Kauno apygardos teismo nutartis

2014-08-19 · Byla Nr. ATP-934-530/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-08-19
Bylos Nr.
ATP-934-530/2014
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Danutė Giačaitė
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-934-530/2014Teisminio proceso Nr. 4-05-3-03709-2012-6Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugpjūčio 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi K. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. dėl nutarties, kuria netenkintas K. K. prašymas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nutarimu K. K. už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., padarymą paskirta 3000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nutarimas paliktas nepakeistas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2014 m. liepos 7 d. pateikė teismui prašymą sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Kauno apylinkės teismas 2014 m. liepos 9 d. nutartimi netenkino K. K. prašymo, motyvuodamas tuo, kad atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, į pažeidimų pobūdį, padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, iš bylos duomenų negalima daryti neabejotinos išvados, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, šiuo metu jau yra pasiekti.

Žemesnės instancijos teismas

K. K. skundžia Kauno apylinkės teismas 2014 m. liepos 9 d. nutartį ir prašo ją panaikinti bei tenkinti jo prašymą sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Teismas atsisakė tenkinti prašymą praktiškai vieninteliu pagrindu – pažeidimo sunkumu, tačiau vien tik padaryto pažeidimo sunkumas negali būti besąlygišku pagrindu atsisakyti taikyti ATPK 329 straipsnyje įtvirtintą reglamentavimą (Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-398-478/2014; kt). Skundžiamojoje nutartyje nurodžius, jog pareiškėjas naujų teisės pažeidimų teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė, ir kad skiriant nuobaudą buvo nustatytos lengvinančios aplinkybės, kitos aplinkybės nebuvo vertintos, nors teismų praktikoje laikomasi nuostatų, kad sprendžiant dėl ATPK 329 straipsnio taikymo, vertinant pažeidėjo asmenybę, svarbu įvertinti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje buvo baustas už analogiškus pažeidimus bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Tai dar kartą patvirtina, kad jo prašymas atmestas nepagrįstai ir nemotyvuotai. Pareiškėjas pažymi, kad visos aplinkybės rodo, jog jis pasimokė iš padaryto pažeidimo, ir ateityje laikysis įstatymų nuostatų, bus drausmingas vairuotojas. Administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, bus pasiekti ir sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad nors dėl jo veiksmų kito automobilio savininkui buvo padaryta turtinė žala, tačiau teismas neįvertino, jog turtinė žala buvo nedidelė, ji jau senokai atlyginta, nukentėjusiojo automobilis dar nuobaudos skyrimo momentu buvo suremontuotas. Teismo paskirta bauda, išieškotojui sutikus, yra mokama dalimis iš jo pensijos (jau atlyginta 1252,87 Lt), nes iš karto jos sumokėti neturėjo galimybių, kitų pajamų, išskyrus pensiją, jis neturi.

Pareiškėjas yra 2 grupės invalidas, jam sunku vaikščioti, važinėti viešuoju transportu, gyvena vienas, sūnus taip pat yra 2 grupės invalidas ir negali padėti, visos šios aplinkybės patvirtina, jog teisė vairuoti transporto priemonę ir automobilis jam yra būtinoji pagalba ne tik nuvažiuoti sodą, bet ir nuvykti į gydymo įstaigas, parduotuves, parsivežti maisto.

Pareiškėjo įsitikinimu, išdėstytos aplinkybės, leidžia daryti išvadą, kad yra visos ATPK 329 straipsnyje nustatytos sąlygos, kurios leidžia sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į K. K. skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba prašo skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

K. K. skundas tenkintinas.

Aukštesnysis teismas pritaria pareiškėjo skunde išdėstytoms aplinkybėms, kad apylinkės teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo dėl specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo termino sutrumpinimo.

Lietuvos Respublikos ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Teismų praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad ši teisės norma aiškintina, kaip suteikianti teismui teisę, bet ne pareigą sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą. Sprendžiant dėl termino sutrumpinimo teismas privalo įvertinti visumą aplinkybių, o ne tik tai, ar pareikštas prašymas atitinka formaliuosius reikalavimus, ar įvykdytos visos ATPK 329 str. numatytos sąlygos, bet ir vertinti, ar visuma įrodymų ir nustatytų aplinkybių leidžia spręsti, jog pasiekti administracinės nuobaudos tikslai bei galima trumpinti terminą.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs sprendimo priėmimui reikšmingų įrodymų visumą, nepagrįstai nepripažino, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., bus pasiekti K. K. sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog K. K. prašymo pateikimo metu buvo suėję daugiau nei pusė paskirto specialiosios teisės atėmimo termino, su skundu pareiškėjas pateikė Pažymą apie asmens baustumą, kuri įrodo, jog naujų administracinių teisės pažeidimų jis nepadarė, todėl visi formalūs pagrindai taikyti K. K. ATPK 329 str. nuostatas jo prašymo nagrinėjimo metu buvo.

Visgi, kaip nurodo ir pareiškėjas, ATPK 329 straipsnyje nurodytos sąlygos negali būti taikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį nuobaudos vykdymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis byloje Nr. N575-114-13), taip pat ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus (LVAT bylos N261-932/2012, Nr. N575-994/2012, Nr. N575-831/2012 ir kt.), bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Pritartina skundo argumentui, kad šių aplinkybių apylinkės teismas tinkamai neįvertino ir tik formaliai nurodė, kad išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ATPK 329 str. nuostatas nėra. Aukštesnysis teismas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada.

ATPK 329 str. nuostatų taikymas yra išimtis iš bendros taisyklės, jog asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo ją atlikti (įvykdyti), todėl šių nuostatų taikymas prilygsta ATPK 30¹ str., taigi svarstant klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, visos aplinkybės, turinčios reikšmės nuobaudos individualizavimui, vertintinos kaip ir sprendžiant švelnesnės nuobaudos skyrimo klausimą. Administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsnis yra taikomas, tik esant išskirtinėms aplinkybėms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N248-1490/08).

Tačiau būtina atsižvelgti, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje administracinėje byloje už ATPK 130 str. 1 d. dėl proceso atnaujinimo pažymėjo, kad paskirta nuobauda turi atitikti ir proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-8-2013, Nr. 2AT-3-2014, Nr. 2AT-6-2014, Nr. 2AT-18-2014). Šis teismas yra pabrėžęs, kad individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Atvejai, kai už administracinius teisės pažeidimus gali būti skiriama švelnesnė (mažesnė) nuobauda nei sankcijoje numatytoji arba visai neskirta administracinė nuobauda, iš esmės sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti švelnesnę (Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Pagal ATPK 20 straipsnį administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Tačiau, nustačius visumą konkrečios bylos aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas asmeniui būtų akivaizdžiai neadekvatus, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, pažeidėjui gali būti taikomos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013).

Atsižvelgiant į tai, kad ATPK 329 straipsnio taikymas prilygsta ATPK 30¹ straipsniui, į šias Aukščiausiojo Teismo suformuotas nuostatas būtina atsižvelgti ir sprendžiant klausimą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo.

K. K. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nutarimu už pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., padarymą paskirta subendrinta 3000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Iš bylos medžiagos matyti, kad K. K., turėdamas labai ilgą vairavimo stažą – nuo 1964 m., anksčiau nė karto nėra baustas už KET pažeidimus, apskritai šis administracinės teisės pažeidimas jam buvo tik antras, tai rodo, kad jis nėra linkęs pažeidinėti įstatymus, piktybiškai ignoruoti visuomenės interesus, dėsningai daryti pavojingus teisės pažeidimus. Po nuobaudos skyrimo jis daugiau teisės pažeidimų nepadarė, suprato savo elgesio neleistinumą, o dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi. Jo veiksmais padaryta tik turtinė žala kitam automobiliui, ji nebuvo labai didelė ir yra atlyginta. Teismo paskirtą baudą mokama dalimis. Pareiškėjas tvirtina pasimokęs iš savo padaryto pažeidimo, įvertino galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes. Be to, jis yra jau garbaus amžiaus, šiuo metu jam 69 metai, pensininkas, turi vidutinį neįgalumą, sūnus taip pat neįgalus, nedarbingas. Vairuotojo pažymėjimas pareiškėjui būtinas, nes dėl prastos sveikatos būklės, jam sunku visuomeniniu transportu nuvykti į gydymo įstaigas, įsigyti maisto, tenkinti kitus būtinus socialinius ir buitinius poreikius.

Nors K. K. už administracinės teisės pažeidimus specialiosios teisės atėmimas paskirtas minimaliam terminui, tačiau apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad visos išvardintos aplinkybės rodo, jog šios teisės atėmimo palikimas likusiam neįvykdytam nuobaudos terminui šiuo metu būtų neproporcinga ir per griežta nuobauda. Byloje nėra duomenų, dėl kurių būtų galima abejoti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta nuobauda dar nepasiekė savo tikslų, todėl apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu K. K. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas gali būti sutrumpintas.

Vadovaujantis išdėstytu, aukštesnysis teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, bylos aplinkybes bei pareiškėjo kartu su prašymu pateiktus duomenis įvertino neteisingai ir, nepatenkindamas K. K. prašymo, priėmė nepagrįstą sprendimą, todėl 2014 m. liepos 9 d. nutartis naikintina, o prašymas tenkintinas bei paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas sutrumpinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

K. K. skundą tenkinti, Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 9 d. nutartį panaikinti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 30 d. nutarimu K. K. paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo 3 (trejiems) metams – terminą sutrumpinti nustatant, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas pasibaigia šios nutarties paskelbimo dieną.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Danutė Giačaitė