- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-11
- Bylos Nr.
- 2S-2146-555/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-311883-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos, uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos respublikos Finansų ministerijos
- Kategorijos
- 95.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-15751-638/2013 pagal pareiškėjos antstolės A. A. prašymą dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0036/08/01466, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos respublikos Finansų ministerijos
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
antstolė A. A. vykdo Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 15 d. vykdomąjį raštą dėl 1 457,91 Lt skolos ir 59,10 Lt žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininkės J. J. kreditoriaus UAB „Kauno vandenys“ naudai. Minėtas vykdomasis raštas 2008 m. balandžio 30 d. pateiktas antstolei vykdyti. Vykdant vykdomąjį dokumentą nustatyta, kad skolininkė J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Kauno miesto 20-ojo notarų biuro notarė R. V. 2013 m. birželio 28 d. išdavė palikimo perėjimo valstybei liudijimą, kuriuo perdavė mirusios skolininkės butą, esantį (duomenys neskelbtini), valstybės naudai, kurio vertė – 107 000 Lt, pinigines lėšas, esančias „Swedbank“, AB, transporto priemonę FORD, ESCORT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Antstolė A. A. kreipėsi į teismą prašydama vykdymo procese pakeisti skolininkę J. J., mirusią (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmusia valstybei atstovaujančia teisių perėmėja – Lietuvos Respublikos valstybe, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. liepos 25 d. nutartimi pareiškėjo skundą tenkino. Teismas nurodė, kad teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje, paveldėtoja, priimdama palikėjos turtą, kartu prisiėmė ir palikėjos turtines teises bei prievoles. Teismo vertinimu, skolininkės turto arešto faktas buvo išviešintas tinkamai, todėl Lietuvos Respublikos valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos, tapo skolininkės turtinių teisių ir prievolių perėmėja (CK 5.53 str. 1 d.) ir atsako už mirusios palikėjos skolas ir skolinius įsipareigojimus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą atmesti.
Skunde nurodė, kad teismas nepasisakė dėl CK 5.62 straipsnio 3 dalies, kad valstybė atsako už palikėjo skolas neviršydama jai perėjusio turto tikrosios vertės. Mirus skolininkui išieškotojas yra laikomas palikėjo kreditoriumi. Paveldėjimo teisinių santykių materialusis teisinis reguliavimas nustato specialią tvarką kreditoriaus reikalavimui pareikšti, kad palikėjo įsipareigojimas (skola) pereitų įpėdiniams. Kasacinio teismo praktika šios kategorijos bylose nuosekliai formuojama ta linkme, kad palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau yra vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje numatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai yra pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011 ir kt.). Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką. Po skolininkės J. J. mirties per 3 mėnesius nei antstolė, nei išieškotojas UAB „Kauno vandenys“ neinformavo palikimo vietos atsiradimo notaro ar VMI apie vykdomus išieškojimus. Informacija apie fizinių ar juridinių asmenų sąskaitas, esančias kredito įstaigose nėra vieša. Centrinės hipotekos įstaigos Turto arešto aktų registre nėra įrašų apie areštuotas palikėjos sąskaitose esančias lėšas. Atsižvelgiant į CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką, darytina išvada, kad nesant išviešintam turto arešto aktui viešame registre bei palikimo vietos atsiradimo notarui antstolio nepateiktai informacijai apie vykdomus išieškojimus iš skolininko turto, nebuvo pasiekti įstatymų leidėjo tikslai - nebuvo sudarytos prielaidos informuoti įpėdinius apie palikėjos skolas ir taip garantuoti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą. Išieškotojas, tinkamai vykdydamas savo pareigas ir būdamas aktyvus, sužinojęs apie skolininko mirtį, teisme atsinaujinęs terminą, turėjo galimybę pareikšti kreditorinius reikalavimus CK 5.63 str. nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė A. A. prašo skundą atmesti, teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad skolininkei mirus dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, todėl 2013 m. birželio 28 d. išduotas palikimo perėjimo liudijimas, kuriuo mirusiosios turtas perėjo valstybės naudai. Perėmusi turtą valstybė atsako ir už palikėjo skolas (CK 5.53 str.). Nors apeliantė teigia, kad teismas neatsižvelgė į skolų apimtį, tačiau akivaizdu, kad paveldėtas turtas – 107 000 Lt vertės butas – yra daug vertingesnis nei palikėjos skola - 1 517,01 Lt. Nepakeitus šalies vykdymo procese būtų pažeisti išieškotojo interesai atgauti priteistą skolą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimų pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Civilinės bylos ir vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad antstolės A. A. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0036/08/01466 pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 15 d. vykdomąjį raštą dėl 1 457,91 Lt skolos ir 59,10 Lt žyminio mokesčio išieškojimo iš skolininkės J. J. kreditoriaus UAB „Kauno vandenys“ naudai. 2011 m. gegužės 16 d. skolininkė J. J. mirė. Jos turtą 2013 m. birželio 28 d. paveldėjo Lietuvos Respublika (Palikimo perėjimo valstybei liudijimas). Valstybinė mokesčių inspekcija, atstovaujanti Lietuvos Respubliką, 2013 m. liepos 4 d. kreipėsi į antstolį dėl mirusiosios sąskaitų apribojimų panaikinimo. Antstolis į teismą dėl šalies pakeitimo vykdymo procese kreipėsi 2013 m. liepos 23 d.
Civilinio proceso kodekso 596 straipsnis numato, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, (1) fizinio asmens mirties, (2) juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat (3) reikalavimo perleidimo ar (4) skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių perėmėjui privalomi tiek, kiek jie buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui.
Sprendžiant prašymą dėl mirusio skolininko pakeitimo jo turto paveldėtoju pagal CPK 596 straipsnį, privalo būti pateiktas ne tik paveldėjimo teisės liudijimas, bet ir duomenys dėl kreditoriaus pranešimo įpėdiniui apie turimą (įgyvendinamą) reikalavimo teisę. CK 5.63 straipsnio normos nedetalizuoja, kokia konkrečia forma (žodžiu ar raštu, asmeniškai ar per įgaliotą asmenį) kreditorius turi pranešti įpėdiniui apie turimą (įgyvendinamą) reikalavimo teisę. CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų, ne tik informuoti įpėdinius apie kreditorių reikalavimus. <...> Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trijų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui. Dėl to kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o pastarieji užsitikrina, kad jie atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką. Dėl nurodytų priežasčių sprendžiant dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese reikšminga yra nustatyti ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais. CK 5.63 straipsnio tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu šio straipsnio prasme laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas. Areštas gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino. Arešto aktą išviešinus viešame registre, duomenys apie turto areštą įrašomi ir į kitus registrus. Tokiu būdu atidžiam ir rūpestingam įpėdiniui informacija apie palikimui taikytus ribojimus ir palikėjo skolas yra prieinama ir jis turi galimybę apsispręsti dėl palikimo priėmimo. Nagrinėjamu atveju antstoliui areštavus skolininkės atsiskaitomąsias sąskaitas, ir Valstybinei mokesčių inspekcijai 2013 m. liepos 4 d. raštu antstoliui informavus apie apribojimų taikymą sąskaitoms, patvirtina šių duomenų paveldėtojui prieinamumą, t. y. kad buvo pasiektas CK 5.63 straipsnio nuostatų tikslas – sudarytos prielaidos informuoti įpėdinius apie palikėjo skolą, užtikrinant civilinių teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą, todėl kreditoriaus reikalavimas gali būti įgyvendinamas. Tokios praktikos laikosi ir kasacinis teismas (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-540/2011). Esant tokioms aplinkybėms materialinis teisių ir pareigų perėjimas tarp išieškotojo ir naujo skolininko įvyko, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai taikė CPK 596 straipsnį ir vykdomojoje byloje pakeitė mirusią skolininkę J. J. nauju skolininku – valstybe.
Be to pažymėtina, kad konstatuojant įpėdinio informuotumą, svarbu ir tai, kad išieškotojų reikalavimų teisė buvo patvirtinta įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kurio pagrindu buvo išduotas vykdomasis raštas dar iki skolininkės mirties. Šių faktinių aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tuo atveju, kai skola priteista (išspręstas materialinis klausimas) ir yra prasidėjęs jos priverstinis vykdymas, būtų neracionalu ir neoperatyvu iš šios proceso stadijos grįžti į materialiąsias paveldėjimo procedūras tam, kad vėliau vėl sugrįžti į vykdymo procesą. Tokia tvarka sukuria papildomą procedūrinę naštą ir nepadeda užtikrinti kreditorių teisių bei vieno svarbiausių civilinės teisės principų – prievolių privalomumo (pacta sunt servanda), taip pat nesuderinama su proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2011). Iš paminėto darytina išvada, jog skolininkei mirus sprendimo vykdymo proceso metu, taikomos Civilinio proceso kodekso nuostatos, reglamentuojančios vykdymo procesą, o ne Civilinio kodekso nuostatos, reglamentuojančios kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką.
Atmestinas kaip nepagrįstas apeliantės argumentas, jog išieškotojas UAB „Kauno vandenys“ po skolininkės mirties turėjo teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus valstybinei mokesčių inspekcijai, kadangi, kaip minėta, dar iki skolininkės mirties tarp išieškotojo ir J. J. jau buvo susiklostę teismo sprendimu priteistų sumų išieškojimo teisiniai santykiai vykdymo procese, kurie nagrinėjamos bylos atveju nepasibaigia, o tęsiasi ir po skolininkės mirties. Pažymėtina, kad nurodytas trijų mėnesių terminas skatina nukentėjusiąją šalį operatyviai reaguoti į savo teisės pažeidimą, bei suteikia garantiją kitai civilinio teisinio santykio šaliai, jog po tam tikro įstatyme numatyto laikotarpio jos įgytos teisės negalės būti ginčijamos, t. y. šios nuostatos paskirtis – užtikrinti, kad mirusio asmens kreditoriai per protingą terminą bus informuoti apie palikėjo turtinius įsipareigojimus, atsakomybė už kuriuos po palikėjo mirties perėjo jiems. CK 5.63 straipsnio nuostata, įtvirtinanti ieškinio senaties terminą, netaikytina palikėjo kreditoriaus reikalavimams, kurie buvo pradėti nagrinėti teisme iki palikėjo mirties, juo labiau, kai bylos nagrinėjimo procesas yra pasibaigęs ir vyksta vykdymo procesas, kadangi šis kreditorius savo teisių gynimo teisme procesą jau yra pradėjęs. Šiuo atveju taikytinos atitinkamos procesinį teisių perėmimą reglamentuojančios procesinės teisės nuostatos, nenumatančios kreditoriui jokių papildomų įpareigojimų.
Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas proceso šalį vykdymo procese, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirajame skunde išdėstytais argumentais naikinti nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartį nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.