Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Alvydo Markausko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį – galutine 19 parų arešto bausme, taip pat paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti keliu transporto priemonę 3 metams bei automobilio „VW Caravelle“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 246 straipsnio 1 dalį – galutine 50 parų arešto bausme,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

T. Š., 2023 m. lapkričio 28 d., apie 17.58 val., Vilniuje, Ozo g., ties pastatu pažymėtu Nr. 18, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,18 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais T. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

KET 14 punkte įtvirtintas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad T. Š., 2023 m. lapkričio 28 d., apie 17.58 val., Vilniuje, Ozo g., ties pastatu pažymėtu Nr. 18, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,18 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino T. Š. pareikštą kaltinimą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltinamasis T. Š. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino ir nurodė, kad 2023 m. lapkričio 27-28 dienomis jis vartojo alkoholį – degtinę, 2023 m. lapkričio 28 d., apie 17 val. jam paskambino draugas, kuris pasiūlė išgerti kartu. Jis (T. Š.) nesijautė labai girtas, manė, kad gali vairuoti, todėl sėdo prie vairo neblaivus. Jam važiuojant Ozo gatve, ties PC „Ozas“, leidosi nuo kalno, dėl išgerto alkoholio sulėtėjo jo reakcija, dėl ko, neįvertinęs saugaus atstumo, trenkėsi į stovinčią mašiną „VW“ , kuri stovėjo spūstyje. Nuo smūgio buvo apgadinti dar du automobiliai. Atvykę policijos pareigūnai patikrino jo blaivumą, pirmu įpūtimu įpūtė 2,39 promilės, o antru 2,18 promilės. Tai, kad T. Š. vairavo automobilį „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,18 promilės etilo alkoholio koncentracija, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: liudytojų V. V. ir D. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tarnybinis pranešimas, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo netikėti.

Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad T. Š. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Bausmės skyrimas

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: kaltinamasis T. Š. sutiko, kad byla būtų užbaigta teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, byloje nėra nukentėjusiaisiais ar civiliniais ieškovais pripažintų asmenų, todėl žalos atlyginimo klausimas nekeliamas. Tokiu būdu šioje byloje yra visos BPK 418 straipsnyje numatytos sąlygos proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu.

Teismas, skirdamas bausmę T. Š., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – jis yra nedirbantis, nuo (duomenys neskelbtini) registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau teistas du kartus, vieną kartą už analogiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, pastarąją nusikalstamą veiką padarė neišnykus minėtam teistumui, administracine tvarka baustas, taip pat ir už KET pažeidimus.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokuroro siūlomą bausmę – areštą, kurios dydis nustatytinas didesnis už įstatyme numatytą šios bausmės vidurkį, skirtiną už nusikaltimo padarymą (BK 49 straipsnio 3 dalis). Teismo vertinimu, prokuroro siūlomas šios bausmės dydis yra proporcingas kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir padės įgyvendinti bausmės tikslus. Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių ir kardomųjų priemonių

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). Komentuojamame straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Įvertintina, kad jam jau anksčiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 5 d. baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metams, už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, tačiau akivaizdu, kad iš minėtos baudžiamojo poveikio priemonės T. Š. nepasimokė, reikiamų išvadų nepadarė, pakartotinai vairavo automobilį būdamas neblaivus, praėjus tik šiek tiek daugiau nei pusei metų nuo minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pabaigos 2023 m. kovo 3 d. Taip pat nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad T. Š. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kuomet jam buvo nustatytas 2,18 prom. girtumas, automobilį jis mieste, piko valandomis, kuomet gatvėse būna daug eismo dalyvių, tokiu būdu jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų KET pažeidimą, keliantį pavojų tiek jo, tiek kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, be to, jis sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas kitiems asmenims priklausantis turtas ir tik laimingo atsitiktinumo dėka nekilo rimtesnių tokių jo elgesio padarinių. Atsižvelgiant į išdėstytą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis) ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones. Teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam tokio pobūdžio nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Esant tokioms aplinkybėms teismas vertina, kad tikslinga T. Š. uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones 5 (penkeriems) metams. Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Nagrinėjamu atveju T. Š. 2023 m. lapkričio 30 d. buvo paskirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas, paimant jo vairuotojo pažymėjimą, tokiu būdu jis nuo 2023 m. lapkričio 30 d. realiai nebegalėjo naudotis teise vairuoti transporto priemones. Atsižvelgiant į išdėstytą, jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones – terminas skaičiuotinas nuo 2023 m. lapkričio 30 d.

Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 281¹ straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, kuria siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 2811.straipsnyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik, kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas bei nepagarbą baudžiamajam įstatymui, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimo, pobūdžio.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad automobilis „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo naudodamasis T. Š. padarė nusikalstamą veiką, priklauso pačiam kaltinamajam. VŠĮ „Emprekis“ transporto priemonių kainų informacinės sistemos duomenimis minėto automobilio vidutinė kaina Lietuvoje 2023 m. lapkričio mėnesį buvo 2600 Eur su PVM. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, šiuo atveju atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo T. Š. teisių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Šiame kontekste pažymėtina, kad kaltinamasis T. Š. panaudojo šią transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, sąmoningai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, nors jau buvo vieną kartą teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą. Taigi teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad automobilio „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. 1,51 promilės ir daugiau, yra būtinas.

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog kaltinamojo T. Š. atžvilgiu taikytinos BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatos ir iš kaltinamojo konfiskuojamas automobilis „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (DUOMENYS NESKELBTINI).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Alvydo Markausko 2023 m. lapkričio 29 d. nutarimu buvo skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas automobiliui „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (DUOMENYS NESKELBTINI). Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nustatytas nuo 2023 m. lapkričio 29 d. iki 2024 m. gegužės 29 d. Šios transporto priemonės saugotoju paskirtas T. Š.. Atsižvelgiant į tai, kad T. Š. priklausantis automobilis „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti konfiskuotas kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Kaltinamajam T. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės –rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas – paliktinos galioti iki šio baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus jį vykdyti – panaikintinos. Panaikinus kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, paimtas dokumentas – T. Š. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) – perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, T. Š. paskirti 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Paskirti T. Š. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 5 (penkeriems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. lapkričio 30 d..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, T. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (DUOMENYS NESKELBTINI), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Alvydo Markausko 2023 m. lapkričio 29 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Volkswagen Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (DUOMENYS NESKELBTINI), priklausančiam T. Š., palikti iki baudžiamojo įsakymo įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Išaiškinti T. Š., kad arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23-29 straipsniai. Konkrečią arešto bausmės atlikimo vietą nuteistajam, atsižvelgdama į šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, parenka laisvės atėmimo vietų įstaiga. Visa arešto bausmė atliekama vienoje bausmės atlikimo vietoje. Perkelti nuteistąjį atlikti arešto bausmės iš vienos šios bausmės atlikimo vietos į kitą leidžiama dėl ligos arba išimtinių aplinkybių, kliudančių nuteistąjį toliau laikyti toje pačioje bausmės atlikimo vietoje. Konkrečios arešto bausmės atlikimo vietos parinkimo ir nuteistųjų arešto bausme perkėlimo iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą tvarką nustato teisingumo ministras.

Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, kai suėmimas nevykdomas, teisingumo ministro nustatyta tvarka ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo atvykti atlikti arešto bausmės į jiems parinktą šios bausmės atlikimo vietą (šiuo atveju – į Kauno kalėjimą, adresu Technikos g. 34, LT-51256 Kaunas, tel. Nr. (8 37) 452 371). Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo iki šio straipsnio 3 dalyje nustatyto termino pabaigos apie tai pranešti laisvės atėmimo vietų įstaigai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti arešto bausmės datą. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nenurodė laisvės atėmimo vietų įstaigai neatvykimo priežasčių, paiešką atlieka policija.

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.