Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

teikiančios išvadą institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šakių rajone atstovei Aistei Ambrazaitienei,

nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui R. G., jos atstovei advokatei Deimantei Drąsutavičienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. S. pareiškimą suinteresuotiems asmenims B. S., R. G., J. D. dėl juridinę reikšmę turinčio tėvystės fakto nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šakių rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja D. S. (toliau – pareiškėja) pareiškimu, Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose gautu 2023 m. vasario 23 d., dokumento registracijos (duomenys neskelbtini), prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), yra biologinis M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas.

Pareiškėjos atstovas advokatas Sigitas Balaišis teismo posėdyje pareiškėjos pareiškime nurodytas aplinkybes patvirtino, papildomai nurodydamas, jog atlikta ekspertizė vienareikšmiškai patvirtina mirusiojo tėvystės faktą, todėl atsisako savo prašymo apklausti liudytojus ir prašo pareiškimą tenkinti visa apimtimi.

Institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šakių rajone (toliau – institucija) (duomenys neskelbtini) išvadoje civilinėje byloje (duomenys neskelbtini), Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose gautoje 2023 m. balandžio 6 d., dokumento registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), teigiama, kad Socialinės paramos informacinės sistemos duomenimis (toliau - SPIS), nuo (duomenys neskelbtini) šeimai taikomas atvejo vadybos procesas, šeimoje registruoti pranešimai dėl galimų vaiko teisių pažeidimų: 2022 m. lapkričio 27 d. (namai nešildomi, nes sugedusi šildymo sistema, vaiko motinos D. S. tėvas T. S. namus šildė „lietlempe“), atlikus veiksmus, nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, šeimoje, kurioje gyvena kūdikis, dažnai kyla konfliktai tarp vaiko motinos ir jos tėvo, ginčo dėl vaiko nėra, šeimoje nesilankyta, šeimai taikomas atvejo vadybos procesas ir motina su nepilnamečiu vaiku gauna socialines paslaugas, vaiko nuomonė dėl amžiaus neteiktina. 2023 m. balandžio 3 d. institucijos specialistas bendravo su pareiškėja, kuri pasakojo, kad jos draugas sirgo vėžiu ir mirė, kai ji antrą mėnesį laukėsi, galimas vaiko tėvas nespėjo parašyti sutikimo, kad jis tikrai yra vaiko tėvas, galimas vaiko tėvas turi dvi dukras, tačiau viena gyvena (duomenys neskelbtini), kita (duomenys neskelbtini) ir DNR tyrimo neprašo, nes žino, jog dukra iš (duomenys neskelbtini) negrįš, o į kitą dukrą, kuri gyvena (duomenys neskelbtini), kreipėsi jos advokatas, tačiau sutikimo iš jos dar negavo, dukra turi abejonių, ar sutikti atlikti DNR tyrimą, nurodė, kad tarp jos ir galimo vaiko tėvo kitų biologinių vaikų niekada nebuvo konflikto ir kodėl kiti vaikai geranoriškai nesutinka atlikti tyrimo, moteris teigė nežinanti, pasakojo, jog su sūnumi jau mėnesis laiko gyvena (duomenys neskelbtini), kartais atvažiuoja jos motina, kartu praleidžia laiką, motina taip pat padeda buityje, vaikas sveikas ir jokių sveikatos problemų šiuo metu neturi, lankosi D. Z. ambulatorijoje, vaikas paskiepytas pagal skiepų kalendorių, moteris gauna išmoką iš Sodros ir vaiko pinigus, per mėnesį jos pajamos yra apie 400 Eur. Institucijos nurodytais 2023 m. kovo 22 d. Šakių socialinių paslaugų centro duomenimis, (duomenys neskelbtini) pareiškėjai pradėtas atvejo vadybos procesas, moteris augina sūnų M. S., vaikui tėvystė nenustatyta, (duomenys neskelbtini) organizuoto atvejo vadybos posėdžio metu priimtas sprendimas nedelsiant tą pačią darbo dieną organizuoti intensyvią krizių įveikimo paslaugą, D. S. kartu su sūnumi apgyvendinta mišrių socialinių paslaugų centre viešojoje įstaigoje (toliau – VšĮ) „Vilties žiedas“, moters prašymu, nes gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) nebuvo tinkamų sąlygų gyventi su sūnumi dėl neveikiančios šildymo sistemos bei nuolatinių konfliktų su alkoholį vartojančiu jos tėvu bei pablogėjusios emocinės būklės, VšĮ „Vilties žiedas“ moteris gyveno iki (duomenys neskelbtini), nes pareiškė norą grįžti į tėvų namus, esančius (duomenys neskelbtini), motyvuodama, kad šildymo sistema sutvarkyta, o gyvenimas institucijoje jai kelią dar didesnį stresą, moteriai grįžus gyventi į tėvų namus, pradėtos teikti socialinio darbuotojo paslaugos 1 kartą per savaitę ir individualios priežiūros darbuotojo paslaugos 2 kartus per savaitę po 3 valandas, su socialiniu darbuotoju ji bendravo ir iš dalies bendradarbiavo, tačiau sudarytas pagalbos planas nebuvo įgyvendinamas, moteris nebuvo linkusi bendradarbiauti su individualios priežiūros darbuotoju, nesuprato pagalbos reikalingumo. Atsižvelgiant į tai, kad tarp D. S. ir jos tėvo kyla dažni konfliktai dėl tėvo alkoholio vartojimo bei pablogėjusios moters emocinės būklės, kuri galimai galėjo daryti neigiamą įtaką vaiko priežiūrai, motinai su sūnumi (duomenys neskelbtini) buvo pradėta teikti intensyvi krizių įveikimo pagalbos paslauga socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje Šakių socialinių paslaugų centro krizių centre, (duomenys neskelbtini) vykusiame atvejo vadybos posėdyje buvo priimtas sprendimas nutraukti intensyvią krizių įveikimo pagalbos paslaugą socialinę priežiūrą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje Šakių socialinių paslaugų centro krizių centre, nes motina bendradarbiavo su pagalbą teikiančiais specialistais, priėmė teigiamus sprendimus, siekė pagalbos plane numatytų tikslų įgyvendinimo. Institucijos nurodymu išvadoje, pareiškėja su sūnumi gyvena nuomojamoje sodyboje už priežiūrą adresu (duomenys neskelbtini), šeimai teikiama socialinės priežiūros šeimoms paslauga, pareiškėja bendradarbiauja su socialiniu darbuotoju, stengiasi vykdyti pagalbos plane numatytus tikslus ir uždavinius, lankė psichologo konsultacijas, kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl galimų išmokų ir Europos socialinio fondo maisto produktų paramos, taip pat kreipėsi dėl nemokamos teisinės pagalbos, dėl tėvystės nustatymo, (duomenys neskelbtini) vyko į Šakių rajono savivaldybę dėl turto ir pajamų deklaravimo bei prašymo pateikimo, kad būtų įtraukta į socialinio būsto eilę, pareiškėja geba tinkamai prižiūrėti sūnų ir užtikrina jo poreikius. Institucijos tvirtinimu išvadoje, pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas ir tai neprieštarauja geriausiems vaiko interesams.

Suinteresuotas asmuo J. D. elektroniniu paštu siųstu pranešimu apie nedalyvavimą teismo posėdyje, Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmuose gautu 2023 m. balandžio 20 d., dokumento registracijos (duomenys neskelbtini), teigė, kad teisme dalyvauti negali, nes gyvena (duomenys neskelbtini), dėl M. S. tėvystės nieko pasakyti negali, tik gali patvirtinti, kad „tėtė prieš mirtį yra pasakęs, kad D. laukiasi, daugiau jis nieko nepasakė“.

Suinteresuoti asmenys B. S., R. G., J. D. į teismo posėdį neatvyko, teisme gauti J. D. (duomenys neskelbtini) ir R. G. atstovės advokatės Deimantės Drąsutavičienės (duomenys neskelbtini) prašymai nagrinėti bylą joms nedalyvaujant. Suinteresuotam asmeniui B. S. teismo procesiniai dokumentai bei teismo šaukimas įteikti asmeniškai, jos nedalyvavimo teismo posėdyje priežastys teismui nežinomos, tačiau B. S. apie teismo posėdį informuota tinkamai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byla nagrinėjama teismo posėdyje šiems suinteresuotiems asmenims į teismo posėdį neatvykus ir jame nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Tėvystės nustatymas vaikui sukuria ne tik turtines, bet ir neturtines teises, t. y., giminystę. Būtent giminystės santykio pagrindu atsiranda kitos teisės, pvz., turtinė teisė paveldėti po tėvo mirties likusio turto dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis byloje 3K-3-275/2009). Tais atvejais, kai spėjamas vaiko tėvas yra miręs, byla dėl tėvystės nustatymo yra nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytas bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimo taisykles, nepriklausomai nuo to, ar nagrinėjimo metu kyla ginčas dėl teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis byloje 3K-3-374/2008).

Pareiškėjos pateiktas Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų (duomenys neskelbtini) vaiko gimimo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), Šakių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), motina yra D. S., gimusi (duomenys neskelbtini), t. y. pareiškėja, grafoje „Duomenys apie tėvą“ tėvo duomenys neįrašyti. Byloje nustatyta, kad M. S., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), ((duomenys neskelbtini) medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas santuokoje su suinteresuotu asmeniu B. S., gimusia (duomenys neskelbtini), turi 2 vaikus, šioje byloje suinteresuotais asmenimis dalyvaujančias R. G. ir J. D..

Pareiškėja tam, kad jos sūnus įgytų teises ir pareigas pagal esamą giminystės ryšį prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. S. biologinis tėvas yra M. S.. Šį juridinę reikšmę turintį faktą pareiškėja, pateikdama pareiškimą, įrodinėjo CPK numatytomis įrodinėjimo priemonėmis.

Suinteresuotiems asmenims B. S., R. G. ir J. D. esant tinkamai informuotiems apie teismo procesą dėl tėvystės nustatymo, nepateikus atsiliepimų į pareiškėjos pareiškimą ir teismui bylą nagrinėjus jiems nedalyvaujant, pareiškėjai palaikant pareiškimą teisme ir siekiant tėvystės fakto pagrįstumą įrodyti DNR ekspertize, o nesant galimybės ją atlikti, liudytojų parodymais, teismas, siekdamas užtikrinti sprendimo pagrįstumą, gavęs informacijos iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų filialo Onkologinės ligoninės (2023 m. rugsėjo 21 d., dokumento registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) apie Pataloginės anatomijos klinikoje saugomus mirusiojo paciento M. S. mėginius (duomenys neskelbtini), pasiūlė atlikti DNR ekspertizę. Byloje dalyvaujantiems asmenims neprieštaraujant, pareiškėjai 2023 m. rugsėjo 26 d. prašant paskirti DNR ekspertizę biologinei tėvystei patvirtinti, (duomenys neskelbtini) teismo nutartimi civilinėje byloje paskirta DNR ekspertizė, ekspertams pateiktas klausimas, ar M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) yra M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, ekspertizę pavedant atlikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Serologijos ir DNR laboratorijai (CPK 376 straipsnio 1, 2 dalys, 443 straipsnio 8 dalis).

Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo, dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis byloje 3K-3-279/2011). Pagrindine įrodinėjimo priemone tėvystės nustatymo bylose laikoma DNR ekspertizės išvada, kuri yra tiesioginis tėvystės įrodymas, o kitos įrodinėjimo priemonės reikšmingos tiek, kiek jos gali padėti susiformuoti teismo vidinį įsitikinimą dėl asmens buvimo vaiko tėvu. Netiesioginių įrodymų visuma taip pat gali sukelti teismo abejonę dėl DNR ekspertizės išvados patikimumo, ir tokiu atveju atsiranda pagrindas svarstyti dėl tolesnių mokslinių įrodymų rinkimo, kurie galėtų patvirtinti arba paneigti pirminės DNR ekspertizės išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. lapkričio 8 d .nutarties byloje 3K-3-558/2013). Nustatant tėvystę pagrindinis kriterijus yra biologinė tiesa, kuri grindžiama moksliniais įrodymais, ir tik šalims atsisakius ekspertizės pagrindas tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai. Teisinė tėvystė, t. y. kai vaiko gimimo įraše atitinkamas asmuo įrašomas kaip vaiko tėvas, paprastai visada atsiranda esant ketinimui ir (ar) genetiniam ryšiui, pavyzdžiui, vien ketinimo gali pakakti, jei tai santuokinės tėvystės prezumpcija ar tėvystės pripažinimas pareiškimu, lygiai kaip vien genetinio ryšio gali pakakti siekiant nustatyti tėvystę teismo sprendimu, jei vaikas neturi kito teisinio tėvo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. rugsėjo 29 d nutarties byloje e3K-3-387-916/2020 19, 20 punktai).

2023 m. gruodžio 29 d. teisme buvo gautas (dokumento registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos teismo medicinos ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad M. S. yra vaiko M. S. biologinis tėvas su 99,9999999667899 % tikimybe. Byloje nėra jokių kitų duomenų ir nebuvo ginčo dalykas, kad M. S. tėvu galėtų būti kitas asmuo. Taigi, remiantis šiuo ekspertizės aktu ir nesant jokių, net menkiausių duomenų, leidžiančių manyti, kad M. S. biologinis tėvas gali būti kitas asmuo, DNR tyrimas atliktas naudojant vaiko tėvo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų filialo Onkologinės ligoninės Pataloginės anatomijos klinikoje saugomus mirusiojo paciento M. S. mėginius (duomenys neskelbtini) (M. S. miręs, kūnas kremuotas), todėl pareiškimas tenkinamas.

Be to, tėvystės fakto egzistavimą patvirtina ir netiesioginiai įrodymai – pareiškėjos paaiškinimai, su pareiškimu teiktos fotonuotraukos, kuriose kartu pozuoja M. S. ir pareiškėja D. S., suinteresuoto asmens J. D. elektroniniame laiške nurodytos aplinkybės.

Atsižvelgus į tai, kas aukščiau išdėstyta, vadovaujantis tuo, kad pagrindas tėvystei nustatyti visų pirmiausia yra moksliniai įrodymai, kurie pripažįstami turinčiais padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011), teismas sprendžia, kad pareiškėjos pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (giminystės santykių) nustatymo yra pagrįstas ir tenkintinas, bei nustatytina, kad miręs M. S. yra M. S. tėvas, o M. S. yra jo sūnus (CPK 178, 185 straipsniai). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas M. S. turtinių ir neturtinių teisinių santykių nustatymo tikslu.

Pareiškėjai 2022 m. lapkričio 15 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) suteikta antrinė teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų teisinės pagalbos išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidos padengtinos iš valstybės lėšų. CPK 443 straipsnio 6 dalis numato, jog dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. CPK 93 straipsnio 4 dalis numato, jog teismas, paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, turi atsižvelgti į tai, ar byloje dalyvaujančių asmenų procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Teismo vertinimu, nors suinteresuotieji asmenys ir buvo pasyvūs proceso dalyviai, tačiau negalima konstatuoti, kad jų interesai buvo priešingi, todėl bylinėjimosi išlaidos iš jų nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263–270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjos D. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (tėvystės) nustatymo tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini) yra M. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o M. S. yra M. S. biologinis sūnus.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas M. S. turtinių ir neturtinių teisinių santykių nustatymo tikslu.

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną jo patvirtintą kopiją išsiųsti Vaiko gimimą įregistravusiam Šakių rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmus.