- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-05
- Bylos Nr.
- eI2-13870-641/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04109-2024-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arvydas Martinavičius, Rasa Milvydaitė, Deimantė Andrulytė
- Pareiškėjas
- W. A. S. S. F.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Darius Karvelis
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Deimantės Andrulytės, Arvydo Martinavičiaus ir Rasos Milvydaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo W. A. S. S. F. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas W. A. S. S. F. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Regionų administracinį teismą skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2024 m. liepos 13 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – LR) Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat prašė atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas ir jo atstovas advokatas Darius Karvelis skundu su Departamento Sprendimu nesutiko. Tvirtino, jog 2023 m. gruodžio 11 d. pareiškėjui leidimas laikinai gyventi LR Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išduotas teisėtai, UAB „M.“ tarpininkaujant ir įsipareigojus įdarbinti pareiškėją Lietuvoje tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonėmis vairuotoju. Tačiau pareiškėjui atvykus dirbti į Lietuvą bei nuvykus pas darbdavę UAB „M.“, jam buvo pasakyta, jog darbo nebėra ir jis nebuvo įdarbintas, nors atvyko į Lietuvą teisėtai – turėdamas jam išduotą leidimą laikinai gyventi LR darbo tikslu, pačios UAB „M.“ sutarimu įdarbinti. Dėl minėtos priežasties, t. y. ne dėl savo kaltės, netekęs darbo UAB „M.“, pareiškėjas pradėjo ieškoti kito darbdavio LR. Tvirtino, jog Sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas, nes Departamentas jį priimdamas neįvertino aplinkybių ir neatsižvelgė, kad pareiškėjas nedirbo ir negavo pajamų UAB „M.“ ne dėl savo kaltės. Tvirtino, jog šis Sprendimas pareiškėjui turi labai neigiamas pasekmes, kadangi jam įsigaliojus jis turės išvykti iš šalies, o tai paveiks jo darbinę aplinką, asmeninį gyvenimą ir jam padarys žalą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į skundą nurodė su pareiškėjo skundu nesutinkantis ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi LR buvo išduotas būtent darbui UAB „M.“, tačiau patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Sodra) duomenis apie pareiškėjo darbo santykius buvo nustatyta, jog pareiškėjas neįsidarbino ir nedirba UAB „M.“, kuri tarpininkavo dėl šio užsieniečio atvykimo į Lietuvą darbo tikslu ir negauna jokių pajamų pragyvenimui LR. Nurodė, jog LR įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – UTPĮ) 50 straipsnyje yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo lakinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Departamentas turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi LR. Rėmėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo (toliau – LVAT) suformuota teismų praktika, kad pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus UTPĮ keliamus reikalavimus laikinai gyventi L. P. tenka pareiga pagrįsti įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi LR išdavimui ir / ar pakeitimui, ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, Departamentas manė, kad pareiškėjo leidimas laikinai gyventi LR ginčijamu Sprendimu buvo panaikintas imperatyviais UTPĮ numatytais pagrindais ir tokie Departamento veiksmai atitinka LVAT praktiką analogiškose bylose. Paaiškino, kad pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, užsienietis privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi LR. Tačiau neįsidarbinęs UAB „M.“ pareiškėjas apie tai Departamentui nepranešė, dėl naujo leidimo laikinai gyventi nesikreipė, kas patvirtina, kad pareiškėjas nevykdė UTPĮ 40 straipsnio 5 dalyje numatytų pareigų. Manė, jog Sprendimas nepažeidžia asmenų lygybės prieš įstatymą ir nediskriminavimo principų. Nurodė, kad teisė atvykti į LR ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė. Trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka UTPĮ reikalavimus (LVAT 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. A-858-2720/2014), todėl užsieniečio leidimo laikinai panaikinimas imperatyviais UTPĮ numatytais pagrindais nepažeidžia asmenų lygybės prieš įstatymą ar nediskriminavimo principų.
4. Pareiškėjui bei jo atstovui advokatui D. Karveliui, atsakovui Departamentui 2024 m. rugpjūčio 21 d. teismo pranešimais tinkamai pranešta apie rašytinio proceso tvarka paskirto nagrinėti teismo posėdžio datą, vietą ir laiką. Pareiškėjas skundu prašė, o atsakovas nepateikė prieštaravimų dėl skundo nagrinėjimo teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, todėl administracinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 78 straipsnio 6 dalis, 77 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
5. Byloje ginčas kilo dėl Departamento 2024 m. liepos 13 d. priimto Sprendimo, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi LR darbo tikslu, teisėtumo ir pagrįstumo.
6. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, (duomenys neskelbtini) pilietis, ketindamas dirbti Lietuvoje veikiančioje įmonėje UAB „M.“ – tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju – Departamentui 2023 m. rugsėjo 19 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Prašymas) UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti LR). Prašyme, be kitų aplinkybių, pareiškėjas taip pat pateikė informaciją, jog jo pragyvenimo lėšos buvimo LR laikotarpiu bus 1 386 Eur dydžio darbo užmokestis, dirbant UAB „M.“. Prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo LR nebuvo pateikti duomenys, kad pareiškėjas dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas Prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir būsimo darbdavio tarpininkavimo rašte.
7. Prašymui pagrįsti UAB „M.“ Departamentui pateikė tarpininkavimo raštą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo / keitimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – tarpininkavimo raštas), kuriuo nurodė, jog pareiškėjas dirbs UAB „M.“ tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju nuo 2023 m. gruodžio 4 d. ir patvirtino, jog jam bus mokamas privalomojo sveikatos draudimo įmokos, 1 386 Eur dydžio mėnesinis darbo užmokestis.
8. Departamentas, vadovaudamasis UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2023 m. gruodžio 11 d. pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi LR Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2025 m. gruodžio 11 d.
9. Iš 2024 m. kovo 21 d. Pranešimo apie pasikeitusius užsieniečio duomenis Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog pareiškėjui dėl leidimo laikinai gyventi LR (darbo tikslu) tarpininkavusi UAB „M.“ pranešė Departamentui faktinę aplinkybę, jog pareiškėjas neatvyko dirbti ir todėl neįdarbintas.
10. 2024 m. liepos 13 d. Sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) minėtas Departamento sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl leidimo laikinai gyventi LR išdavimo pareiškėjui buvo panaikintas, vadovaujantis UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktais (nustačius, jog duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi LR, neatitinka tikrovės bei užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakaktų pragyventi LR) bei 50 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktais (paaiškėjus, jog yra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai ir nustačius, jog darbo sutartis su pareiškėjui nesudaryta). Sprendime tiriama pareiškėjo individuali situacija po 2023 m. gruodžio 11 d. leidimo laikinai gyventi LR Nr. (duomenys neskelbtini) išdavimo, aplinkybės, jog pareiškėjas UAB „M.“ neįsidarbino ir niekur nedirba, negauna jokių pajamų. Minėtas aplinkybes Sprendimu Departamentas laikė įrodančiomis, jog pareiškėjas darbo sutarties UAB „M.“ nesudarė, neturi pakankamai lėšų pragyvenimui, nes nedirbdamas jų iš niekur negauna, todėl konstatavo, kad egzistuoja imperatyvūs pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi LR panaikinimo pagrindai, numatyti UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktuose bei 35 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktuose.
11. 2024 m. liepos 12 d. SODROS duomenimis apie pareiškėjo draudėjus ir esamas darbovietes, nustatyta, jog: nėra įrašų apie pareiškėjo, kaip darbuotojo, darbo santykius ar jų esmę atitinkančius santykius su tarpininkavusia UAB „M.“, o taip pat ir kitais draudėjais, o taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų gavęs draudžiamąsias pajamas.
12. Ginčo teisinius santykius UTPĮ, kurio 50 straipsnio, reglamentuojančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 2 ir 6 punktai numato, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu: paaiškėja, kad yra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai; nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 ir 21 punktuose nurodytus atvejus, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio UPTĮ 40 straipsnio 1 dalies 4¹ ar 16 punktą, turi bedarbio statusą ne ilgiau negu 6 mėnesius iš eilės) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas UTPĮ 44 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų. UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktai numato, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės; užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakaktų pragyventi LR.
13. UTPĮ 44 straipsnio 1 dalis numato, jog leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti LR darbą, kai jis yra ES ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje įsteigtos įmonės darbuotojas, dirbantis pagal neterminuotą darbo sutartį, šios įmonės komandiruojamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką ir yra apdraustas socialiniu draudimu toje valstybėje narėje ir atitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto papunkčių sąlygas: a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į LR valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo LR metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu LR Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga; b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos arba darbo patirties; c) Užimtumo tarnyba prie LR socialinės apsaugos ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties LR darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.
14. Kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, pareiškėjui teko pareiga laikytis UTPĮ įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. Departamentui teikiamą prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi LR pagrįsti tikrovę atitinkančiais duomenimis bei atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas 2023 m. gruodžio 11 d. leidimas laikinai gyventi LR Nr. (duomenys neskelbtini). Be kita ko, UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus pareiškėjas turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, t. y. iki 2025 m. gruodžio 11 d. Išimtys UTPĮ, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi LR, nėra numatytos.
15. UTPĮ (administracinio sprendimo priėmimo metu galiojusi redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti LR pagal UTPĮ 44 straipsnio nuostatas. Ketinančiam LR dirbti užsieniečiui leidimas laikinai gyventi LR išduodamas, jeigu jis atitinka UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies imperatyvius reikalavimus, UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies 1-6 punktų nustatytas leidimo išdavimo sąlygas (UTPĮ 40 straipsnio 3 dalis) ir nėra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, dėl kurių leidimas neišduodamas. Pažymėtina, jog, kaip matyti iš ginčui aktualios UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies formuluotės, darbo tikslu suteikiamo leidimo laikinai gyventi LR paskirtis yra tikslinė – užsieniečiui suteikiamas leidimas laikinai gyventi LR tol, kol jis ketina dirbti ir dirba. Taigi tokiu atveju vertinamasis elementas yra tai, ar iš pareiškėjo pateiktų duomenų Departamentui galima daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas siekė gauti leidimą laikinai gyventi LR tam, kad galėtų dirbti pas Prašyme nurodytą darbdavę UAB „M.“ ir ar joje leidimo laikinai gyventi galiojimo metu dirbo bei gavo su darbdave sutarto dydžio pragyvenimui LR reikalingas pajamas iš darbo užmokesčio. Vertinimo dalyką sudaro pirmiausia atitikimas formaliesiems reikalavimams, t. y. nustatytų dokumentų ir informacijos pateikimu, o tuomet yra vertinamas pateiktos informacijos turinys, t. y. nurodomų ketinimų realumas ir autentiškumas. Pareiga įrodyti ketinimų dirbti realumą ir autentiškumą tenka būtent pareiškėjui. Įrodinėjimo priemonės nėra griežtai apibrėžtos, todėl laikytina, kad pareiškėjas gali pats pasirinkti, kokiu būdu įrodyti šių ketinimų realumą ir autentiškumą.
16. Byloje nėra ginčo, kad Tarpininkavimo raštu UAB „M.“ įsipareigojo įdarbinti pareiškėją ir mokėti 1 386 Eur dydžio kasmėnesinį darbo užmokestį ir šiomis sąlygomis Departamentas 2023 m. gruodžio 11 d. pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi LR (darbo tikslu), tačiau darbo sutartis tarp UAB „M.“ ir pareiškėjo nebuvo sudaryta, o pareiškėjas, atvykęs į Lietuvą, Sodros duomenimis (kurių pareiškėjas neginčijo) niekur nedirba. Taigi iš esmės byloje surinktų duomenų visuma patvirtina, jog Departamentui išdavus pareiškėjui leidimą laikinai gyventi LR tikslu dirbti UAB „M.“, pareiškėjas šiuo leidimu naudojosi ne jame nurodytu tikslu (šias aplinkybes paneigiančių įrodymų į bylą pareiškėjas nepateikė). Be to pažymėtina, jog pareiškėjas patvirtino, jog iš karto nuvykus pas trečiąjį suinteresuotą asmenį jam tapo žinoma, jog jis nebus įdarbintas UAB „M.“ ir darbo sutartis su juo nebuvo sudaryta. Taigi apie pasikeitusias, esminės reikšmės užsieniečio teisėtam buvimui Lietuvoje turėjusias aplinkybes, susijusias su leidimu laikinai gyventi, pareiškėjui buvo žinoma nuo pat atvykimo į Lietuvą, tačiau jis apie tai Departamentui nepranešė ir po leidimo laikinai gyventi LR išdavimo nesikreipė dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje kitu pagrindu išdavimo, dėl leidimo pakeisti darbdavį ar funkciją, kai tuo tarpu UTPĮ nuostatos numato užsieniečio, turinčio leidimą gyventi, pareigą pranešti Departamentui, pasikeitus aplinkybėms, lemiančias šio leidimo išdavimo pagrindą, gauti naują leidimą laikinai gyventi (UTPĮ 40 straipsnio 5 dalis), o pageidaujant pakeisti darbdavį ar darbo funkciją, kai leidimas laikinai gyventi buvo išduotas UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu – pateikti prašymą Departamentui leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją.
17. Be to, pareiškėjas Prašyme patvirtino žinantis, jog turi informuoti Departamentą apie pasikeitimus, reikšmingus priimant sprendimą dėl Prašymo, tačiau visgi, net ir žinodamas kaip turi veikti, pasirinko nevykdyti UTPĮ numatytų pareigų, aktualių ginčo situacijai – tiek po leidimo laikinai gyventi LR Nr. (duomenys neskelbtini) išdavimo ir atvykimo į Lietuvą sužinojęs, jog nebus įdarbintas UAB „M.“, tiek ir iki ginčo Sprendimo priėmimo (2024 m. liepos 13 d.) nepranešė Departamentui apie pasikeitusią situaciją, susijusią su jo, kaip užsieniečio, buvimu Lietuvoje.
18. Ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą ir nustatęs aukščiau minėtas faktines aplinkybes, o taip pat atsižvelgęs į teismų formuojamą praktiką, jog būtent pareiškėjui tenka pareiga laikytis UTPĮ įtvirtintų imperatyvių nuostatų – atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi darbo tikslu ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, nes UTPĮ nėra numatytos išimtys, jog tam tikrą laiką pareiškėjui būtų galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (LVAT 2023 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1304-442/2023 7, 20 p.; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 30 d. sprendimas, administracinėje byloje Nr. eI2-11203-561/2023), pareiškėjui nepaneigus, o atsakovui įrodžius, jog ginčo atveju Sprendimo priėmimo metu egzistavo privalomojo pobūdžio UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2, 6 punkto bei 35 straipsnio 1 dalies 2, 5 punkto pagrindai pareiškėjo atžvilgiu išduotam leidimui laikinai gyventi LR panaikinti, teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiškėjo skundo argumentus, jog Departamentas Sprendimu neįvertino aplinkybės, jog pareiškėjas UAB „M.“ nedirbo ne dėl savo kaltės. Teisėjų kolegija, pažymi, jog, kaip minėta, pareiškėjas turėjo veikti teisėtu UTPĮ numatytu būdu – apie pasikeitusią situaciją informuoti Departamentą ir savo buvimą Lietuvoje, kaip užsienietis, įteisinti pagal UTPĮ reikalavimus, tačiau to nepadarė. Tuo tarpu į bylą pateiktas 2024 m. kovo 21 d. UAB „M.“ pateiktas pranešimas apie pasikeitusius užsieniečio duomenis Ne. (duomenys neskelbtini) patvirtina faktinę aplinkybę, priešingą pareiškėjo skunde nurodytiems argumentams, kad ginčo situaciją sąlygojo būtent pareiškėjo subjektyvūs veiksmai – paties pareiškėjo neatvykimas į UAB „M.“ dirbti, dėl ko užsienietis nebuvo įdarbintas. O tai leidžia konstatuoti, kad jau teikdamas Prašymą Departamentui pareiškėjas neturėjo tikslo įsidarbinti UAB „M.“. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, iš esmės patvirtina Departamento Sprendime konstatuotas aplinkybes, jog Prašymo ir Tarpininkavimo rašto pagrindu darbo sutartis su pareiškėju dėl darbo UAB „M.“ nebuvo sudaryta, o duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė Departamentui norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės.
19. Be to, nors pareiškėjas skundu įrodinėjo turintis lėšų pragyvenimui LR, t. y. iš esmės ginčijo Sprendimo panaikinimo teisinį pagrindą, numatytą UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte, tačiau šią aplinkybę pagrindžiančių įrodymų į bylą nepateikė. O byloje atsakovo kartu su atsiliepimu į skundą pateikti duomenys, iš kurių matyti, jog pareiškėjas niekur nedirba ir draudžiamųjų pajamų nėra, minėtus pareiškėjo teiginius paneigia. Todėl teismas taip pat laiko įrodyta aplinkybę, jog Sprendimas pagrįstai ir teisėtai, be kitų jame nurodytų teisinių pagrindų, buvo panaikintas ir UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytu teisiniu pagrindu.
20. Pažymėtina, kad kiekvienas iš nustatytų UTPĮ 50 straipsnio 1 dalyje leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą gyventi LR. Šiuo atveju, minėta, pareiškėjui leidimas pagrįstai panaikintas 4 savarankiškais UTPĮ pagrindais: 35 straipsnio 1 dalies 2, 5 punktais (nustačius, jog duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi LR, neatitinka tikrovės bei užsienietis neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakaktų pragyventi LR) bei 50 straipsnio 1 dalies 2, 6 punktais (paaiškėjus, jog yra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai ir nustačius, jog darbo sutartis su pareiškėjui nesudaryta), kurių egzistavimą pagrindžia byloje ištirtų įrodymų visuma. Apibendrinus, darytina išvada, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą. Skundžiamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija), todėl skundžiamo sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo atsakovo Sprendimą naikinti, todėl pareiškėjo skundas atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
21. Pareiškėjas skundu taip pat prašė atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš į bylą pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, jog pareiškėjas už skundo pareiškimą patyrė 22,50 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. liepos 28 d. mokėjimo nurodymu Nr. 165, išlaidas. Taip pat į bylą buvo pateikta 2024 m. liepos 24 d. atstovavimo sutartis, tačiau duomenų, jog pareiškėjas byloje būtų patyręs kitas, tame tarpe ir išlaidas advokato suteiktoms teisinėms paslaugoms apmokėti, į bylą nebuvo pateikta.
22. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis).
23. Nagrinėjamu atveju sprendimu atmetus pareiškėjo skundą, t. y. sprendimą priėmus atsakovo naudai skundu pareikštas pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo yra atmetamas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi, teisėjų kolegija,
nusprendžia:
Pareiškėjo W. A. S. S. F. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjo W. A. S. S. F. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmesti.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.