- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-18
- Bylos Nr.
- 2S-247-619/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-11257-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. V.
- Skolininkas
- A. M.
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens A. V. (M.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal antstolio A. B. pareiškimą dėl skolininko A. M. pakeitimo vykdymo procese,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
antstolis A. B. pateiktu pareiškimu prašė pakeisti skolininką A. M. vykdymo procese. Nurodė, kad vykdo 2008-02-04 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-11718-110/2007 dėl 6 454,93 Lt skolos išieškojimo iš skolininko A. M. išieškotojo UAB „Vilniaus energija“ naudai. Antstolis nurodė, kad remiantis Gyventojų registro tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos duomenimis, vykdymo procese nustatyta, kad skolininkas A. M. mirė 2009-09-03. Vilniaus miesto 29 notarų biuro duomenimis skolininko įpėdinė yra A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini).
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2011-08-25 nutartimi (b.l. 4) tenkino antstolio prašymą dėl skolininko pakeitimo ir pakeitė skolininką A. M. į A. M. vykdomojoje byloje. Nurodė, kad antstolis vykdo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-11718-110/2007 dėl 6 454,93 Lt išieškojimo iš skolininko A. M. išieškotojo UAB „Vilniaus energija“ naudai. Nurodė, jog iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, kad 2009-09-03 mirė skolininkas A. M., o skolininko palikimą pagal įstatymą priėmė mirusiojo duktė A. M. (b.l.3). Taip pat nurodė, kad sutinkamai su LR CPK 48 str. 1, 2 d., 596 str. 1, 2 d. vykdymo proceso metu įvyko teisių perėmimas, todėl vykdymo procese skolininkas A. M. keistinas į jo teisių perėmėją A. M..
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Suinteresuotas asmuo A. V. (M.) 2013 m. spalio 30 d. teismui pateiktu atskiruoju skundu (b.l. 11) prašo pakeisti teismo nutartį ir taikyti ieškininės senaties terminą bei atsisakyti pakeisti skolininką. Nurodo, kad jos tėvas mirė 2009-09-03. Pareiškimą apie palikimo priėmimą pareiškė 2009-11-02 ir viešame testamentų registre palikimo priėmimo faktas buvo įregistruotas 2009-11-02. Pažymėjo, kad tėvas jokio palikimo nepaliko – jis neturėjo nei turto, nei lėšų. Nurodo, kad tiek VMI, tiek antstolis yra vieši subjektai ir turi visas prieigas prie gyventojų registro bei oficialaus testamentų registro ir galėjo bei privalėjo matyti, kad A. M. mirė 2009-09-03 ir CK 5.63 str. nustatyta tvarka pareikšti reikalavimus per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau to nepadarė, todėl praleido senaties terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Taip pat nurodė, jog ji neturėjo jokios galimybės sužinoti apie skundžiamą teismo nutartį.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus energija“ pateikė atsiliepimą į suinteresuoto asmens A. V. (M.) atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad nesutinka su pareikštu atskiruoju skundu, prašė atmesti atskirąjį skundą, kaip nepagrįstą, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-08-25 nutartį palikti nepakeistą. Nesutikimą grindžia šiais argumentais:
Nurodė, kad testamentai ir palikimo faktai Testamentų registre registruojami nuo 2001-07-01, o duomenys apie palikimą priėmusius asmenis testamentų registre kaupiami nuo 2010-03-31. Todėl duomenų apie pareiškėją, kaip 2009-11-02 priėmusią A. M. palikimą, Testamentų registre nebuvo, nes tokie duomenys pradėti kaupti tik nuo 2010-03-31. Kai teisinę reikšmę pagal CK 5.63 str. 1 d. turintis veiksmas – įpėdinio informavimas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus – buvo atliktas praleidus CK 5.63 str. 1 d. nustatytą 3 mėnesių terminą, tačiau iki įpėdiniui priimant palikimą, kurio nors iš įstatyme nurodytų palikimo priėmimo veiksmų atlikimo metu įpėdiniui turint informacijos, reikšmingos apsispręsti tiek dėl palikimo priėmimo apskritai, tiek dėl priėmimo būdo, toks kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles bei nepraradusiu teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas. Tokiomis aplinkybėmis nėra teisinio poreikio spręsti nurodyto trijų mėnesio termino pratęsimo klausimo.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 5.63 str., yra pasisakęs, kad tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui, pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą taip pat laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, vykdančio kreditoriaus pavedimu išieškojimą, kreipimasis. Nurodė, kad CK 5.63 str. nuostata, įtvirtinanti ieškinio senaties terminą, netaikytina palikėjo kreditoriaus reikalavimams, kurie buvo pradėti nagrinėti teisme iki palikėjo mirties, juo labiau, kai bylos nagrinėjimo procesas yra pasibaigęs ir vyksta vykdymo procesas, kadangi šis kreditorius savo teisių gynimo teisme procesą jau yra pradėjęs. Šiuo atveju taikytinos atitinkamos procesinį teisių perėmimą reglamentuojančios procesinės teisės nuostatos, nenumatančios kreditoriui jokių papildomų įpareigojimų (Kauno apygardos tesimo 2013 m. spalio 11 d. nutartis Nr. 2S-2146-555/2013). Nurodė, jog išieškojimas iš A. M. jau vyko priverstine tvarka, vykdymo veiksmus atliekant antstoliui. Skolininkui mirus, antstolis 2009-12-09 patvarkymu kreipėsi į Vilniaus m. 29 – ojo notaro biuro notarę S. Š., prašydamas suteikti informaciją apie palikimo priėmimą. Notarė 2009-12-14 raštu Nr. 201 atsakė, jog 2009-11-02 buvo užvesta paveldėjimo byla, palikimą priėmė mirusiojo dukra, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas jai dar nėra išduotas. Mano, kad antstolis tinkamai įgyvendino CK 5.63 str. ir pranešimas Notarei yra laikomas tinkamu įpėdinio informavimu. Mano, kad jokiu kitu būdu CK 5.63 str. nuostata ir negalėjo būti įgyvendinta, kadangi tiek Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-12-17 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-11718-110/2007, tiek 2002-11-04 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-7176-34/2002 nustatyta, jog A. M. bute (duomenys neskelbtini) gyveno nuomininko teisėmis, o butas nuosavybės teise priklauso valstybei. Tuomet, nesant A. M. vardu registruoto nekilnojamojo turto, negalimas ir arešto taikymas, kuris pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką patvirtintų CK 5.63 str. tinkamą įgyvendinimą. Atkreipė dėmesį, kad palikimą priėmusios pareiškėjos faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Daro išvadą, kad pareiškėja buvo pateikto šildymo ir karšto vandens faktinė vartotoja. Pareiškėja klaidina teismą, nurodydama, kad jokio palikimo tėvas nepaliko, jis neturėjo nei turto, nei lėšų. Jeigu nėra palikimo, tai jis nebūtų pareiškėjos priimtas. Kai pareiškėja 2009-11-02 kreipėsi į Notarę dėl tėvo palikimo priėmimo, pareiškime nurodė paveldėtiną turtą, kuris yra įrašytas pareiškime. Paaiškino, jog 2013-11-15 gavus pareiškėjos atskirąjį skundą, suinteresuotas asmuo kreipėsi į Notarę dėl papildomos informacijos suteikimo, todėl Notarės 2013-11-19 atsakymas Nr. 372 negalėjo būti pateiktas anksčiau ir pagal skundo esmę, jo poreikis atsirado tik dabar. Todėl prašė prijungti prie bylos 2013-11-19 Notarės raštą Nr. 372. Kadangi Notarė atsisakė pateikti pareiškėjos 2009-11-02 pareiškimo dėl palikimo priėmimo kopiją, kur nurodytas paveldimas palikėjo turtas, todėl prašo teismo išreikalauti iš pareiškėjos arba Notarės 2009-11-02 pareiškimo dėl palikimo priėmimo kopiją. Teigia, jog šis dokumentas paneigtų pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad ji nieko nepaveldėjo ir/arba nežinojo savo atsakomybės už palikėjo skolas.
Antstolis A. B. atsiliepimo į pareikštą skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Ginčo esmė – ar skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pakeitė skolininką vykdymo procese.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog antstolio A. B. kontoroje buvo priimtas vykdymui išieškotojo UAB „Vilniaus energija“ pateiktas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-02-04 vykdomasis raštas Nr. 2-11718-110/2007 dėl 5 390,48 Lt skolos, 364,69 Lt delspinigių ir 699,76 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš A. M.. Skolininkas A. M. mirė 2009 m. rugsėjo 3 d.. Vilniaus m. 29 – ajame notaro biure 2009 m. lapkričio 2 d. užvesta A. M. (a/k (duomenys neskelbtini) mirusio 2009 m. rugsėjo 3 d. paveldėjimo byla Nr. 61/2009. Įpėdinė priėmusi palikimą, yra mirusiojo dukra A. M. (b.l. 3). Palikimo priėmimo faktas Testamentų registre įregistruotas 2009-11-02 (b.l. 20), paveldėjimo teisės liudijimas įpėdinei nėra išduotas. Antstolis A. B. 2011-07-20 kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą dėl vykdymo procese šalies (skolininko) pakeitimo.
LR CK 5.63 straipsnio 1 dalis numato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui, palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į tai, ar jau suėjo jų patenkinimo terminai. Atvejai, kuriems esant pirmiau nurodyta tvarka netaikoma, nurodyti CK 5.63 straipsnio 3 dalyje, t.y. kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, susiję su paveldimos individualios įmonės ar ūkininko veikla. Trijų mėnesių terminą kreditoriaus reikalavimams pareikšti teismas gali pratęsti, jeigu jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (LR CK 5.63 str. 4 d.). Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditoriaus turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009). Reikalavimų pareiškimas ar ieškinio pateikimas, atliekami CK 5.63 straipsnio 1 dalies tvarka, yra informavimo veiksmas; jo teisinė reikšmė svarbi CK 5.63 straipsnio 4 daliai taikyti. Jeigu reikalavimai arba ieškinys pareikšti vėliau nei per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tai praleistas dėl svarbių priežasčių terminas teismo gali būti pratęsiamas (atnaujinamas). Jei CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų imtasi vėliau nei per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos, trejų metų terminas yra naikinamasis, jo teismas negali atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010).
Apeliantė teigia, kad antstolis yra viešas subjektas ir turi visas prieigas prie gyventojų registro bei oficialaus testamentų registro ir galėjo bei privalėjo matyti, kad A. M. mirė 2009-09-03 ir CK 5.63 str. nustatyta tvarka pareikšti reikalavimus per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau to nepadarė beveik dvejus metus po tėvo mirties, todėl praleido senaties terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, nepriklausomai nuo to, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota tvarka, CK 5.63 straipsnio normos turi būti taikomos, t. y. turi būti nustatinėjama, ar kreditoriaus reikalavimas gali būti įgyvendinamas prieš palikimą priėmusius įpėdinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011). Tai reiškia, kad, siekiant vykdymo procese pakeisti skolininką jo teisių perėmėju – įpėdiniu, būtina įrodyti, jog kreditorius pareiškė įpėdiniams apie turimą reikalavimą CK5.63 straipsnio nustatyta tvarka. Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais CK5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų (nepateikė ieškinio dėl paveldimo turto) ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-12-22 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011 nurodė, kad priverstinio išieškojimo prieš palikėją vykdymas savaime netampa žinomas įpėdiniams. Nėra ir tokios aplinkybės išviešinimo mechanizmo. Todėl vien faktas, kad palikėjo skolos išieškomos priverstinai CPK nustatyta tvarka, a priori nėra pagrindas laikyti įpėdinį informuotu apie tokias palikėjo skolas.
Aiškindamas CK 5.62 straipsnio tikslus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V. , bylos Nr. 3K-7-190/2009), taip pat kad šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-540/2011). Pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą taip pat laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, vykdančio kreditoriaus pavedimu išieškojimą, kreipimasis, tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolė R. M. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-533/2011). Iš atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytų aplinkybių ir pridėtų įrodymų – notarės S. Š. 2009-12-14 d. atsakymo Nr. 201 nustatyta, kad skolininkui A. M. mirus, antstolis 2009-12-09 Patvarkymu kreipėsi dėl informacijos pateikimo Nr. 0042/08/00717 į Vilniaus miesto 29-ojo notaro biuro notarę S. Š. dėl informacijos pateikimo (b.l.19), tačiau nesant byloje duomenų apie antstolio prašomos suteikti informacijos turinį, negalima daryti išvados, ar antstolis tinkamai įgyvendino CK 5.63 str. nuostatas ir įpėdinis tinkamai buvo informuotas.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas antstolio prašymą dėl vykdymo proceso šalies (skolininko) pakeitimo, nesprendė aukščiau nurodytų aplinkybių, t.y. nesiaiškino, ar palikėjo A. M. kreditoriai laikėsi CK 5.63 str. reikalavimų, o tik konstatavo, kad sutinkamai su LR CPK 48 str. 1, 2 d., 596 str. 1, 2 d. antstolio prašymas tenkintinas bei pakeistinas vykdymo procese skolininkas A. M. jo teisių perėmėja A. M..
Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis priimta išsamiai neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių, nesiaiškinant, ar kreditoriai laikėsi CK 5.63 str. reikalavimų, todėl tokia teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta. Siekiant išsiaiškinti šias bylai reikšmingas aplinkybes, kad būtų tinkamai atskleista bylos esmė byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Civilinio proceso kodekso 337 str. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartį panaikinti ir antstolio A. B. prašymo dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.