Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Baubienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės, sekretoriaujant Tomui Pavilioniui, dalyvaujant ieškovės atstovams J. V., atsakovo atstovei advokatei A. V., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „LAS FREIGHT“ apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-55-470/2016 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „LAS FREIGHT“ ieškinį atsakovui Globalink Transportation & Logistics Worldwide LLC dėl atsiskaitymo už pervežimo paslaugas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Teismas teisingai aiškino, kad ekspeditorius, siekdamas įrodyti, jog sutartį įvykdė, turi pateikti duomenis, kad atliko krovinių gabenimą pats arba tai jo užsakymu atliko jo samdyti vežėjai. Ieškovė įrodė sutarties įvykdymą, tačiau teismas nukrypo nuo ekspedijavimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Neginčijama, kad ieškovė surado faktinius krovinio vežėjus maršrutu Airija – Kazachstanas, su jais susiderėjo dėl vežimo sąlygų, tinkamai organizavo ir kontroliavo visų 9 krovinių vežimą maršrutu Airija – Lietuva. Šalių sudaryta sutartis, atsakovo užsakymai, važtaraščiai patvirtina, kad maršrutu Lietuva – Kazachstanas 7 iš 9 krovinių vežimų organizavo bei kontroliavo taip pat ieškovė, 7 vežimus Airija – Kazachstanas įvykdė visiškai. Atsakovas neginčija, kad krovinio gavėjas Coca-Cola Almaty Bottlers krovinį gavo ir važtaraščius pasirašė. Nėra duomenų, kad ieškovė neįvykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, krovinius prarado ar pan. Pristačiusi krovinius, ieškovė įgijo teisę reikalauti iš atsakovo atsiskaityti už suteiktas paslaugas (CMR 1 straipsnio 1 dalis, 6 straipsnio 1 dalies i punktas, Sutarties 1.1, 4.4 punktai). Už krovinių pervežimą atsakovas turėjo atsiskaityti su ieškove. Atsakovui negalėjo kilti teisės bei pareigos pagal sutartis tarp ieškovo ir trečiųjų asmenų/ faktinių vežėjų. Ieškovė neatsisakė vykdyti sutarties, faktiniams vežėjams nesuteikė įgaliojimų priimti iš atsakovo vežimo užmokesčio ar šio užmokesčio reikalauti iš atsakovo. Ieškovė nesutiko, kad mokėjimai būtų atliekami tiesiogiai faktiniams vežėjams.

Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė prarado krovinio kontrolę. Šalių susirašinėjimas patvirtina, kad ieškovė informavo atsakovą apie krovinių buvimo vietą, susidūrusi su sunkumais, apie tai informavo atsakovą. Mažareikšmis sutarties pažeidimas negali pateisinti atsakovo įsipareigojimų nevykdymo. Turėdamas priekaištų, atsakovas galėjo ieškovę apie tai informuoti, reikalauti pašalinti sutarties pažeidimus, prašyti netesybų ar nuostolių atlyginimo, pasiūlyti nutraukti sutartį bendru sutarimu arba vienašališkai. Perduoti krovinius ar atsiskaityti su kitu vežėju atsakovas galėjo tik nutraukęs šalių sutartį. Byloje nėra duomenų, kad sutartis nutraukta.

Nei viena šalis nepateikė sutarčių su faktiniais krovinių vežėjais, tačiau teismas įvertino vieną faktą, jog ieškovė nepateikė sutarčių su UAB „Ignė“ ir OOO „Irigo-Trans Service“, ignoravo atsakovo tarpusavyje prieštaraujančius dokumentus. Iš 2014 m. sausio 31 d. užsakymo vežėjui OcOO „Maksi Trans“ matyti, kad 3 vežimus atliko OcOO „Maksi Trans“, tačiau iš atsakovo darbuotojos Zhanna Sikhvart elektroninio laiško matyti, kad 2014 m. vasario 4 d. darbuotoja išreiškia nuogąstavimą dėl ieškovės vykdomų vežimų ir prašo pateikti vežėjų kontaktinius duomenis. Taigi, 2014 m. vasario 4 d. kroviniai buvo ieškovės dispozicijoje, o subjektai, su kuriais atsakovas atsiskaitė, negalėjo perimti ginčijamų krovinių vežimų. Pagrįstas abejones kelia ir tai, kad atsakovas atsiskaitė ne su faktiniais krovinių vežėjais, o su trečiaisiais asmenimis, su kuriais ieškovės ir faktinių krovinių vežėjų nesieja sutartiniai santykiai. Nėra įrodymų, kad atsakovas atsiskaitė už ginčijamus krovinių vežimus.

Tarp šalių nekilo ginčo, kad 9 krovinių vežimus maršrutu Airija – Lietuva ieškovė atliko tinkamai ir atsakovas turi prievolę atsiskaityti. Atsakovas už šiuos vežimus atsiskaitė tik iš dalies ir iki šiol yra skolingas. Teismas šios aplinkybės nevertino ir dėl jos nepasisakė.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovė neįrodė 175 Eur dydžio išlaidų, susijusių su 2013 m. gruodžio 18 d. atsakovo užsakymu. Ieškovė pateikė įrodymus, kad Lenkijos įmonė F.HU. Robo-Trans pagal NIETEN Int. Sped GmbH pateiktą 2013 m. gruodžio 20 d. sąskaitą Nr. 8151768 atsiskaitė už eksporto deklaracijos TI išrašymą. Šias išlaidas vežėjas patyrė ieškovės užsakymu, vykdydama atsakovo pervežimą. Tai patvirtina F.HU. Robo-Trans ieškovei išrašyta 2013 m. gruodžio 23 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 693/12/2013.

Pripažįsta krovinių pristatymo faktą, bet juos pristatė ne ieškovė. Teismas pagrįstai sprendė, kad, įrodinėdama teisę į atlygį, ieškovė turi įrodyti suteiktų paslaugų atlikimo faktą, tačiau to neįrodė. CMR važtaraščiai neįrodo, kad ieškovė atsakovui suteikė krovinių gabenimo paslaugas. Nei viename iš CMR važtaraščių ieškovė nenurodyta kaip krovinio vežėja. Ieškovė neįrodė ryšio tarp jos ir CMR važtaraščiuose nurodytų asmenų. Ieškovė nepateikė įrodymų apie atsiskaitymą su trečiosiomis įmonėmis, įrodymų apie šių įmonių reikalavimus ieškovei. Su faktiniais krovinių vežėjais S. Š. S. ir Maksi trans atsiskaitė atsakovas. Formaliu pagrindu, t.y. turint pasirašytą krovinių pervežimo sutartį, bet neteikiant paslaugų, ieškovė neturi teisės į užmokestį. Dviejų krovinių pervežimą ieškovė įvykdė iš dalies (Airija – Lietuva), už tai ieškovei sutarta mokėti 6900 Eur. Šios aplinkybės ieškovė neginčija. Likusią šių vežimų maršruto dalį (Lietuva – Kazachstanas) įvykdė Asco Trans, su kuria atsakovas atsiskaitė tiesiogiai. Likusių 4 pervežimų ieškovė neatliko, todėl užmokestis už šiuos vežimus jai nepriklauso. Ieškovė klaidingai nurodo, kad 9 krovinių vežimus maršrutu Airija – Lietuva įvykdė tinkamai. Atsakovas neužsakė ieškovės pervežti krovinių iki Lietuvos, kroviniai užsakyti pervežti į Kazachstaną.

Ieškovė teikė klaidingą informaciją, kad kroviniai yra Kazachstane; atsakovo žiniomis, transporto priemonės dar nebuvo kirtusios Kazachstano sienos. Ieškovė pripažino, kad prarado krovinių kontrolę. Tuo metu ženkliai viršijo krovinių pristatymo terminus. Susirūpinimą dėl vėlavimo pristatyti krovinius reiškė Coca-Cola Almaty Bottlers (krovinio gavėjas). Tai nėra mažareikšmis sutarties pažeidimas. Ieškovė krovinių nepristatė sutartais terminais, todėl neįvykdė esminės krovinio pervežimo sąlygos – laiku pristatyti krovinį. Tokie ieškovės veiksmai sukėlė itin dideles neigiamas pasekmes atsakovo klientams, atsakovui buvo iškilusi grėsmė prarasti vieną iš svarbiausių savo klientų. Iki nustatyto termino neįvykdyta sutartis, nors nenutraukta ir galiojanti, negali įpareigoti atsakovo atsiskaityti už nesuteiktas paslaugas.

Teismas pagrįstai atmetė reikalavimą priteisti 175 Eur išlaidas. Ieškovė neįrodė, kad patyrė būtent tokio dydžio išlaidas ir kad šios išlaidos buvo susijusios su 2013 m. gruodžio 18 d. užsakyme – paraiškoje nurodyto krovinio pervežimu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl krovinių ekspedijavimo sutarties įvykdymo ir su tuo susijusios teisės ekspeditoriui gauti atlyginimą.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl ekspedijavimo sutarties vykdymo

Krovinių ekspedijavimas yra krovinių vežimo organizavimas ir su tuo susiję veiksmai, numatyti krovinių ekspedijavimo sutartyje (CK 6.824 straipsnio 1 dalis). Krovinių ekspedicijos sutartimi ekspeditorius įsipareigoja už atlyginimą užsakovo lėšomis teikti arba organizuoti sutartyje numatytas paslaugas, susijusias su krovinių vežimu (CK 6.824 straipsnio 3 dalis).

2013 m. rugsėjo 1 d. šalių sudaryta transporto ekspedicinio aptarnavimo sutartimi (toliau – sutartis) ieškovė įsipareigojo už atlygį, gaunamą iš atsakovo, atsakovo sąskaita vykdyti atsakovo krovinių transporto ekspedicinį aptarnavimą arba organizuoti jo vykdymą, o atsakovas įsipareigojo sumokėti krovinių pervežimo kainą pagal šios sutarties 3 skyrių. Pagal pastarojo skyriaus nuostatas ieškovė įsipareigojo užtikrinti, kad būtų tinkamai įforminti tarptautinius reikalavimus atitinkantys pateiktos transporto priemonės ir vairuotojų dokumentai bei kiti dokumentai, būtini kiekvieno konkretaus pervežimo vykdymui; atsakyti už gabenamo krovinio saugumą, nedelsiant pranešti atsakovui apie tai, kad transporto priemonė yra netoli paskirties vietos ir kad atvyko į ją; pristatyti krovinį per laikotarpį, suderintą atitinkamame krovinio pervežimo priede; pateikti atsakovui sąskaitos faktūros originalą kartu su darbų atlikimo aktu (3.1.3, 3.1.15, 3.1.17, 3.1.19 punktai). Ieškovė ieškinyje nurodė, kad atsakovas sumokėjo sutarties 5.2.1 punkte numatytą avansinę 30 procentų bendros sumos įmoką.

Apeliantė nepagrįstai teigia, kad įvykdė visus sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, todėl ne faktiniai vežėjai, o ji turi teisę į visą sutarties 5.2.2 punkte numatytą užmokestį. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad iš atsakovo užsakytų devynių pervežimų apeliantė įvykdė tris – vieną pervežimą vienos kameros temperatūrą palaikančia transporto priemone pagal CMR važtaraštį Nr. 037103, faktinis vežėjas KL&K Trans (t. 1, b. l. 94), du pervežimus pagal CMR važtaraščius be numerio, faktinis vežėjas „Dagris Kaliningrad“ (t. 1 b. l. 108, 133). Bendra atsiskaitymo suma už šiuos pervežimus šalių sutarta 34 800 EUR, tačiau pervežimo metu sutartį šalys pakeitė sudarydamos 2014 m. vasario 28 d. susitarimą – siekiant atsiskaitymo operatyvumo, ieškovė leido atsakovui už pervežimą tiesiogiai sumokėti faktiniam vežėjui už du pervežimus, atliktus maršruto dalyje Lietuva – Kazachstanas (t. 1 b. l. 55-56). Tokiu būdu atsakovas privalėjo ieškovei sumokėti už faktiškai atliktą pervežimą ne 34 800 EUR, kaip numatyta susitarimuose, bet 6 900 EUR. Būtent 6900 EUR ir 25 500 EUR sutarties 5.2.1 punkte numatytas avansinis mokėjimas pagal sąskaitas LAS0616, LAS0629, LAS 0626, LAS0628 bei 22296 EUR suma pagal 2014 m. vasario 18 d. susitarimą, bendra suma 47 796 Eur, ieškovei yra sumokėta atsakovo (t. 1 b. l. 38).

Pažymėtina, kad atsakovas užsakė pervežimus ne iš Airijos iki Lietuvos, o iš Airijos iki Kazachstano. Minėta, kad dviejų krovinių pervežimą apeliantė įvykdė iš dalies (nuo Airijos iki Lietuvos), už ką jai buvo sutarta sumokėti 6900 EUR (po 3450 EUR už kiekvieną pervežimą maršrutu Airija–Lietuva). Likusią šių dviejų vežimų maršruto dalį Lietuva– Kazachstanas įvykdė įmonė Asco Trans, su kuria atsakovas atsiskaitė tiesiogiai. Apeliantė neįrodė, kad įvykdė pervežimus pagal CMR važtaraščius Nr. 0000814, Nr. 015011, Nr. 008437, Nr. 12091.

Atmestini apeliantės argumentai apie neįrodytą aplinkybę dėl krovinio kontrolės praradimo. Tai paneigia elektroninio susirašinėjimo duomenys su gavėju: 2014 m. vasario 4 d. ieškovės transporto vadybininkas A. A. nurodė, kad prarado iš Lietuvos į Kazachstano Coca-Cola kompaniją išsiųstų krovininių automobilių kontrolę (t. 2 b. l. 41). Be to, apeliantė ženkliai viršijo visų krovinių pristatymo terminą: jie turėjo būti pristatyti vėliausiai 2014 m. sausio 12, 14, 24 dienomis bei vasario 2 dieną. 2014 m. sausio 27 d. krovinio gavėjas nurodė, jog yra nepatenkintas atsakovo darbu ir ketina nutraukti bendradarbiavimą, jeigu atsakovas rytoj nepristatys vėluojančių krovinių. 2014 m. sausio 30 d. atsakovui pasiūlius kainas naujiems pervežimams, gavėjas Coca-Cola Almaty Bottlers nurodė, kad, kol nebus pristatyti vėluojantys kroviniai, Coca-Cola Almaty Bottlers neužsakinės krovinių pervežimo paslaugų iš atsakovo. Pagal ekspedijavimo sutarties 3.1.5 punktą ieškovė įsipareigojo pervežimo metu nuolat teikti informaciją apie automobilio su kroviniu buvimo vietą. Elektroninis susirašinėjimas patvirtina, kad atsakovas nuolat prašė ieškovės tokią informaciją teikti, tačiau ji buvo neteisinga – ieškovė nurodė, kad kroviniai 2014 m. sausio 20 d. yra Rusijoje arba Kazachstane, tačiau tuo metu jie buvo perkrovimo punkte Lietuvoje (t. 3 b. l. 14-20, t. 2 b. l. 54, 66).

Sutiktina su atsakovu, kad tai nėra mažareikšmiai sutarties pažeidimai. Remiantis kasacinio teismo praktika, ekspeditorius turi pareigą sekti visas su vežimo sutarties vykdymu susijusias aplinkybes, aiškintis netinkamo vežimo sutarties vykdymo priežastis, siekti jas pašalinti bei apie tai informuoti užsakovą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2005). Apeliantė nepristatė krovinių sutartais terminais, tuo neįvykdydama esminės krovinio pervežimo sąlygos – laiku pristatyti krovinį, t.y. ekspedijavimo sutarties neįvykdė, todėl atsakovas, siekdamas krovinių nugabenimo į paskirties vietą, pats suorganizavo krovinių nugabenimą iš Lietuvos į Kazachstaną, tiesiogiai susitardamas su faktiniais vežėjais ir su jais atsiskaitydamas. Tuo remiantis pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad iki nustatyto termino neįvykdyta sutartis, nors nenutraukta ir galiojanti, negali formaliu pagrindu įpareigoti užsakovą atsiskaityti už nesuteiktas paslaugas.

Faktas, kad kroviniai buvo pristatyti ne apeliantės suteiktų paslaugų dėka, o paties atsakovo veiksmais, nesuteikia ieškovei teisės į ginčo atlygį. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad, įrodinėdama šią teisę, ieškovė turi įrodyti paslaugų atlikimo faktą, bet ji to neįrodė. Nei viename iš CMR važtaraščių ieškovė nenurodyta kaip krovinio vežėja. Apeliantė taip pat neįrodė ir ryšio su asmenimis, kuriuos pasitelkė krovinių gabenimui – atsiskaitymo su jais, pretenzijų dėl neatsiskaitymo už pervežimą gavimo. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad su faktiniais krovinių vežėjais S. Š. S.ir Maksi trans atsiskaitė atsakovas (t. 2 b. l. 59, 61, 63). S. įmonė pateikė rašytinį pareiškimą atsakovui, kad dėl apmokėjimo už suteiktą paslaugą pretenzijų atsakovui neturi (t. 2 b. l. 65). Apeliacinės instancijos teisme apklaustas liudytojas A. A. (ieškovės transporto vadybininkas) iš esmės patvirtino neatsiskaitymo su faktiniais vežėjais aplinkybę.

Atmestini apeliantės argumentai dėl netinkamai įvertinto sutarčių su UAB „Ignė“ ir OOO „Irigo-Trans Service“ nepateikimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog įrodyti šį faktą privalėjo ieškovė, siekianti atlyginimo už pervežimo paslaugų suteikimą (CPK 178 straipsnis). Ieškovė nepateikė atsakovui darbų atlikimo aktų, todėl atsakovas neįgijo prievolės sumokėti ieškovės pateiktose sąskaitose nurodytas sumas (sutarties 5.1, 3.1.17 punktai).

Teismas pagrįstai atmetė reikalavimą priteisti 175 Eur išlaidas už suteiktas papildomas paslaugas. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė apmokėjo 2013 m. gruodžio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą. Sąskaita išrašyta Lenkijos įmonei. Užsakyme – paraiškoje muitinės formalumų tvarkymo kaina nėra numatyta. Ieškovė neįrodė, kad patyrė būtent tokio dydžio išlaidas ir kad šios išlaidos buvo susijusios su 2013 m. gruodžio 18 d. užsakyme – paraiškoje nurodyto krovinio pervežimu.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

Ieškovė nepilnai įvykdė ekspedijavimo sutarties 1.2 punkte numatytą pareigą suorganizuoti krovinių pervežimą, nepateikė darbų atlikimo akto, todėl neturi teisės gauti sutarties 5.2.2 punkte sutarto apmokėjimo. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, priėmė CPK 263 straipsnio reikalavimus atitinkantį sprendimą, todėl jis nekeistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovui iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir atstovavimą atsakovas 2016 m. balandžio 8 d. sumokėjo 2500 Eur advokato pagalbos išlaidų, 2016 m. gruodžio 19 d. – 500 Eur advokato pagalbos išlaidų už pasirengimą žodiniam bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, kad atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas nebuvo susijęs su naujų duomenų analize, kad advokatė atstovavo atsakovą ir pirmosios instancijos teisme, į 2015 m. IV ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (be individualių įmonių) 756,9 Eur, į atstovavimo dviejuose teismo posėdžiuose trukmę (pirmasis truko 0,5 val.), advokato pagalbos išlaidos sumažintinos iki 1500 Eur (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 2015 m. kovo 19 d. redakcijos 2.3, 2.9, 8.2 punktai, CPK 98 straipsnio 2 dalis). 2016 m. gruodžio 19 d. sumokėtos 500 Eur advokato pagalbos išlaidos už pasirengimą žodiniam bylos nagrinėjimui apeliacinės instancijos teisme laikytinos perteklinėmis.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LAS FREIGHT“ 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovui Globalink Transportation & Logistics Worldwide LLC.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.