Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Miglė Janovičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. (V.) L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – P. M., valstybės įmonė Turto bankas, biudžetinė įstaiga Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, biudžetinė įstaiga Trakų rajono savivaldybės administracija.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Suinteresuotas asmuo P. M. atsiliepimo į pareiškėjo pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. byloje sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo V. L. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo – (ne) nustatymo (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 442 straipsnio 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

7.1. gimimo įrašo, išduoto (duomenys neskelbtini). Nr. (duomenys neskelbtini), duomenimis, pareiškėjas V. L., gimęs (duomenys neskelbtini) yra A. L., gimusios (duomenys neskelbtini), (mirė (duomenys neskelbtini)) ir S. L., gimusio (duomenys neskelbtini), (mirė (duomenys neskelbtini)), sūnus;

7.2. gyventojų registro 2024 m. rugpjūčio 8 d. pažymos Nr. GR.1A-18064, duomenimis, A. L., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), santuokoje; gyvenamąją vietą nuo 1986 m. lapkričio 11 d. iki 2012 m. liepos 27 d. deklaravo (duomenys neskelbtini). Sutuoktiniai – T. M., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini); S. L., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Vaikai: V. L., gimęs (duomenys neskelbtini), J. M., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini) ir P. M., gimęs (duomenys neskelbtini);

7.3. Trakų rajono 2-ojo notaro biuro 2024 m. liepos 24 d. liudijimas (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), liudija, kad paveldėjimo byla po A. L., mirusios (duomenys neskelbtini), nebuvo užvesta;

7.4. Trakų rajono 2-ojo notaro biuro 2024 m. liepos 24 d. liudijimas (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), liudija, kad paveldėjimo byla po S. K., mirusios (duomenys neskelbtini), nebuvo užvesta;

7.5. gyventojų registro 2024 m. rugpjūčio 8 d. pažymos Nr. GR.1A-18062, duomenimis, S. K., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), būdama našle, gyvenamąją vietą nuo 1987 m. liepos 1 d. iki 2001 m. gruodžio 22 d. deklaravo adresu: (duomenys neskelbtini). Sutuoktinis - P. K., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini); vaikai - A. L., gimusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini).

7.6. santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, P. K., gimęs (duomenys neskelbtini), susituokė su S. (D.) K., gimusia (duomenys neskelbtini);

7.7. Trakų rajono 2-ojo notaro biuro notarės Dainos Aliukonienės 2024 m. liepos 24 d. išduotas liudijimas (Notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), liudija, jog P. K., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė A. L.;

7.8. Trakų rajono savivaldybės administracijos Rūdiškių seniūnijos pažymoje, išduotoje 2024 m. liepos 4 d. Nr. 5-109, pažymėta, kad Rūdiškių apylinkės tarybos 1991 – 1995 m. ūkinėje knygoje Nr. 12, asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), P. K., mirusio (duomenys neskelbtini), vardu įregistruotas gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini);

8. Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, būtina palikimą priimti tam tikra valstybės pripažįstama tvarka bei terminais (Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1, 3 dalis). Vienas iš teisiškai pripažįstamų palikimo priėmimo būdų – palikimo priėmimas faktiniu valdymu (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.51 straipsnyje detalizuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

9. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Kasacinio teismo išaiškinta (CPK 4 straipsnis), kad: faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą; paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui; faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus; aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan.; paprastai dėl fakto nustatymo įpėdiniui gali tekti kreiptis ir tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas privalomai registruotinas turtas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-12-16 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020, nutarties 27–28 punktai).

10. Pareiškėjas nurodė, kad S. K. po sutuoktinio mirties palikimą, kurį sudarė ½ dalis gyvenamojo namo priėmė faktiniu valdymu, t. y. liko gyventi bendruose sutuoktinių namuose, turtu naudojosi, juo disponavo, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius už elektros energiją, rūpinosi savo, ir velionio sutuoktinio turto dalimi. S. K. mirė būdama našle, santuokoje su P. K. gimė dukra A. L., kuri po motinos S. K. mirties, motinos turtą priėmė faktiniu valdymu, - liko gyventi tame pačiame name, tvarkė ūkį, mokėjo mokesčius. Po motinos A. L. mirties pareiškėjas V. L. (A. L. sūnus) ir toliau nepertraukiamai valdė ūkį, šienavo žolę, mokėjo mokesčius už elektros energiją, t. y. priėmė turtą, faktiškai pradėdamas turtą valdyti. Teismas neturi pagrindo abejoti pareiškėjo nurodytais duomenimis, kad pareiškėjas po motinos A. L. mirties, bei A. L. po savo motinos S. K. mirties, o S. K., po sutuoktinio P. K., mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdami paveldimą turtą valdyti, juo rūpindamiesi kaip savo. Mirusiųjų turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po A. L., S. K. ir P. K. mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį valdyti, juo rūpintis, kaip savo turtu ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto. Mirusiųjų turto priėmimas, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Tokiais savo veiksmais V. L. išreiškė valią įgyti visas teises į palikimą.

11. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas V. L. po motinos A. L., mirusios (duomenys neskelbtini), A. L. po S. K., mirusios (duomenys neskelbtini), ir S. K. po sutuoktinio P. K., mirusio (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą pradėdami jį faktiškai valdyti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 444 ir 448 straipsniais,

nusprendė:

pareiškėjo V. L. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. (V.) L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po motinos A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), po motinos S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio P. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė jų palikimą faktiškai pradėdami jų palikimą valdyti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.