia teigti, kad L. S. padaryta veika pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad, vertinant jas pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamosios teisės priemonių (ultima ratio) taikymas. Todėl L. S. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo BK 37 straipsnio pagrindu, neskiriant jai BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatytų baudžiamojo poveikio priemonių.

V. Kiti procesiniai klausimai

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

nusprendžia:

L. S., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 37 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą nutraukti.

L. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.