- Teismas
- Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-22
- Bylos Nr.
- 2YT-2277-750/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00836-2022-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Dalia Zimantienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB "GelvoraSergel"
- Kategorijos
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Dalia Zimantienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal (skolininko) P. N. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys byloje (išieškotojai) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „GelvoraSergel“, antstolis Kęstutis Košys.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas P. N. skundžia antstolio Kęstučio Košio 2022-04-07 patvarkymą Nr. S-22-118-17448 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Skunde (b.l. 3) nurodo, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę ir jokie įstatymai nenumato, kad iš jo asmeninės sąskaitos laisvės atėmimo įstaigoje, lėšų, kurias perveda artimieji, gali būti nuskaičiuojama 30 procentų ar 50 procentų pajamų, kurios neviršija vienos minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA). Jisai atlieka laisvės atėmimo bausmę ir neturi galimybės įsidarbinti į legalų pilnavertį darbą.
Be to, pareiškėjas Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmuose 2022-06-29 pateiktame prašyme (b.l. 19), nurodo, kad įsipareigoja skolą mokėti dalimis kas mėnesį iš savo asmeninės sąskaitos, esančios (duomenys neskelbtini). Teigia, kad būtų sąžininga mokėti kiekvieną mėnesį po 10 Eur, o ne atskaičiuoti procentinę gaunamų pajamų dalį. Nurodo, kad jis nevengia atsakomybės ir nori kuo greičiau susimokėti skolas.
Antstolis Kęstutis Košys 2022-05-18 patvarkymu Nr. S-22-118-27507 (b.l. 4-6) atsisakė patenkinti pareiškėjo P. N. skundą bei jį kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. (duomenys neskelbtini) persiuntė Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams. Nurodė, kad skundžiamas patvarkymas yra teisėtas ir pagrįstas, jis priimtas vadovaujantis ne tik naujausia kasacinio teismo praktika, bet ir aktualiais CPK normų pakeitimais bei papildymais, todėl jį naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Antstolis atsiliepimo nepateikė.
Suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „GelvoraSergel“ Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimus (b.l. 8-9, 10), kuriais prašo sprendimą dėl skundžiamo antstolio patvarkymo priimti teismo nuožiūra pagal byloje surinktus įrodymus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Civilinės bylos ir vykdomųjų bylų Nr. (duomenys neskelbtini) medžiaga nustatyta, kad antstolis Kęstutis Košys vykdo devynias vykdomąsias bylas skolininko P. N. atžvilgiu: vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) vykdoma pagal Šilalės rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) nutarimą Nr. 21-21 administracinio teisės pažeidimo byloje išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos naudai; vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Šilalės rajono apylinkės teismo 2006-09-07 išduotą nutarimą Nr. A2.2-370-761 išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos naudai; vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Šilalės rajono apylinkės teismo 2007-01-06 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-136-761 išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos naudai; vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Šilalės rajono apylinkės teismo 2010-02-01 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-59-799 išieškotojos UAB „Gelvora Sergel“ (UAB „Bitė Lietuva“) naudai; vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) vykdoma pagal Institucijos (pareigūno) nutarimą administracinių teisės pažeidimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos naudai; vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) vykdoma pagal Institucijos (pareigūno) nutarimą administracinių teisės pažeidimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos naudai; vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) vykdoma pagal Institucijos (pareigūno) nutarimą administracinių teisės pažeidimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos naudai; vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) vykdoma pagal Institucijos (pareigūno) nutarimą administracinių teisės pažeidimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos naudai; vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) vykdoma pagal Institucijos (pareigūno) nutarimą administracinių teisės pažeidimų byloje tiek, kiek jis susijęs su turtinio pobūdžio išieškojimu Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos naudai.
Taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei Sprendimų vykdymo instrukcijos normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos.
CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, t. y. skolininko jau turimo, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius).
Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės yra įtvirtintos CPK XLVII skyriuje. Turtas, iš kurio negali būti išieškoma, yra apibrėžtas šio skyriaus 668 straipsnyje, kurio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas, be kitų nurodytų apribojimų, negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Nors Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą tik į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią MMA, tačiau pagal CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatą apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Jokių šio apribojimo išimčių, išieškant iš įkalinimo įstaigoje esančios skolininko sąskaitos, įstatymas nenustato. Nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą. Todėl savo patvarkyme jis turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, t. y. kad išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017. Teismų praktika. 2017, 48, p. 225-236).
Iš skundžiamo (duomenys neskelbtini) patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini) (vykd. bylos Nr. (duomenys neskelbtini), b.l. 9-8) matyti, jog antstolis aiškiai nurodė patvarkymo vykdymo tvarką – jog pradedant išieškojimo veiksmus, išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, kuri viršija 1 M. P. antstolis nurodė, jog minėtas apribojimas nukreipti išieškojimą į sumą, kuri neviršija 1 MMA, yra vienkartinis apribojimas, taikomas tiek gryniesiems pinigams, tiek lėšoms sąskaitose, o skolininkui panaudojus 1 MMA dydį atitinkančią sumą, išieškojimas toliau bus vykdomas laikantis CPK 733-743 straipsniuose bei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos. Taigi darytina išvada, jog antstolis nepažeidė procesą reglamentuojančių teisės normų, laikėsi suformuotos teismų praktikos.
CPK LI skyriaus normos reglamentuoja išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką. CPK 733 straipsnyje įtvirtinta, kad išieškojimas nukreipiamas ne tik į darbo užmokestį, bet ir į kitas pajamas, tačiau nepateikta kitų pajamų sąvoka. Kitų pajamų sąvoka neapibrėžta ir kituose CPK LI skyriaus straipsniuose. Skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio išskaitų dydį, nuostatas. CPK 736 straipsnyje nustatytos išskaitų iš skolininko pajamų taisyklės MMA dydžio atžvilgiu yra taikomos, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį. Toks aiškinimas išplaukia iš aplinkybės, kad įstatymo leidėjas kaip atskaitos tašką, nustatant ir diferencijuojant išskaitų dydį, pasirinko būtent teisės aktais nustatyto dydžio – vienos minimaliosios mėnesinės algos – pajamų dalį, taip siekdamas apsaugoti ir skolininko teises, kad jam liktų dalis gaunamų pajamų kas mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017. Teismų praktika. 2017, 48, p. 225–236).
Taigi, vadovaujantis suformuota teismų praktika, išieškojimui iš pareiškėjo iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų taikomos CPK normos, reglamentuojančios išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio išskaitų dydį, nuostatas.
CPK 736 straipsnyje reglamentuota, jog iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus tol, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos: pagal kelis vykdomuosius dokumentus – trisdešimt procentų. Iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma penkiasdešimt procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas.
Kaip matyti iš skundžiamo patvarkymo, nustatyta, jog antstolis nurodė atlikti išskaitas iš pareiškėjo darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų bei davinių dalies laikantis CPK 733–743 straipsniuose nustatytos išskaitų atlikimo tvarkos. Be to, antstolis papildomai nurodė, jog atliekant išskaitas, būtina laikytis CPK 739 straipsnio 9 punkte nustatyto draudimo išieškoti iš laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančių piniginių lėšų, neviršijančių pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių.
Pareiškėjas papildomu prašymu teigia, kad būtų sąžininga kiekvieną mėnesį iš jo išskaičiuoti 10 Eur sumą, o ne procentinę gaunamų pajamų dalį.
Pažymėtina, kad įstatymas nenumato, kad antstolis turi suteikti skolininkui teisę išieškomą sumą mokėti dalimis. Įstatyme suteikta teisė vykdymo proceso šalims vykdymo procese sudaryti taikos sutartį, kuria galima susitarti dėl vykdomojo dokumento vykdymo išdėstymo dalimis ar kitų sąlygų (CPK 595 straipsnis). Šalys laisva valia raštu sudaro taikos sutartį ir pateikia išieškojimą vykdančiam antstoliui. Gavęs taikos sutartį, antstolis vykdomosios bylos vykdymą sustabdo ir ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo šios sutarties gavimo perduoda ją apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Šiuo atveju įrodymų, patvirtinančių skolininko ir išieškotojų sudarytą taikos sutartį nei vykdomojoje byloje, nei pareiškėjo skundo pagrindu užvestoje civilinėje byloje nėra pateikta. Be to, CPK taip pat nėra numatyta, kad teismas pats galėtų atlikti kokius nors antstoliui priskirtus vykdymo veiksmus. Išieškojimą Lietuvos Respublikoje vykdo ne teismas, o antstoliai ir CPK bei kiti teisės aktai nenumato galimybės, jog teismas, be išieškotojo sutikimo, nustatytų vykdomojoje byloje skolos sumokėjimo naujus, skolininkui palankius, terminus arba vykdomojoje byloje išdėstytų skolos mokėjimą be išieškotojo sutikimo.
Esant visų nurodytų aplinkybių visumai, darytina išvada, jog antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, laikėsi suformuotos teismų praktikos, todėl naikinti ar keisti (duomenys neskelbtini) patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) nėra teisinio pagrindo.
Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad pareiškėjo P. N. skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsniu, 443 straipsniu, 510-513 straipsniais, teismas
nutaria:
Atmesti pareiškėjo P. N. skundą dėl antstolio veiksmų.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui atskirąjį skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.