Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Miglė Janovičienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Trakai) prokuroro Gedimino Vilučio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs vidurinį išsilavinimą, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas 7 kartus, teistumas išnykęs, asmuo laikomas neteistu,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. D. J., smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui - sugyventinei, o būtent: 2024 m. kovo 1 d. apie 17.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo šeimos gyvenamosios vietoje, individualiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), konflikto, tarp jo ir sugyventinės B. L., kurį sukėlė, metu, tyčia smurtaudamas B. L. atžvilgiu - dešine ranka suspausdamas B. L. dešinį skruostą, po ko iš karto tyčia dešine ranka traukdamas B. L. už plaukų - sukėlė šeimos nariui - sugyventinei B. L. fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

2. D. J. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino. Parodė, kad 2024 m. kovo 1 d. namo grįžo girtas, jo sugyventinė B. L. buvo namuose. Norėjo garsiai paklausyti muzikos, tačiau sugyventinė neleido klausytis, dėl to jis supyko. Atsimena, kad nenorėjo sugyventinės išleisti kažkur eiti, norėjo, greičiausiai, jos telefono, per kurį muzikos klausosi, todėl laikė ją prispaudęs savo ranka, kaip tiksliai tai darė, neatsimena. Kažkuriuo metu lyg ir už plaukų buvo suėmęs. Dėl visų įtarime nurodytų aplinkybių savo kaltę pripažįsta pilnai. Buvo girtas, neįvertino situacijos tinkamai ir sukėlė fizinį skausmą sugyventinei, dėl to labai nuoširdžiai gailisi. Sugyventinės atsiprašė, B. L. jam atleido.

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamojo D. J. prisipažinimo, kaltinamojo kaltė, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje esančiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

3.1. ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji B. L. parodė, kad gyvena jai priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su sugyventiniu D. J. ir trimis jos vaikais, kurių tėvas yra D. J. brolis, kuris yra miręs. Su D. J. gyvena kartu nuo 2018 m., kartu augina vaikus, rūpinasi bendra buitimi. 2024 m. kovo 1 d. apie 16.00 val. grįžo namo po darbo. Apie 17.00 val. namo sugrįžo neblaivus sugyventinis, kuris užsimanė paklausyti garsiai muzikos, ėmė reikalauti, kad ji duotų savo telefoną. Telefono ji nedavė, todėl tarp jų kilo žodinis konfliktas. Konfliktas prasidėjo virtuvėje, iš kur ji nuėjo į miegamąjį. Tęsiantis konfliktui ji norėjo išeiti ir iškviesti policiją, tačiau sugyventinis norėdamas ją sulaikyti, dešinės rankos dilbiu prispaudė jos dešinės pusės veido dalį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, kurį vertina 7 balais iš 10, ji pasilenkė, išsprūdusi norėjo bėgti, bet ją sugriebė už plaukų, tempdamas jos plaukus į save, taip sukeldamas jai fizinį skausmą, kurį vertina 6 balais iš 10. Ištrūkusi išbėgo į lauką ir iškvietė policiją. Greitosios medicinos pagalbos atsisakė, nes jokių sumušimų nebuvo. D. J. jos atsiprašė, ji atleido, jokių pretenzijų neturi, tiki, kad tai nepasikartos, nori, kad grįžtų namo. Civilinio ieškinio nereiškia nei dabar, nei vėliau, nes turtinė žala nepadaryta;

3.2. alkoholio kiekio matuokliu D. J. 2024 m. kovo 1 d. 19.35 val. buvo nustatytas 2,38 promilės neblaivumas.

4. Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu ir už padarytą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, mokytis, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; skirti baudžiamojo poveikio priemonės – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose; taikyti BK 64¹ straipsnį ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, mokytis, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; skirti baudžiamojo poveikio priemones – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Į sumažintą galutinę bausmę įskaityti laiką, išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. kovo 1 d. 17.30 val. iki 2024 m. kovo 2 d. 11.38 val. (1 parą).

5. Kaltinamasis sutinka dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu bei baudžiamojo poveikio priemonėmis.

konst at uoja:

6. byloje sprendžiamas klausimas dėl galimybės užbaigti D. J. baudžiamąjį persekiojimą supaprastinta baudžiamąja procesine forma (įstatyme numatyti procesiniai ypatumai (išimtys), kurie leidžia paspartinti / optimizuoti klasikinę (įprastą) baudžiamojo proceso eigą), t. y. prokurorui siūlant, o įtariamajam (kaltinamajam) neprieštaraujant, be kaltinimo nagrinėjimo teismo posėdyje, priimti nuosprendį – baudžiamąjį įsakymą, kuriuo kaltinamajam pagal BK nustatytą sankciją gali būti paskiriama Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) leistina bausmė (BPK 29 straipsnis, 41 straipsnis, 418 straipsnio 2 dalis).

7. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu atitinka įstatyme numatytus formos bei turinio reikalavimus (BPK 419 straipsnis). Teismas, susipažinęs bei įvertinęs teismui perduotą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, nenustatė aplinkybių, numatytų BPK 420 straipsnio 1 dalies 2-3 punktuose bei 2 dalyje: bylos aplinkybės aiškios (BPK 423 straipsnio 1 dalis), nėra aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas (BPK 424 straipsnio 1 dalis), nukentėjusiųjų, kurie galėtų apskųsti (ar būtų apskundę) prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat nėra. Kaltinamasis neprieštarauja supaprastintam baudžiamajam procesui, kuriuo metu, be kaltinimo nagrinėjimo viešame teismo posėdyje, baudžiamoji byla būtų užbaigiama priimant baudžiamąjį įsakymą.

8. Teismas konstatuoja, jog yra visos procesinės prielaidos surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvų bei teismo išvados

9. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką (tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino) padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 248 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šeimos nariu laikomas asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos. Aptariama BK 140 straipsnio 2 dalis kaltinamajam pagrįstai inkriminuojama už veikos (fizinio skausmo sukėlimas) padarymą sugyventinei, t. y. šeimos nariui B. L..

10. Nustatyta, kad kaltinamojo D. J. 2024 m. kovo 1 d. padaryta neteisėta veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes kaltinamasis smurtaudamas (dešine ranka suspaudė B. L. dešinį skruostą, po ko iš karto tyčia dešine ranka traukė B. L. už plaukų) sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei B. L.. Nurodytas aplinkybes patvirtinta tiek paties kaltinamojo prisipažinimas, tiek nukentėjusiosios parodymai, tiek įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota informacija bei fotolentelėje esančios nuotraukos, tiek kitų objektų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Faktinės aplinkybės aiškios ir neprieštaringos, todėl teismui abejonių nekelia.

11. Teismas konstatuoja, kad D. J. pateiktame kaltinime faktinės aplinkybės pasitvirtino ir prokuroro nurodytų aplinkybių pakanka kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo

12. Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į tai, kad: padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis); D. J. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos padarymo gailisi, kas pripažintina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas); nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, baustas administracine tvarka. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus prokuroro siūlomą bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirtina bausmė sumažintina vienu trečdaliu (aptariamu atveju 1/3 sudaro 4 mėnesius laisvės apribojimo). Tai reiškia, kad kaltinamajam skirtina 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros. Paskyrus laisvės apribojimo bausmę gali būti paskirtos ir papildomos pareigos (BK 48 straipsnio 4-5 dalys). Teismas sprendžia, jog aptariamu atveju tikslinga kartu su laisvės apribojimo bausme skirti papildomų draudimų ir pareigų, t. y. įpareigoti D. J. nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, mokytis; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 5 dalies 4 punktas, 6 dalis); skirti baudžiamojo poveikio priemones – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 1 ir 3 dalys).

13. Bylos duomenimis, kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2024 m. kovo 1 d. 17.30 val. iki 2024 m. kovo 2 d. 11.38 val. Laikytina, jog kaltinamasis laikiname sulaikyme išbuvo 1 (vieną) parą. Prokuroras siūlo į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką.

14. BK 66 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę (analogiška nuostata pakartota ir BPK 140 straipsnio 9 dalyje). BK 66 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal BK 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai arešto parai. Vadovaujantis aptartomis įstatymo nuostatomis į bausmės laiką įskaitytina 1 (viena) kaltinamojo išbūto laikino sulaikymo para.

15. BK 72² straipsnyje nurodyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė prieš savo šeimos narį (sugyventinę), tai teismas privalo įstatymo pagrindu įpareigoti kaltinamąjį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Aptarta įstatymo nuostata BK 72² straipsnis nenumato termino, per kurį turi būti dalyvaujama smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismas, įgyvendindamas BK 72² straipsnio nuostatą, tik nurodo terminą, per kurį įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose turi būti įvykdytas. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aplinkybę, jog nuteistajam skiriama laisvės apribojimo bausmė, taip pat į tai, kad konkreti smurtinį elgesį keičiančios programos trukmė gali svyruoti nuo programos turinio, programos įgyvendinimo metodų (nuotoliniai susitikimai, realūs susitikimai ir pan.) sprendžia, jog nuteistasis aptariamą įpareigojimą turi įvykdyti per 12 mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 72² straipsnis).

16. Teismas sprendžia, jog aptariamu atveju tikslinga paskirti ir baudžiamojo poveikio priemonę - 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją atliekant per 10 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Dėl kardomųjų priemonių likimo

17. Nustatyta, jog kaltinamajam Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus 2024 m. kovo 2 d. nutarimu skirtas rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Prokuroras kardomąją priemonę, skirtą kaltinamajam prašo įsiteisėjus procesiniam sprendimui (baudžiamajam įsakymui) panaikinti.

18. Pagal bendrą taisyklę, nurodytą BPK 139 straipsnio 1 dalyje, paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga. Teismo vertinimu, pripažinus kaltinamąjį kaltu bei paskyrus bausmę, nebeliko faktinio poreikio taikyti šios kardomosios priemonės - rašytinio pasižadėjimo neišvykti. Visgi, teismo vertinimu, kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti - turi pasibaigti tik įsiteisėjus teismo procesiniam sprendimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, mokytis; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose; pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, mokytis; uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsniu, į paskirtą sumažintą galutinę bausmę įskaityti D. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. kovo 1 d. 17.30 val. iki 2024 m. kovo 2 d. 11.38 val. 1 (vieną) parą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 71 straipsniu paskirti D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL, t. y. 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 10 (dešimt) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti D. J., kad įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta per 10 (dešimt) mėnesių į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT14 4040 0636 1000 0390, juridinio asmens kodas 188604955, mokėjimo paskirtyje nurodant vardą, pavardę, asmens kodą (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė vardą, pavardę bei asmens kodą).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 72² straipsniu, D. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 12 (dvylika) mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 4-ojo skyriaus 2024 m. kovo 2 d. nutarimu skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo (baudžiamojo įsakymo) įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.