Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Irena Stacevičienė, sekretoriaujant Vaidai Umbrasienei, dalyvaujant ieškovei V. A., jos atstovei advokatei R.Žiautienei, atsakovei S. A. ir trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Utenos 4-ojo notarų biuro notarei D. P. nedalyvaujant, apie posėdį pranešta, viešame teismo posėdyje išnagrinėjus civilinę bylą pagal ieškovės V. A. ieškinį atsakovei S. A. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Utenos rajono 4-ojo notarų biuro notarė D. P.,

Aprašomoji dalis

nustato:

Ieškovės nuomone, (duomenys neskelbtini) sudarytas ir patvirtintas testamentas turi būti pripažintas negaliojančiu LR CK 1.89 str. pagrindu, nes sudarytas asmens, kuris dėl ligos nebegalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Pripažinus (duomenys neskelbtini) testamentą negaliojančiu, (duomenys neskelbtini) sudarytas testamentas taptų galiojančiu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškovės ieškinys atmestinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) buvo surašytas oficialusis testamentas, kuriuo J. R. visą turtą po mirties paliko ieškovei V. A. (17 b.l.). (duomenys neskelbtini) buvo surašytas kitas oficialusis testamentas, kuriuo J. R. visą turtą po mirties paliko atsakovei S. A. (43 b.l.). (duomenys neskelbtini) J. R. mirė Utenoje, jo deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) (6,16 b.l.). Po jo mirties liko turtas: dalis žemės sklypo, dalis gyvenamojo namo ir kitų statinių, esančių adresu (duomenys neskelbtini), taip pat dalis dviejų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) (8-15 b.l.). 2010 m. gegužės 4 d. į Utenos 4-ąjį notarų biurą kreipėsi ieškovė V. A. su pareiškimu dėl palikimo pagal testamentą po J. R. mirties priėmimo (37 b.l.), tačiau Utenos rajono 4-ojo notarų biuro notarė D. P. 2010 m. rugpjūčio 12 d. priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė atlikti notarinį veiksmą, kadangi paaiškėjo, jog yra vėliau sudarytas testamentas, kuriuo J. R. visą turtą paliko S. A. (7 b.l.).

Bylos nagrinėjimo metu buvo apklausti liudytojai.

Liudytoja gydytoja S. S. parodė, kad J. R. sirgo išemine liga, kuri reiškia, kad laikui bėgant, užanka kraujagyslės, per ilgą laiką atsiranda atminties pakitimai, pasunkėja susivokimas, sugebėjimas apsitarnauti. Gydytoja S. S. parodė, 2007 m. duomenų apie J. R. sveikatą nėra, 2004-07-21 jis apžiūrėtas gydytojo P. Pagal ligos įrašus J. R. 2009-01-29 buvo diagnozuota nepatikslinta demencija – silpnaprotystė, ji taip pat nurodė, jog prisimena, kaip darant protinės būklės tyrimą, J. R. labai nervinosi, jam buvo skaudu, kai negalėjo atsakyti, kokie metai, kuriame yra aukšte.

Liudytojas gydytojas V. T. parodė, kad pagal medicininės kortelės įrašus galvos smegenų kompiuterinė tomografija daryta 2008-02-22, buvo nustatyti involiuciniai pakitimai, kas reiškia smegenų atrofiją, ši liga vystosi palaipsniui, 2007 m. angiochirurgas nustatė išemiją galūnėse. Liudytojas parodė, kad jis J. R. prisimena, kad su juo susikalbėti buvo sunku jau tada, kai buvo atlikta galvos kompiuterinė tomografija.

Liudytojai V. M., S. K., L.LG., D. V., V. R. parodė, kad J. R. pažinojo seniai: nuo 10 iki 20 metų laiko. Jie parodė, kad J. R. buvo ieškovės V. A. sugyventinis, prieš 4-6 metus iki mirties jis pradėjo nusikalbėti, mąstysena ir kalba tapo sulėtintos, paskutiniu metu jis neturėjo suvokimo, laiptinėje pradėjo nebesisveikinti, būdavo piktas, buvo padegęs ieškovės butą, vaikai laiptinėje jo bijojo, rudenį lauke sėdėdavo su kojinėmis, grubiai kalbėdavo. Liudytoja D. V. taip pat parodė, kad jos vyras, paprašytas J. R. apie 2006 metus vežė jį į Vaikutėnus atsiimti 8000 Lt, tačiau grįžo nepatenkintas, kadangi pinigų jam neatidavė.

Ieškovės prašymu 2011 m. lapkričio 29 d. Utenos rajono apylinkės teismo nutartimi buvo paskirta pomirtinė teismo psichiatrinė ekspertizė, tikslu nustatyti, ar J. R. (duomenys neskelbtini) testamento surašymo metu sirgo psichikos liga ar silpnaprotyste, jei taip, tai ar dėl psichikos ligos ar silpnaprotystės galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

Laikotarpiu nuo 2011-12-01 iki 2012-01-31 buvo atliekama paskirta ekspertizė ir surašytas teismo psichiatrijos aktas Nr. 75U-A-4 (102-105 b.l.), kuriame pateikta išvada, jog J. R. (duomenys neskelbtini) testamento surašymo metu nustatoma Organinis asmenybės sutrikimas; jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti.

Testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisiniai padariniai atsiranda tik testatoriui mirus. Pagal LR CK 5.15 str. 2 d. testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Taigi testamento negali sudaryti pilnamečiai asmenys, kurie negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, nors jie ir nėra teismo pripažinti neveiksniais arba jų veiksnumas neapribotas. LR CK 5.16 str. 2 d. nustatyta, kad negalioja testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, asmens, kurio veiksnumas teismo apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis, kurio turinys neteisėtas ar nesuprantamas, o to paties straipsnio 2 dalis nustato, kad testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu ir kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais.

Sudarytas testamentas gali būti nuginčijamas (LR CK 5.17 str.). Šio straipsnio 2 d. nustatyta, kad vėlesnį testamentą pripažinus negaliojančiu, anksčiau sudarytas testamentas netampa galiojančiu, išskyrus atvejus, kai vėliau sudarytas testamentas pripažįstamas negaliojančiu dėl to, kad jis buvo sudarytas dėl smurto ar realaus grasinimo, taip pat asmens, teismo pripažinto neveiksniu, ar asmens, kurio veiksnumas teismo apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis.

Tuo atveju, kai ginčijamas testamentas, kurio sudarymo metu testatoriaus atžvilgiu nebuvo galiojančio teismo sprendimo dėl jo pripažinimo neveiksniu, toks testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu (LR CK 1.78 str. 2, 4 d., 5.16 str. 2 d.) LR CK 1.89 str. pagrindu.

Šioje teisės normoje nustatyta, kad gali būti pripažintas negaliojančiu sandoris, kurį fizinis asmuo sudarė nors ir būdamas juridiškai veiksnus - nesant galiojančio teismo sprendimo dėl pripažinimo neveiksniu - bet kuris sandorio sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, pagrindu, t. y. faktiškai buvo neveiksnus sudarant sandorį.

Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007, 2010 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010, 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2011).

Ieškovė prašo pripažinti negaliojančiu J. R. (duomenys neskelbtini) sudarytą testamentą, motyvuodama tuo, kad šio testamento sudarymo metu J. R. negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.

Iš byloje esančių duomenų, o būtent šalių paaiškinimų, liudytojų gydytojų S. S. ir V. T. parodymų, kurie parodė, kad J. R. sirgo liga, kuri vystosi palaipsniui, per ilgą laiką atsiranda atminties pakitimai, pasunkėja susivokimas, sugebėjimas apsitarnauti, kitų liudytojų parodymų, kad J. R. keistai pradėjo elgtis prieš 4-6 metus iki mirties: kartais pažindavo žmones, kartais ne, nebe viską prisimindavo, ekspertizės akte nurodytų medicininių kortelių įrašų duomenų matyti, kad J. R. sirgo išemine liga, dėl ko buvo sutrikęs jo mąstymas ir elgesys.

Tačiau apklaustų liudytojų V. M., S. K., L.LG., D. V., V. R. parodymai leidžia daryti tik prielaidą dėl J. R. gebėjimo suformuoti savo valią ir ją išreikšti ginčijamo testamento sudarymo metu. Teismo sprendimas negali būti pagrįstas prielaidomis, o nurodytų liudytojų parodymai nėra pakankami tam, kad padaryti pagrįstą išvadą, jog ginčijamame testamente nėra išreikšta tikroji testatoriaus J. R. valia.

Taigi liudytojų parodymais negalima nustatyti J. R. psichinės būklės (duomenys neskelbtini) testamento surašymo metu, nes ir atlikus J. R. pomirtinę teismo psichiatrinę ekspertizę, nustatyta, kad J. R. (duomenys neskelbtini) testamento surašymo metu nustatomas organinis asmenybės sutrikimas, tačiau jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, tai yra tokią išvadą pateikė teismo ekspertai, turintys specialių medicinos žinių psichiatrijos srityje. Aplinkybių bei duomenų, kurios teiktų pagrindą nesutikti su pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadomis arba jomis pagrįstai suabejoti, byloje nėra.

Byloje surinktų įrodymų viseto duomenimis nėra pagrindo nustatyti, kad J. R. (duomenys neskelbtini) testamento sudarymo metu buvo tokios būsenos, kad nesuvokė savo veiksmų reikšmės ir jų padarinių, tai yra ieškovės nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai nėra pakankami, kad padaryti pagrįstą išvadą dėl ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių egzistavimo, todėl ieškovės V. A. ieškinys atmestinas.

Atmetus ieškovės ieškinį, iš ieškovės valstybės biudžeto naudai priteistinos teismo turėto procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios šioje byloje sudaro 26,50 Lt (LR CPK 79 str., 88 str., 96 str.)

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR CPK 259 , 263 – 268, 270, straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškovės V. A. ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės V. A. 26,50 Lt teismo turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės biudžeto naudai, sumokant šią sumą į valstybės biudžeto surenkamąją sąskaitą Nr.24 7300 0101 1239 4300, esančią Swedbank, AB, banko kodas 73000, (įmokos kodas 5660) ir pateikiant teismui sumokėjimą patvirtinančius dokumentus.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.