Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Erminijus Baziulis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. U. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybės įmonei Turto bankas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

3. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. U. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su A. U.. 2021 m. birželio 7 d. išrašytas medicininis mirties liudijimas Nr. 21-38965870 patvirtina, kad A. U. mirė (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.13 straipsnį pareiškėja, kaip A. U. pergyvenusi sutuoktinė, paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Gyventojų registro duomenimis pareiškėja su mirusiu sutuoktiniu vaikų neturi. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad 1992 m. vasario 28 d. apylinkės (seniūnijos) pažymėjimo pagrindu A. U. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), 1994 m. balandžio 18 d. valdybos sprendimo pagrindu įsigijo žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), 2005 m. gruodžio 7 d. pirkimo– pardavimo sutarties pagrindu A. U. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), bei 1997 m. gegužės 30 d. pirkimo–pardavimo sutarties, 1997 m. mainų sutarties pagrindu ir 2001 m. kovo 6 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu A. U. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įsigijo 48/100 dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kiemo rūsį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šiltnamį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 1/2 dalies kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 389/587 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, kad, nors po palikėjo mirties palikimo nepriėmė paduodama palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, tačiau sutuoktinio palikimą priėmė faktiškai pradėdama turtą valdyti per įstatyme nustatytą terminą.

4. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, o to paties straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

5. Kaip minėta, A. U. ir A. U. minėtą nekilnojamąjį turtą įgijo būdami santuokoje ir šis turtas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, leidžiančių nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Todėl palikėjo palikimą sudaro 1/2 dalis minėto nekilnojamojo turto.

6. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011). Asmuo, grindžiantis savo reikalavimą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo. Tokiu atveju, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas, faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties, taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2010).

8. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nurodė, kad palikėjo turtu rūpinasi nuo palikimo atsiradimo momento, jį prižiūri ir išlaiko, moka mokesčius, t. y. po sutuoktinio mirties liko gyventi jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančioje gyvenamojo namo dalyje, valdo palikėjo turtą kaip savo. Testamentų registro duomenys patvirtina, kad nėra įregistruota palikėjo A. U. sudarytų testamentų, palikėjo palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo faktų. Suinteresuotas asmuo nurodė, kad neprieštarauja, jog būtų nustatytas pareiškėjos prašomas juridinis faktas. Todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėja priėmė palikėjo savo sutuoktinio A. U. palikimą, kurį sudaro 1/2 dalis minėto nekilnojamojo turto, faktiškai parėdama jį valdyti.

9. Atsižvelgiant į tai, nustatytinas pareiškėjos prašomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ji priėmė palikėjo savo sutuoktinio A. U. palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, kadangi nuo šio fakto nustatymo priklauso pareiškėjos turtinių teisių pasikeitimas, t. y. paveldėjimo teisės liudijimo gavimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis).

10. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje nesusidarė, todėl jų priteisimo valstybei klausimas nespręstinas. Be to, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2021 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. (8.4Mr)TP-21-T-2902-10526 pareiškėjai suteikta antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.