Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs V. R. iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso (toliau - ATPK) 41⁴ str. 3 d., 173¹ str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-02-17 d.14.10 val. atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), operatyvų patikrinimą nustatyta, kad 2016-01-18 išrašytame kasos išlaidų orderyje Nr. 16/01/12, 2016-01-22 išrašytame kasos išlaidų orderyje Nr. 16/01/15, 2015-10-15 išrašytame kasos išlaidų orderyje Nr. 15/10/176 nustatytas datų taisymas. Tuo bendrovės vadovas V. R. pažeidė 2001-11-06 LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 18 str. 1 p., 2 p. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 11 p. reikalavimus, nes kasos išlaidų orderiuose negali būti jokių trynimų, braukimų arba taisymų ir įvykdė ATPK 173¹ str. 3 d. numatytą administracinės teisės pažeidimą.

Teismo posėdyje V. R. kaltę pripažino iš dalies. Jie neneigė, kad įvykdė ATPK 173¹ str. 3 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą (buhalterinės ūkinių operacijų apskaitos taisyklių pažeidimas). Jo nuomone, pildant orderius buvo padarytos rašybos klaidos, kurias reikėjo pataisyti. V. R. nesutiko su teikiamais kaltinimais, kad patikrinimo metu buvo nustatyti darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimai. V. R. nepripažino, kad bendrovėje dirbusiems taksi vairuotojams K. B. bei M. K. dalis išmokėto darbo užmokesčio nebuvo įtraukta į bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus.

Apklausta teisme liudytoja, mokesčių inspekcijos darbuotoja A. M. paaiškino, kad 2016-02-17 kartu su kolege nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofisą ir atliko operatyvinį patikrinimą. Prieš tai mokesčių inspekcija telefonu gavo anoniminį pranešimą, kad bendrovės darbuotojams išmokomi buhalterinėje apskaitoje nenurodyti pinigai. Nuvykus į ofisą prie vieno iš kabinetų ji pastebėjo besiburiuojančius asmenis. Su kolege pateko į kabinetą, ten buvęs bendrovės administracijos darbuotojas, atsisakė atidaryti stalo stalčius. Jis pasakė, jog bendrovės darbuotojai koridoriuje susirinko dėl numatyto gamybinio pasitarimo. Operatyvaus patikrinimo metu nepavyko užfiksuoti, kad bendrovėje dirbantiems vairuotojams mokamas buhalterinėje apskaitoje nenurodytas atlyginimas.

Apklausta teisme liudytoja, mokesčių inspekcijos darbuotoja D. V. patvirtino, kad gavus anoniminį pranešimą atliko patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuvykus į bendrovės ofisą nebuvo nustatytas faktas, jog darbuotojams išmokami buhalterinėje apskaitoje nenurodyti pinigai. Bendrovės administracijai buvo paliktas nurodymas valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti tam tikrus dokumentus. Buvo nuspręsta į mokesčių inspekciją iškviesti anksčiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusius darbuotojus. Buvo iškviesta apie 15 anksčiau bendrovėje dirbusių vairuotojų, tačiau didžioji dalis gautų paaiškinimų buvo neišsamūs. Atvykę į mokesčių inspekciją anksčiau bendrovėje dirbę vairuotojai M. K. ir K. B. nurodė, kad dalis jiems išmokėto darbo užmokesčio buvo neįtraukta į buhalterinę apskaitą. Atsižvelgus į minėtų asmenų paaiškinimus ir jų nurodytas pinigų sumas, V. R. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.

Apklaustas teisme liudytojas K. B. paaiškino, kad nuo 2015-05-05 iki 2016-01-06 dirbo taksi vairuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“ Iš darbo išėjo savo noru. Tai padaryti buvo priverstas, nes nesutarė su bendrovės administracija. Dirbant bendrovėje, kiekvieną mėnesį gaudavo 87 eurų avansą. Šie pinigai būdavo pervedamas į banke esančią jo sąskaitą. Kita gaunamo užmokesčio dalis būdavo išmokama grynais pinigais bendrovės ofise, (duomenys neskelbtini). Tuos pinigus mokėdavo V. R. arba V. R.. Grynais pinigais (vokelyje) išmokama pinigų suma keisdavosi. Ji priklausydavo nuo išdirbto darbo laiko ir surinktų pinigų. Išmokant pinigus būdavo išrašomas kasos pajamų orderis, kurį jis pasirašydavo. Nebedirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“, jam paskambino iš valstybinės mokesčių inspekcijos, paprašė atvykti ir duoti paaiškinimus apie bendrovėje jam išmokėto darbo užmokesčio tvarką bei jo dydį. Nuvykęs į mokesčių inspekciją pateikė paaiškinimą, kuriame užfiksuotos faktinės aplinkybės yra teisingos ir teismas gali jomis vadovautis. Teikdamas mokesčių inspekcijai paaiškinimą, K. B. nurodė, kad 2015 metų spalio mėnesio atlyginimą bendrovė jam išmokėjo gruodžio mėnesį ir tai buvo apie 270 eurų. Už 2015 metų gruodį su juo atsiskaitė 2016 metų sausio mėnesį. Išmokėjo apie 260 eurų.

Apklaustas teisme liudytojas M. K. paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)dirbo nuo 2015-05-04 iki 2016-02-01. Dirbant bendrovėje kiekvieną mėnesį į banke esančią jo sąskaitą būdavo pervedami 87 eurai (avansas). Kita dalis atlyginimo buvo išmokama grynais pinigais bendrovės ofise. Išmokamos pinigų dydis keisdavosi. Tai priklausydavo nuo surinktų iš klientų pinigų ir išdirbtų pamainų skaičiaus. Iš pradžių grynus pinigus jam išmokėdavo vyr. vairuotojas. Už gautus pinigus pasirašyti nereikėdavo. Po kurio bendrovėje dirbusiame vairuotojams grynus pinigus (atlyginimą), bendrovės ofise ėmė mokėti V. R.. Gavus pinigus reikėdavo pasirašyti algalapį. Prasidėjus nesutarimams su V. R., jis iš bendrovės išėjo. Liudytojas neprisiminė, kad už neatvykimą į darbą jam bendrovės administracija būtų paskyrusi drausmines nuobaudas.

V. R. kaltę įvykdžius ATPK 41⁴ str. 3 d. numatytą administracinio teisės pažeidimą valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnai įrodinėjo į mokesčių inspekciją iškviestų anksčiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbusių vairuotojų liudytojų M. K. bei K. B. paaiškinimais. Šių paaiškinimų pagrindu buvo surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma ir administracinio teisės pažeidimo protokolas.

V. R. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole pažymėta, kad 2016-02-17 d.14.10 val. atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), operatyvų patikrinimą buvo nustatyta, kad įmonėje, kurios direktorius yra V. R., dviem darbuotojams, laikotarpiu nuo 2015 metų lapkričio mėnesio iki 2016 metų sausio mėnesio, tyčia apskaičiuota ir grynaisiais išmokėta 549 eurų darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinės apskaitos dokumentus. K. B. išmokėta 2015 metų gruodžio mėnesį 73 eurai, 2016 metų sausio mėnesį 108 eurai. Iš viso 181 eurai. M. K. išmokėta 2015 metais lapkričio mėnesį 194 eurai, 2015 metų gruodžio mėnesį 106 eurai. 2016 metų sausio mėnesį 68 eurai. Iš viso išmokėti 368 eurai. Pinigų išdavimą šiems darbuotojams atliko bendrovės direktorius V. R.. Bendrovės direktorius V. R. būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, padarė darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą. Šiais veiksmais jis pažeidė 2001-11-06 LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 4 p. ir 7 p. reikalavimus.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka daryti išvadoms apie asmens kaltumą ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, todėl ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent kaltinimą pateikusiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Vilniaus apygardos teismo 2014-02-14 Nutartis byloje Nr. ATP-208-166/2014).

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad V. R. inkriminuotas ATPK 41⁴ str. 3 d numatytas pažeidimas nebuvo nustatytas 2016-04-06 d. 8.00 VMI darbuotojoms D. V. bei A. M. atlikus operatyvinį patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ofise.

2016-02-17 VMI darbuotojų surašytoje faktų fiksavimo pažymoje nenurodyta, kad bendrovės ofise buvo surastos į buhalterinę apskaitą neįtrauktos piniginės lėšos. Pažymoje neužfiksuota, kad bendrovės darbuotojams buvo mokamas į buhalterinę apskaitą neįtrauktas atlyginimas. Byloje yra duomenys, kad operatyvinį patikrinimą atlikusios VMI darbuotojos bendrovės administracijos atstovui įteikė mokesčių administracijos nurodymą dėl tam tikrų dokumentų pateikimo ir išvyko. VMI darbuotoja D. V. teisme patvirtino į VMI buvo kviečiami UAB „Passenger Ground Services“ dirbę darbuotojai. Buvo klausinėjama apie jiems mokėtą darbo užmokestį. VMI darbuotojos pripažino, kad daugumos pagal iškvietimą atėjusių asmenų paaiškinimai buvo neišsamūs. Tik bendrovėje anksčiau vairuotojais dirbę K. B. ir M. K. davė paaiškinimus, apie jiems išmokėtas pinigų sumas.

Pagal teismų formuojamą praktiką, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, kuriose reiškiamas kaltinimas padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d. numatytą teisės pažeidimą (darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinę apskaitą išmokėjimas), šis pažeidimas turi būti įrodinėjamas tiesioginiais įrodymais, o kaltinimo liudytojų parodymai turėtų būti patvirtinami kitais objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-11-13 nutartis administracinėje byloje N143-614/2008; 2007-12-29 nutartis administracinėje byloje N10-2044/2007; 2007-08-16 nutartis administracinėje byloje N5-1428/2007), Vilnaius apygardos teismo nutartis (ATP-599-365/2016). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad vien bendrovės buhalterinės apskaitos neatitikimas asmens paaiškinimui negali būti pagrindas kvalifikuoti veiką pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41⁴ str. 3 d. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-1449/2010). ATP-599-365/2016

Liudytojas V. K. paaiškinime nurodė, kad jo gaunamas darbo užmokestis buvo nuo 480 iki 500 eurų. Pagal antsolio vykdomąjį raštą iš jo atlyginimo buvo išsieškoma apie 130 eurų. Todėl grynais pinigais gaudavo apie 260 eurų. Pinigus bendrovės ofise išmokėdavo vyriausias vairuotojas, o vėliau V. R.. Atvykęs į teismo posėdį liudytojas nurodė, kad grynais pinigais jam buvo šųmokama labai skirtingai, nuo 160 iki 230 eurų.

Liudytojas K. B. paaiškinime nurodė, kad 2015 metų gruodį jam buvo sumokėta apie 270 eurų, 2016 metų sausį apie 260 eurų. Duodamas parodymus teisme nurodė, kad grynais išmokama pinigų suma keisdavosi ir priklausydavo nuo surinktų pinigų kiekio ir išdirbtų vandų (pamainų) skaičiaus.

Teismui nebuvo pateikta objektyvių ir nešališkų duomenų, apie tai, kad V. R. vadovaujamoje bendrovėje buvo mokamas į buhalterinę apskaitą neįtrauktas atlyginimas ten dirbusiems taksi vairuotojams, tarp kurių buvo V. K. bei K. B.. Atsižvelgus į teismų praktiką tokios kategorijos administracinio teisės pažeidimų bylose, teismas daro išvadą, kad šių asmenų parodymų nepakanka, kad būtų galima konstatuoti, jog V. R. įvykdė ATPK 41⁴ str. 3 d numatytą pažeidimą. Vertinant liudytojų V. K. ir K. B. parodymų nešališkumą ir objektyvumą, teismas atkreipia dėmesį, kad šie liudytojai pripažino, kad konfliktavo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracija. Liudytojas V. K. teisme nurodė, kad tarp jo ir bendrovės vadovo V. R. buvo susiklostę priešiški santykiai. V. R. atstovas teismui pateikė rašytinius duomenys, kad bendrovės administracija liudytojui V. K. ne kartą taikė drausmines nuobaudas. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad liudytojų V. K. ir K. B. parodymai apie jiems išmokėtas pinigų sumas, jų dydžius bei mokėjimo tvarką gali būti subjektyvūs ir sąlygoti jų konfliktou su UAB „(duomenys neskelbtini)“ administracija bei jos vadovu V. R.. Atvykusi į teismo posėdį VMI darbuotoja, liudytoja D. V., pripažino, kad V. R. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė V. K. ir K. B. išmokėtas ir bendrovės buhalterinėje apskaitoje neapskaitytas pinigų sumas, įvertinusi šių asmenų paaiškinimuose nurodytas pinigų sumas, atskaitos tašku paėmusi mažiausią šių asmenų nurodytą pinigų sumą. Liudytoja pripažino, kad nesidomėjo, kokios pinigų sumos pagal vykdomąjį raštą buvo nuskaitomos nuo V. K. atlyginimo. Liudytoja apsiribojo jo paaiškinimu, kad tai buvo apie 130 eurų. VMI darbuotoja, liudytoja D. V. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvus patikrinimas įvyko 2016-04-06 d. 8.00 val. Jo metu buvo nustatyti ir protokole pažymėti bendrovės direktoriaus V. R. įvykdyti pažeidimai. Tačiau teismui išreikalavus faktų fiksavimo pažymą, nustatyta, kad patikrinimas įvyko ne 2016-04-06 d. 8.00 val. o 2016-02-17 14.10 val. 8.00 val. ir jo metu nebuvo užfiksuoti duomenys, kad V. R. veiksmuose yra pažeidimo, numatyto ATPK 41⁴ str. 3 d., sudėtis. 2016-04-06 VMI darbuotoja D. V. surašė tik operatyvaus patikrinimo pažymą, kurioje nurodė liudytojų K. B. ir V. K. nurodytus duomenis bei surastus taisytus ir bendrovės direktoriaus V. R. pasirašytus kasos išlaidų orderius. Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad byloje nesurinkta pakankamai objektyvių ir nešališkų įrodymų, leidžiančių padaryti kategorišką išvadą, kad V. R. įvykdė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41⁴ str. 3 d., todėl jo atžvilgiu pradėta administracinė teisena nutrauktina.

V. R. pripažino, kad įvykdė ATPK 173¹ str. 3 d. numatytą pažeidimą. Be jo prisipažinimo minėtas pažeidimas įrodytas byloje esančia rašytine medžiaga: operatyvaus patikrinimo pažyma, kurioje nurodoma, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-10-15, 2016-01-18, 2016-01-22 išrašytuose kasos išlaidų orderiuose Nr. 16/01/12, Nr. 16/01/15, Nr. 2015-10-15, kuriuos pasirašė bendrovės vadovas V. R., matyti datų ištaisymas. Šiais veiksmais bendrovės vadovas V. R. pažeidė LR buhalterinės apskaitos įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimo nuostatas. V. R. įvykdytas pažeidimas buvo kvalifikuotas pagal ATPK 173¹ str. 3 d. (tokie pat veiksmai, padaryti asmens, bausto administracine nuobauda už šio straipsnio pirmoje ar antroje dalyje numatytus pažeidimus). Byloje yra duomenys, kad 2015-12-22 d, V. R. pripažintas kaltu pagal ATPK 173¹ str. 1 d ir nubaustas 14 eurų pinigine bauda. Teismas nenustatė V. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tai, kad jis pripažino įvykdęs ATPK 173¹ str. 3 d. teismas pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog V. R. skirtina bauda, ATPK 173¹ str. 3 d. sankcijos ribose.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Pripažinti V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 173¹ straipsnio 3 dalį, ir nubausti 145 Eur (vieno šimto keturiasdešimt penkių eurų) bauda.

V. R. atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1 d. , nutraukti.

Pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti unikalų mokėjimo kodą ROIK Nr. 16056699016 ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.