- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-29
- Bylos Nr.
- e2S-983-560/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26623-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Pareiškėjas
- G. R.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. R. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis R. V., S. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė: 1) įpareigoti antstolį R. V. grąžinti G. R. visas 2024 m. gruodžio 9 d. neteisėtai areštuotas G. R. priklausančias lėšas, darbo užmokestį, socialinio draudimo išmokas, ligos, nedarbingumo ir kitokias pašalpas, stipendijas ir pensijas; 2) įpareigoti antstolį R. V. iš naujo įvertinti G. R. butą (duomenys neskelbtini), pasitelkiant nekilnojamojo turto vertintoją.
2. Nurodė, kad išieškotoja S. B. kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su ieškiniu G. R. ir prašė priteisti iš jo 117 000 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. S. B. reikalavimų įvykdymui užtikrinti teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones - areštavo G. R. nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir (ar) kilnojamąjį turtą pareikšto ieškinio – 117 000 Eur apimtyje, esantį pas atsakovą ir (ar) trečiuosius asmenis, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštavo atsakovo turimas turtines teises ir (ar) pinigines lėšas, esančias atsakovo banko ir (ar) kitų kredito įstaigų (įskaitant elektroninių pinigų įstaigų) sąskaitose ir (ar) pas trečiuosius asmenis, išskyrus atsakovui mokamas išmokas, kurios kilę iš darbo teisinių santykių, socialinio draudimo išmokas, ligos, nedarbingumo ir kitokias pašalpas, stipendiją, pensiją bei 117 000 Eur ieškinio sumos sumokėjimą S. B. pagal šį ieškinį, uždraudžiant atsakovui areštuotą turtą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti naudotis kitiems asmenims, nustatyti servitutus ar kitaip apsunkinti šio turto teisinę padėtį.
3. Antstolis neorganizavo G. R. banko sąskaitos arešto teisėtu būdu pagal teismo nutartį, kad neareštuotų G. R. lėšų, kurias teismas nutartimi jam leido laisvai naudotis - darbo užmokesčio, socialinio draudimo išmokų, ligos, nedarbingumo ir kitokių pašalpų. Antstolis areštavo skolininko G. R. nekilnojamąjį daiktą - 31,5 kv. m ploto vieno kambario butą adresu (duomenys neskelbtini), įvertinęs vidutinėmis rinkos kainomis (52 700 Eur). Toks antstolio vertinimas prieštarauja Sprendimų vykdymo instrukcijos 9 punkto nuostatai, kad turto vertei nustatyti kaip ekspertas kviečiamas turto vertintojas, atitinkantis Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatytus reikalavimus. Jeigu antstolis būtų įvertinęs butą realia rinkos kaina, tai butas būtų vidutiniškai įvertintas 22 625,00 Eur didesne kaina.
4. Antstolis 2024 m. gruodžio 16 d. patvarkymu skundą tenkino iš dalies: patikslino Turto aprašą, nustatant neišieškomą 2 363,84 Eur lėšų sumą (darbo užmokestis pervestas 11-12 mėn.), kuri per vieną kalendorinį mėnesį iki 2024 m. gruodžio 31 d. gali būti panaudota operacijoms atlikti; skolininko skundą dalyje dėl įpareigojimo antstolį R. V. iš naujo įvertinti butą (duomenys neskelbtini), pasitelkiant nekilnojamojo turto vertintoją, atmetė, skundą perdavė nagrinėti teismui.
5. Nurodė, kad G. R. buvo informuotas, kad esant reikalui, būtina antstoliui pateikti finansinius/buhalterinius dokumentus, kad antstolis galėtų nustatyti/pakoreguoti konkrečią nenurašomą lėšų sumą, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota operacijoms atlikti. Skolininkas ignoruoja įstatymų nustatytą tvarką, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, teikdamas skundus, skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti (teikti 6 skundai), o skolininkas nesikreipia į antstolį su prašymais, raštais, pagal kuriuos antstolis galėtų spręsti dėl laisvai disponuojamos sumos padidinimo/mažinimo ir būtų priėmęs procesinį dokumentą, kuris prieštarautų teismo nutarčiai.
6. Antstolis nesutiko su skolininko skundo reikalavimu, kad antstolis iš naujo įvertintų nekilnojamąjį turtą, pasitelkiant nekilnojamojo turto vertintoją, nes Turto aprašas surašytas 2024 m. gegužės 7 d., o skundas pateiktas 2024 m. gruodžio 8 d., daugiau kaip po 7 mėnesių. Turto vertė nustatyta dar 2024 m. gegužės 7 d., todėl bet kokie terminai (3 darbo dienų) prieštaravimams pateikti ar skundui pateikti (paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo tos dienos, kurią skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo) yra praleisti. Paaiškino, kad antstolis, areštuodamas skolininko nekilnojamąjį turtą, rėmėsi VĮ Registrų centras nurodomomis nekilnojamojo turto vertėmis, kurios laikomos teisingomis, kol nėra nuginčytos įstatymo nustatyta tvarka, todėl skolininko subjektyvi nuomonė apie kitokią areštuoto nekilnojamojo turto vertę, nėra pagrindas nesiremti viešų registrų duomenimis, kurie preziumuojami kaip teisingi ir išsamūs.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. sausio 17 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.
8. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kokia suma ir kada iš pareiškėjo sąskaitos buvo neteisėtai nurašyta. Antstolis 2024 m. gruodžio 16 d. patvarkymu patikslino turto aprašą, nustatant neišieškomą 2 363,84 Eur lėšų sumą (darbo užmokestis pervestas 11-12 mėn.), kuri per vieną kalendorinį mėnesį iki 2024 m. gruodžio 31 d. gali būti panaudota operacijoms atlikti. Teismas skundo dalį dėl įpareigojimo antstolį grąžinti G. R. visas 2024 m. gruodžio 9 d. datai neteisėtai areštuotas lėšas, darbo užmokestį, socialinio draudimo išmokas, ligos, nedarbingumo ir kitokias pašalpas, stipendijas ir pensijas atmetė kaip nepagrįstą. Antstolis nurodė, kad 52 700 Eur nekilnojamojo turto vertė nustatyta remiantis VĮ „Registrų centras“ nurodomomis nekilnojamojo turto vertėmis, kurios laikomos teisingomis, kol nėra nuginčytos įstatymo nustatyta tvarka. Vykdomojoje byloje esantis Utenos apylinkės teismo 2022 m. spalio 12 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2YT-6092-277/2022 patvirtina, kad pareiškėjas sutiko su tuo, kad 2022 metais buto, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė buvo 69 000 Eur. Pareiškėjas kartu su skundu dėl antstolio veiksmų nepateikė įrodymų, kad nuo 2022 metų spalio mėnesio buto būklė būtų pagerinta, priešingai, vykdomojoje byloje esantys 2024 m. liepos 2 d. aktas Nr. S-24-128-14521 bei 2022 d. rugsėjo 3 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis patvirtina, kad butas daugiau nei du metus yra nuomojamas, o tai reiškia, kad buto vertė mažėja, nes didėja jo nusidėvėjimas.
9. Turto arešto aktas, kuriame nustatyta turto rinkos vertė, sudarytas 2024 m. gegužės 7 d., skolininkui išsiųstas 2024 m. gegužės 8 d., o įteiktas 2024 m. gegužės 15 d. Skolininkas antstoliui 2024 m. gegužės 23 d. pateikė informaciją apie jo turimą turtą, tačiau šiame rašte prieštaravimai dėl nustatytos turto vertės nebuvo suformuluoti. Pareiškėjo prašymas, kuriame išdėstyti prieštaravimai dėl nustatytos turto vertės, pateiktas praleidus CPK 681 straipsnio 3 dalyje nustatyta terminą. Pareiškėjas skundą dėl antstolio nustatytos areštuoto turto vertės pateikė ženkliai praleidęs CPK 512 straipsniuose nustatytus terminus. Pareiškėjas nepateikė ir įrodymų, kurie sudarytų pagrindą išvadai, kad po 2024 m. gegužės 7 d. nustatytos turto vertės, įkainoto turto – buto, esančio (duomenys neskelbtini), pasikeitė, todėl nėra pagrindo įpareigoti antstolį perkainoti areštuotą nekilnojamąjį turtą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Pareiškėjas G. R. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2025 m. sausio 17 d. nutarties dalį, kuria teismas atsisakė įpareigoti antstolį R. V. iš naujo įvertinti G. R. butą pasitelkiant nekilnojamojo turto vertintoją ir išspręsti klausimą iš esmės – įpareigoti antstolį iš naujo įvertinti G. R. butą pasitelkiant nekilnojamojo turto vertintoją.
11. Nurodė, kad antstolis sudarė ne turto arešto aktą, o turto aprašą. Teismas nenustatė aplinkybės, kad antstolis R. V. turėjo vadovautis CPK 147 straipsnio 6 dalies nuostatomis. Antstolis R. V. pirminį areštuoto turto, šiuo atveju vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), duomenų patikslinimą turėjo atlikti per keturiolika dienų nuo nutarties priėmimo vykdyti. Teismas nekritiškai vertino aplinkybę, kad antstolis R. V. vadovavosi paminėto atsakovo buto vidutine rinkos verte, kuri sudarė 52 700 Eur sumą, akivaizdžiausiai nustatytą taikant vidutinės rinkos vertės nustatymo metodą. Tuo metu, kai laikotarpyje nuo 2022 m. spalio 12 d. iki 2024 m. gegužės 7 d. šio buto rinkos vertė augo, teismas nepagrįstai ir neprotingai aiškino, kad jis nusidėvėjo.
Atsiliepimas
12. Suinteresuotas asmuo antstolis R. V. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti.
13. Nurodė, kad pareiškėjas skunde cituoja teisės aktų straipsnius ar punktus, kurie visiškai nėra susiję su skundžiamu dalyku. 2024 m. gegužės 7 d. turto aprašu buvo areštuotas skolininkui priklausantis turtas, t. y. butas, (duomenys neskelbtini). Pagal CPK 681 str. 3 d. proceso šalys turi teisę per tris darbo dienas pareikšti motyvuotus prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo. Jokie prieštaravimai ar siūlymai nebuvo šalių teikiami. Antstolis savo veikloje remiasi registruose išviešinta informacija, kuri laikoma teisinga, kol nėra nuginčyta įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie ginčo objekto - buto kitokia vertę. Apskundimo terminai yra praleisti, skundas teikiamas po 7 mėnesių nuo aprašo sudarymo. Atskirasis skundas vertinamas kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. Apeliantas atskiruoju skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria teismas atsisakė įpareigoti antstolį R. V. iš naujo įvertinti G. R. butą pasitelkiant nekilnojamojo turto vertintoją ir išspręsti klausimą iš esmės – įpareigoti antstolį iš naujo įvertinti G. R. butą pasitelkiant nekilnojamojo turto vertintoją.
16. Antstolis, atlikdamas jam įstatymo priskirtas funkcijas vykdymo procese, turi vadovautis bendraisiais teisiniais interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Įstatymas nustato pareigą vykdymo procese antstoliui veikti aktyviai – antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad priverstinio vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires (lot. už įgalinimų ribų) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Todėl vykdymo procese privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai.
17. Vykdomosios bylos duomenys patvirtina, kad antstolis 2024 m. gegužės 7 d. sudarė turto aprašą, kuriuo nustatė pareiškėjui priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini)vertę – 52 700 Eur. CPK 681 straipsnis 1 dalis numato, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Vykdymo proceso metu įkainoto turto vertei pasikeitus, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainojamas laikantis šiame straipsnyje nustatytos tvarkos Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą (CPK 681 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Šiuo atveju pareiškėjas prieštaravimus dėl antstolio nustatytos nekilnojamojo turto vertės turėjo teisę pareikšti per 3 dienas darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą, tačiau to nepadarė. CPK 512 straipsnyje numatyta, kad skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Šiuo atveju pareiškėjas skundą dėl antstolio veiksmų pateikė 2024 m. gruodžio 8 d., tai yra praėjus daugiau kaip septyniems mėnesiams nuo antstolio atlikto nekilnojamojo turto įkainojimo, kas reiškia, jog yra suėjęs naikinamasis 90 dienų terminas ir toks terminas negali būti atnaujintas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje dalyje pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmetė pagrįstai.
18. Pareiškėjui išaiškintina, kad pareiškėjas manantis, kad turto vertė yra nustatyta neteisingai, turi teisę prašyti antstolio atlikti ekspertizę turto vertei nustatyti. CPK 682 straipsnio 3 dalis numato, kad skolininkas ar išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos turto vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą. Jeigu skolininkas ar išieškotojas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, tačiau už ekspertizės atlikimą būtinų sumų nesumoka ir nėra pagrindo jo nuo šių sumų sumokėjimo atleisti, antstolis savo iniciatyva gali skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Šiuo atveju už ekspertizės atlikimą sumokama iš antstolio sąskaitos. Ekspertizės atlikimo išlaidos išieškomos iš skolininko CPK 611 straipsnyje nustatyta tvarka. Šioje dalyje numatytu atveju antstolio patvarkymas atsisakyti skirti ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui.
19. Vadovaudamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjo G. R. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.