Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Odris“, atstovaujamo bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankrotas LT“, atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Odris“, atstovaujamo bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Bankrotas LT“, skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centro Kauno filialui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Pareiškėjas BUAB „Odris“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Bankrotas Lt“, padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Pareiškėjo atstovas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju keliamas ginčas dėl VĮ Registrų centro, kuris įgyvendina juridinių asmenų registro tvarkytojo funkcijas, atsisakymo įregistruoti registro duomenų pakeitimą, todėl toks ginčas pagal savo pobūdį yra administracinis, o ne civilinis. Pareiškėjo atstovas remiasi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1188-881/2011, kurioje, pareiškėjo atstovo teigimu, nagrinėta iš esmės identiška situacija, ir išaiškinta, jog ginčas dėl VĮ Registrų centro atsisakymo pakeisti duomenis juridinių asmenų registre priskirtinas administracinio teismo kompetencijai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Teisėjų kolegija pažymi, kad byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), galiojusiu iki 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 str. 2 d.).

Atskiruoju skundu ginčijama Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtiną administraciniam teismui (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.).

Taigi nagrinėjamu atveju iš esmės keliamas bylos rūšinio teismingumo klausimas, t. y. kuris teismas – bendrosios kompetencijos ar administracinis – turi nagrinėti ginčą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog administraciniai teismai sprendžia bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų, kuriais pažeidžiamos asmenų teisės. Viešasis administravimas suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (ABTĮ 2 str. 1 d., 3 str. 1 d.).

ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Taigi administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-1259/2014).

Nagrinėjamu atveju byloje keliamas ginčas dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo, kuris įgyvendina juridinių asmenų registro tvarkytojo funkcijas, atsisakymo įregistruoti duomenų ir dokumentų, susijusių su pareiškėjo juridinio asmens teisiniu statusu, pakeitimus juridinių asmenų registre. Ginčijamu atsakovo sprendimu, vadovaujantis Civilinio kodekso 2.68 straipsnio nuostatomis, atsisakyta įregistruoti dalyvaujančio reorganizavime juridinio asmens teisinį statusą tuo pagrindu, kad pateikti dokumentai neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Juridinių asmenų registro įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad juridinių asmenų registre registruojami juridiniai asmenys, kaupiami, saugomi ir tvarkomi su jais susiję duomenys bei dokumentai, šiame įstatyme nenurodyta Registrų centro ir jo filialų sprendimų ir / ar veiksmų apskundimo tvarka. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 175 punkte nustatyta, jog Registrų centro ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos veiksmai gali būti skundžiami įstatymų nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 2.68 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad sprendimas atsisakyti registruoti juridinį asmenį (registre registruotinų duomenų ar dokumentų pakeitimus) skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėdamas ginčą dėl registro tvarkytojo atsisakymo registruoti juridinio asmens dokumentų ir duomenų pakeitimus, turės tik formaliąja prasme vertinti juridinių asmenų registro tvarkytojui pateiktų dokumentų pakankamumą atitinkamiems įrašams juridinių asmenų registre padaryti, o ne analizuoti susiklosčiusius civilinius teisinius santykius. Keliamas ginčas nėra civilinis, jame civilinių teisinių reikalavimų nereiškiama, todėl jis turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme (žr., pvz., 2010 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-376/2010).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pareiškėjo skunde suformuluotą skundo dalyką bei skundo pagrindą, ginčijamų juridinių asmenų registro tvarkytojo veiksmų pobūdį, nurodytą teisinį reglamentavimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, daro išvadą, kad šiuo atveju byloje civilinio teisinio pobūdžio klausimų (reikalavimų), tiesiogiai susijusių su juridinio asmens statusu, asmenų civilinėmis teisėmis ar pareigomis, nėra keliama.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nurodytoje Specialiosios teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 5 d. nutartyje nagrinėtas klausimas dėl teismingumo buvo susijęs su bankroto teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu, todėl ginčo aplinkybės nėra tapačios ir remtis šia nutartimi kaip analogiška nėra pagrindo.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktą, todėl yra pagrindas panaikinti skundžiamą nutartį ir skundo priėmimo klausimą perduoti šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo BUAB „Odris“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „Bankrotas Lt“, atskirąjį skundą tenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo BUAB „Odris“ skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.