Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Liudos Uckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramunės Mikonienės, Vido Stankevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens A. O. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei V. R. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir santuokos nutraukimo pasekmių, tretieji asmenys: AB DnB bankas, UAB „Kietaviškių statyba“, A. O., UAB „Soliaris Baltic“, UAB „Swedbank lizingas“, J. F., G. T..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė: 1) nutraukti ieškovo ir atsakovės santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) ieškovui nuosavybės teise priteisti 176 000 Eur vertės žemės sklypą su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini); 3) atsakovei nuosavybės teise priteisti 4 850 Eur vertės sodo sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 3 186 Eur vertės 1/3 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 1 450 Eur vertės transporto priemonę FORD FIESTA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); 4) padalinti šalių prievoles: ieškovui ir atsakovei solidariai palikti 57 924 Eur prievolę AB DNB bankui, pagal 2012 m. balandžio 13 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią įmokas įsipareigoja mokėti ieškovas; ieškovui asmeniškai priteisti sutuoktinių neįvykdytą 74 499,45 Eur prievolę UAB „Kietaviškių statyba” bei ieškovo asmenines prievoles A. O. (31 183,26 Eur), UAB „Soliaris Baltic” (15 716,86 Eur), UAB „Swedbank lizingas” (16 199,88 Eur), J. F. (1 948,02 Eur), G. T. (8 723,36 Eur skolos ir 1 031 Eur vykdymo išlaidų); 5) priteisti atsakovei iš ieškovo 17 306,61 Eur kompensaciją už ieškovui tenkančią didesnės vertės turto dalį; 6) priteisti ieškovui iš atsakovės 16 799,59 Eur kompensaciją už atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą (sodo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini)); 7) atlikti vienarūšių tarpusavio prievolių užskaitymą ir priteisti atsakovei iš ieškovo, likusią 507,02 Eur mokėtiną kompensacijos dalį; 8) po santuokos nutraukimo ieškovui palikti R. pavardę; 9) priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad turi asmeninių įsipareigojimų trečiajam asmeniui A. O. pagal 2013 m. kovo 28 d. išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį 31 183,26 Eur sumai.Atsakovė atsiliepimu nurodė, kad ieškinio reikalavimai yra nepagrįsti, todėl atmestini. Neigė, kad sutuoktinių bendriems poreikiams tenkinti trečiasis asmuo A. O. skolino lėšas. Pažymėjo, kad nėra davusi jokių sutikimų dėl tokių paskolų.Trečiasis asmuo A. O. atsiliepimo nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Širvintų rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Nutraukė ieškovo ir atsakovės, 1982 m. rugpjūčio 21 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje sudarytą santuoką (įrašo Nr. 297), dėl ieškovo kaltės. Po santuokos nutraukimo ieškovui paliko R. pavardę, o atsakovei – R. pavardę. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priteisė 176 000 Eur vertės žemės sklypą su statiniais, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su gyvenamuoju namu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisė 65 700 Eur vertės, 0,0608 ha žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini) (kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su sodo pastatu (kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini); taip pat 3 273,33 Eur vertės, 1/3 žemės sklypo, registro Nr. (duomenys neskelbtini) (kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini); 1 000 Eur vertės transporto priemonę FORD FIESTA, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (identifikavimo numeris (VIN) (duomenys neskelbtini)). Atsakovei asmeninės nuosavybės teise paliko neįrengtą pastogę, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Padalino šalių turimas prievoles: ieškovui ir atsakovei solidariai paliko prievolę kreditoriui AB DNB bankui, pagal 2012 m. balandžio 13 d. kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sutartyje nustatytomis sąlygomis, pagal kurią prievoles mokės ieškovas, o atsakovę paliekama pagal šią sutartį solidaria bendraskole iki visiško prievolės įvykdymo; ieškovui asmeniškai priteisė sutuoktinių neįvykdytą 74 499,45 Eur prievolę UAB „Kietaviškių statyba“, pagal 2013 m. gegužės 8 d. Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini); priteisė ieškovui asmenines prievoles A. O. (31 183,26 Eur), UAB „Soliaris Baltic” (15 716,86 Eur), UAB „Swedbank lizingas” (16 199,88 Eur), J. F. (1 119,44 Eur), G. T. (8 723,36 Eur skolos ir 1 031 Eur vykdymo išlaidų). Valstybei iš ieškovo priteisė 290 Eur žyminį mokestį, o iš atsakovės – 2 469 Eur žyminį mokestį. Valstybei iš atsakovės priteisė 9,11 Eur pašto išlaidų. Atsakovei iš atsakovo priteisė 25,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas padarė išvadą, kad šalių santykiai pašlijo ne dėl atsakovės bet dėl ieškovo kaltės Teismas sutiko su ieškovo reikalavimu, priteisti žemės sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini) ieškovo asmeninėn nuosavybėn, kadangi ieškovas jau yra įsikūręs šiame name. Gyvenamasis namas nepritaikytas gyventi dviem šeimoms. Pažymėjo, kad atsakovė yra įsikūrusi (duomenys neskelbtini), kuris kelis kartus buvo renovuotas, 2008 m. name buvo pakeisti visi baldai, įrengta moderni virtuvė. Taip pat pažymėjo, kad atsakovė nepripažįsta kreditorinių įsipareigojimų UAB „Kietaviškių statyba“, o įsipareigojimą bankui prašo palikti vykdyti ieškovui, tačiau šį turtą prašo dalinti lygiomis dalimis. Nustatė, kad statant gyvenamąjį namą šalys neturėjo santaupų ir gyvenamasis namas buvo statomas iš banko gautų lėšų ir UAB „Kietaviškių statyba“ sąskaita atliktų statybos, įrengimo ir gerbūvio atlikimo darbų.Dėl dalintino sodo sklypo su statiniais, esančiais, (duomenys neskelbtini), teismas nurodė, kad šalių santuokos metu, sutuoktinių bendromis lėšomis, buvo išpirktas žemės sklypas, o namas rekonstruotas kelis kartus, dėl ko šio turto vertė išaugo daugiau nei 8 kartus. Teismas vertino, kad yra pagrindas šį turtą pripažinti abiejų sutuoktinių jungtine nuosavybe, ir jį priteisti atsakovei, kadangi, atsakovė yra įsikūrusi jame, šis turtas ir pirmiau priklausė atsakovei asmeninės nuosavybės teise, tėvų padovanotas, minėtas turtas neapsunkintas prievolėmis ir tokiu būdu šalims priteisus po atskirą turtinį vienetą, tarp šalių nebekils ginčų dėl naudojimosi tvarkos ir disponavimo juo.Teismas nurodė, kad tarp šalių nėra ginčo, jog prievolės A. O. (31 183,26 Eur), UAB „Soliaris Baltic” (15 716,86 Eur), UAB „Swedbank lizingas” (16 199,88 Eur), J. F. (1 948,02 Eur), G. T. (8 723,36 Eur skolos ir 1 031 Eur vykdymo išlaidų) būtų priteistos ieškovui, todėl tenkino šį reikalavimą, sumažindamas ieškovo prievolę J. F. nuo 1 948,02 Eur iki 1 119,44 Eur.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Trečiasis asmuo byloje A. O. (toliau tekste ir apeliantas) apeliaciniu skundu prašo pakeisti iš dalies Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimą toje dalyje, kuria ieškovui kaip asmeninė priteista 31 183,26 Eur prievolė apeliantui ir pripažinti šią prievolę solidaria sutuoktinių prievole, kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą, priteisti solidariai iš abiejų šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad ieškovo vadovaujama įmonė UAB „Sodžiaus būstas“ 2013 metais vykdė statybos rangos darbus Kazokiškių pagrindinėje mokykloje ir kaip generalinis rangovas samdė subrangovą – apelianto vadovaujamą UAB „Tinkasas“. Užsakovė – Elektrėnų savivaldybės administracija vėlavo atsiskaityti su UAB „Sodžiaus būstas“, o pastaroji dėl to vėlavo atsiskaityti su UAB „Tinkasas“, dėl to ieškovas asmeniškai išdavė vekselį kaip atsiskaitymo už atliktus statybos rangos darbus užtikrinimą. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 25 d. nutartyje pažymėjo, kad vekselis buvo išduotas ieškovo valdomos UAB „Sodžiaus būstas prievolių užtikrinimui. Vekselio pasirašymu skolos mokėjimas buvo atidėtas, kas atitiko UAB „Sodžiaus būstas“ interesus.Nurodo, kad santuoką ieškovas ir atsakovė sudarė 1982 m. rugpjūčio 21 d. UAB „Sodžiaus būstas“ buvo įsteigta 2007 metais, tai yra šalims būnant santuokoje, todėl šios įmonės akcijos laikytinos šalių bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nežiūrint, kad ginčijamo sprendimo priėmimo dieną šį įmonė jau buvo išregistruota. Apelianto manymu ieškovas išdavė vekselį šeimos interesais, tai yra siekdamas užtikrinti UAB „Sodžiaus būstas“ interesus ir tuo pačiu siekdamas apsaugoti įmonę nuo teismo proceso ir su tuo susijusių nuostolių, vekseliu buvo pratęstas atsiskaitymo terminas ieškovo įmonei. Ginčo vekselis išduotas 2013 m. kovo 28 d., iki to, kai šalys ėmė gyveni skyriumi. Todėl prievolė apeliantui pripažintina solidaria abiejų šalių prievole.Ieškovas atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.Nurodo, kad nors UAB „Sodžiaus būstas“ akcijos ir priklausė šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise, tačiau šalys kaip UAB „Sodžiaus būstas“ dalyviai CK 2.50 straipsnio 2 dalies pagrindu negali atsakyti už šio juridinio asmens turimas prievoles.Atkreipia dėmesį, kad apeliantas procese tinkamai nedalyvavo ir bylos nagrinėjimo metu neteikė teismui savo nuomonės dėl prievolių paskirstymo bei nepateikė jokių jo argumentus pagrindžiančių įrodymų, dėl to šį aplinkybė atmestina kaip neįrodyta.Pažymi, jog įsiskolinimas pagal 2013 m. kovo 28 d. vekselį iš ieškovo apelianto naudai buvo priteistas asmeniškai, kaip iš fizinio asmens, kuris kaip UAB „Sodžiaus būstas“ vadovas, būdamas nepalankioje situacijoje, priėmė sprendimą išduoti vekselį apeliantui, tokiu būdu bandydamas gelbėti UAB „Sodžiaus būstas“. Atkreipia dėmesį, kad įsiskolinimas nebuvo priteistas iš ieškovo kaip UAB „Sodžiaus būstas” dalyvio, jis buvo priteistas asmeniškai iš ieškovo Atsakovė atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria 31 183,26 Eur dydžio prievolė trečiajam asmeniui A. O. pripažinta ieškovo asmenine.Sutuoktinių civilinė atsakomybė pagal turtines prievoles reglamentuota specialiosiose CK trečiosios knygos trečiojo skirsnio VII skyriaus nuostatose. Remiantis jomis, sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles, kurios gali būti asmeninės arba bendros, o bendros – dalinės arba solidariosios. Šios prievolių rūšys vertintos ir dėl jų pasisakyta kasacinio teismo praktikoje (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; 2013 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2013). Bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurias šie paprastai įgyja veikdami šeimos interesais, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės, bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Kasacinio teismo plenarinės sesijos išaiškinta, kad prievolės kvalifikavimas kaip bendros pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 1–5 punktus savaime nereiškia, jog prievolė yra solidari, kol nėra nustatytas įstatymu ar sutartimi įtvirtintas pagrindas. Sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, taikomos tiek bendrosios (CK 6.6 straipsnis), tiek specialiosios solidariąsias prievoles reglamentuojančios normos (CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Kasacinio teismo spręsta, kad sutuoktinių atsakomybės už prievolių nevykdymą (netinkamą vykdymą) klausimas gali būti sprendžiamas tik nustačius prievolės pobūdį. Kad tai būtų galima konstatuoti, būtina nustatyti prievolės, dėl kurios vyksta ginčas, atsiradimo pagrindą, t. y. teisinius santykius, iš kurių kyla prievolė. Kreditoriaus prievolės atsiradimo pagrindas yra esminis nustatant prievolės subjektus, jos dydį. Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą, galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas sutuoktinis ar abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009; kt.).Byloje, remiantis rašytiniais įrodymais bei šalių paaiškinimais, nustatytos tokios, toliau įvardijamos faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo tarp šalių nėra. Ieškovas 2013 m. kovo 28 d. apeliantui yra išdavęs paprastąjį neprotestuotiną vekselį dėl 107 039,27 Lt skolos besąlyginio sumokėjimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2–2558-465/2016 ieškovo ieškinys, kuriuo jis buvo prašęs minėtą vekselį pripažinti negaliojančiu, atmetė. Sprendimas įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismui 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-592-258/2017 sprendimą palikus nepakeistą. Minėtoje byloje teismai nustatė, kad ieškovo vadovaujama įmonė UAB „Sodžiaus būstas“ 2013 metais vykdė statybos rangos darbus Kazokiškių pagrindinėje mokykloje ir kaip generalinis rangovas samdė subrangovus. 2012 m. rugpjūčio 1 d. ieškovas, atstovaudamas UAB „Sodžiaus būstas“, sudarė subrangos sutartį su UAB „Tinkasas“, kuriam vadovavo apeliantas. Užsakovė – Elektrėnų savivaldybės administracija vėlavo atsiskaityti su bendrove „Sodžiaus būstas“, o pastaroji dėl to vėlavo atsiskaityti su UAB „Tinkasas“, dėl to ieškovas asmeniškai išdavė apeliantui paprastą neprotestuotiną vekselį 107 039,27 Lt sumai kaip atsiskaitymo už atliktus statybos rangos darbus užtikrinimą. Atsakovas prašo prievolę, kylančią iš ieškovo išduoto paprasto neprotestuotino vekselio pripažinti solidaria sutuoktinių prievole. Apeliacinį skundą iš esmės motyvuoja tuo, kad vekselis buvo išduotas UAB „Sodžiaus būstas“, kuri įteigta šalims esant santuokoje prievolei užtikrinti, reiškia šeimos interesais.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovas sutiko su apelianto argumentais, jog likviduota UAB „Sodžiaus būstas“ buvo įregistruota šalių santuokos metu ir todėl formaliai šios bendrovės akcijos jos veiklos vykdymo metu buvo laikomos bendrąją sutuoktinių nuosavybe.Kaip jau minėta bendroms sutuoktinių prievolėms, kurios turi būti vykdomos iš bendro turto pagal CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktą, priskiriamos prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais. Bendras sutuoktinių prievoles reglamentuojančiame CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte išskiriamos dvi prievolių grupės. Pirma, tai prievolės, atsiradusios iš sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų; antra, prievolės, atsiradusios iš sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti šeimos interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).Atsakovė nurodė, kad apie vekselį jai nebuvo žinoma. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė davė sutikimą pasirašyti vekselį arba vėliau jį patvirtino. Nesant kitų duomenų, teismas sprendžia, kad ieškovas vekselį pasirašė savarankiškai, nesant atsakovės sutikimo, veikdamas kaip bendrovės vadovas, bendrovės prievolei užtikrinti.Apeliantas įrodinėja, kad vekselis buvo išduotas šeimos interesais – siekiant apsaugoti UAB „Sodžiaus būstas“ nuo teismo proceso ir su tuo susijusių nuostolių, pratęsti UAB „Sodžiaus būstas“ atsiskaitymo terminą UAB „Tinkasas“.Pažymėtina, jog civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tokio pobūdžio bylose pareiga įrodyti, kad sandoris buvo sudarytas šeimos interesais, tenka šaliai, siekiančiai, kad vieno sutuoktinio prisiimta prievolė būtų pripažinta bendra abiejų sutuoktinių prievole (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2012).Teisėjų kolegija pažymi, kad nors civilinėje byloje nėra ginčo, kad likviduotos UAB „Sodžiaus būstas“ akcijos jos veiklos vykdymo metu turėtų būti laikomos bendrąją sutuoktinių nuosavybe, tačiau sutuoktiniai, kuriems priklausė įmonė, remiantis CK 2.50 straipsniu, neatsako pagal juridinio asmens prievoles. Apeliantas taip pat nepateikė įrodymų, kad atsakovė dalyvautų įmonės veikloje ar iš įmonės šeima gautų pajamų, kurios būtų jos pragyvenimo šaltiniu. Atsižvelgiant į nurodytą, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas neįrodė, kad vekselis buvo išduotas šeimos poreikiams tenkinti.Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai prievolę trečiajam asmeniui A. O. pripažino asmenine ieškovo prievole. Kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl jie atmestini kaip nepagrįsti ir apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.