- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-25
- Bylos Nr.
- A-146-2259-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00589-2010-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Laimė Baltrūnaitė (pran.), Ričardas Piličauskas
- Pareiškėjas
- V. J.
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės tarybos, Palangos miesto savivaldybės administracijos, Palangos miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui
- Advokatai
- Danutė Paltarokaitė
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Ričardo Piličausko,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovų Palangos miesto savivaldybės tarybos ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. J., V. J. įstatyminės atstovės V. J., V. J., G. J., G. E. J. skundą atsakovams Palangos miesto savivaldybės tarybai, Palangos miesto savivaldybės merui, Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritoriniam padaliniui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai V. J., V. J., veikdama per įstatyminę atstovę V. J., V. J., G. J., G. E. J. (toliau – ir pareiškėjai) padavė Klaipėdos apygardos administraciniam teismui skundą (b. l. 4-6), kurį patikslino (b. l. 23-24, 32-33), prašydami įpareigoti atsakovus Palangos miesto savivaldybės tarybą (toliau – ir Taryba), Palangos miesto savivaldybės merą (toliau – ir Meras) ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių (toliau – ir Administracijos direktorius) atsakyti į pareiškėjų 2010 m. gegužės 25 d. pareiškimą bei priteisti iš jų bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Pareiškėjai paaiškino, kad jie kartu su Palangos miesto savivaldybe (toliau – ir Savivaldybė) yra pastato (Kurhauzo), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai ir yra suinteresuoti šio pastato bei viso kurorto įvaizdžiu, kuriam, pareiškėjų nuomone, atsakovai daro materialinę ir moralinę žalą. Todėl 2010 m. gegužės 25 d. pareiškėjai pateikė Tarybai, Merui ir Administracijos direktoriui pareiškimą (registracijos Palangos miesto savivaldybės administracijoje (toliau – ir Savivaldybės administracija) Nr. Kd-487r), kuriame prašė atsakovų: 1) remiantis Mero 2006 m. gruodžio 11 d. potvarkiu Nr. (2.1)-M-1-45 kviesti V. J. į darbo grupės posėdžius dėl Kurhauzo; 2) panaikinti neteisėtai Kurhauzo sklypo sąskaita suformuotą žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini); 3) išsaugoti mūrinę Kurhauzo dalį uždengiant stogą, kaip tai 2002 m. spalio 16 d. įpareigojo komisija „Dėl Kultūros vertybei S-315 (Kurhauzo) adresu (duomenys neskelbtini) padarytos žalos vertinimo“. Atsakovai į 2010 m. gegužės 25 d. pareiškimą neatsakė, nors Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 31 straipsnyje nustatyta, kad administracinė procedūra turi būti baigta ir sprendimas priimtas per 20 darbo dienų nuo procedūros pradžios. Pareiškėjai akcentavo, kad ji siekia ne nuostolių atlyginimo, o atsakovų racionalių sprendimų dėl buvusio Palangos simbolio tinkamo žemės sklypo suformavimo ir Kurhauzo atstatymo.
Pareiškėjų atstovas teismo posėdyje prašė pareiškėjų skunde išdėstytais motyvais tenkinti skundą. Papildomai nurodė, kad pareiškėjai kreipėsi į atsakovus ne kaip į bendraturtį, o kaip į valdžios instituciją, kuri privalėjo atsakyti pareiškėjams Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Atsakovai su pareiškėjų skundu nesutiko ir prašė atmesti skundą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą (b. l. 44), remdamiesi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.36 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad pareiškėjus ir atsakovus, kaip pastato bendraturčius, sieja civiliniai, o ne administraciniai teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 dalyje nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje, todėl pareiškėjų skundas dėl keliamo bendratučių ginčo turėtų būti atmestas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys atsiliepime į skundą (b. l. 38-39) nurodė, kad sutinka su pareiškėjų skundu ir mano, jog neatsakydami į pareiškėjų 2010 m. gegužės 25 d. pareiškimą, atsakovai pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnį.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija atsiliepimo į pareiškėjų skundą nepateikė (b. l. 50).
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. spalio 22 d. sprendimu (b. l. 71-74) pareiškėjų V. J. ir V. J. įstatyminės atstovės V. J., V. J., G. J., G. E. J. skundą patenkino. Teismas įpareigojo Palangos miesto savivaldybės tarybą, Palangos miesto savivaldybės merą ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorių ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakyti pareiškėjams į jų 2010 m. gegužės 25 d. pareiškimą, kuris Palangos miesto savivaldybės administracijoje užregistruotas 2010 m. gegužės 25 d. Nr. Kd-487r, taip pat priteisė pareiškėjai V. J. iš kiekvieno atsakovo po 33 Lt 33 ct bylinėjimosi išlaidų.
Įvertinęs pareiškėjų 2010 m. gegužės 25 d. (b. l. 41, 44) pareiškimo atsakovams turinį, teismas padarė išvadą, jog pareiškėjai kreipėsi į atsakovus, kad jiems būtų suteikta informacija juos dominančiais klausimais dėl Kurhauzo pastato likimo. Išnagrinėjęs bylą teismas nustatė, kad atsakovai pareiškėjams į jų 2010 m. gegužės 25 d. paklausimą jokios informacijos nėra suteikę, jų pareiškimo nesvarstė, sprendimo nepriėmė.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Teisės gauti informaciją įstatymas) nuostatomis, konstatavo, kad pareiškėjo pateikti prašymai atitiko šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytus formos ir turinio reikalavimus, prašymus gavęs adresatas nenustatė sąlygų, kurioms esant prašymas turi būti tikslinamas, ir nesikreipė į pareiškėją, kad šis patikslintų prašymą. Atsižvelgdamas į Teisės gauti informaciją įstatymo 14 straipsnio nuostatas, pažymėjo, jog atsakovai nepateikė teismui įrodymų, kad jie būtų pratęsę informacijos pateikimo terminą bei apie tai informavę pareiškėjus, todėl informacija pareiškėjams turėjo būti pateikta per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo įstaigoje dienos. Pareiškėjų prašymas Administracijoje įregistruotas 2010 m. gegužės 25 d. Nr. Kd-487r, todėl dėl šio pareiškimo prašoma pateikti informacija turėjo būti pateikta pareiškėjams iki 2010 m. birželio 15 d. Teismas konstatavo, kad atsakovai nesilaikė teisinio reguliavimo ir vilkino pareiškėjams aktualios informacijos pateikimą, tuo pažeidė Teisės gauti informaciją įstatymo 1 straipsnį.
Šalies argumentai
Iš pareiškėjų skundo, jų atstovo paaiškinimų ir bylos medžiagos teismas nustatė, kad pareiškėjai į atsakovus su savo 2010 m. gegužės 25 d. prašymu kreipėsi kaip į viešojo administravimo instituciją, todėl atsakovai privalėjo atsakyti pareiškėjams per įstatymo nustatytą terminą. Nustatęs, kad atsakovai be teisėto pagrindo neatsakė į pareiškėjų 2010 m. gegužės 25 d. pateiktą pareiškimą, teismas pareiškėjų skundą patenkino.
Patenkinęs pareiškėjų skundą, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 2 dalimi, teismas priteisė pareiškėjai V. J. iš atsakovų 2010 m. rugpjūčio 9 d. ir 2010 m. rugpjūčio 25 d. jos sumokėtą žyminį mokestis (b. l. 28, 34).
III.
Atsakovai Palangos miesto savivaldybės taryba ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius (toliau – ir apeliantai) apeliaciniu skundu (b. l. 80-81) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. sprendimą.
Pirmosios instancijos teismas iš esmės neanalizavo 2010 m. gegužės 25 d. pareiškimo turinio, todėl klaidingai konstatavo, kad pareiškėjai prašo informacijos dėl Kurhauzo pastato likimo. Mano, kad pareiškėjai, siūlydami įvairius susitarimus dėl Kurhauzo pastato ir jo priklausinių valdymo, naudojimo ir disponavimo, kreipėsi į Savivaldybę kaip į pastato bendraturtę, o ne kaip į viešojo administravimo subjektą. Pažymėjo, kad pareiškėjus ir Savivaldybę kaip pastato bendraturčius sieja civiliniai teisiniai santykiai, kuriuos reguliuojama CK normos, o ne administraciniai teisiniai santykiai.Teismas netinkamai taikė Teisės gauti informaciją įstatymo nuostatas ir dėl to priėmė neteisėtą sprendimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjai V. J., V. J., veikdama per įstatyminę atstovę V. J., V. J., G. J., G. E. J. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 86-87) akcentuoja, kad 2010 m. gegužės 25 d. pareiškimu jie kreipėsi į atsakovus kaip į viešojo administravimo subjektus ir tai matyti iš pareiškimo turinio. Pareiškime nurodoma, kad Meras 2006 m. gruodžio 11 d. potvarkiu Nr. (2.1)-M-45 sudarė darbo grupę, į kurią įtraukė ir V. J., todėl prašoma ją kviesti į posėdžius. Pažymi, jog pastato bendraturtis – Taryba neturi nieko bendro su tuo, kad Kurhauzo sklypo sąskaita neteisėtai ir be detalaus plano buvo suformuotas sklypas adresu (duomenys neskelbtini), į kurį įeina ir pareiškėjų kiemo įrenginiai. Nurodo, kad neteisėtą įsakymą dėl žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), pasirašė 2007 m. kovo 22 d. buvęs Administracijos direktorius R. Garolis. Be to, pareiškėjai pažymėjo, kad nagrinėjamas atvejis nėra pirmas, kai jiems neatsakoma dėl Kurhauzo, daroma pastatui žala, todėl prašė paskirti atsakovams piniginę baudą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija su apeliaciniu skundu nesutinka.
Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 99-100) nurodo, kad atsakovai, nereaguodami į pareiškėjų skundą, pažeidė Teisės gauti informaciją įstatymo reikalavimus.Mano, kad apeliacinio skundo teiginys, jog kilęs ginčas nėra dėl teisės viešojo administravimo srityje, yra nepagrįstas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinis padalinys su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 102-103) nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo bylą ir priėmė teisingą sprendimą. Atkreipia dėmesį į tai, kad Administracija iš viso neatsakė į pareiškėjų pateiktą pareiškimą. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, Administracijos argumentai nepaneigia fakto, kad ji vykdo viešojo administravimo funkcijas savivaldybės ribose, į kurias patenka ir Kurhauzo pastatas bei sklypas. Atsisakydama vykdyti viešojo administravimo funkcijas Kurhauzo sklype ir pastate G. J. ir kitų bendraturčių atžvilgiu, Savivaldybė pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo 1, 14, 19, 22, 31 straipsnius, taip pat užkerta galimybę atkurti visuomenei svarbų kultūros paveldo objektą, kuris yra pripažintas valstybės saugomu (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 1291).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Pareiškėjai apskundė teismui Palangos miesto tarybos, mero ir administracijos direktoriaus neveikimą, kadangi į 2010 m. gegužės 25 d. pareiškimą negavo jokio atsakymo.
Atsakovai tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde neneigė to, kad neatsakė pareiškėjams į 2010 m. gegužės 25 d. gautą jų pareiškimą, tačiau šį savo neveikimą motyvuoja aplinkybe, jog pareiškėjai ir Palangos miesto savivaldybė yra pastato (Kurhauzo), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, santykiuose dėl minėto pastato juos sieja civiliniai, o ne administraciniai teisiniai santykiai.
Patikrinusi bylą (ABTĮ 136 str.) teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas atsakovus atsakyti pareiškėjams į jų 2010 m. gegužės 25 d. pareiškimą, bylą išsprendė teisingai, tačiau taikė ne tą teisės aktą, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus.
Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovai, neatsakydami į pareiškėjų 2010 m. gegužės 25 d. pareiškimą pažeidė Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 14 straipsnio nuostatą, kad informacija pareiškėjui turi būti pateikiama ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo įstaigoje dienos.
Nustatant pagal kokiame teisės akte nustatytą tvarką turi būti nagrinėjamas piliečio kreipimasis į atitinkamą viešojo administravimo subjektą turi būti atsižvelgiama į kreipimosi turinį. Pareiškėjų 2010 m. gegužės 25 d. pareiškime aiškiai išsiskiria du prašymai, kurie susiję su atsakovų, kaip viešojo administravimo subjektų kompetencija ir jų priimtais administraciniais aktais: 1) kviesti V. J. į mero potvarkiu sudarytos darbo grupės posėdžius; 2) panaikinti sprendimą dėl sklypo neteisėto suformavimo (duomenys neskelbtini), kadangi į jį įeina pareiškėjams priklausantys statiniai. Šie pareiškėjų 2010 m. gegužės 25 d. prašymo argumentai suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjai kreipėsi į atsakovą dėl atitinkamų administracinių veiksmų atlikimo ir sprendimų priėmimo, o ne dėl informacijos, kaip ji apibrėžiama Teisės gauti informaciją įstatymo taikymo prasme, pateikimo.
Viešojo administravimo įstatyme dėl piliečių kreipimosi formų yra apibrėžtos piliečių kreipimųsi į viešojo administravimo subjektą sąvokos: prašymas (VAĮ 2 str.14 d.), skundas (VAĮ 2 str.15 d.), pranešimas (VAĮ 2 str.16 d.). Pareiškėjų 2010 m. gegužės 25 d. kreipimasis į atsakovus pavadintas pareiškimu. Toks rašytinis kreipimasis Viešojo administravimo įstatyme neapibrėžtas. Atsižvelgiant į rašytinio kreipimosi turinį, kuriame išskirtini du pirmiau minėti prašymai, kuriais prašoma pašalinti padarytus ar daromus vykdant viešąjį administravimą pareiškėjų teisių ir jų teisėtų interesų pažeidimus pareiškėjų nurodytais būdais (kviesti V. J. į mero sudarytos darbo grupės posėdžius, pašalinti pažeidimą dėl žemės sklypo, į kurį įeina pareiškėjų statiniai, suformavimo), Viešojo administravimo įstatyme pateiktų sąvokų kontekste 2010 m. gegužės 25 d. pareiškimas yra artimiausias skundo sąvokai. Šie 2010 m. gegužės 25 d. pareiškimo ypatumai leidžia daryti išvadą, kad minėtas pareiškimas turėjo būti išnagrinėtas vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymu, o ne Teisės gauti informaciją įstatymu, kaip nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija pašalina iš pirmosios instancijos teismo 2010 m. spalio 22 d. sprendimo motyvuojamosios dalies argumentus, jog atsakovai turėjo atsakyti pareiškėjams į jų 2010 m. gegužės 25 d. pareiškimą vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymu.
Pagal Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnį administracinė procedūra turi būti baigta ir sprendimams priimtas per 20 dienų nuo jos pradžios. Dėl objektyvių priežasčių ši procedūra gali būti pratęsta, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų. Pirmosios instancijos teismas 2010 m. spalio 22 d. sprendimu įpareigojo atsakovus atsakyti į pareiškėjų 2010 m. gegužės 25 d. pareiškimą per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teisėjų kolegijai nustačius, kad pirmosios instancijos teismas taikė ne tą įstatymą, keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo rezoliucinę dalį nėra pagrindo, nes nustatytas įpareigojimo įvykdymo terminas (20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos) atitinka Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą.
Remdamasi išdėstytais motyvais teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti atsakovų apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
atsakovų apeliacinį skundą atmesti. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. sprendimo rezoliucinę dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.