Kauno apygardos teismo nutartis

2021-08-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-489-485/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-08-13
Bylos Nr.
AN2-489-485/2021
Teisminio proceso Nr.
4-28-3-00305-2021-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Algirdas Remeika (pirm.)
Pažeidėjas
S. A.
Institucija
Alplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Marijampolės valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. AN2-489-485/2021
Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00305-2021-0Procesinio sprendimo kategorijos: 12.29; 21.11.10 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 13 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. birželio 18 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. birželio 18 d. nutarimu S. A. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 7 dalyje ir jam skirta 1300 Eur bauda, už tai, kad būdamas asmeniu neturinčiu teisės medžioti, 2019 m. birželio 21 d., tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, ties (duomenys neskelbtini), medžiotojų klubo „A“ medžioklės ploto vienete „A“ automobiliu „V“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu N. Ž., gabeno du neteisėtai sumedžiotus tauriųjų elnių patinus ir jų dalis. Šiais veiksmais asmuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258, 58.1.2 punktą.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. A. pateikė apeliacinį skundą apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

1.1. Skunde nurodoma, kad su jam paskirta administracine nuobauda nesutinka, mano, kad nuobauda jam yra paskirta neteisėtai, neteisingai aiškinant faktines aplinkybes ir taikant įstatymą, todėl teismo nutarimas šioje administracinio nusižengimo byloje turi būti naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

1.2. Iš skundžiamo teismo nutarimo matyti, kad administracinė nuobauda jam paskirta vadovaujantis vien atskirais baudžiamosios bylos Nr. 1-901-571/2020 procesiniais dokumentais, iš esmės nesiaiškinant visų aplinkybių, būtinų objektyviam ir teisingam procesiniam sprendimui priimti. Pažymėtina, kad veikos, dėl kurių padarymo jo atžvilgiu buvo vykdomas baudžiamasis procesas ir veika, dėl kurios jo atžvilgiu buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, nėra tapačios, jų pagrindimui yra reikalingas kitų faktinių aplinkybių tyrimas ir aiškinimasis, todėl teismas neturėjo būti besąlygiškai saistomas vien tik baudžiamojoje byloje esančiais procesiniais dokumentais ir juose padarytomis išvadomis, o aplinkybes, dėl kurių yra traukiamas administracinėn atsakomybėn, privalėjo aiškintis iš esmės.

1.3. Akcentuojama, kad vienas pagrindinių įrodymų, kuriuo teismas vadovavosi pripažindamas jį padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 7 dalyje, yra K. S. duoti parodymai baudžiamojoje byloje Nr. 1-901-571/2020. Tačiau šie liudytojo parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi, atskirose apklausose liudytojas painiojasi tiek laike, tiek faktinėse aplinkybėse, kiekvieną kartą šias aplinkybes nurodydamas kitaip. Atkreipiamas dėmesys, kad 2019 m. birželio 27 d. liudytojo apklausos protokole užfiksuoti K. S. parodymai, kur jis nurodo, jog matė S. A. sūnėną darinėjantį žvėris 2016 m. birželio 21 d. Ši data, cituojant K. S. parodymus, yra nurodyta ir Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros 2020 m. liepos 13 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje dėl L. K., todėl šios aplinkybės vertinti vien kaip rašybos apsirikimą, nėra pagrindo, kadangi tokių parodymų tikrumą savo parašu yra patvirtinęs pats parodymus davęs asmuo, kita vertus, tokiais parodymais vadovaujantis buvo priimti ir atitinkami procesiniai sprendimai ikiteisminiame tyrime.

1.4. Pažymėtina ir tai, kad nuo pat pradžių K. S. nurodė, jog matė, kaip žvėris dorojo jis, o ne L. K. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje apklausto liudytojo V. K. parodymų, 2019 m. birželio 21 d. rytą pas jį atvykęs K. S. pasakojo, kad jis matė, kaip tą rytą jis, S. A., neva lupo briedį (apie elnių darinėjimą paaiškinimai atsirado tik vėliau). Teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu K. S. kategoriškai paneigė, jog matė jį darinėjant žvėris. Be to, nors ikiteisminio tyrimo metu šis liudytojas kategoriškai nurodė, jog įvykio vietoje matė raudonos spalvos „V“, įvardindamas, jog tokiu automobiliu naudojuosi jis, S. A., tačiau teismo posėdžio metu jis patvirtino, kad automobilio, kurį matė įvykio vietoje, markės nežino, o gali patvirtinti tik, kad automobilis buvo raudonos spalvos. Toks K. S. parodymų nenuoseklumas, bei jo parodymų tarpusavio prieštaravimai negali būti vertinami, kaip objektyvus, tinkamas ir pakankamas jo kaltės dėl jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo įrodymas.

1.5. Atkreipiamas dėmesys, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu, tiek ir administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog R. S. automobilį apžiūrėjo nei jam, nei jo žmonai nedalyvaujant. Pažymėtina, jog jis prieš tai buvo įvykio vietoje, kur buvo rastos išdarinėtų elnių kūno dalys, todėl neatmestina, kad būtent per automobilio apžiūrą automobilyje galėjo atsirasti elnio šerių. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pagal R. S. parodymus, automobilis neva buvo švariai išplautas, tuo tarpu pagal apžiūros metu darytas fotonuotraukas automobilio bagažinėje akivaizdžiai matėsi nešvarumai bei žvėrių šeriai, kas kelia abejones R. S. parodymų patikimumu, o juolab ir dėl to, kad jis pats baudžiamojoje byloje buvo pripažintas nukentėjusiuoju, todėl buvo suinteresuotas bylos baigtimi. Pažymima, kad automobilis buvo seniai neplautas ir nevalytas, kadangi jis buvo naudojamas išskirtinai ūkio reikalams. Į tai teismas, nagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, visiškai neatsižvelgė, šių aplinkybių nesiaiškino.

1.6. Teigiama, kad specialistai savo išvadose nurodo tik rūšinį šerių priklausomumą, tačiau nepateikė išvados, kad automobilyje rasti šeriai yra būtent išdarinėtų žvėrių šeriai, nors tam nustatyti, atliekant DNR tyrimus buvo visos galimybės. Taigi, jo kaltė yra grindžiama tik daromomis prielaidomis, o ne objektyviais ir nenuginčijamais įrodymais.

1.7. Teismas, nesigilindamas į jo parodymus, užfiksuotus ikiteisminio tyrimo metu, remiasi tik 2020 m. sausio 7 d. įtariamojo papildomos apklausos protokolu, kuriame yra nurodęs, jog ankščiau automobiliu yra gabenęs šernus ir stirnas, ir tuo vadovaudamasis daro neteisingą išvadą, kad parodymų, jog anksčiau būtų gabenęs tauriųjų elnių kailius byloje nėra ir jo administracinio nusižengimo byloje duotus paaiškinimus nepagrįstai vertina kaip parodymų keitimą. Atkreipiamas dėmesys, kad 2020 m. liepos 16 d. įtariamojo apklausos protokole užfiksuotuose jo parodymuose yra nurodęs, kad galėjo būti, jog žmona šiuo automobiliu yra vežusi elnio kailį išvalyti pas kaimynus, ir būtent nuo šio kailio galėjo likti šerių, tačiau šios aplinkybės daugiau nebuvo tiriamos ir ši versija liko nepanaikinta, kadangi įtarimai jam buvo pateikti dėl neteisėtos medžioklės, bet nebuvo susiję su elnių gabenimu. Teismas, nagrinėjęs jo administracinio nusižengimo bylą, šios versijos taip pat nesiaiškino, ir apskritai, net nesidomėjo jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, pasirinktinai panaudojant tik tas aplinkybes, kurios yra palankios kaltinant jį dėl neteisėto žvėrių gabenimo.

1.8. Pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė ne tik į jo parodymus, duotus baudžiamojoje byloje ir paaiškinimus nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, tačiau visiškai nevertino ir jo žmonos V. A. parodymų, duotų baudžiamojoje byloje, kuriais ji patvirtino, kad 2019 m. birželio 21 d. naktį jis neblaivus miegojo „trale“, automobilis „V“ stovėjo kieme ir negirdėjo bei nematė, kad automobilis būtų išvažiavęs iš kiemo. Taigi, teismas, pripažinęs jį kaltu pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį, vadovavosi prielaidomis, kurios nėra patvirtintos objektyviais įrodymais bei nesiėmė jokių teisinių priemonių neaiškumams ir atskirų duomenų prieštaravimams išspręsti.

Atsiliepimas

2. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktoriaus atstovė V. G. pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą ir S. A. apeliacinio skundo netenkinti.

2.1. Atsiliepime nurodoma, kad baudžiamosios bylos Nr. 1-901-571/2020 teisminio nagrinėjimo metu buvo įrodyta, jog S. A. 2019 m. birželio 21 d. gabeno du neteisėtai sumedžiotus elnius, tačiau teismas pažymėjo, kad tokia veika baudžiamosios atsakomybės neužtraukia, todėl baudžiamoji byla, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotina administracinio nusižengimo protokolo pagal ANK 290 straipsnio 7 dalies surašymui.

2.2. Teismas įvertinęs liudytojo K. S. parodymus, 2019 m. birželio 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolo duomenis, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos išvadas, 2020 m. gegužės 15 d. specialisto išvados duomenis, pagrįstai padarė išvadą, kad automobiliu „V“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo gabenti neteisėtai sumedžioti du taurieji elniai.

2.3. Tai, kad apeliantas neigia tą rytą naudojęsis automobiliu, yra jo gynybinė pozicija, siekiant išvengti atsakomybės. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad tą ryta automobiliu nesinaudojo nei L. K., nei automobilio savininkė N. Ž., nei S. A. žmona V. A.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. A. apeliacinis skundas netenkinamas.

4. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

5. Apeliaciniu skundu S. A. nesutinka su Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutarimu, kuriuo jis pripažintas padaręs ANK 290 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai vadovavosi tik baudžiamosios bylos metu ištirtais įrodymais, liudytojo K. S. parodymai yra nenuoseklūs bei prieštaringi, automobilio apžiūra vyko neteisėtai, liudytojo R. S. parodymai yra nepatikimi bei tai, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo jo sutuoktinės parodymais. Tačiau su tokiais apelianto argumentais teismas neturi pagrindo sutikti.

6. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

7. Apygardos teismas, susipažinęs su skundžiamu žemesnės instancijos teismo nutarimu, apeliacinio skundo motyvais bei pateikta bylos medžiaga, daro išvadą, kad Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas visapusišku byloje surinktų įrodymų įvertinimu. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas. Nagrinėjamu atveju yra įrodyta, kad S. A. veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 7 dalyje, sudėties požymiai.

8. Pagal ANK 290 straipsnio 7 dalį, medžiojimas ar buvimas medžioklės plotuose su medžioklei naudojamais įrankiais (šaunamaisiais ginklais, spąstais) ar priemonėmis (vėliavėlėmis, naktinio matymo prietaisais, kilnojamaisiais bokšteliais), kai tai daro teisės medžioti neturintis asmuo, arba neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimas ar gabenimas užtraukia baudą nuo 800 Eur iki 1800 Eur.

9. Kaip matyti iš bylos medžiagos, prie nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos buvo prijungta baudžiamoji byla Nr. 1-901-571/2020, kurios nagrinėjimo metu gauti ir nustatyti svarbūs faktiniai duomenys, kurie kaip įrodymai pripažįstami ir šioje administracinio nusižengimo byloje. Teismas pažymi, kad įrodymams, kuriuos galima panaudoti įrodinėjimo procese, būtinos dvi savybės – leistinumas ir liečiamumas. Įrodymų leistinumas reiškia, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, o įrodymų liečiamumas – tai jų turinio ryšys su įrodinėtomis aplinkybėmis. Šiuo atveju visi duomenys gauti baudžiamojoje byloje Nr. 1-901-571/2020 yra leistini įrodymai ir glaudžiai susiję su nagrinėjamu atveju, todėl teismas pagrįstai vadovavosi baudžiamosios bylos ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu surinktais įrodymais.

10. Iš liudytojo K. S. parodymų nustatyta, kad 2019 m. birželio 21 d. negyvenamoje sodyboje pamatė kaip S. A. sūnėnas L. K. neteisėtai dorojo du sumedžiotus tauriuosius elnius. K. S. sodyboje matė ir automobilį kuriuo naudojasi S. A., o apžiūrėjus automobilio bagažinę pastebėjo, kad automobilio sostai išlankstyti, kas leidžia manyti, kad automobilis pritaikytas krovinio gabenimui, o L. K. dorojami elniai atgabenti būtent šiuo automobiliu.

11. Iš liudytojo R. S. parodymų nustatyta, kad 2019 m. birželio 21 d. rytą apie 6 val. gavo iš vadovo pranešimą, jog S. A. doroja elnius. Jis nuvyko į nurodytą negyvenamą sodybą, kur rado dvi elnių galvas su ragais. Po to nuvyko į S. A. namų kiemą, kuriame buvo automobilis „V“. Priėjęs prie automobilio pamatė, kad jis yra ką tik nuplautas, atidarius automobilio bagažinę pamatė, kad ji buvo plauta, nes buvo drėgna ir kampuose dar laikėsi vanduo.

12. Iš liudytojo E. B. parodymų nustatyta, kad S. A. kieme stovėjo automobilis „V“, kurio vidų apžiūrėjo kartu su policijos pareigūnais. Automobilio vidus buvo šlapias ir matėsi, kad yra išplautas, kilimėliai buvo drėgni, matėsi gyvūno šerių.

13. Abejoti šių liudytojų parodymų patikimumu bei objektyvumu pagrindo nėra. Aukščiau paminėtų liudytojų parodymai sutapo tarpusavyje, buvo nuoseklūs bei atitiko nustatytas faktines aplinkybes. Pažymėtina, kad liudytojai, tiek apklausiant juos ikiteisminio tyrimo metu, tiek baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti jų parodymais. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių apie tai, kad liudytojai siektų nepagrįstai apkaltinti S. A. ar būtų jo atžvilgiu šališki.

14. Iš 2019 m. birželio 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad viduryje sodybos rastos dvi elnių galvos, elnio kailis ir galimai gyvūno žarnyno ir vidaus organų dalys. Taip pat nustatyta, kad automobilio „V“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo naudojasi S. A., apžiūros metu buvo rasta gyvūno kailio šerių ir kraujo dėmių, kurių mėginai buvo paimti tolesniam tyrimui.

15. Įvertinus Vytauto Didžiojo universiteto 2020 m. balandžio 6 d. rašte pateiktus duomenimis nustatyta, kad įvykio vietoje, automobilyje rasti ir pateikti tirti gyvūno šeriai priskiriami tauriajam elniui. Iš 2020 m. birželio 25 d. specialisto išvados nustatyta, kad įvykio metu paimtuose kraujo mėginiuose, žmogaus kraujo nerasta. Ši aplinkybė patvirtina faktą, jog kraujas buvo gyvūno. Taigi, bylos duomenimis yra neginčytinai nustatyta, jog automobilyje rasti šeriai priklauso būtent tauriajam elniui, o ne kaip teigia apeliantas, galimai kitiems automobiliu anksčiau gabentiems gyvūnams.

16. Bylos duomenimis nebuvo nustatyta, kad automobiliu „V“, kuriame buvo rasti tauriojo elnio šeriai, įvykio metu 2019 m. birželio 21 d. naudojosi ne S. A. Taip pat nustatyta, kad negyvenama sodyba, kurioje buvo dorojami elniai ir sodyba, kurioje gyvena S. A., yra medžiotojų klubo „A“ medžioklės ploto vienete „A“.

17. Iš surinktų įrodymų galima daryti pagrįstą išvadą, jog S. A. automobilį naudojo sumedžiotų elnių mėsos gabenimui, nes automobilis buvo pastebėtas elnių dorojimo vietoje, jo vidus buvo purvinas, o po to namų kieme jau rastas sutvarkytas, tai yra išplautas, siekiant panaikinti gyvūnų mėsos gabenimo liekanas. Pažymėtina, jog kraujo dėmė kaip ir šeriai buvo rasti automobilio salono viduje, o ne išorėje. Taigi, S. A. nurodyta versija, kad automobiliu jis 2019 m. birželio 21 d. naktį ir rytą nesinaudojo, paneigta byloje nustatytais įrodymais. Be to, liudytojos V. A. parodymus teismas pagrįstai laikė nepatikimais, kadangi ši liudytoja yra S. A. sutuoktinė, todėl suinteresuota bylos baigtimi, siekiant padėti išvengti atsakomybės savo vyrui, kas tikėtina ir įtakojo jos parodymus.

18. Kaip matyti iš bylos medžiagos, išvadas dėl S. A. padaryto administracinio nusižengimo, pirmosios instancijos teismas padarė vadovaudamasis byloje surinktų ir teisme patikrintų įrodymų visuma: administracinio nusižengimo protokolu, kuriame užfiksuota nusižengimo padarymo vieta, data, laikas, esmė, 2019 m. birželio 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, 2020 m. birželio 25 d. specialisto išvada, Vytauto didžiojo universiteto žemės ūkio akademijos raštas dėl informacijos pateikimo (b. l. 35-36), liudytojų parodymais bei kita bylos medžiaga. Atsižvelgiant į bylos medžiagą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino bylos įrodymus bei nepadarė jokių įrodymų vertinimo pažeidimų.

19. Taigi apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamoje byloje yra pakankamai duomenų konstatuoti, jog S. A. neturintis teisės medžioti, automobiliu gabeno du neteisėtai sumedžiotus tauriųjų elnių patinus ir jų dalis. Tokiais savo veiksmais S. A. padarė ANK 290 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

20. Teismas pažymi, kad atliekant tyrimo veiksmus, nustatinėjamos ne visos aplinkybės kurias yra būtina išsiaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens nuomone, o tik tos aplinkybės, kurios yra reikšmingos tiriant nusižengimą ir tik tiek, kiek tikslingai jų nustato tyrimą atliekantis asmuo. Teismui pateiktoje medžiagoje surinkti duomenys patvirtina, kad administracinio nusižengimo tyrimas buvo atliekamas kryptingai, laikantis ANK reikalavimų, nustatytos visos objektyvios aplinkybės, turinčios reikšmės nutarimo priėmimui.

21. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal nustatytas taisykles ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Skundžiamas Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 18 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistas, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. A. apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. birželio 18 d. nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. A. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

TeisėjasAlgirdas Remeika