- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-07-08
- Bylos Nr.
- 2S-1188-881/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-05587-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Asta Radzevičienė, Andrius Ignotas
- Ieškovas
- L. M.
- Atsakovas
- VĮ Registrų centras
- Kategorijos
- 94.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Radzevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės L. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-443-545/2011 pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui VĮ Registrų centras dėl sprendimo atsisakyti pakeisti juridinių asmenų registro duomenis panaikinimo, kuria civilinė byla pagal ieškovės ieškinį perduota Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti pagal teismingumą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė L. M. kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti atsakovo VĮ Registrų centro sprendimą, išdėstytą VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2010 m. balandžio 20 d. rašte Nr. IJ (12.5.1.24.)-13203, įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centrą įregistruoti UAB „Transervis ir Ko“ registro duomenų pakeitimus – nurodyti juridinių asmenų registre, jog nuo 2007 m. birželio 18 d. ieškovė L. M. nėra UAB „Transervis ir Ko“ direktorė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. vasario 10 d. nutartimi perdavė civilinę bylą Nr. 2-453-545/2011 pagal L. M. ieškinį atsakovui valstybės įmonei „Registrų centras“ dėl sprendimo atsisakyti pakeisti juridinių asmenų registro duomenis panaikinimo bei 132 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti pagal teismingumą. Teismas nutartyje pažymėjo, kad Specialioji teisėjų kolegija 2007 m. balandžio 5 d. nutartyje išnagrinėjo klausimą dėl teismingumo netapačiomis aplinkybėmis nei nagrinėjamoje byloje, t. y. nustatė, kad ginčas buvo kilęs iš bankroto teisinių santykių, todėl byla yra teisminga bendrosios kompetencijos teismui. Nagrinėjamoje byloje ieškovė suformulavo savo reikalavimus, kurie kilo iš atsakovo viešo administravimo priskirtų funkcijų: viešojo administravimo subjekto ir juridinio asmens atstovo dėl viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo viešojo administravimo srityje, kylančių iš viešąjį administravimą reglamentuojančių teisės normų, t. y. nagrinėtinas atsakovo viešojo sprendimo teisėtumas. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas yra įmonė, priskiriama prie viešojo administravimo subjektų, kuriam įstatymas yra suteikęs viešojo administravimo įgaliojimus. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 4, 5 dalis, 15 straipsnio 1 dalies 10 punktą bylos dėl įmonių, turinčių viešojo administravimo įgaliojimus, priimtų sprendimų ir veiksmų viešojo administravimo srityje teisėtumo priskirtos administracinių teismų kompetencijai. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 18 d. sprendime c. b. Nr. 2-203-67/2009 nurodytas civilinis ginčas kilęs tarp darbuotojo ir darbdavio, t. y. privatus ginčas, kuris įtakos Juridinių asmenų registro tvarkytojui neturi ir nėra pagrindas pakeisti duomenis Juridinių asmenų registre dėl vadovo atšaukimo iš pareigų, nes tokia procedūra numatyta Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnyje, kuria ieškovei ir buvo pasiūlyta pasinaudoti – pateikti UAB „Transervis ir Ko“ akcininkų susirinkimo sprendimą atleisti ieškovę iš direktoriaus pareigų, o tokio nepateikus, nebuvo įstatymų nustatyto juridinio pagrindo pakeisti L. M. duomenis. Kita vertus, teismų praktika rodo, kad analogiški ginčai sprendžiami Vilniaus apygardos administraciniame teisme, pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugpjūčio 24 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A5-845/2005, dėl šių aplinkybių teismas sprendžia, kad nagrinėjama byla neteisminga Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui ir perduotina nagrinėti iš esmės Vilniaus apygardos administraciniam teismui pagal teismingumą, nes priimta pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 34 str. 2 d. 4 p.).
Šalies argumentai
Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartį ir grąžinti šią bylą tolimesniam nagrinėjimui į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą. Nurodo, kad nebuvo imperatyvių pagrindų šią bylą perduoti nagrinėti administraciniam teismui net ir nustačius, kad ginčo nagrinėjimas susijęs su viešojo pobūdžio teisės normų aiškinimu ir taikymu. Priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. liepos 30 d. nutartyje, priimtoje c b. Nr. 3K-3-348/2010, grąžindamas bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui konstatavo, kad iš esmės baigus bylos nagrinėjimą, sprendimas suteikti prioritetą formaliesiems aspektams, imtis spręsti klausimus, kurie turi būti išspręsti ieškinio priėmimo stadijoje, ir taip paneigti esminius civilinio proceso principus, nepripažintinas teisėtu. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo, kad ginčo sprendimas susijęs su viešąjį administravimą reglamentuojančių teisės normų taikymu, bei neatsižvelgė į Specialiosios teisėjų kolegijos praktiką analogiškose bylose. Pateiktos Specialiosios teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 5 d. nutarties citatos patvirtina, kad sprendžiant ginčų dėl VĮ Registrų centro sprendimų atsisakyti įregistruoti juridinio asmens registro duomenų pasikeitimus teismingumo klausimus būtina nagrinėti ir atsižvelgti, su kokiu teisės normų – viešųjų, ar privatinių – aiškinimu ir taikymu susijęs šis ginčas. Nustačius, kad ginčas susijęs su privatinių teisės normų taikymu, konstatuotina, kad ginčas peržengia viešojo administravimo sritį ir kyla iš privatinių teisinių santykių, todėl byla teisminga bendros kompetencijos teismui. Nors skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad 2007 m. balandžio 5 d. nutartyje Specialioji teisėjų kolegija išnagrinėjo klausimą dėl teismingumo netapačiomis aplinkybėmis, ši pirmosios instancijos teismo išvada nereikšminga, nes kaip ir nurodyta Specialiosios teisėjų kolegijos, esminę reikšmę šiuo atveju turi ne ginčo aplinkybės, o jam spręsti taikytinų teisės normų pobūdis. Šioje byloje nagrinėjamas ginčas susijęs su CK 2.68 straipsnio aiškinimu ir taikymu. Sprendžiant šį ginčą taip pat esminės reikšmės turi Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio, CPK 18 straipsnio normų aiškinimas ir taikymas. Šios Akcinių bendrovių įstatymo, CK, CPK normos yra privatinės teisės normos. Apeliantė pažymi, kad šioje byloje nekelia klausimų, kurių sprendimas galėtų būti susijęs su viešosios teisės normų aiškinimu ir taikymu. Taigi Specialioji teisėjų kolegija jau yra išsakiusi nuomonę dėl analogiško šioje byloje kilusio ginčo pobūdžio, ir ši nuomonė teismų turėtų būti vertinama kaip privaloma. Šioje byloje nenagrinėjamas administracinių teismų nutarčių teisėtumas, o skundžiamoje byloje paminėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugpjūčio 24 d. nutartis priimta anksčiau nei Specialiosios teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 5 d. nutartis.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės atskirąjį skundą, kuriame prašo palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad ieškinyje keliamas ginčas dėl teisės viešojo administravimo srityje: reiškiamas reikalavimas dėl Juridinių asmenų registro tvarkytojo, turinčio viešojo administravimo įgaliojimus, priimto sprendimo viešojo administravimo srityje teisėtumo, todėl atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 4-5 dalių, 3 straipsnio ir 15 straipsnio 1 dalies 10 punkto reikalavimus. Apeliantė neteisi teigdama, kad šioje byloje gali būti taikoma CPK 26 straipsnio 2 dalies norma, nes ieškinyje keliami tik reikalavimai dėl individualaus pobūdžio administracinio teisės akto vieninteliam atsakovui – viešojo administravimo subjektui, nekeliant jokių civilinio teisinio pobūdžio reikalavimų, nurodytų CPK 22 straipsnyje. Aplinkybė, kad bylos perdavimo klausimas nebuvo išspręstas anksčiau (ieškinio priėmimo stadijoje), nedaro skundžiamos nutarties turinio ir esmės neteisingos, juo labiau, kad CPK 34 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato galimybę perduoti bylą tinkamam teismui, kai ji buvo priimta pažeidžiant teismingumo taisykles. Atskirajame skunde neteisingai komentuojama CPK 34 straipsnio norma, ignoruojant taisyklę, kad pasikeitus rūšiniam teismingumui byla turi būti perduodama kitam teismui. Taip pat nepaisoma 34 straipsnio 2 dalies 4 punkto reikalavimo. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad pažeistas proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas. Teismas siekdamas operatyvaus ir tinkamo ginčo išsprendimo, būtent vadovaudamasis ekonomiškumo principu, priėmė nutartį perduoti bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti pagal teismingumą. Specialioji teisėjų kolegija 2007 m. balandžio 5 d. nutartyje klausimą dėl teismingumo nagrinėjo netapačiomis aplinkybėmis (ginčas buvo susijęs su CPK 22 str. nurodytų bankroto teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų taikymu), todėl remtis šia nutartimi kaip analogiška nėra pagrindo. Priimdamas skundžiamą nutartį teismas atsižvelgė ir rėmėsi analogiškų bylų nagrinėjimo administraciniuose teismuose praktika. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. rugpjūčio 24 d. nutartyje išnagrinėta analogiška teisinė situacija, o Specialiosios teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 5 d. nutartyje buvo nagrinėjama kitokio pobūdžio teisinė situacija. Analogiškos bylos bendrosios kompetencijos teismuose nenagrinėjamos, o ieškovės ieškinyje nurodomose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose aplinkybės visiškai kitokios negu pagal šį ieškovės ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).
Ginčo priskirtinumą bendrosios ar administracinės kompetencijos teismui apsprendžia teisinių santykių, iš kurių kyla ginčas, pobūdis. Administracinių teismų kompetencijai yra priskirta spęsti ginčus, kilusius viešojo ar vidaus administravimo srityje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 1 d.), o bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja privatinius teisinius ginčus (CPK 1 str., 22 str. 1 d.).
Juridinių asmenų samprata, požymiai, steigimas, teisnumas, valdymas, pabaiga ir kiti su juridinių asmenų veikla susiję teisiniai santykiai reglamentuojami civilinės teisės normomis, įtvirtintomis Civiliniame kodekse ir kituose civiliniuose įstatymuose. Civilinio kodekso 2.62 straipsnyje įtvirtintas atskleidimo principas, reikalaujantis juridiniams asmenims juridinių asmenų registre nurodyti visus reikalaujamus duomenis apie save ir savo veiklą. Įgyvendinant atskleidimo principą, įsteigtas juridinių asmenų registras, kuriame įrašomi ir kaupiami atitinkami duomenys.
Juridinių asmenų registrą tvarko įstatymų nustatyta valstybės institucija (CK 2.62 str. 4 d.). Pagal Juridinių asmenų registro įstatymą tokia institucija yra Teisingumo ministerija. Remiantis Juridinių asmenų registro nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407, 7 punktu, Teisingumo ministerija yra vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga, o valstybės įmonė Registrų centras – registro tvarkymo įstaiga, kuri užtikrina registro tvarkymo funkcijų, registruojant juridinius asmenis, įgyvendinimą.
Nagrinėjamu atveju byloje keliamas ginčas dėl VĮ Registrų centro, kuris įgyvendina juridinių asmenų registro tvarkytojo funkcijas, atsisakymo įregistruoti registro duomenų pakeitimą, t. y. nurodyti juridinių asmenų registre, kad ieškovė nebėra UAB ,,Transervis ir Ko“ direktorė. Ginčijamu sprendimu VĮ Registrų centras atsisakė pakeisti duomenis Juridinių asmenų registre.
Juridinių asmenų registro tvarkytojo atsisakymo registruoti juridinio asmens dokumentų ir duomenų pakeitimus pagrindus numato Civilinio kodekso 2.68 straipsnis, kuriame numatyti registro tvarkytojo įgaliojimai atsisakyti įregistruoti duomenų ir dokumentų pakeitimus, jei jų turinys prieštarauja įstatymams. Nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu (privataus ar viešojo pobūdžio) atsakovas atsisakė pakeisti duomenis Juridinių asmenų registre, nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuo to keičiasi bylos priskirtinumas. Ieškovės cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kurioje dėl panašių teisinių santykių kilęs ginčas buvo įvardintas kaip priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui, nagrinėjamu atveju negali būti taikoma, kadangi cituojamu atveju ginčas peržengė viešojo administravimo sritį ir buvo susijęs su Įmonių bankroto įstatymuose įtvirtintų normų taikymu. Kaip žinia, bankroto teisinius santykius reguliuojantis teisės aktas yra specialusis teisės aktas, tiek civilinio proceso, tiek administracinio proceso atžvilgiu, ir modifikuoja bendrąsias ginčo priskirtinumo taisykles, tuo tarpu nagrinėjamas ginčas nėra susijęs su bankroto teisiniais santykiais, todėl jis priskirtinas administracinės kompetencijos teismui.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, perduodamas bylą dėl ginčo kilusio vidaus administravimo srityje nagrinėti Viliaus apygardos administraciniam teismui, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį. Pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių ši nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nenustatyta.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. nutartį nepakeistą.