Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Juozapavičiaus, Lino Šiukštos,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo kaltinamojo V. L. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugpjūčio 21 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. V. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 7 straipsnio 1 dalies 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį, 260¹ straipsnio 5 dalį kaltinamas tuo, kad neteisėtai įgijo, gabeno labai didelį kiekį narkotinių medžiagų ir nepateikdamas muitinės kontrolei bei kitaip jos išvengdamas, neturėdamas leidimo, labai didelį narkotinių medžiagų kiekį gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, o būtent: iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrais veiksmais kartu su R. A., siekdamas gauti neteisėtas pajamas, laikotarpiu nuo 2025 m. sausio 29 d. iki 2025 m. vasario 17 d., susitarė jo tėvui R. L. priklausančiu automobiliu „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vykti į Nyderlandų Karalystę tikslu ten įgyti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų ir jas kontrabandos būdu pargabenti į Lietuvos Respubliką. Tęsdamas nusikalstamą sumanymą V. L., laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 18 d. iki 2025 m. vasario 19 d., veikdamas bendrai su R. A. minėtu automobiliu nuvyko į Nyderlandų Karalystę, kur tiksliai nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo paketą su labai dideliu kiekiu 797,329 g narkotinės medžiagos – kokaino, kurį paslėpė automobilio „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stogo apdailos galinėje dalyje, o laikotarpiu nuo 2025 m. vasario 19 d. iki 2025 m. vasario 20 d., iš Nyderlandų Karalystės nurodytą labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kokaino, atgabenus iki Lietuvos Respublikos sienos, 2025 m. vasario 20 d. 16.32 val., išvengdami muitinės kontrolės, neturėdami leidimo, kontrabanda iš Lenkijos Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai gabeno paslėptą labai didelį kiekį 797,329 g narkotinės medžiagos – kokaino, kol 2025 m. vasario 20 d. apie 16.32 val. kelyje A5 Suvalkai–Marijampolė–Kaunas, Salaperaugio k., Kalvarijos sav., patikrinimui sustabdę jo vairuojamą automobilį „Honda Accord“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 16.37 val. iki 18.05 val., įvykio vietos apžiūros metu, paslėptą automobilio stogo apdailos galinėje dalyje paketą su labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos – kokaino surado ir paėmė Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir prašymai

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

7. Kardomoji priemonė – suėmimas, kaip ir bet kuri kita procesinė prievartos priemonė, gali būti taikoma, jei yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šioje byloje tokie duomenys yra užfiksuoti savo tapatybės neatskleidžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų protokoluose, įvykio vietos, daiktų apžiūros, kratų protokoluose, specialistų išvadose, tarnybiniuose pranešimuose ir kitoje bylos medžiagoje. Kauno apygardos teismas, vertindamas šių duomenų pakankamumą, teisės taikymo klaidų nepadarė ir byloje esančius duomenis pagrįstai vertino tik tiek, kiek tai susiję su kaltinamajam taikomos kardomosios priemonės termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu, todėl nėra pagrindo nesutikti su žemesniojo teismo išvada, kad pirmiau minėtuose įrodymų šaltiniuose esantys faktiniai duomenys yra pakankamas pagrindas kaltinti V. L. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu ir leidžia jam taikyti kardomąsias priemones, tarp jų ir suėmimą. Duomenų pakankamumo kriterijus šiuo konkrečiu atveju neginčijamas ir kaltinamojo skunde.

8. Skundžiama Kauno apygardos teismo nutartimi suėmimo terminas kaltinamajam V. L. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. manant, kad kaltinamasis, būdamas laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujus, BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus, nusikaltimus.

10. Kaltinamojo V. L. pateiktame skunde, prašant jam paskirti švelnesnes kardomąsias priemones, didelis dėmesys skiriamas jo turimiems socialiniams ryšiams, juos nurodant kaip pakankamus sprendžiant, kad kaltinamasis nebėgs (nesislėps) nuo baudžiamojo persekiojimo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais skundo argumentais, kadangi sprendžiant dėl suėmimo pagrįstumo ir kaltinamojo rizikos slapstytis, turi būti vertinamas ne tik pats ryšių faktas, bet ir jų pobūdis, t. y. kiek asmens turimi socialiniai ryšiai yra tvirti, ar galimybė juos prarasti gali atgrasyti nuo bandymo pasislėpti, ar nėra kitų veiksnių, kurie, net ir esant tam tikriems socialiniams ryšiams, gali lemti bandymus pasislėpti.

11. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo V. L. galimą bėgimo (pasislėpimo) nuo baudžiamojo persekiojimo riziką visų pirma didina pareikštų kaltinimų pobūdis. Kaip matyti, V. L. kaltinamas ne vieno nusikaltimo, kaip teigiama skunde, tačiau dviejų baigtų labai sunkių nusikaltimų padarymu, už kuriuos baudžiamajame įstatyme yra nustatytos išimtinai su ilgalaikiu laisvės atėmimu susijusios bausmės, t. y. už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą laisvės atėmimas nuo 10 iki 15 metų, o už BK 260¹ straipsnio 5 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą laisvės atėmimas nuo 10 iki 17 metų. Nors vien veikos priskyrimas konkrečiai nusikaltimų kategorijai ir gresiančios bausmės dydis savaime nesudaro pagrindo skirti (pratęsti) suėmimą, tačiau, kaip matyti iš inkriminuojamų nusikalstamų veikų aplinkybių, V. L. kaltinamas ne tik disponavimu narkotinėmis medžiagomis, bet ir labai didelio kiekio jų gabenimu iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką, kas sudaro pakankamą pagrindą spręsti, kad kaltinamasis, be socialinių ryšių Lietuvoje, turi glaudžius ryšius ir Nyderlandų Karalystėje, o tai savaime sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje ir norėdamas išvengti jo atžvilgiu pradėjo baudžiamojo persekiojimo, o kartu ir gresiančios griežtos laisvės atėmimo bausmės, jis gali siekti šiais ryšiais pasinaudoti.

12. Šią išvadą dėl kaltinamojo V. L. galimo bėgimo (slėpimosi) rizikos, be kita ko, pagrindžia jo silpni socialiniai, darbiniai bei ekonominiai ryšiai Lietuvoje. Sutiktina su skundo argumentais, jog kaltinamasis V. L. turi gyvenamąją vietą Lietuvoje ir iki suėmimo registravosi Užimtumo tarnyboje, tačiau Sodros duomenimis nustatyta ir tai, kad paskutinį kartą kaltinamasis V. L. oficialiai dirbo 2013 metais, t. y. daugiau kaip prieš 12 metų, taip pat byloje esantys duomenys patvirtina, jog kaltinamasis V. L. yra nevedęs, neturi vaikų ir savo vardu registruoto nekilnojamojo turto Lietuvoje. Nors kaltinamojo tėvas liudytojas R. L. patvirtino, kad sūnus, gyvendamas pas jį, lėšas pragyvenimui gaudavo dirbdamas pavienius, nelegalius darbus statybų bei automobilių srityse, tačiau taip pat nurodė, jog prieš važiuojant į Nyderlandų Karalystę pastarasis iš jo pasiskolino 200 Eur kurui, kas netiesiogiai patvirtina, kad gaunamos piniginės lėšos, netgi jei jos buvo gaunamos iš nelegalaus darbo, nebuvo pakankamos V. L. elementarių poreikių tenkinimui. Taigi šios nustatytos objektyvios aplinkybės pagrįstai leidžia abejoti skunde deklaruojamų ryšių tvirtumu ir, juo labiau, neleidžia sutikti su skundo argumentais, jog kaltinamasis V. L., įvertinus šias aplinkybes, buvo diskriminuojamas dėl jo socialinės padėties, kadangi kaltinamojo šeiminė padėtis, darbo santykiai ir ryšiai užsienyje yra vienos iš baudžiamojo proceso įstatyme nurodytų aplinkybių (BPK 122 straipsnio 2 dalis), į kurias tiek aukštesnysis teismas, tiek žemesnysis teismas, svarstydamas kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo klausimą, privalo atsižvelgti ir jas įvertinti, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis. Todėl skundo argumentai, susiję su diskriminavimu dėl socialinės padėties, yra deklaratyvūs ir atmetami kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos nereikalauja nustatyti, jog kaltinamasis realiai rengiasi ar ėmėsi konkrečių priemonių pasislėpti nuo baudžiamojo persekiojimo ar išvykti į užsienį. Taigi apygardos teismas, įvertinęs visas šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, numatytas BPK 122 straipsnio 2 dalyje, nė vienai nesuteikdamas išskirtinės reikšmės, pagrįstai nustatė suėmimo (pratęsimo) pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

13. Kardomoji priemonė suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu gali būti skiriama, jei yra duomenų, jog asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys.

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad šioje byloje V. L. pareikšti kaltinimai dėl labai didelio kiekio – 797,329 g narkotinių medžiagų – kokaino įgijimo ir gabenimo kontrabandos būdu iš Nyderlandų Karalystės į Lietuvos Respubliką. Kaip matyti iš pareikštų kaltinimų turinio, V. L. buvo aktyvus šių veiksmų vykdytojas. Todėl šios aplinkybės, įvertinus jas kartu su nustatytais silpnais kaltinamojo darbiniais bei ekonominiais ryšiais, žemesniajam teismui leido pagrįstai spręsti, jog kaltinamasis V. L. lėšų pragyvenimui galėjo gauti ne tik dirbdamas nelegalius darbus, kaip teigiama skunde, tačiau ir darydamas nusikalstamas veikas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog kaltinamasis V. L. baudžiamojon atsakomybėn traukiamas nebe pirmą kartą. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, V. L. anksčiau teistas 4 kartus, įskaitant ir už analogiškų nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnyje, padarymą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su skundo argumentais, jog žemesnysis teismas, vertindamas ankstesnius kaltinamojo teistumas, pažeidė draudimo du kartus bausti už tą patį (non bis in idem) principą, kadangi iš skundžiamos nutarties turinio akivaizdu, kad ankstesni kaltinamojo teistumai buvo vertinti tik kaip kaltinamąjį V. L. charakterizuojantys duomenys, kurie, be kita ko, leido žemesniajam teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtinų elgesio normų ir įstatymų reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyti ir pirmiau aptarti kaltinamojo socialiniai bei šeiminiai ryšiai realios įtakos V. L. polinkiams nusikalsti taip pat neturi, kadangi ir anksčiau kaltinamojo nesustabdė nuo nusikalstamų veikų darymo, todėl vien tik tam tikrų ryšių turėjimas laisvėje nelaikytinas pakankama garantija, eliminuojančia naujų nusikaltimų darymo riziką, juo labiau, jog ir šioje byloje V. L. inkriminuojamos nusikalstamos veikos galimai buvo padarytos jo lygtinio paleidimo metu. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas, įvertinęs pirmiau paminėtų aplinkybių visumą, suėmimo pagrindą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, nustatė pagrįstai. Vien kaltinamojo deklaratyvūs teiginiai, jog būdamas laisvėje jis neketina daryti naujų nusikaltimų, nepaneigia prieš tai aptartų ir nustatytų objektyvių aplinkybių.

15. Žemesnysis teismas, atsižvelgęs į nusikaltimų, kurių padarymu kaltinamas V. L., pobūdį, sunkumą, jį charakterizuojančius duomenis, gresiančios bausmės dydį, padarė pagrįstą išvadą, kad siūlomas 5 000 Eur dydžio užstatas bei kitos švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės šioje proceso stadijoje nėra pakankamos eliminuoti V. L. slapstymosi ir naujų nusikaltimų darymo riziką. Pažymėtina, jog baudžiamojo proceso įstatymas nenustato, kokio dydžio užstatas kokiu atveju turėtų būti sumokėtas, kad būtų pasiekti ir užtikrinti kardomųjų priemonių tikslai, tačiau savaime suprantama, jog kuo pavojingesnės nusikalstamos veikos padarymu asmuo yra kaltinamas ir kuo griežtesnė bausmė jam gresia, tuo užstatas turėtų būti didesnis, kad ši kardomoji priemonė būtų pakankamas garantas BPK 119 straipsnyje numatytiems tikslams pasiekti. Darydamas tokią išvadą, aukštesnysis teismas įvertina tai, kad šiuo atveju pritaikius užstatą galimas tik tam tikrų pajamų, o ne fizinės laisvės netekimas. Be to, teisėjų kolegos vertinimu, 5 000 Eur dydžio užstatas šiuo atveju nėra pakankamo dydžio, kuris kaltinamąjį V. L., atsižvelgiant į jam pareikštų kaltinimų pobūdį ir gresiančios bausmės dydį, galėtų atgrasyti nuo pasislėpimo ar naujų nusikaltimų darymo. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, 5 000 Eur dydžio užstatas šioje proceso stadijoje nėra pakankama kardomoji priemonė BPK 119 straipsnyje nustatytų tikslų užtikrinimui.

16. Priešingos išvados teisėjų kolegijai taip pat neleidžia daryti ir kaltinamojo skunde prašomos paskirti kitos švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės – intensyvi priežiūra, namų areštas, periodinis registravimasis policijos įstaigoje ar dokumentų paėmimas. Teisėjų kolegija sutinka su skundo argumentais, jog šios kardomosios priemonės ar jų kompleksas yra efektyvios ir daugeliu atvejų gali padėti sumažinti asmens pasislėpimo rizikas, tačiau, priešingai nei teigiama skunde, neeliminuoja prieš tai minėtų rizikų. Teismų praktikoje yra pakankamai nemažai pavyzdžių, kai intensyvios priežiūros taikymas neužkerta asmens galimybės pasislėpti nuo baudžiamojo persekiojimo (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-366-449/2022). Šios išvados nepaneigia ir skundo argumentai, susiję su V. L. paskirtomis kardomosiomis priemonėmis ankstesnių baudžiamųjų procesų metu, kadangi kardomųjų priemonių skyrimas priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių ir kiekvienu atveju vertinama individualiai. Todėl apygardos teismo išvada, kad nė viena švelnesnė kardomoji priemonė ar jų kompleksas nebus pakankamos užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, šioje proceso stadijoje yra pagrįsta.

17. Kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai varžo V. L. teises ir laisves, tačiau, šiuo atveju, suimtojo teisės bei laisvės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Šios išvados kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamasis procesas vyksta pakankamai intensyviai. Po paskutinio V. L. suėmimo termino pratęsimo buvo užbaigtas ikiteisminis tyrimas ir 2025 m. liepos 18 d. byla su kaltinamuoju aktu buvo perduota Kauno apygardos teismui, 2025 m. rugpjūčio 25 d. įvyko pirmas teisiamasis posėdis, kurio metu buvo pradėtas įrodymų tyrimas, išspręsti proceso dalyvių prašymai, iki 2025 m. lapkričio 18 d. suderinti penkių teisiamųjų posėdžių laikai. Taigi toks operatyvus baudžiamasis procesas byloje teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad kaltinamojo V. L. kiek ilgiau nei 6 mėnesius patiriami suvaržymai nėra neproporcingi ir netruks neribotą laiką.

18. Pažymėtina, jog visais atvejais, sprendžiant klausimą dėl suėmimo taikymo pagrįstumo, svarbu ne pats laikotarpis, kurį asmuo yra laikomas suimtas, o byloje esantys faktiniai duomenys, patvirtinantys, kad suėmimo taikymas net ir ilgą laikotarpį yra būtinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju viešąjį interesą sudaro siekis apsaugoti visuomenę nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bei siekis netrukdomai išnagrinėti baudžiamąją bylą. Taigi įvertinus šioje nutartyje aptartų aplinkybių visetą, teisėjų kolegija daro išvadą, jog paskirta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati kaltinamajam inkriminuotų nusikaltimų pavojingumui, sunkumui, pobūdžiui ir yra pateisinama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos požiūriu, iš esmės neprieštarauja nei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio, nei BPK nuostatoms, todėl skundžiamą apygardos teismo nutartį naikinti ar keisti kaltinamojo skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

19. Esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutartis, kuria kaltinamajam V. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesių terminui, yra teisėta ir pagrįsta.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kaltinamojo V. L. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi kaltinamajam V. L. pratęstą suėmimo terminą 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. rugpjūčio 21 d.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.