Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Baudžiamoji bylos Nr. 1A-125-348/2013

Teisėja Vaidutė Stangvilienė Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00254-2011-4

2013 m. vasario 22 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Valdo Vitunsko ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Jurgitai Barauskaitei, dalyvaujant prokurorui Edgarui Burzdžiui, nuteistajam V. M., jo gynėjui advokatui Vytautui Gineikai, nukentėjusiajam K. S., jo atstovei advokatei Linai Gervelienei, civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui J. A., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą nukentėjusiojo civilinio ieškovo K. S. apeliacinį skundą dėl 2012 m. spalio 19 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 137 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams trims mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant šiuo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista nukentėjusiajam K. S. 167,90 Lt turtinės žalos. Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo atmestas.

Iš V. M. priteista nukentėjusiajam K. S. 1300 Lt už advokato teisinę pagalbą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. nuteistas už tai, kad 2011-03-06 apie 04.30 val. (duomenys neskelbtini) naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“ dirbdamas apsaugos darbuotoju ir užtikrindamas viešąją tvarką, iš klubo vedė prilaikydamas už pečių nukentėjusįjį K. S., kurį būdamas neatsargus pirmojo aukšto fojė paleido iš rankų bei kliudė koja, ko pasekoje neišlaikęs pusiausvyros nukentėjusysis griuvo aukštielninkas ir galvos pakaušiu trenkėsi į grindis, taip patirdamas poodinę hematomą pakaušio srityje, vidutinio sunkumo formos trauminę galvos smegenų ligą, kaukolės pamato kaulų lūžimą kairės pusės vidurinės daubos srityje (kairio smilinkaulio piramidės lūžimas), galvos smegenų sumušimą dešinio galvos smegenų pusrutulio kaktinės skilties srityje, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų minkštaisiais dangalais dešinio galvos smegenų pusrutulio srityje bei dėl kaukolės pamato kaulų (kairio smilkinkaulio piramidės) lūžimo patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Skundo autoriaus teigimu, teismas neatsižvelgė į jo pasveikimo galimybes, nenagrinėjo kilusių pasekmių jo ateities požiūriu, nevertino, kaip sužalojimai turi ir turės įtakos jo mokymuisi bei būsimam profesiniam gyvenimui. Nekyla abejonių, kad pasekmės (klausos ir atminties sutrikimas, skonio nejautimas, kvapų neužuodimas, galvos nuolatinis svaigimas, fizinio ir protinio krūvio netoleravimas, padidėjęs nervingumas ir kt.) yra ilgalaikės ir sunkiai pašalinamos. Dėl to, pirmos instancijos teismas nepagrįstai sumenkino nusikalstamos veikos sukeltus padarinius, todėl nepagrįstai atmetė jo ieškinį dalyje dėl neturtinės 25 000 Lt žalos atlyginimo. Pagal teismų praktiką sunkių sveikatos sužalojimų bylose teismai nukentėjusiesiems priteisia nuo 30 000 iki 60 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis K. S., jo atstovė advokatė L. Gervelienė prašė nukentėjusiojo K. S. skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais bei priteisti 500 litų už atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

Prokuroras prašė nukentėjusios K. S. skundo dalį dėl veikos perkvalifikavimo atmesti, o civilinio ieškinio išsprendimo klausimą paliko spręsti teismui.

Nuteistasis V. M. ir jo gynėjas advokatas V. Gineika prašė atmesti nukentėjusiojo K. S. apeliacinį skundą.

Civilinio atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas J. A. nuomonės neturėjo.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo civilinio ieškovo K. S. apeliacinis skundas atmetamas.

Apylinkės teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, pagrįstai kvalifikavo V. M. nusikalstamą veiką pagal LR BK 137 str. 1 d., paskyrė bausmę nepažeisdamas LR BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų.

Liudytojas O. M. parodė, kad jis kartu su K. S. išeidinėjo iš klubo, abu leidosi laiptais, tačiau K. S. atsiliko, po to apsisuko ir grįžo atgal. Apačioje jo laukiant, pamatė kaip apsaugos darbuotojas vedė K. S. prilaikydamas iš už nugaros už pečių. Po to paėmęs už pečių kilstelėjo į viršų ir atlikęs kažkokį judesį koja, paleido nukentėjusįjį, nuo ko pastarasis nukrito aukštielninkas ir galva atsitrenkė į grindis. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone šie liudytojo parodymai neleidžia daryti išvados, jog kaltinamasis V. M. tyčia sudavė koja nukentėjusiajam K. S. per kojas. Byloje nustatytos aplinkybė patvirtina, kad kaltinamajam V. M. nebuvo jokios priežasties vartot fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. Kolegijos nuomone, V. M. vesdamas nukentėjusįjį K. S. prilaikydamas iš už nugaros už pečių, galėjo savo koja kontaktuoti su nukentėjusiojo kojomis, tačiau tai neleidžia daryti išvados, jog kaltinamasis tiesiogine ar netiesiogine tyčia būtų siekęs sužaloti nukentėjusįjį. Kaip matyti iš teismo medicinos specialisto išvados K. S. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl poodinės hematomos pakaušio srityje, vidutinio sunkumo formos trauminės galvos smegenų ligos, kaukolės pamato kaulų lūžimo kairės pusės vidurinės daubos srityje (kairio smilkinkaulio piramidės lūžimas), galvos smegenų sumušimo dešinio galvos smegenų pusrutulio kaktinės skilties srityje, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais dešinio galvos smegenų pusrutulio. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje, galimai pakaušio kaire puse kontaktuojant su kietu, kontakto vietoje neribotu žalojančiu paviršiuje ir galėjo būti padarytas griūnant ūgiu ir galva atsitrenkiant į kietą plokščią žalojantį paviršių. Sunkus sveikatos sužalojimas galėjo būti padarytas tiek nukentėjusiajam griūvant pačiam, tiek griūnant pašalinės jėgos poveikyje. Šioje išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiajam sužalota galva vieno trauminio poveikio pasekoje pakaušiu atsitrenkiant į kietą plokščia žalojantį paviršių. Šie įrodymai leidžia teigti, kad K. S. buvo sunkiai sužalotas ne nuo V. M. smūgio, bet dėl to, kad būdamas neblaivus, neišlaikęs pusiausvyros po V. M. kliudymo koja, griuvo aukštielninkas ir galvos pakaušiu trenkėsi į grindis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodė, kad pagal buvusią įvykio situaciją V. M. privalėjo ir galėjo numatyti, tačiau nenumatė, jog dėl jo veikos nukentėjusysis būdamas neblaivus gali sunkiai susižaloti. Atsiradusių pasekmių atžvilgiu V. M. veiksmai buvo neatsargūs, pasireiškę nusikalstamu nerūpestingumu. Kaip nurodyta LR BK 16 str. 3 d., nusikaltimas yra padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti LR BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nuteistojo veiką kvalifikuodamas pagal LR BK 137 str. 1 d., kuris numato atsakomybę už sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo.

Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, nustatydamas bylos aplinkybes, rėmėsi patikimais ir leistinais įrodymais, kruopščiai juos įvertino. Išvados dėl V. M. kaltumo padarius LR BK 137 str. 1 d. numatytą nusikaltimą išsamiai motyvuotos. Pagrindo abejoti teismo nustatytoms bylos aplinkybėms ir įrodymų įvertinimu, teisėjų kolegija nenustatė.

LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d. 2 p. įpareigoja teismą savo išvadas grįsti tais įrodymais, kurie įvertinti vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Ši įstatymo norma nustato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apeliacinės instancijos teismas nemato teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmos instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. V. M. kaltė pagrįstai grindžiama teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais, baudžiamojo proceso įstatymų nustatyta tvarka. Jų patikimumas LR BPK numatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. Apylinkės teismas, nuosprendį grindė ne spėliojimais ir prielaidomis ar prieštaringais parodymais, kaip kad teigiama skunde, o teisme ištirtais įrodymais, kuriais nėra objektyvaus pagrindo abejoti.

Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas neteisingai nustatė neturtinės žalos dydį. Kolegija neturi pagrindo abejoti, kad nukentėjusysis K. S. dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo patyrė didelį fizinį skausmą. Akivaizdu, kad sveikatos sutrikdymas K. S. sukėlė ne tik fizinį skausmą, bet ir dvasinį sukrėtimą, daugybę nepatogumų.

LR CK 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. O minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pažymima, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y., į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Reikalaudamas atlyginti neturtinę žalą, asmuo neturi turėti tikslo praturtėti iš to ar gauti finansinę naudą, todėl piniginės kompensacijos dydis neturtinei žalai atlyginti turi būti adekvatus iškilusioms pasekmėms, padarytoms nusikalstama veika.

Kartu pažymima ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus.

Nagrinėjamu atvejus nustatyta, nukentėjusiajam K. S. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, dėl patirtų sužalojimų ji patyrė didelį stresą, dvasinius išgyvenimus, pablogėjo fizinė sveikata, kai kuriuos neigiamus padarinius jaučia iki šiol. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis V. M. ir civilinis atsakovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrai atlyginio 15000 Lt neturtinės žalos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo, kaltinamasis nesiekė tyčia sužaloti nukentėjusįjį K. S.. Apeliacinės instancijos teismo nuomone nagrinėjamu atveju negalima neatsižvelgti ir į pateis nukentėjusiojo veiksmus, t.y. jog jis buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pakankamai įsigilino į faktines bylos aplinkybes, atsižvelgė į LR BK 137 straipsnio 1 dalies nuostatomis saugomų vertybių svarbą, (tarp jų ir teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose), teisingai suprato įtvirtintus įstatyme t.y. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, neturtinės žalos įvertinimo bei atlyginimo kriterijus ir juos tinkamai pritaikė.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiojo K. S. atstovė advokatė L. Gervelienė pateikė pinigų priėmimo kvitą 500 Lt sumai ir prašė priteisti nukentėjusiajam K. S. už advokatės atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Pagal LR BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovui, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kolegija pažymi, kad šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-351/2009).

Atsižvelgiant į tai, kad prokuroras ir pats nuteistasis V. M. apeliacine tvarka apylinkės teismo nuosprendžio neskundė ir procesas įvyko pagal nukentėjusiojo K. S. apeliacinį skundą, kuris iš esmės atmetamas kaip nepagrįstas, išlaidos advokato paslaugoms, suteiktoms už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutarė:

nukentėjusiojo civilinio ieškovo K. S. apeliacinį skundą atmesti.