Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2015-09-24 · Civilinė byla Nr. e2A-1276-253/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-24
Bylos Nr.
e2A-1276-253/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-02073-2014-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albina Pupeikienė, Žydrūnas Bertašius, Alvydas Žerlauskas
Atsakovas
E. V., D. T.
Ieškovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus

Pranešėja Albina Pupeikienė Civilinė byla Nr. e2A-1276-253/2015

Teisėja Violeta Olcvikienė (Proceso Nr. 2-06-3-02073-2014-0)

Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.5.10.5.2.16; 3.3.1.21.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2015 m. rugsėjo 24 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žydrūno Bertašiaus, Alvydo Žerlausko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo E. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-28 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovams E. V., D. T. dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų D. T. ir E. V. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Klaipėdos skyriui 9 406,67 Eur (32 479,35 Lt) žalos atlyginimo. Nurodė, kad VSDFV Klaipėdos skyrius už 2010-10-06 – 2014‑01‑31 laikotarpį R. K. (R. K.) išmokėjo 32 479,35 Lt netekto darbingumo pensijos. Kaltais dėl R. K. sužalojimo Klaipėdos miesto apygardos teismo 2011-12-05 nuosprendžiu pripažinti D. T. ir E. V.. Ieškovas atgręžtinio reikalavimo teise reikalauja išmokėtų sumų iš žalą padariusių asmenų.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-04-28 sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė solidariai iš atsakovų D. T. ir E. V. 9 406,67 Eur (32 479,35 Lt) žalos atlyginimo už 2010-10-06 – 2014-01-31 laikotarpį ieškovui VSDFV Klaipėdos skyriui, taip pat priteisė solidariai iš atsakovų D. T. ir E. V. valstybei 212 Eur žyminio mokesčio. Teismas nustatė, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010-10-20 sprendimu Nr. 13P-14390 nuo 2010-10-06 iki 2012-10-31 ir 2012-03-20 sprendimu Nr. 10-24-6591 VSDFV Klaipėdos skyrius R. K. už 2010-10-06 – 2014-01-31 laikotarpį išmokėjo 32 479,35 Lt netekto darbingumo pensiją. Klaipėdos apygardos teismo 2011‑12-05 nuosprendžiu kaltais dėl įvykio kurio metu sužalotas R. K., pripažinti D. T. ir E. V.. Vadovaudamasis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d., CK 6.263 str. 2 d., 6.280 str. 1 d. bei CK 6.290 str., teismas darė išvadą, kad ieškovas įgijo regreso teisę į žalą padariusį asmenį. Remiantis tuo, kad R. K., apdrausto valstybiniu socialiniu draudimu, nedarbingumo, dėl kurio buvo išmokėtos valstybinio socialinio draudimo išmokos, priežastis yra atsakovų neteisėta veika, ieškovui padarytą žalą turi atlyginti atsakovai. Atsakovų atstovo pateiktą rašytinį įrodymą – pakartotinę specialisto išvadą dėl R. K. medicininės būklės 2010-04-14 teismas vertino kritiškai. Atsakovų atstovo teiginį, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos specialisto išvada Nr. G 691/10(03) yra neteisinga, nes pagrįsta klaidinga VŠĮ Klaipėdos Universitetinės ligoninės pateikta nukentėjusiojo R. K. klinikine diagnoze, teismas atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Teismas pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje dėl nukentėjusiojo R. K. buvo patenkintas, įvykio aplinkybės įvertintos ir žala nustatyta teisingai, nuosprendis yra įsiteisėjęs ir galiojantis. Byloje nesant duomenų, kad atsakovai būtų apmokėję žalą, teismas darė išvadą, jog ieškovo reikalavimas yra pagrįstas.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas E. V. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-28 sprendimą ir ieškinį atmesti. Apelianto nuomone, teismo sprendimas priimtas nesivadovaujant byloje surinktais įrodymais ir jų neaptariant. Atsakovas nurodo, kad pateikė įrodymus, pagrindžiančius apelianto teiginį, jog VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje 2010‑04‑14 nustatyta R. K. klinikinė diagnozė galėjo būti sąmoningai neteisingai pateikta, siekiant pagelbėti R. K. be teisėto pagrindo gauti valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją. Tokiais įrodymais buvo pakartotinės specialisto išvada bei R. K. kompiuterinės tomografijos galvos nuotrauka, kurioje matėsi, kad klinikinėje diagnozėje nurodyto kaukolės lūžio nėra, taip pat papildomi dokumentai. Apelianto nuomone, 2010-04-14 VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės pažyma su R. K. klinikine diagnoze buvo suklastota ir jos pagrindu buvo neteisingai nustatytas R. K. sveikatos sutrikdymo laipsnis, neteisingai nustatytas nedarbingumo lygis, o ieškovas neteisėtai išmokėjo R. K. netekto darbingumo pensiją.

Atsiliepimas

Atsiliepimu ieškovė VSDFV Klaipėdos skyrius prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-28 sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovė nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2011-12-05 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-122-107/2011 kaltais pagal BK 135 str. 2 d. 9 p., 180 str. 2 d., 302 str. 1 d. pripažinti D. T. ir E. V.. Nuosprendžiu patenkintas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas 3 639,23 Lt dydžio civilinis ieškinys ryšium su nukentėjusiojo R. K. gydymu ligoninės stacionare, kuris pagrįstas gydymo paslaugų nuo 2010-04-14 iki 2010-06-23 apskaitos išrašu. Už R. K. sužalojimą nuteisti D. T. ir E. V., skųsdami nuosprendį apeliacine ir kasacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui ir Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, nereiškė abejonių ar prieštaravimų dėl nukentėjusiajam R. K. padarytų sužalojimų dydžio ir pasekmių. Lietuvos apeliacinio teismo 2012‑10‑26 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013‑04-16 nutartimis nuosprendis nebuvo pakeistas. Mano, kad teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Vadovaujantis CPK 321 str. 1 d., apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 str., 322 str.).

Bylos medžiaga nustatyta, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010-10-20 sprendimu Nr. 13P‑14390 ir 2012-03-20 sprendimu Nr. 10-24-6591 nuspręsta mokėti R. K. socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją. Iš VSDFV Klaipėdos skyriaus 2014-02-17 pažymos apie priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas nustatyta, kad R. K. laikotarpiu nuo 2010‑10‑06 iki 2014-01-31 išmokėta 32 479,35 Lt išmokų suma. Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2011-12-05 nuosprendžiu kaltais dėl 2010-04-14 įvykio, kurio metu sužalotas R. K., pripažinti D. T. ir E. V.. Ieškovė VSDFV Klaipėdos skyrius prašė paminėtos patirtos žalos atlyginimą priteisti solidariai iš atsakovų D. T. ir E. V. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d. bei CK 6.290 str. 1 d., 3 d. pagrindu.

Apeliacinį skundą atsakovas E. V. grindžia motyvais, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo byloje surinktais įrodymais, netinkamai juos vertino. Apelianto nuomone, ieškovas neteisėtai išmokėjo R. K. netekto darbingumo pensiją. Atsakovo teigimu, 2010-04-14 VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės pažyma su R. K. klinikine diagnoze buvo suklastota ir jos pagrindu buvo neteisingai nustatytas R. K. sveikatos sutrikdymo laipsnis, neteisingai nustatytas nedarbingumo lygis. Savo teiginius atsakovas grindė 2014-03-26 pakartotine specialisto išvada dėl R. K. medicininės būklės 2010-04-14, R. K. kompiuterinės tomografijos nuotrauka bei papildomais įrodymais.

Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos civiliniame procese paskirstymo taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Viena šios taisyklės išimčių yra CPK 182 str. įtvirtinti atleidimo nuo įrodinėjimo pagrindai, t. y. nustatyta, kokių aplinkybių šalims nereikia įrodinėti. CPK 182 str. 3 p, numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių dėl asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Iš VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010-10-20 Nr. 18PN-1121 medicininių dokumentų patikrinimo pažymoje pateiktos išvados nustatyta, kad R. K. nustatytas nedarbingumas yra 2010-04-14 patirto sužalojimo padarinys. Klaipėdos apygardos teismo 2011‑12‑05 nuosprendžiu nustatyta, kad dėl sužalojimo įvykio metu R. K. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, kaltais asmenimis pripažinti atsakovai E. V. ir D. T.. Pažymėtina ir kad minėtu nuosprendžiu patenkintas ir Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareikštas 3 639,23 Lt (1 053,99 Eur) dydžio civilinis ieškinys dėl žalos, patirtos dėl nukentėjusiojo R. K. gydymo ligoninės stacionare. Atsiliepime į ieškovės ieškinį atsakovas teigė, kad Valstybinės teismo medicinos tarnyba prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos specialisto išvada Nr. G 691/10(03) rėmėsi klaidinga VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės pateikta nukentėjusiojo R. K. diagnoze. Priimdamas nuosprendį Klaipėdos apygardos teismas rėmėsi Valstybinės teismo medicinos tarnyba prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos specialisto išvada Nr. G 691/10(03). Lietuvos apeliacinis teismas 2012-10-26 nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2011-12-05 nuosprendį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą kasacine tvarka, 2013‑04-16 nutartimi nuteistojo E. V. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2011-12-05 nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012-10-26 nutarties taip pat atmetė. Taigi Klaipėdos apygardos teismo 2011‑12‑05 nuosprendis yra įsiteisėjęs.

Atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu pažymėjo, kad šioje byloje pateiktų dokumentų pagrindu bandys atnaujinti procesą baudžiamojoje byloje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismas 2015-08-03 nutartimi, priimta byloje Nr. 1S-1052-626-2015, atmetė nuteistojo E. V. gynėjo skundą ir paliko galioti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro pavaduotojo, einančio generalinio prokuroro pareigas, Dariaus Raulušaičio 2015-07-02 nutarimą, kuriuo atsisakyta pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamojoje byloje, kurioje priimtas Klaipėdos apygardos teismo 2011-12-05 nuosprendis. Iš minėtos Vilniaus apygardos teismo 2015‑08-03 nutarties matyti, kad apelianto nurodyti įrodymai nesudarė pagrindo jas pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis.

Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti įrodymai nesudaro pagrindo konstatuoti, jog R. K. sveikatos sutrikdymo laipsnis buvo neteisingai nustatytas ir tuo pagrindu neteisingai nustatytas nedarbingumo lygis. Kitų argumentų dėl skundžiamo sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo apeliantas nenurodė. CK 6.290 str. 3 d. numato, kad draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo. Socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį (CK 6.290 str. 1 d .). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai esant nurodytoms aplinkybėms ieškovo ieškinio reikalavimus pripažino įrodytais ir pagrįstai ieškinį dėl žalos atlyginimo tenkino. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių nuostatų. Skundžiamą teismo sprendimą naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, dėl to apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu 212 Eur žyminis mokestis valstybei priteistas iš atsakovų D. T. ir E. V. solidariai. Pažymėtina, kad CPK normos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, nenumato galimybės šias išlaidas priteisti iš kelių asmenų solidariai, todėl teismas jas turi priteisti ne solidariai, o iš kiekvieno asmens turi būti priteisiama atitinkama išlaidų dalis, išreikšta konkrečia pinigų suma. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas sprendimas keistinas dėl netinkamo proceso teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų priteisimą, taikymo, nustatant, kad iš atsakovų D. T. ir E. V. valstybei priteistina po 106 Eur žyminio mokesčio (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-04-28 sprendimą pakeisti.

Nurodyti, kad iš atsakovų D. T. ir E. V. valstybei priteistina po 106 Eur žyminio mokesčio.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Albina PupeikienėKolegijos teisėjai Žydrūnas BertašiusAlvydas Žerlauskas