- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-24
- Bylos Nr.
- 2S-2261-881/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12599-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė
- Pareiškėjas
- M. K.
- Suinteresuotas asmuo
- R. T., S. Š., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, P. V., A. K., uždaroji akcinė bendrovė „2A Invest“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-18382-994/2018 pagal pareiškėjos M. K. skundą dėl antstolio D. Š. veiksmų, suinteresuoti asmenys – R. T., S. Š., Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, P. V., A. K., uždaroji akcinė bendrovė „2A Invest“, antstoliai – I. G., V. M., kuria skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja M. K. pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė įpareigoti antstolį D. Š. spręsti turto pardavimo skolininko nurodytam pirkėjui P. V. akto surašymo klausimą dėl 0,97 ha žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo, prieš tai patikrinus, ar nėra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 602 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų, dėl kurių toks aktas vėliau galėtų būti pripažįstamas negaliojančiu, ir ar pirkėjo nurodytas asmuo atitinka teisės aktuose to turto įgijėjui nustatytus reikalavimus.Pareiškėja nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimu pripažino negaliojančiu 2009 m. rugpjūčio 10 d. antstolio D. Š. turto pardavimo iš varžytinių aktą vykdomojoje byloje Nr. 0178/08/01166 ir taikė restituciją, t. y. priteisė iš trečiojo asmens S. Š. atsakovei M. K. žemės ūkio paskirties 0,97 ha žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini) Vilniaus r. sav., su iki varžytinių buvusiais apsunkinimais. Sprendime teismas nurodė, kad M. K. priklausęs žemės sklypas iš varžytinių buvo parduotas per pigiai. Antstolis D. Š. priėmė patvarkymą skirti naują skolininkei M. K. priklausančio žemės sklypo ekspertizę rinkos vertei nustatyti, o 2017 m. gruodžio 4 d. patvarkymu dėl areštuoto turto įvertinimo nutarė nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, įkainoti nustatant 58 000,00 Eur vertę. 2017 m. gruodžio 22 d. skolininkė pateikė antstoliui prašymą parduoti jai priklausantį žemės sklypą jos pasiūlytam pirkėjui P. V. už 58 000,00 Eur. P. V. tą pačią dieną į antstolio sąskaitą pervedė 58 000,00 Eur sumą. Antstolis nutraukė turto pardavimo iš varžytinių procesą nurodydamas pirkėjui, kad, vadovaudamasis Sprendimų vykdymo instrukcija, per 20 dienų nuo pinigų pervedimo į antstolio sąskaitą išduos pirkėjui P. V. Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą, bei nurodė P. V. iki akto išdavimo dienos pateikti antstoliui pažymą iš Nacionalinės žemės tarnybos, jog pirkėjas, pirkdamas žemės ūkio paskirties žemės sklypą, atitinka tokio turto įgijėjui keliamus reikalavimus. Pirkėjas P. V. minėtą pažymą antstoliui pateikė. 2018 m. sausio 11 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S18-2911 sustabdyti išieškojimą, kol bus priimtas galutinis procesinis sprendimas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal S. Š. teismui pateiktą atskirąjį skundą. 2018 m. kovo 30 d. Lietuvos apeliacinis teismas atmetė S. Š. prašymą dėl proceso atnaujinimo. 2018 m. balandžio 3 d. patvarkymu antstolis atnaujino išieškojimo procesą. Tą pačią dieną, t. y. 2018 m. balandžio 3 d., antstolis priėmė kitą patvarkymą Nr. S18-20269 parduoti žemės sklypą buvusiam pirkėjui S. Š., o ne skolininkės pasiūlytam pirkėjui. Priimdamas 2018 m. balandžio 3 d. patvarkymą Nr. S18-20269 antstolis nurodė, kad buvo gautas S. Š. prašymas parduoti skolininkei priklausantį sklypą už 66 000,00 Eur. 2018 m. balandžio 4 d. antstolis priėmė naują patvarkymą Nr. S18-20595, kuriuo panaikino 2018 m. balandžio 3 d. patvarkymą Nr. S18-20269, kadangi S. Š. atsisakė pirkti skolininkei M. K. priklausantį žemės sklypą už 66 000,00 Eur. 2018 m. balandžio 4 d. antstolis priėmė patvarkymą Nr. S18-20609 parduoti skolininkei priklausantį turtą UAB „2A Invest“. Pareiškėja pažymėjo, kad nors skolininkės pasiūlytas pirkėjas P. V. pervedė 58 000,00 Eur į antstolio nurodytą sąskaitą, tačiau antstolis per dvidešimt dienų pirkėjui P. V. neišdavė Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos akto. Be to, antstolis, pažeisdamas procesinės teisės normas, priėmė patvarkymą parduoti skolininkei priklausantį žemės sklypą kitam, nieko bendro su skolininke neturinčiam pirkėjui UAB „2A Invest“. Anot pareiškėjos, tokie antstolio veiksmai prieštarauja įstatymams ir parodo antstolio šališkumą dėl skolininkei priklausančio turto pardavimo.Antstolis D. Š. 2018 m. balandžio 17 d. patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo ir persiuntė jį nagrinėti teismui.Suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, A. K. ir antstolis I. G. pateikė atsiliepimus, kuriuose išdėstė savo nuomonę dėl pareiškėjos skundo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 1 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.Teismas sutiko su antstolio pozicija, kad turto pardavimo sandorio sudarymo teisiniai padariniai įstatyme siejami ne su turto vertę atitinkančios įmokos sumokėjimu, o su Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos akto surašymu, todėl vien įmokos sumokėjimas nesuteikia potencialiam pirkėjui besąlygiškos teisės reikalauti, kad turtas būtų parduotas jam, inter alia (liet. be kita ko), tais atvejais, kai iki varžytynių pradžios atsiranda galimybė parduoti turtą už didesnę kainą ar atsiranda pagrįstų abejonių parduodamo turto įkainojimo teisingumu. Esant sumokėtai pasiūlyto pirkėjo įmokai, gavęs kito potencialaus pirkėjo geresnį pasiūlymą, antstolis turėtų jam pasiūlyti per operatyvų terminą sumokėti siūlomą kainą į depozitinę sąskaitą, taip užtikrindamas pasiūlymo realumą. Tokiu atveju skolininko sutikimo pakeisti jo siūlomą pirkėją neturi būti reikalaujama, jei naujasis pasiūlymas visais aspektais geriau atitinka vykdymo proceso dalyvių interesus. Teismo vertinimu, skolininko turto pardavimas vykdymo procese už įmanomai didžiausią kainą yra naudingas tiek išieškotojui, tiek skolininkui, kadangi didesne apimtimi bus padengiamos skolininko prievolės, tuo tarpu skolininko turto pardavimas už mažesnę kainą, esant realiai galimybei realizuoti turtą už didžiausią kainą, akivaizdžiai prieštarautų tiek skolininko, tiek ir išieškotojo interesams vykdymo procese. Teismas nurodė neturintis pagrindo abejoti antstolio veiksmų teisėtumu. Naujasis pirkėjas sumokėjo į antstolio depozitinę sąskaitą didesnę kainą už skolininkės parduodamą turtą – 60 000,00 Eur. Todėl pagrindo abejoti pirkėjo realumu antstolis neturėjo. Taigi teismas sprendė, kad antstolio veiksmai parduoti skolininkės turtą už didesnę kainą negali būti vertinami kaip pažeidžiantys skolininkės interesus. Juo labiau kad pati pareiškėja (skolininkė) nenurodo, kokiu būdu jai priklausančio areštuoto turto pardavimas ne pasiūlytam pirkėjui P. V., o didesnę kainą pasiūliusiam ir ją į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėjusiam UAB „2A Invest“ pažeidžia jos interesus (CPK 178 straipsnis). Be to, teismas pažymėjo, kad antstolio veiksmus skundžia ne potencialus pirkėjas P. V., siekęs įsigyti turtą, o pati skolininkė, kuri turto įsigijimo prasme neturi intereso.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėja M. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartį ir patenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas, nurodęs, kad antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą, kažkodėl nenurodė, kad antstolis akivaizdžiai pažeidė CPK 694 straipsnio 1 dalį ir CPK 704 straipsnio 1-3 dalis, parduodamas skolininkei priklausantį turtą ne skolininkės nurodytam, o antstolio pasirinktam pirkėjui.CPK 694 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas, kurio vertė viršija du tūkstančius eurų, realizuojamas parduodant iš varžytynių. Taigi antstolis negali niekaip kitaip parduoti skolininkui priklausančio turto, tik kaip iš varžytynių. Šiuo gi atveju antstolis, pažeisdamas procesinės teisės normas, bando parduoti skolininkei priklausantį turtą, apeidamas turto pardavimo iš varžytynių institutą.Teismas skundžiama nutartimi daro ydingą visą turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui institutą, kadangi po tokios teismo nutarties šio instituto praktiškai neliktų, jis būtų nefunkcionalus, o kreditoriui, antstoliui ar jų artimiesiems atsirastų galimybė įgyti išskirtines sąlygas prieš kitus asmenis, norinčius pirkti skolininko turtą iš varžytynių. Taip būtų iškreiptas ir turto pardavimo iš varžytynių institutas, kadangi sudarytų galimybes antstoliui, turinčiam interesą pigiai įsigyti skolininkams priklausantį turtą, asmeniškai sprendžiant, kam parduoti turtą, piktnaudžiauti savo pareigomis.Pareiškėja pirmą kartą ginčijo parduoto iš varžytynių turto kainą, kai turtas buvo parduotas už 18 079,53 Eur, t. y. tris kartus pigiau, nei parduodamas dabar, nors antstolis, kreditorius ir pirkėjas septynerius metus įrodinėjo, kad iš varžytynių parduoto turto kaina atitinka realią rinkos kainą. Tai rodo, kad jau tada šie asmenys rodė didelį interesą parduodant skolininkei priklausantį turtą. CPK 704 straipsnyje nustatyta tvarka turtas parduodamas skolininko pasiūlytam pirkėjui. Kitų asmenų veiksmų, dėl kurių antstolis galėtų nutraukti turto pardavimą iš varžytynių ir be varžytynių parduoti skolininkui priklausantį turtą kitiems asmenims, teisės normos nereglamentuoja, nes tai prieštarautų imperatyvioms teisės normoms.Suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Apeliantės atstovas elgiasi nesąžiningai, selektyviai cituodamas CPK 694 straipsnį. CPK 704 straipsnyje ir yra nustatytas vienas iš būdų, kaip gali būti realizuotas skolininkui priklausantis turtas.Apeliantė klaidingai identifikuoja ginčo teisinį santykį. Apeliantė neginčijo turto realizavimo CPK 704 straipsnio nustatyta tvarka, o ginčijo antstolio sprendimą realizuojamo turto pirkėju pripažinti asmenį, į antstolio sąskaitą įmokėjusį didesnę sumą už realizuojamą skolininkės turtą negu betarpiškai skolininkės pasiūlytas asmuo, kuris į antstolio sąskaitą įmokėjo mažesnę sumą.Apeliantė netinkamai traktuoja CPK 704 straipsnio 2 ir 3 dalis jų imperatyvumo prasme. Nei CPK 704 straipsnio 2 dalyje, nei kitose CPK normose nereguliuojama situacija, kaip antstolis turėtų pasielgti, jeigu prieš paskelbiant varžytynes keletas pretendentų įsigyti turtą, į kurį nukreiptas išieškojimas, perveda atitinkamas sumas į antstolio depozitinę sąskaitą. Esant įstatymiškai nesureguliuotam teisiniam santykiui, turėtų būti taikomi civilinės teisės teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai.Antstolio veiksmus skundžia ne asmuo, siekęs įsigyti skolininkės turtą, o pati skolininkė, kuri turto įsigijimo prasme neturi intereso. Skolininkės, jeigu ji elgtųsi sąžiningai, interesas turėtų būti turtą parduoti už kuo didesnę kainą, nes tai didesne apimtimi tenkintų kreditorių reikalavimus.Apeliantės teiginiai leidžia daryti prielaidą, kad pačios apeliantės pasiūlytas potencialus pirkėjas kažkaip susijęs su apeliante.
Antstolis D. Š. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Antstolis vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-469/2015, todėl gavęs pasiūlymą pirkti skolininkei priklausantį turtą už didesnę kainą, negu už parduodamą turtą įmokėjo skolininkės atstovo pasiūlytas pirkėjas, įsitikino gauto naujojo pirkėjo pasiūlymo realumu, suteikė protingą terminą piniginėms lėšoms įmokėti, ir pirkėjas nedelsdamas įmokėjo visą sumą į antstolio depozitinę sąskaitą. Taigi gautas pasiūlymas buvo realus.Nors apeliantė ne vieną kartą nurodo, kad antstolis per dvidešimt dienų neišdavė jos pasiūlytam pirkėjui P. V. Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyto akto, tačiau apeliantės atstovas bei jo pasiūlytas pirkėjas buvo informuotas patvarkymais apie vykdomosios bylos sustabdymą ir atnaujinimą vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-398-236/2018, kuria teismas nusprendė iš dalies patenkinti pareiškėjo S. Š. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. 2018 m. balandžio 3 d. antstolis gavo Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartį, kuria buvo priimtas galutinis procesinis sprendimas dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-732-781/2014, todėl nedelsdamas, tą pačią dieną, atnaujino vykdomąją bylą ir tą pačią dieną gavo pasiūlymą pirkti areštuotą apeliantei priklausantį turtą už didesnę kainą.Skolininko pasiūlytas pirkėjas neturi pareigos pasiūlyti už perkamą turtą tik antstolio patvarkymu nustatytos turto vertės; nei antstolio procesiniuose dokumentuose, nei šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nėra draudžiama skolininkui pasiūlyti pirkėją, kuris sutiktų įsigyti turtą už didesnę kainą, nei antstolio nustatyta areštuoto turto vertė, priešingai, skolininkas turėtų būti suinteresuotas parduoti jam priklausantį turtą už kuo didesnę kainą. Akivaizdu, kad apeliantės pasiūlytas pirkėjas nenorėjo mokėti už turtą didesnės kainos, nes didesnės kainos pasiūlymo nepateikė, antstolio veiksmų, kuriais turtas parduotas kitam pirkėjui, neskundė.
Suinteresuotas asmuo R. T. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Suinteresuoto asmens nuomone, apeliantės skunde nurodyti argumentai nemotyvuoti bei nepagrįsti, prieštarauja vienas kitam, neatitinka tikrovės, be to, apeliantė netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, nukrypo nuo teismų suformuotos praktikos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas apeliantės skundas dėl antstolio veiksmų – turto pardavimo ne apeliantės CPK 704 straipsnio nustatyta tvarka pasiūlytam pirkėjui.Turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui yra vienas iš CPK nustatytų priverstinio turto realizavimo būdų. CPK 704 straipsnyje nustatyta skolininko teisė surasti iš varžytynių parduodamo turto pirkėją, kurią jis gali realizuoti, jeigu iki varžytynių paskelbimo į antstolio depozitinę sąskaitą sumokama ne mažesnė pinigų suma kaip turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė arba mažesnė suma, pakankama įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms padengti, – tokiu atveju turto pardavimas iš varžytynių nevykdomas, turtas parduodamas skolininko pasiūlytam pirkėjui surašant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą.Įstatyme tiesiogiai nereglamentuota nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija, kaip turi elgtis antstolis, kai skolininko pasiūlytam pirkėjui įmokėjus varžytynėse parduotino turto kainą į antstolio depozitinę sąskaitą, iki turto pardavimo akto surašymo atsiranda potencialus turto pirkėjas, už parduodamą turtą siūlantis didesnę kainą. Tačiau šį klausimą savo praktikoje yra sprendęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinis teismas išaiškino, kad, esant sumokėtai pasiūlyto pirkėjo įmokai, gavęs kito potencialaus pirkėjo geresnį pasiūlymą, antstolis turėtų jam pasiūlyti per operatyvų terminą sumokėti siūlomą kainą į depozitinę sąskaitą, taip užtikrindamas pasiūlymo realumą. Tokiu atveju skolininko sutikimo pakeisti jo siūlomą pirkėją neturi būti reikalaujama, jei naujasis pasiūlymas visais aspektais geriau atitinka vykdymo proceso dalyvių interesus. Antstolis apie naują pasiūlymą juos ir pirmąjį potencialų pirkėją turėtų informuoti. <...> Priešingi antstolio veiksmai: turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui, neišnaudojus galimybės jį parduoti už reikšmingai didesnę kainą, pažeidžia <...> įstatymu įtvirtintas jo pareigas bei vykdymo proceso principus, todėl neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-469/2015).Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad iki turto pardavimo apeliantės pasiūlytam pirkėjui akto surašymo antstolis gavo UAB „2A Invest“ pasiūlymą įsigyti turtą už didesnę kainą, nei pasiūlė pradinis pirkėjas. 2018 m. balandžio 4 d. patvarkymu Nr. S18-20609 antstolis pasiūlė naujam pirkėjui įmokėti pasiūlytą kainą į antstolio depozitinę sąskaitą ir informavo šalis bei pirmąjį pirkėją, kad naujajam pirkėjui nustatytu terminu įmokėjus pasiūlytą kainą į antstolio depozitinę sąskaitą, skolininkės pasiūlyto pirkėjo įmokėta pinigų suma nedelsiant bus jam grąžinta, o neįmokėjus – turtas pardavimo aktas bus surašomas ir turtas parduotas pirmajam pirkėjui P. V.. Antstolio nustatytu terminu UAB „2A Invest“ įmokėjo pasiūlytą kainą į antstolio depozitinę sąskaitą, o šalys jokių argumentų, dėl kurių šis vėlesnis pasiūlymas, palyginti su pirmuoju, galėtų būti laikomas bloginančiu turto pardavimo sąlygas, nei antstoliui, nei teismui nenurodė. Priešingai, kaip matyti iš apeliantės atskirojo skundo, apeliantė ir toliau palaiko poziciją, kad turtas turėtų būti parduotas jos pasiūlytam pirkėjui, nors, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, jokiais argumentais nepagrindžia, kaip turto pardavimas didesnę kainą pasiūliusiam pirkėjui pažeidžia jos interesus. Taigi, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad antstolio veiksmai nagrinėjamoje situacijoje visiškai atitiko minėtus kasacinio teismo išaiškinimus, todėl, remiantis jais, negali būti laikomi neteisėti.Apeliantės atskirajame skunde pateikta CPK normų interpretacija neatitinka nagrinėjamu klausimu formuojamos kasacinio teismo praktikos, todėl atmetama kaip teisiškai nepagrįsta.Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas apeliantės skundo dėl antstolio veiksmų, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Pagrindų, nustatytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.