- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-16
- Bylos Nr.
- e2-1193-370/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00088-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- V. L.
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „VIROKIS“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinio dalį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei nustatytas ieškovei terminas pašalinti ieškinio trūkumus dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau - BUAB) „VIROKIS“ ieškinį atsakovui V. L., suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau - UAB) „Roklava“, dėl BUAB „VIROKIS“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir sandorių pripažinimo negaliojančiais,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė BUAB „Virokis“, atstovaujama bankroto administratorės V. V., kreipėsi į teismą prašydama pripažinti UAB „Virokis“ bankrotą tyčiniu bei pripažinti turto perleidimo sandorius negaliojančiais, taikyti laikinąsias apsaugos priemones areštuojant perleistą turtą; išreikalauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis apie atsakovo turėtas pajamas nuo 2006 metų; išreikalauti iš trečiojo asmens PVM sąskaitos faktūros Nr. 012 nuorašą. Ieškovė nurodė, kad bankroto administratorė, vykdydama teismo ir Įmonių bankroto įstatymo pavestas funkcijas, nustatė, kad įmonės buhalterės pateikti balanso duomenys visiškai neatitinka tikrosios įmonės finansinės būklės: balanse nėra įstatinio kapitalo dydžio, įmonės įsipareigojimų suma yra daug kartų mažesnė negu tikrieji įmonės įsiskolinimai kreditoriams. Pažymėjo, kad 2015 m. spalio 1 d. UAB „Virokis“ pardavė įmonės turtą suinteresuotam asmeniui UAB „Roklava“ už 5 881,81 Eur, tačiau visos turto pardavimo PVM sąskaitos faktūros bankroto administratorei nepateiktos. Pažymėjo, kad administratorė, negaudama įmonės dokumentų, antspaudo, kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, tačiau trūkstami dokumentai ir įmonės balansas administratorei nepateikti, už tai atsakovui V. L. buvo paskirta bauda. UAB „Roklava“ vadovo pareigas nuo 2015 m. balandžio 20 d. eina atsakovas V. L., kuris vadovavo ir UAB „Virokis“, o UAB „Roklava“ vienintelė akcininkė yra atsakovo sutuoktinė L. L.. Suinteresuotas asmuo UAB „Roklava“ įsteigtas 2015 m. balandžio 16 d., vykdo tą pačią veiklą, kokią vykdė ir UAB „Virokis“. Ieškovės nuomone, UAB „Virokis“ perleido turimą turtą pažeisdama CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Pažymėjo, kad skolininkei buvo vykdomas priverstinis išieškojimas pagal antstoliams pateiktus vykdomuosius dokumentus, nes 2015 m. spalio 1 d. UAB „Virokis“ turėjo pradelstų įsiskolinimų kitiems kreditoriams, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, Valstybinei mokesčių inspekcijai. Taip pat pažymėjo, kad įmonės vadovas, akcininkas neinicijavo įmonės bankroto bylos iškėlimo, o iškėlus įmonei bankroto bylą, atsakovas vengia bendradarbiauti ir pateikti įmonės apskaitos dokumentus, įmonės antspaudą ir kt., be to, įmonė neorganizavo tinkamos buhalterinės apskaitos tvarkymo kaip tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai. Ieškovė mano, kad pateiktų faktų visuma liudija, jog įmonės UAB „Virokis“ bankrotas turi tyčinio bankroto požymių, o sandoriai, kuriais remiantis perleistas UAB „Virokis“ turtas pripažintini negaliojančiais, nes jie buvo sudaryti tuomet, kai įmonės turtui buvo taikomi areštai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinio dalį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais kaip neteismingą Panevėžio apygardos teismui; išaiškino ieškovei, kad dėl šios ieškinio dalies ji turi teisę kreiptis į Rokiškio rajono apylinkės teismą; nustatė ieškovei terminą iki 2016 m. balandžio 29 d. pašalinti ieškinio trūkumus dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, t. y. pateikti įrodymus, kuriais grindžiamas tyčinis bankrotas.
Teismas nustatė, kad ieškovė ginčija sandorį, kurio vertė pinigine išraiška yra 5 881,81 €, todėl padarė išvadą, kad ši ieškinio dalis yra neteisminga Panevėžio apygardos teismui (CPK 27 str. 1 d.); išaiškino, kad ieškovė turi teisę reikšti ieškinį Rokiškio rajono apylinkės teismui.
Teismas taip pat nustatė, kad ieškovė reikalavimą pripažinti UAB „Virokis“ bankrotą tyčiniu įrodinėja sudarytų sandorių neteisėtumu, kitų įrodymų nepateikė. Kadangi teismas atsisakė priimti ieškinio dalį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tai sprendė, kad yra pagrindas nustatyti ieškovei terminą pateikti įrodymus, kuriais grindžiamas reikalavimas pripažinti bankrotą tyčiniu. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė turi tiksliai nurodyti proceso šalis, nes UAB „Roklava“ nėra suinteresuota bylos baigtimi dėl tyčinio bankroto; pažymėjo, kad ji gali būti tik atsakove byloje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
III. Atskirojo skundo argumentai
Ieškovė BUAB „Virokis“, atstovaujama bankroto administratorės V. V., atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Dėl bylos teismingumo. Ieškovė, pateikdama ieškinį, nurodė skirtingus reikalavimus. Ieškovė, visų pirma, prašė pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, ir, antra, nurodė dėl kokių sudarytų sandorių ieškovė laikosi tokios pozicijos, kokie sandoriai galėjo pažeisti imperatyviąsias įstatymo normas bei kreditorių interesus. Taigi reikalavimai tarpusavyje susiję, o CPK numato galimybę ieškovei pateikti kelis reikalavimus atsakovei viename ieškinyje. Be to, CPK numato galimybę priimant ieškinį tokius reikalavimus išskirti, jeigu teismas pripažintų, kad tikslingiau nagrinėti šiuos reikalavimus skyrium. Skundžiamoje nutartyje teismas reikalavimų išskyrimo klausimo teismas nesprendė, nenurodė tokio sprendimo motyvų. Ieškovės reikalavimai turi būti nagrinėjami vienoje byloje, nes tai atitiktų proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus. Ieškinio pagrindinis reikalavimas yra pripažinti BUAB „Virokis“ bankrotą tyčiniu, o tokio pobūdžio reikalavimas priskirtinas Panevėžio apygardos teismo kompetencijai, nes šis teismas nagrinėja UAB „Virokis“ bankroto bylą, todėl ieškinys visa apimti turi būti nagrinėjama šiame teisme (CPK 33 straipsnio 4 dalis).Dėl ieškinio trūkumų pašalinimo. Ieškovė savo reikalavimą pripažinti UAB „Virokis“ tyčiniu grindžia įvairiais įrodymais, taip pat sandoriu, kurį prašo pripažinti negaliojančiu. Faktas, kad teismas atsisakė priimti vieną iš reikalavimų, nereiškia, kad kitą reikalavimą ieškovas negali pagrįsti tuo pačiu įrodymu, t. y. tuo pačiu sandoriu, kuriuo buvo perleistas įmonės turtas susijusiems asmenims. Ieškovė, įrodinėdama savo reikalavimų pagrįstumą, remiasi sudarytu sandoriu dėl įmonės turto perleidimo. Ginčijamo sandorio – sutarties kopija pateikta teismui, todėl nėra pagrindo nustatyti terminą šiam įrodymui pateikti. Be to, šiam sandoriui nuginčyti nėra reikalingas papildomas procesas, nes šis sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekinis ir negalioja ab initio. Be to, teismo nutarties dalis, kad pateikti įrodymai nepagrindžia ieškovės reikalavimų, yra neatitinkantys dispozityvumo ir rungimosi principų, nes teismo išankstiniai pasisakymai apie tai, kad tokio pobūdžio įrodymai nėra tinkami neleidžia ieškovei įrodyti, kad būtent šie įrodymai patvirtinta ieškovės suformuluotus reikalavimus. Be to, ieškovė tyčinio bankroto požymius byloje įrodinėja ir kitais įrodymais, kurie teismui yra pateikti, pavyzdžiui, finansinės ataskaitos rinkiniu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d., 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl proceso normų, reglamentuojančių teismingumą, ieškinio trūkumų šalinimą, aiškinimo ir taikymo. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinio dalį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais bei nustatytas ieškovei terminas pašalinti ieškinio trūkumus dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas, pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta (CPK 320, 338 str.).
Dėl teismingumo
Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškinio dalį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais kaip neteismingą Panevėžio apygardos teismui.
CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo, šeimos, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų bylos, bylos dėl turto paėmimo visuomenės poreikiams ir ypatingosios teisenos bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Ši nuostata taip pat suformuluota ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų prioritetas prieš kitus įstatymus, atliekant įmonės bankroto procedūras, taip pat nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos bankroto proceso metu įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. ĮBĮ normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų konkurencijos atveju (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-168-943/2015; 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-310-370/2015).
Nagrinėjamu atveju ieškovė, atstovaujama bankroto administratorės, ieškiniu pareiškė du reikalavimus: pripažinti UAB „Virokis bankrotą tyčiniu bei pripažinti turto pardavimo sandorius negaliojančiais. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tyčinio bankroto sąvokos, yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-648/2013). O ieškiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais turi būti suprantami kaip bankrutuojančios (ar bankrutavusios) įmonės vardu administratoriaus pareikšti ieškiniai ir reikalavimai bankrutuojančios (ar bankrutavusios) įmonės skolininkams, kuriais siekiama sugrąžinti į bankroto turto masę tai, kas buvo nesąžiningai, be privalomo pagrindo perleista kitiems asmenims, ir tokiu būdu padidinti kreditorių galimybę patenkinti savo finansinius reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-168-943/2015; 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-52-464/2016 ir kt.). Taigi ieškinio reikalavimai pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu ir pripažinti sandorius negaliojančiais yra savarankiški. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog reikalavimas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiu turi būti sprendžiamas atskiroje byloje.
Bankrutuojančios įmonės buveinės vietos teismui yra teismingi ginčai, kurie tiesiogiai yra susiję su įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, turtinėmis teisėmis ir pareigomis (ĮBĮ 14 straipsnio 3 dalis, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-52-464/2016). Taigi, esant tokiam teisiniam reglamentavimui bei jį aiškinančiai teismų praktikai, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į bylą dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais subjektą - reikalavimą reiškia bankrutuojanti įmonė, atstovaujama bankroto administratorės, ieškinio dalies dėl sandorio pripažinimo negaliojančias teismingumo klausimas turi būti sprendžiamas vertinant, ar ĮBĮ nenustatytos specialiosios teismingumo taisyklės.
Nagrinėjamu atveju BUAB „Virokis“ buveinė yra Liepų g. 19, Pandėlio m., Rokiškio r. Pagal CPK 26 straipsnį, visas civilines bylas pirmąja instancija nagrinėja apylinkės teismai, išskyrus nurodytas šio kodekso 27, 28 straipsniuose. Apygardos teismai, kaip pirmosios instancijos teismai, nagrinėja civilines bylas, kuriose ieškinio suma didesnė kaip keturiasdešimt trys tūkstančiai penki šimtai eurų, išskyrus šeimos ir darbo teisinių santykių bylas ir bylas dėl neturtinės žalos atlyginimo (CPK 27 str. 1 p.). Kadangi ieškinio suma, t. y. 5 881,81 Eur, neviršija CPK 27 straipsnio 1 punkte nurodytos sumos, konstatuotina, jog pagrįsta yra pirmos instancijos teismo išvada, kad byla, kurioje sprendžiamas klausimas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, yra teisminga būtent Rokiškio rajono apylinkės teismui. Teismingumas yra numatytas kaip viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, kurios buvimą ar nebuvimą teismas privalo aiškintis ex officio ieškinio priėmimo metu. Jeigu civilinė byla tam tikram teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti pareiškimą (CK 137 str. 2 d. 2 p.) arba nutartimi perduoti bylą nagrinėti kitam teismui, jeigu iškėlus bylą teisme, paaiškėja, kad ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 34 str. 2 d. 4 p.). Vien bankroto administratorės nuomonė, kad labiausiai bankrutuojančios įmonės interesus atitiktų abiejų (įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu ir sandorių pripažinimo negaliojančiais) ieškinio reikalavimų nagrinėjimas Panevėžio apygardos teisme, negali būti pagrindas nesivadovauti teismingumo taisyklėmis.
Taip pat pažymėtina, kad bankroto administratoriaus (kreditoriaus) prašymas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu yra nagrinėjamas bankroto byloje kaip procesinis prašymas ir vertinamas pagal ĮBĮ 20 straipsnio nuostatas, nagrinėjant šį prašymą paprastai suinteresuotais asmenimis traukiami asmenys, kurių veiksmai ar neveikimas turėjo įtakos tyčiniam bankrotui, taip pat gali dalyvauti ir kiti bankroto proceso asmenys, pavyzdžiui kiti kreditoriai, o sandorio ginčijimo bylos yra savarankiškos civilinės bylos, kuriose šalimis yra sandorio šalys bei kiti suinteresuoti asmenys. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas tinkamai nenurodė, ar UAB „Roklava“ yra suinteresuota dėl tyčinio bankroto teisinių pasekmių.
Dėl ieškinio trūkumų šalinimo
Byloje taip pat sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas nustatė terminą pašalinti prašymo pripažinti BUAB „Virokis“ bankrotą tyčiniu trūkumus.
Bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, rodančius, jog įmonė prie bankroto buvo privesta sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 str. 12 d.). Teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu (ĮBĮ 20 str. 1 d.). Taigi, teismas, šios kategorijos bylose būdamas aktyvus, turi savo iniciatyva imtis aktyvių veiksmų tyčinio bankroto požymiams nustatyti, net ir nesant byloje dalyvaujančio asmens kreipimosi dėl tyčinio bankroto nustatymo.
Kaip minėta, nagrinėjamu atveju į UAB „Virokis“ bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl tyčinio bankroto nustatymo kreipėsi BUAB „Virokis“ administratorė. Pirmosios instancijos teismas 2016 m. balandžio 20 d. nutartimi administratorei nustatė terminą prašymo trūkumams pašalinti – pateikti įrodymus, kuriais grindžiamas prašymas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu. Kaip minėta, teismui, nagrinėjančiam prašymą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai byloje yra duomenų apie galimą tyčinį bankrotą arba teismas gauna procesinį dokumentą, kuriame yra informacijos apie galimą tyčinį bankrotą, tačiau įrodymų, leidžiančių teismui priimti atitinkamą procesinį sprendimą dėl tyčinio bankroto nustatymo, nepakanka, teismas turėtų įpareigoti byloje dalyvaujančius asmenis pateikti įrodymus, kurie galėtų patvirtinti arba paneigti tyčinio bankroto požymius (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-622/2014). Taigi apeliantės argumentai, kad teismas negalėjo įpareigoti pateikti įrodymus, prieštarauja teismo pareigai tinkamai pasirengti prašymui dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėti.
Atskirai pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė, jog pateiktos sutarties kopija nėra ar negali būti kaip įrodymas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodymas pateikti įrodymus, kuriais grindžiamas reikalavimas pripažinti bankrotą tyčiniu dėl sudarytų sandorių neteisėtumo, yra bendro pobūdžio ir visiškai nepažeidžia pareiškėjo interesų bei neriboja teisės kreiptis į teismą, nes siekiant nustatyti ar preziumuoti, jog bankrotas yra tyčinis, būtina ne tik tinkamai nurodyti faktines aplinkybes, bet jas visapusiškai pagrįsti įrodymais, nes tokio fakto (tyčinio bankroto) nustatymas atitinkamiems asmenims sukelia įstatymo nustatytas pasekmes (ĮBĮ 20 str. 5–8 d.).
Kiti ieškinio trūkumai, susiję su šalių procesine padėtimi, taip pat teismo buvo pagrįstai pripažinti kaip taisytini. Pastarasis trūkumas gali būti ištaisomas ir pateikiant patikslintą prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, nurodant tinkamai proceso šalis bei jų procesines padėtis (CPK 111 str. 2 d. 2 p.).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismingumą ir ieškinio trūkumų šalinimą, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pagrįstos ir teisėtos pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.