Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaidutė Stangvilienė, sekretoriaujant Danguolei Sabaitienei, ir Loretai Janušauskienei, dalyvaujant prokurorui E. B., gynėjai V. S., nukentėjusiajam K. S. ir jo atstovei advokatei L. G., civilinio atsakovo UAB „Tigro šuolis“ atstovams A. P., J. A. ir advokatui E. P. S., teismo medicinos ekspertui S. J. viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 135 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-03-06 apie 04.30 val. Alytuje, Pramonės g. 1 naktiniame klube „Voro fortas“ V. M., dirbdamas apsaugos darbuotoju ir užtikrindamas viešąją tvarką, iš klubo vedė prilaikydamas už pečių nukentėjusįjį K. S., kurį būdamas neatsargus pirmojo aukšto fojė paleido iš rankų bei kliudė koja, ko pasekoje neišlaikęs pusiausvyros nukentėjusysis griuvo aukštielninkas ir galvos pakaušiu trenkėsi į grindis, taip patirdamas poodinę hematomą pakaušio srityje, vidutinio sunkumo formos trauminę galvos smegenų ligą, kaukolės pamato kaulų lūžimą kairės pusės vidurinės daubos srityje (kairio smilinkaulio piramidės lūžimas), galvos smegenų sumušimą dešinio galvos smegenų pusrutulio kaktinės skilties srityje, kraujo išsiliejimą po galvos smegenų minkštaisiais dangalais dešinio galvos smegenų pusrutulio srityje bei dėl kaukolės pamato kaulų (kairio smilkinkaulio piramidės) lūžimo patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. M. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad dirbantis (duomenys neskelbtini). Pagal bendrovės sudarytą darbo grafiką dirba savaitgaliais įvairiuose objektuose. Pagrindinė funkcija – palaikyti viešąją tvarką renginių metu, baruose ir klubuose. Įvykio laiku dirbo Alytuje abi savaitgalio naktis nuo vakaro 22 val. iki ryto 5 val. Incidentas su nukentėjusiuoju įvyko antrąją naktį (iš šeštadienio į sekmadienį). Į klubo darbo pabaigą buvo likę apie 20 jaunuolių. Grupėlė jų leidosi laiptais. Nukentėjusysis lipo paskutinis ir įtartinai nuo draugų atsiliko, kažko stabtelėjo aikštelėje, muistėsi. Priėjęs jaunuoliui liepęs lipti žemyn, suėmęs už pečių ir prilaikydamas nuvedė į pirmo aukšto fojė. Ten dairėsi jo draugų, kad galėtų perduoti jiems vedamą jaunuolį. Vedamas nukentėjusysis nesipriešino, elgėsi ramiai. Jį paleidus iš rankų, pastarasis griuvo aukštielninkas ant grindų. Kadangi niekas šiuo jaunuoliu nesirūpino, todėl jį pakėlė ir išvedė į lauką, kur laukė draugai, liepė jiems paimti striukę. Neprisipažįstantis, kad neblaivų jaunuolį pakėlė ir specialiai trenkė savo koja per jo kojas. Tam nebuvo jokios priežasties. Galėjo netyčia kliudyti vedamo jaunuolio kojas, nes jį vedė laikydamas rankomis iš nugaros pusės. Jaunuolis griuvo, nes buvo stipriai neblaivus ir neišlaikė pusiausvyros, kai jį paleido ir neprilaikė. Išvedus nukentėjusįjį į lauką jam negrasino, nes tam nebuvo jokio pagrindo ir priežasties. Stipriai neblaivių jaunuolių, kuriuos reikia išvesti iš barų, būna beveik kiekvieną vakarą, todėl nukentėjusiojo elgesys nebuvo niekuo išskirtinis.

Nukentėjusysis K. S. parodė, kad įvykio vakarą buvo pas draugus, kur vartojo alkoholinius gėrimus, degtinę. Po to nutarė vakarą pratęsti naktiniame bare „Voro fortas“. Ten linksminosi, šoko, gaivinosi alumi. Keletas draugų išėjo anksčiau, o jis su O. M. ir A. K. dar pasiliko. Jautėsi apsvaigęs, bet su niekuo nekonfliktavo. Sužalojimo aplinkybių visiškai neprisimenė. Prisimena paskutinį momentą, kad buvo baro antrame aukšte, sėdėjo ant scenos pakylos. Toliau prisiminė, kaip jis sėdėjo lauke prie įėjimo durų. Tik O. jam pasakė, jog jį iš antro aukšto išvedė apsaugos darbuotojas, o būnant fojė kliudė jo kojas ir laikęs už pečių, jį paleido, ko pasekoje griuvęs aukštielninkas ir susimušęs galvą. Tą naktį į namus negrįžo, nakvojo pas O.. Sekančią dieną labai skaudėjo galvą, iš ausies bėgo kraujas, todėl su drauge K. S. nuvyko į ligoninę. Ten jam buvo konstatuotas galvos kaulų skilimas, kraujo išsiliejimas. Buvo gydytas Kaune klinikose ir sanatorijoje Druskininkuose. Pradžioje gydytojams nurodė, kad susižalojo paslydęs ir nugriuvęs, nes įvykio aplinkybių neprisiminė, o be to nenorėjo sakyti tiesos dėl baimės, kadangi apsaugos darbuotojas pasakė „nesikreipsi“. Ko bijojo, negalintis konkrečiai paaiškinti. Dėl patirtos traumos nukentėjo studijų kokybė, dar skauda galvą, pablogėjusi klausa ir uoslė. Prašė priteisti iš atsakingų asmenų 167,90 Lt turtinei žalai atlyginti, 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 1300 Lt advokato atstovavimo išlaidoms padengti. Taip pat nurodė, kad neturtinei žalai atlyginti iš UAB „Tigro šuolis“ gavo 10 000 Lt, o iš kaltinamojo V. M. – 5 000 Lt.

Liudytojas O. M. parodė, kad su draugais, tame tarpe ir su K. S. buvo naktiniame klube „Voro fortas“. Į barą atvyko jau pavartoję alkoholinių gėrimų, ten gėrė alų. Buvo apsvaigęs, K. gal kiek labiau, gal kiek svirinėjo. Baigiantis klubo darbo laikui, susiruošė eiti namo. K. su juo išeidinėjo kartu, bet lipant laiptais staiga apsisuko ir grįžo atgal. K. palaukė pirmame aukte fojė. Netrukus pamatė, kad K. suėmęs už pečių laiptais vedė apsaugos darbuotojas. Tarp jų jokio ginčo nebuvo, K. nesipriešino. Kiek paėjėjus apsaugos darbuotojas K. kilstelėjo už pečių ir atlikus kažkokį judesį koja, paleido iš rankų. K. nugriuvo aukštielninkas. Apsaugos darbuotojas nuėjo į šalį, o netrukus grįžęs K. pakėlė, ištempė į lauką ir draugams liepė paimti jo striukę. Einant namo K. skundėsi, kad jam skauda galvą, zvimbia ausyje. Negalintis paaiškinti įvykusio incidento priežasčių, K. jų taip pat nenurodė.

Liudytojas A. K. parodė, kad įvykio naktį buvo bare „Voro fortas“. Baigiantis darbo valandoms susiruošė eiti į namus. Iš baro išėjo pirmas ir lauke laukė išeinančių draugų K. ir O.. Bestovint prie laiptų pamatė, kaip į lauką apsaugos darbuotojas ištempė K.. Paskui išėjęs O. pasakė, kad K. sumušė apsaugos darbuotojas, bet konflikto priežasčių nenurodė. Einant į namus K. skundėsi, kad blogai jaučiasi.

Liudytojas S. B., naktinio klubo „Voro fortas“ savininkas, parodė, kad įvykio naktį pats buvo bare, bet apie jokį incidentą nieko negirdėjo. Apie sužalotą žmogų sužinojo tik iškviestas į policiją. Po to bendraujant su apsaugos darbuotoju V. M., iš jo nieko konkretaus nesužinojo.

Liudytoja A. B., klubo kasininkė, parodė, kad nieko nežinanti apie įvykio nakties metu sužalotą jaunuolį. Ji dirbusi visą naktį. Jokių išskirtinių atvejų tuomet nebuvo. Bare vartojamas alkoholis, todėl būna atvejų, kad kartais neblaivius bei netinkamai besielgiančius lankytojus apsaugos darbuotojai išveda į lauką.

Liudytojas D. P., naktinio klubo „Voro fortas“ administratorius, parodė, kad apie įvykį sužinojo praėjus kiek laiko, nors tą naktį buvo bare. Nurodė, kad dažnai iš baro išvedami stipriai neblaivūs jaunuoliai, siekiant išvengti konfliktų.

Liudytojas S. S., nukentėjusiojo brolis, parodė, kad lankant K. Kaune klinikose šis pasakojo, jog susižalojo eidamas ir paslydęs. Vėliau papasakojo, kad sužalotas būnant naktiniame bare, jog jį sumušė apsaugos darbuotojas. Bet brolis nieko konkrečiai negalėjo papasakoti kaip viskas vyko, neprisiminė. Nurodė, kad įvykį matęs draugas. Patarė broliui rašyti pareiškimą policijai.

Liudytoja M. S., nukentėjusiojo motina, parodė, kad sūnų K. su draugais išleido į naktinį klubą. Į namus grįžo tik sekančią dieną. Atrodė keistai, nenorėjo bendrauti. Paskui su drauge K. kažkur išvažiavo. Tik vakare paskambino kitas sūnus S. ir pasakė, kad K. guldomas į ligoninę. Pradžioje jai buvo pasakojama, kad K. eidamas iš klubo paslydo ir susimušė galvą, tik po dviejų savaičių sužinojo, kad sūnus buvo sužalotas naktiniame klube apsaugos darbuotojo. Bendraujant su K., jis beveik nieko neprisiminė apie įvykį.

Liudytoja K. S., nukentėjusiojo draugė, parodė, kad K. po įvykio nakties skundėsi galvos skausmais. Jis pasakojo, jog išeidinėjant iš klubo namo, lipant laiptais stabtelėjo ir atsiliko nuo draugų. Toliau nieko neprisiminė, tik iš draugo O. žino, jog buvo sumuštas apsaugos darbuotojo. Dėl ko įvyko incidentas, nepaaiškino. Nuvežusi K. į ligoninę, kur konstatavo galvos kaulų lūžimą. Savo artimiesiems K. nurodė, jog susižalojo paslydęs ir nugriuvęs. Kodėl taip elgėsi, nežino, gal kažko bijojo, tikėjosi, kad viskas praeis be pasekmių.

Liudytojas M. R., dirbantis (duomenys neskelbtini), kaltinamojo bendradarbis, parodė, kad naktiniame klube buvo „Voro Fortas“ buvo naktį iš penktadienio į šeštadienį. Klube buvo iki darbo laiko pabaigos ir išėjo kartu su V. M.. Apie tos nakties įvykius, nieko nežinantis, neprisimena jokių išskirtinių incidentų su baro lankytojais.

Liudytojas K. B., dirbęs (duomenys neskelbtini), parodė, kad įvykio naktį dirbo kartu su V. M.. Kartu abu baigė darbą. Apie sužalotą jaunuolį sužinojo tik būdamas policijoje. V. apie jokį konfliktą jam nepasakojo.

Ekspertas S. J. parodė, kad dėl patirtos traumos žmogus gali visiškai neatsiminti tam tikro laiko aplinkybių prieš ir po įvykio, dalinė amnezija nebūna. Raštu pateiktoje išvadoje ( t.3, b.l. 185-186 ) nurodė, kad įvykio metu nukentėjusysis K. S. galėjo būti vidutinio girtumo laipsnio ( 1,9-2,36 promilės).

Byloje esančių dokumentų duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, nustatyta:

Pareiškimu ir protokolu-pareiškimu ( t.1, b.l. 6 ) nukentėjusysis K. S. pranešė policijai apie jo sužalojimą naktiniame klube „Voro fortas“.

Tarnybiniame pranešime ( t.1, b.l. 8 ) nurodyta, kad policijos tyrėjas negali apžiūrėti įvykio vietos, nes nukentėjusysis negali nurodyti įvykio vietos, neprisimena.

Teismo medicinos specialisto išvadoje ( t.1, b.l. 11-14 ) konstatuota, kad K. S. kliniškai nustatyta poodinė hematoma pakaušio srityje, vidutinio sunkumo formos trauminė galvos smegenų liga, kaukolės pamato kaulų lūžimas kairės pusės vidurinės daubos srityje (kairio smilkinkaulio piramidės lūžimas), galvos smegenų sumušimas dešinio galvos smegenų pusrutulio kaktinės skilties srityje, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų minkštaisiais dangalais dešinio galvos smegenų pusrutulio srityje. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasekoje. Sužalojimas padarytas galva, galimai pakaušio kaire puse, kontaktuojant su kietu, kontakto vietoje neribotu žalojančiu paviršiumi ir galėjo būti padarytas griūnant ūgiu ir galva atsitrenkiant į kietą plokščią žalojantį paviršių. Sužalojimas dėl kaukolės pamato kaulų lūžimo kvalifikuojamas kaip sunkus sveikatos sužalojimas, galėjo būti padarytas tiek griūnant pačiam, tiek griūnant pašalinės jėgos poveikyje.

Medicininiuose dokumentuose ( t.1, b.l. 19-22 ) užfiksuota, kad K. S. pas medikus kreipėsi 2011-03-06, nurodydamas gal traumą patyrė paslydęs ant ledo.

VšĮ Kauno klinikų galvos smegenų traumų skyriaus išduotame medicininiame dokumente ( t.1, b.l. 25 ) nurodyta, kad traumos aplinkybės pilnai neaiškios, ligonis pats gerai apie traumą neatsimena.

Pažyma ( t.1, b.l. 32 ) patvirtina, kad K. S. buvo siunčiamas reabilitaciniam gydymui.

Kasos kvitai ( t.1, b.l. 34-36 ) patvirtina, kad už medikamentus ir pervežimus autobusu maršrutais Alytus-Kaunas bei Alytus-Druskininkai sumokėta 167,90 Lt.

Gydymo paslaugų apskaitos išrašas ( t.1, b.l. 47-48 ) patvirtina, kad K. S. buvo gydytas ar suteiktos medicininės paslaugos nuo 2011-03-06 iki 2011-04-22 VšĮ Kauno klinikose, VšĮ Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninėje ir sanatorijoje „Eglė“.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką ir iš asmenų protokoluose ( t.1, b.l. 125-127, 129-131 ) nurodyta, kad atpažinimo metu liudytojas O. M. parodė V. M. nuotrauką ir asmenį bei nurodė, kad šis asmuo išvedinėjo iš naktinio klubo „Voro fortas“ nukentėjusįjį K. S.. Pastarajam spyrus per kojas ir paleidus, šis griuvo ant žemės trenkdamasis galva.

Parodymų patikrinimo vietoje metu ( t.1, b.l. 132-148 ) liudytojas O. M. parodė kaip K. S., vedamas apsaugos darbuotojo, laikant jį iš nugaros pusės, buvo pakeltas, pastūmus jo kojas paleistas ir tokiu būdu pargriautas. Po to, pakeltas ir išvestas iš klubo į lauką, kur išėjęs pats jį rado sėdintį ant pakylos prie durų.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką ir iš asmenų protokoluose ( t.1, b.l. 152-154, 157-159 ) nurodyta, kad liudytojas A. K. atpažino V. M. ir nurodė, kad šis asmuo ištempė į lauką nukentėjusįjį K. S.. Nurodė, kad šis asmuo dirbo apsaugos darbuotoju naktiniame klube „Voro fortas“.

Parodymų patikrinimo vietoje metu ( t.1, b.l. 160-170 ) liudytojas A. K. parodė, kur apsaugos darbuotojas pasodino ant pakylos prie klubo įėjimo išvestą K. S..

SODROS duomenų pažymoje ( t.2, b.l. 21-22 ) nurodyta, kad nuo 2010-06-11 V. M. dirba (duomenys neskelbtini).

Darbo sutartyje ( t.2, b.l. 34 ) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) V. M. dirba apsaugos darbuotoju.

Fizinės apsaugos sutartis ( t.2, b.l. 35-39 ) patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) naktiniame klube Alytuje, Pramonės g. 1 atlieka viešosios tvarkos palaikymo funkcijas.

Apsaugos darbuotojų budėjimo klube instrukcijoje ( t.2, b.l. 40-42 ) nurodyta, kad apsaugos darbuotojas atlieka viešosios tvarkos klube pažeidimų prevencijos funkciją. Jei asmuo piktybiškai ignoruoja apsaugos darbuotojo pastabas, tolesnis tokio asmens buvimas gadina klubo įvaizdį, tokie asmenys iš klubo išlydimi. Apsaugos darbuotojas privalo išlikti ramus, kultūringas. Jei asmuo nesutinka savanoriškai išeiti iš klubo, stengtis, kad šį asmenį išlydint, fizinė jėga būtų naudojama minimaliai, išlydimas asmuo neturi patirti kūno sužalojimų.

2011 metų kovo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraštyje ir (duomenys neskelbtini) pažymoje ( t.2, b.l. 112, t.3, b.l. 152 ) nurodyta, kad V. M. dirbo 4,5,6 dienomis. Darbo vieta nurodyta naktiniame klube „Voro fortas“.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamajam V. M., elgiantis su nukentėjusiuoju K. S. nusikalstamai nerūpestingai, dėl neatsargumo buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal LR BK 137 str. 1 d.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo V. M. nusikalstami veiksmai buvo kvalifikuoti kaip tyčinis nusikaltimas pagal LR BK 135 str. 1 d. – sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau pilnutinai ir visapusiškai ištyrus bylos įrodymus ir įvertinus nustatytas aplinkybes, ši veiksmų kvalifikacija nepasitvirtino, tokios veiksmų kvalifikacijos atsisakė ir prokuroras palaikantis valstybinį kaltinimą.

Vertinant surinktus įrodymus būtina nustatyti juridiškai reikšmingą priežastinį ryšį tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių, nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas turi būti dėsningas, o ne atsitiktinis kaltininko veikos padarinys. Byloje nenustatytos jokios priežastys ar aplinkybės, dėl kurių kaltinamasis V. M. būtų aplamai siekęs sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą. Įvykio priežasčių negalėjo nurodyti nei nukentėjusysis, nei įvykį tiesiogiai matęs liudytojas O. M., konstatuodamas tik faktą, kad buvo kontaktas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kojų bei kaltinamasis, laikęs už pečių nukentėjusįjį, jį paleido iš rankų, ko pasekoje šis griuvo. Kaltinamasis V. M. nurodė vienintelį jo veiksmų įvykio metu tikslą – neblaivų klubo lankytoją išvesti iš patalpų. Taigi, šios nustatytos aplinkybės neleidžia vertinti kaltinamojo veiksmų kaip tyčinių, o juo labiau susijusių su siekimu tyčia sutrikdyti sveikatą nukentėjusiajam. Bet, kaltinamasis įvykio vietoje vykdė viešosios tvarkos palaikymo funkcijas ir pagal Apsaugos darbuotojo budėjimo klube instrukciją ( t.2 b.l. 40-42 ) turėjo pareigą užtikrinti, kad išlydimas asmuo nepatirtų kūno sužalojimų, privalėjo stengtis išvengti sveikatos sutrikdymo, išlikti ramus ir kultūringas. Šiuo atveju kaltinamasis V. M. elgėsi nusikalstamai nerūpestingai, nenumatė, kad dėl jo veikos gali būti sunkiai sutridyta nukentėjusiojo sveikata, tačiau pagal buvusią sistuaciją privalėjo ir galėjo tai numatyti, jeigu būtų buvęs apdairesnis ir atsargesnis. Kaltinamasis matė ir įvertino tai, kad nukentėjusysis yra akivaizdžiai neblaivus. Ši aplinkybė patvirtinta teismo medicinos eksperto išvada dėl galimo K. S. girtumo laipsnio įvykio metu - 1,9-2,36 promilės. Taigi, atlikdamas veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu - išvesdamas jį iš patalpų kaltinamasis privalėjo šią aplinkybę vertinti bet kuriuo momentu ir siekti išvengti galimų neigiamų pasekmių.

Atsiradusios sunkios pasekmės, tai, kad šio įvykio pasekoje buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, neginčijamai patvirtinama teismo medicinos specialisto išvada. Šios pasekmės nurodyta atsiradusios vieno trauminio poveikio pasekoje.

Taigi, šios nustatytos ir aptartos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusiojo K. S. sveikata buvo sunkiai sutrikdyta dėl neatsargių kaltinamojo V. M. veiksmų, elgentis nusikalstamai nerūpestingai.

Sprendžiant kaltinamojo V. M. baudžiamosios atsakomybės klausimą atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis pagal pavojingumo visuomenei laipsnį padarė neatsargų nusikaltimą, teisiamas pirmą kartą, atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta, dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, turi išlaikytinį, prisidėjo prie neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam. Atsižvelgiant į šias aplinkybes kaltinamajam skirtina bausmė – laisvės atėmimas, bet jos vykdymas atidėtinas tikint, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ( LR BK 75 str. ).

Byloje pareikštas nukentėjusiojo K. S. civilinis ieškinys turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Iš dalies jis tenkintinas, nes žala atsirado kaltinamojo nusikalstamų veiksmų pasekoje ( LR CK 6.263 str. ). Tarp kaltinamojo padarytos neteisėtos veikos ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys. Kaltinamasis V. M. nusikalstamus veiksmus atliko jo darbinių pareigų atlikimo metu, darbo sutarties pagrindu, todėl dėl jo veiksmų padarytą žalą atsiranda pareiga atlyginti samdančiam darbuotojus juridiniam asmeniui – (duomenys neskelbtini), užtikrinusiam viešąją tvarką klube ( LR CK 6.264 str. ).

Turtinės žalos atlyginimo dydžio patvirtinimui nukentėjusysis pateikė išlaidas pateisinančius dokumentus, susijusius su vaistų pirkimu ir vykimu į medicinos bei reabilitacijos įstaigas. Šios išlaidos – 167,90Lt sumoje priteistinos.

Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį atsižvelgtina į tai, kad neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio, pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį ar už jį atsakingą asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Pripažintina, kad nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, jis turėjo nepatogumų, išgyveno dvasiškai, yra liekamųjų sveikatos reiškinių, nukentėjo studijų kokybė, todėl turi teisę į patirtų nuostolių kompensaciją. Tačiau atlygintinas neturtinės žalos dydis nustatytinas atsižvelgiant į teisminę praktiką, nusikalstamų veiksmų pasekmes, padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, į tai, kad iki nuosprendžio priėmimo civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) neturtinei žalai atlyginti į nukentėjusiojo sąskaitą banke pervedė 10 000 Lt, o kaltinamasis V. M. – 5 000 Lt ( t.3 b.l. 155-156 ) ir nukentėjusysis K. S. patvirtino 15 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, kad buvo padarytas neatsargus nusikaltimas, tiesiogiai nusikalstamos veikos pasekmių kaltinamasis nesiekė, civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti likusioje dalyje – dėl 25 000 Lt atmestinas, pripažįstant, kad neturtinė žala jau atlyginta pakankamu dydžiu.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. S. naudojosi teisine advokato pagalba, dėl to jo turėtos išlaidos priteistinos ir kaltinamojo V. M., nes jo atžvilgiu priimamas apkaltinamasis nuosprendis ( LR BPK 106 str. 2 d. ).

Byloje pareikštas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys dėl nukentėjusiojo K. S. gydymo išlaidų atlyginimo paliktinas nenagrinėtu, nes civilinis ieškovas civilinio ieškinio atsisakė( t.3, b.l. 177 ).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 137 str. 1 d., ir nuteisti 1 metams 3 mėnesiams laisvės atėmimu.

Taikant LR BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams įpareigojant šiuo laikotarpiu be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Kardomąją priemonę – dokumento paėmimą – panaikinti ir grąžinti V. M. asmens tapatybės kortelę bei Lietuvos Respublikos piliečio pasą.

Į laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką, išbūtą suėmime nuo 2011-05-16 iki 2012-05-17.

Nukentėjusiojo K. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš (duomenys neskelbtini) nukentėjusiojo K. S. naudai 167,90 Lt turtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje - dėl 25 000 Lt neturtinei žalai atlyginti civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš V. M. nukentėjusiojo K. S. naudai 1300 Lt jį atstovavusio advokato paslaugoms apmokėti.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį dėl 4509,23 Lt nukentėjusiojo gydymo išlaidų priteisimo iš V. M. palikti nenagrinėtą priėmus civilinio ieškovo atsisakymą nuo ieškinio.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Alytaus rajono apylinkės teisme.