Kauno apygardos teismo nutartis

2009-06-25 · Civilinė byla Nr. 2A-731-153/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-25
Bylos Nr.
2A-731-153/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Galina Blaževič (pirm.), Raimondas Buzelis, Dalė Burdulienė
Ieškovas
B. G.
Atsakovas
G. G.
Trečiasis asmuo
K. G.
Civilinė byla Nr. 2A-731-153/2009
pirmos instancijos teismo teisėja Jūratė Bučmienė

Procesinio dokumento kategorija121.1,121.15,121.21,121.22, 78.2.1.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. birželio 25 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,

kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio, Dalės Burdulienės,sekretoriaujant Dovilei Stoškuvienei,dalyvaujant ieškovei B. G., atsakovui G. G., trečiajam asmeniui K. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. G. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2- 93-559/2009 pagal ieškovės B. G. ieškinį atsakovui G. G., trečiajam asmeniui K. G. dėl nepilnamečiams vaikams priteisto materialinio išlaikymo dydžio pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė B. G. prašė pakeisti nepilnamečiams vaikams skirtą materialinio išlaikymo dydį, išieškomą pagal Jonavos rajono apylinkės teismo 2005 m. spalio 24 d. sprendimą nustatant, kad atsakovas G. G. teiktų materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams A. G., G. G. ir K. G. kas mėnesį kiekvienam mokėdamas po 400 Lt periodinių išmokų nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės.

Ieškovė nurodė, kad priteisto kas mėnesį mokamo 100 Lt išlaikymo periodinių išmokų kiekvienam vaikui nepakanka dėl padidėjusių kainų ir vaikų poreikių. Jai nustatyta III invalidumo grupė, ji gauna 900 Lt atlyginimą, 300 Lt invalidumo pašalpą, papildomai užsidirba pindama vainikus, taip pat už vaikus gauna 300 Lt pašalpą. Atsakovas išlaikymą teikia nereguliariai.

Atsakovas G. G. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad priteistas išlaikymas yra per mažas, tačiau mokėti po 400 Lt negali dėl blogos materialinės padėties, nes šiuo metu nedirba, iš banko yra pasiėmęs paskolą.

Žemesnės instancijos teismas

Jonavos rajono apylinkės teismas 2009 m. sausio 29 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pakeitė Jonavos rajono apylinkės teismo 2005-10-24 sprendimu priteistą po 100 Lt iš G. G., materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams A. G., gim. (duomenys neskelbtini) , G. G., gim. (duomenys neskelbtini) , ir K. G., gim. (duomenys neskelbtini) , dydį į 300 Lt kiekvienam vaikui, indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, mokant kas mėnesį periodines išmokas, nuo ieškinio padavimo momento 2008-11-06 iki vaikų pilnametystės, pavedant disponuoti lėšomis uzufrukto teise įstatyminei atstovei – motinai B. G.; iš atsakovo G. G. priteisė ieškovei B. G. 126 Lt bylinėjimosi išlaidas, 82 Lt nesumokėtą žyminį mokestį valstybei ir 12,40 Lt išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nustatė, kad 2005-10-24 Jonavos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2721-490/05 buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią atsakovas privalėjo teikti materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams A. G., gim. (duomenys neskelbtini) , G. G., gim. (duomenys neskelbtini) , ir K. G., gim. (duomenys neskelbtini) , po 100 Lt kas mėnesį mokėdamas periodines išmokas kiekvienam vaikui, iki jų pilnametystės. Ieškovė neturi galimybės pateikti rašytinių įrodymų apie minėtų išlaidų pakitimus, nes nevedė namų ūkio buhalterinės apskaitos.

Teismas nurodė, kad pagal CK 3.192 str. materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti būtinu pripažintinas minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio išlaikymas. Priteisiant išlaikymą bei nustatant jo dydį lemia ne tik vaiko poreikiai, bet ir tėvų galimybės teikti išlaikymą. Teismas laikė, kad tėvų sunki turtinė padėtis įprastomis aplinkybėmis turi būti vertinama kaip priežastis, dėl kurios priteistinas mažesnis išlaikymo dydis negu MMA (800 Lt) (CK 3.192 str. 2 d.), tačiau išlaikymas neturėtų būti mažesnis už minimalų gyvenimo lygį (MGL -130 Lt). Ieškovė, gaudama iš atsakovo po 100 Lt vieno vaiko materialiniam išlaikymui, priversta didžiąją dalį vaikų išlaikymui būtinų lėšų skirti iš savo gaunamo atlyginimo ir neįgalumo pensijos. Ieškovė yra iš dalies darbinga, atsakovas yra darbingas. Ieškovės vidutinis darbo užmokestis per mėnesį – apie 758,90 Lt (neįskaičius mokesčių). Atsakovas dirba UAB „Garliavos kasyba“, anksčiau dirbo UAB „Metstata“, UAB „Sienojus“ .Dirbdamas UAB „Metstata“ negavo darbo užmokesčio, todėl pakeitė darbo vietą, be to atsakovas turi kreditorinių įsiskolinimų. Teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į nepilnamečių vaikų poreikius ir interesus, yra pagrindas pakeisti priteisto materialinio išlaikymo dydį ir vietoje 100 Lt, priteisti mokėti po 300 Lt (indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 str.) mokant kas mėnesį periodines išmokas nuo ieškinio padavimo momento 2008-11-06 iki vaiko pilnametystės (CK 3.194 str.).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas G. G. su teismo sprendimu nesutiko iš dalies, prašė pakeisti teismo sprendimą vaikų A. G., gim. (duomenys neskelbtini), G. G., gim. (duomenys neskelbtini), K. G., gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymo priteisimo dalyje, priteisiant materialinį išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį periodinių išmokų kiekvienam vaikui iki pilnametystės.

Apelianto nuomone, teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas dėl šių motyvų:

1) teismas nesilaikė šalių lygiateisiškumo principo, nepagrįstai atmetė atsakovo pateiktus įrodymus, o ieškovės paaiškinimus bei pateiktus įrodymus įvertino neteisingai. Teismas tinkamai neįvertino atsakovo pateiktų įrodymų apie jo turtinę padėtį, gaunamą darbo užmokestį;

2) padidindamas nepilnamečių vaikų išlaikymą iki 300 Lt kas mėnesį periodinių išmokų kiekvienam vaikui, teismas nesilaikė proporcingumo principo ir netyrė, ar pasikeitė šalių turtinė padėtis po 2005-10-24 teismo sprendimo priėmimo, nenustatė, ar atsakovas išgali teikti tokio dydžio išlaikymą;

3) teismas neatsižvelgė, kad po Jonavos rajono apylinkės teismo 2005-10-24 sprendimo priėmimo, atsakovo turtinė padėtis nepagerėjo. Atsakovas neturi santaupų bankuose, akcijų, 2006 m. rugsėjo mėn. įsigytas dviejų kambarių butas (duomenys neskelbtini) , yra vienintelis būstas, nes po santuokos nutraukimo atsakovas turėjo išeiti iš buto, kuris šeimai buvo suteiktas savivaldybės. Už minėtą butą kas mėnesį yra mokamas 308,41 Lt kreditas pagal 2006-07-28 su banku DnBNORD sudarytą kreditavimo sutartį Nr. 318P/06 15 000 Lt sumai. Kredito mokėjimo pabaiga 2011-06-30. Po vaikų išlaikymo priteisimo, darbo užmokestis sumažėjo. Šiuo metu atsakovas dirba UAB „Garliavos kasyba“, mėnesio darbo užmokestis, atskaičiavus mokesčius, yra 526 Lt, todėl mokėti 900 Lt kas mėnesį vaikams išlaikyti neleidžia gaunamos pajamos bei turtinė padėtis;

4) teismas tinkamai neįvertino ieškovės turtinės padėties. Teismas nustatė, kad ieškovės pajamas per mėnesį sudaro 758,90 Lt darbo užmokestis, 300 Lt invalidumo pašalpa, 300 Lt pašalpa už vaikus. Įvertinus tai, kad santuokos nutraukimo metu ieškovė nedirbo, ji įsidarbino tik po santuokos nutraukimo, laikytina, kad ieškovės turtinė padėtis pagerėjo;

5) ieškovė nepateikė teismui įrodymų apie nepilnamečių vaikų išaugusius poreikius, padidėjusias jų išlaikymo išlaidas, savo turtinę padėtį (nekilnojamasis ir registruojamas turtas, santaupos banke, turimos akcijos). CPK 178 str., numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad teismui priėmus sprendimą dėl vaikų išlaikymo priteisimo, iš esmės pasikeitė tėvų turtinė padėtis;

6) atsižvelgdamas į išaugusius vaikų poreikius, atsakovas sutinka mokėti po 200 Lt jų išlaikymui periodines išmokas kiekvienam vaikui kas mėnesį. Pripažįsta, kad 900 Lt išlaikymo įsiskolinimas susidarė dėl pateisinamų aplinkybių, nes ankstesnėje darbovietėje kelis mėnesius atsakovui nebuvo išmokėtas darbo užmokestis. Įsiskolinimą atsakovas pažada artimiausiu laiku likviduoti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė B. G. prašė apeliacinį skundą atmesti, teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nesutiko su apeliacinio skundo argumentais, nurodė, kad atsakovas, prašydamas sumažinti priteistą vaikams materialinį išlaikymą, vadovaujasi išimtinai asmeniniais tikslais ir interesais, pamiršdamas vaikų interesus ir savo, kaip jų tėvo, pareigas, nustatytas įstatyme. Atsakovas privalo imtis visų galimų priemonių, kad užtikrintų savo vaikams pragyvenimo šaltinį ir bent minimalias gyvenimo sąlygas, kad ir asmeninių interesų sąskaita. Atsakovas nenurodė jokios bent kiek įtikinamos objektyvios priežasties, kodėl jis negali susirasti geriau apmokamo darbo ir teikti savo vaikams pakankamą išlaikymą. Atsakovas yra sveikas ir darbingas, o šis faktas turi būti vertintinas vaikų interesų naudai. Atsakovo prašomas nustatyti 200 Lt mėnesinis materialinio išlaikymo dydis pakankamų gyvenimo sąlygų vaikams negali užtikrinti, todėl pažeidžia nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

CK 3.201 str. 1 d. nustatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti išlaikymo dydį, jeigu teismui priėmus sprendimą iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tokia nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą vaiko interesų, jų poreikių tenkinimo, tėvų galimybių pusiausvyrą. Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios skolininko turtinės padėties pagerėjimą ar pablogėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą. CK 3.201 str. 3 d. nustatyta, kad teismas pagal šio straipsnio 1 dalyje nustatytą asmenų prašymą gali pakeisti priteisto išlaikymo formą. Išlaikymo formos pakeitimo pagrindai įstatyme tiesiogiai nenustatyti, todėl teismas, spręsdamas išlaikymo formos pakeitimo klausimą, turi vadovautis bendraisiais šeimos santykių teisinio reglamentavimo principais (CK 3.3 str. 1 d.), taip pat atsižvelgti į vaikų išlaikymo instituto paskirtį.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovės, su kuria gyvena trys vaikai, nurodytas aplinkybes apie padidėjusias išlaidas jų poreikiams tenkinti po to, kai buvo priimtas 2005 m. spalio 24 d. teismo sprendimas, taip pat surinktus įrodymus apie šalių turtinę padėtį, padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas padidinti išlaikymo dydį iki 400 Lt yra pagrįstas iš dalies ir tenkino ieškovės prašymo dalį priteisti 300 Lt kas mėnesį periodinių išmokų. Darydamas tokią išvadą, pirmosios instancijos teismas sprendimą motyvavo vaikų poreikiais ir tuo, kad atsakovas yra sveikas, darbingas, gauna pakankamas pajamas.

Byloje yra ieškovės B. G. prašymas ir paaiškinimas (b. l. 1-3, 54, 58-59) dėl išlaikymo dydžio padidinimo nuo 100 Lt. iki 400 Lt kiekvienam vaikui. Ieškovė nurodė, kad iš esmės pasikeitė materialinės vaikų išlaikymo sąlygos. Išaugo infliacija, krito perkamoji lito galia, padidėjo kainos, vaikai mokosi, dėl to yra papildomų išlaidų drabužiams, mokymosi priemonėms, avalynei, maistui, vitaminams, papildomo lavinimo išlaidoms. Ieškovė negali užtikrinti vaikų poreikių, nes gauna minimalų atlyginimą, yra neįgali, darbinga tik 50 %, gauna 312 Lt neįgalumo pensiją. Šeima gyvena skurdžiai, kiekvienam šeimos nariui tenka po 378 Lt. per mėnesį. Be to, G. G. serga lėtinė inkstų liga, turi stuburo problemų. Ieškovės buvęs sutuoktinis gauna nemažą atlyginimą - 2000 Lt ir turi papildomų pajamų, su vaikais visai nebendrauja, nors ieškovė siūlė atsakovui , praleisti su vaikais laisvalaikį, todėl, ieškovės manymu, atsakovas išgali mokėti vaikams didesnį išlaikymą.

CK 3.192 str. 2 d. nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Aiškindamas ir taikydamas šias nuostatas, reglamentuojančias nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydžio nustatymą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs vienodą praktiką, kad teismas turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje ieškovų D. G. ir V. G. v. K. G.; bylos Nr. 3K-3-216/2006; kategorija 78.2.1).

Pagal byloje esančius įrodymus atsakovas nevengia, tačiau nereguliariai teikia išlaikymą vaikams, atsakovas turi 900 Lt. išlaikymo įsiskolinimą. Atsakovas neneigia, kad su vaikais nebendrauja, vieną kartą nupirko vaikams du tortus ir saldainių. Iki 2009 m. atsakovas pakeitė keletą darbo vietų, jo atlyginimas sumažėjo nuo beveik 2000 Lt (b.l.37) dirbant UAB ,, Sienojus,“ iki 600 Lt įsidarbinus UAB ,,Garliavos kasyba,“ šiuo metu atsakovas nedirba, tačiau darbo biržoje nesiregistravo, nes mano, kad tai netikslinga (b. l. 76). Atsakovas teigia, kad jo vardu nuosavybės teise registruotas butas bendrabutyje ir kad jis nuo 2006-07-31 moka 15 000 Lt paskolą bankui po 308 Lt. į mėnesį (b. l. 28-29). Kolegija konstatuoja, kad paskolos sutarties sudarymo metu atsakovui buvo žinoma, jog dalį savo pajamų jis privalo skirti nepilnamečių vaikų išlaikymui ir, kad pasikeitus vaikų poreikiams priteisto išlaikymo suma gali padidėti. Todėl atsakovo įsipareigojimas bankui negali būti pripažintas prioritetiniu įsipareigojimu prieš nepilnamečius vaikus, kuriems jis privalo teikti realaus dydžio materialinę paramą. Atsakovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad ieškojo, tačiau nerado gerai apmokamo darbo, turi kelias statybines profesijas, gali dirbti suvirintojo, betonuotojo darbus. Atsakovas pripažino, kad duktė G. serga ir jai reikalinga speciali priežiūra, tačiau mano, kad geresnių materialinių sąlygų vaikams suteikti negali,dėl to, kad turi pasirūpinti savo interesais, nes gali netekti būsto.

Nors ieškovė nepateikė byloje rašytinių įrodymų apie vaikų išlaikymui turėtas išlaidas, tačiau ieškovės motyvai, kad mokyklinio amžiaus vaikų poreikiai nuolat didėja dėl pasikeitusio vaikų amžiaus, dėl ekonominės padėties sumažėjus perkamajai galiai, dėl dukters G. ligos, galiausiai dėl priteistos vaikams neprotingai mažos išlaikymo sumos, o ieškovė neišgali skirti bent minimaliai užtikrinančios vaikų poreikius lėšų sumos, dėl pačios ieškovės neįgalumo, kuris nustatytas ieškovei 2007 m. ir padidėjusių išlaidų būsto išlaikymui, šeimai išnuomotas socialinis būstas, laikomi įrodyta bylos medžiaga, šalių paaiškinimu ir faktinių aplinkybių vertinimu (CPK 177, 178, 185 str.). Todėl ieškovės reikalavimas, dėl padidėjusių vaikų poreikių priteisti didesnę išmokų sumą vaikų išlaikymui, pripažintinas pagrįstu, atsakovo motyvas, kad ieškovės turtinė padėtis pagerėjo atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CK 3.3 str. įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu ir atsižvelgdama į byloje nustatytas reikšmingas faktines aplinkybes, nenustatė teisinio pagrindo sumažinti nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymo dydį iki 200 Lt per mėnesį. Įvertinus išlaikymo prievolės proporcingą paskirstymą vaikų tėvams ,atsižvelgiama į aplinkybę, kad tėvų turtinė padėtis šiuo metu yra nelygiavertė.: vaikai gyvena su motina invalide, ieškovė užtikrina vaikams būstą, maistą aprangą, gydymo, transporto, laisvalaikio ir kitas būtinas išlaidas. kurias apmoka iš gaunamo minimalaus dydžio atlyginimo ir invalidumo pensijos; atsakovas gyvena vienas ir vaikams moka tik 300 Lt. išlaikymą. Pirmosios instancijos teismo priteista vaikų išlaikymo suma laikoma protinga, todėl nemažintina, apelianto motyvas dėl neteisingai paskirstyto tėvams vaikų išlaikymo dydžio atmestinas kaip nepagrįstas.

Taip pat pažymėtina, jog teisiniai nepilnamečių vaikų išlaikymo santykiai yra tęstinio pobūdžio, todėl iš esmės pasikeitus tėvų turtinei padėčiai teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo gali būti peržiūrimas (CK 3.201 str. 1 d.).

Esant tokioms aplinkybėms teismo sprendimas nekeistinas, apeliacinis skundas atmestinas (CPK326 str.1d.1p.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326- 333 str.,

nutaria:

Jonavos rajono apylinkės teismo 2009 m. sausio 29 d. sprendimo nekeisti.

Kolegijos pirmininkė Galina BlaževičKolegijos teisėjai Raimondas BuzelisDalė Burdulienė