Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos E. I. L. atskirąjį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-18-169/2015 pagal pareiškėjos E. I. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Mažeikių rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl žemės sklypo valdymo nuosavybės teisėmis fakto nustatymo, palikimo priėmimo fakto nustatymo ir praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja E. I. L. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad Lietuvos Respublikos pilietis J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) iki 1940 m. liepos 22 d. nekilnojamojo turto visuotinės nacionalizacijos (duomenys neskelbtini) (anksčiau – (duomenys neskelbtini)nuosavybės teisėmis valdė žemės sklypus Nr. 187 (0,165 ha), Nr. 188 (0,163 ha), Nr. 199 (0,162 ha) ir kad ji, būdama velionio sutuoktinio J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) vienintele įstatymine paveldėtoja, po sutuoktinio mirties per tris mėnesius priėmė palikimą pradėjusi minėtus žemės sklypus valdyti. Žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą nustatyti tam, kad J. L. būtų atkurta nuosavybės teisė į minėtą žemę ir įgyvendintas 1993-03-03 Mažeikių rajono valdybos potvarkio Nr. 69 „Dėl nuosavybės teisės į žemę atstatymo ir suteikimo naudotis“ 2 punktas. Juridinę reikšmę turintį faktą, kad paveldėtą turtą priėmė pradėjusi jį valdyti nustatyti tam, kad iš notaro galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą dėl minėtų žemės sklypų paveldėjimo. Taip pat atnaujinti praleistą ir 2003 m. gruodžio 31 d. pasibaigusį įstatymo nustatytą terminą dokumentams, kad velioniui sutuoktiniui J. L. būtų atkurta nuosavybės teisė į 0,49 ha žemę, esančią (duomenys neskelbtini) (anksčiau – (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) m., kurią jis valdė iki 1940-07-22 visuotinės nekilnojamojo turto nacionalizacijos, Lietuvos Respublikos Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui pateikti.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjos reikalavimus spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, jog Mažeikių rajono valdyba 1993 m. kovo 3 d. priėmė potvarkį Nr. 63 „Dėl nuosavybės teisės į žemę atstatymo ir suteikimo naudotis“ (toliau – Potvarkis), kurio 2 punktu nusprendė J. L. atstatyti nuosavybės teises į 0,3179 ha ploto žemės sklypą (iš jo po pastatais – į 0,0179 ha) (duomenys neskelbtini): 1), suteikti J. L. 0,2548 ha žemės sklypą, iš jo 0,0179 ha po pastatais, neatlygintinai naudotis (Potvarkio 2.1 punktas); išmokėti J. L. 60,576 talonų (suma indeksuota) kompensaciją valstybės vienkartinėmis išmokomis už negrąžinamą 0,0631 ha žemės plotą (Potvarkio 2.2 punktas). Potvarkio 2.2 punktas buvo įgyvendintas 1993-12-10, kuomet į J. L., gim. (duomenys neskelbtini), sąskaitą buvo sumokėta kompensacija – 605,76 Lt valstybės vienkartinių išmokų. Potvarkio 2.1 punktas nebuvo įgyvendintas, kadangi minėtas Potvarkis nebuvo įregistruotas Lietuvos Respublikos valstybinio žemės (su nekilnojamojo turto elementais) kadastro registre. Pažymėjo, jog Potvarkio 2 punkte nurodyti Mažeikių rajono valdybos sprendimai, susiję su nuosavybės teisių J. L. atkūrimu, buvo priimti pažeidžiant imperatyvias Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – Atstatymo įstatymas) nuostatas, t. y. tarp dokumentų, reikalingų nuosavybės teisėms atkurti, nebuvo pateiktas dokumentas, patvirtinantis J. L. Lietuvos Respublikos pilietybę; priimant Potvarkį Mažeikių rajono valdyba neturėjo dokumentų, patvirtinančių faktą, kad J. L. iki 1940 metų žemės nacionalizacijos nuosavybės teise valdė žemę, esančią (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties Nacionalinė žemės tarnyba kreipėsi į Šiaulių apygardos prokuratūrą, prašydama ginti viešąjį interesą ir inicijuoti Potvarkio 2 punkto panaikinimą teismine tvarka.

Suinteresuotas asmuo Mažeikių rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą. Nurodė, jog pareiškimui neprieštaraus, jeigu teismui bus pateikta pakankamai įrodymų bei nustatytos aplinkybės reikalavimams tenkinti.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą. Nurodė, jog pareiškimui neprieštaraus, jeigu teismui bus pateikta pakankamai įrodymų bei nustatytos aplinkybės reikalavimams tenkinti. Pažymėjo, jog valstybė, kurią paveldėjimo santykiuose atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija, dėl J. L., mirusio (duomenys neskelbtini), žemės 0,0631 ha ploto paveldėjimo procedūra nebuvo pradėta, kadangi mirusiojo turtą paveldėjo įstatyminė įpėdinė, t. y. sutuoktinė E. I. L., o dėl J. L. likusio turto perėmimui valstybės žinion informacijos nebuvo gauta.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Mažeikių rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinę bylą nutraukė. Grąžino pareiškėjai E. I. L. 125,11 Eur (432 Lt) žyminį mokestį.

Teismas nurodė, kad byloje esančio 1993 m. kovo 3 d. Mažeikių rajono valdybos potvarkio 2.2. punktas patvirtina faktą, kad pareiškėjos E. I. L. sutuoktiniui J. L. yra atstatytos nuosavybės teisės į 0,3179 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), įvertinus tai, kad minėto potvarkio 2.2. punktas nėra nuginčytas ir /ar įsiteisėjusiu teismo sprendimu panaikintas, teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra būtinų sąlygų, suteikiančių teismui pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl 0,49 ha žemės sklypo valdymo nuosavybės teise nustatymo, todėl civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – žemės sklypo valdymo nuosavybės teisėmis nustatymo, nutraukė, pažymėdamas, kad išvestiniai reikalavimai dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu nustatymo ir praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo nenagrinėtini (CPK 293 str. 1 p.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja E. I. L. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – patenkinti pareiškėjos prašymą.

1. Teismas, nagrinėdamas bylą, iškreipė ir transformavo pareiškimo dalyką ir ėmėsi įrodinėti tą dalyką, kurio E. I. L. neprašė nustatinėti. E. I. L. prašė (pareiškimo 1 p.) nustatyti faktą, kad jos sutuoktinis J. L. iki 1940-07-22 turėjo nuosavybės teisę į minėtus 3 žemės sklypus. Būtent iki 1940-07-22, o ne vėliau. Minėto 1993-03-03 Mažeikių rajono valdybos potvarkio Nr. 63 2 punktas, gi, nenustato juridinę reikšmę turintį patį valdymo faktą žemės sklypo (3 vnt.) nuosavybės teisėmis iki 1940-07-22. Jis tik konstatuoja, kad nuosavybės teisė gali būti atkurta, jeigu ją asmuo turėjo iki 1940-07-22. Būtent tą turėjimo faktą E. I. L. ir prašė nustatyti. O tas faktas akivaizdu, turi juridinę reikšmę, kadangi nuo to fakto nustatymo priklauso jos sutuoktinio (ir jos kaip įpėdinės) turtinių teisių atsiradimas. Tokių dokumentų, patvirtinančių, kad J. L. turėjo nuosavybės teisę iki 1940-07-22 nei ji, nei jis neturėjo, nes tie dokumentai negrįžtamai dingo. Jų atkurti arba gauti kitais būdais, t. y. ne teismo tvarka, dabartiniu laiku neįmanoma.

2. Painioti tuos dokumentus, kurie byloja apie nuosavybės teisės turėjimą iki 1940-07-22 su minėtu Mažeikių rajono valdybos 1993-03-03 potvarkiu Nr. 63, kuris nėra dokumentas, patvirtinantis nuosavybės teisės į žemę turėjimą iki 1940-07-22, reikštų painioti du skirtingus įrodinėjimo dalykus. Pirmą iš tų dalykų pareiškėja prašė nustatyti, o dėl antro dalyko šioje byloje nereiškia jokių prašymų. Antras dalykas, t. y. reikalavimas panaikinti Mažeikių rajono valdybos 1993-03-03 potvarkio Nr. 63 antrą punktą, pareikštas visai kitoje byloje Nr. 2-138-72I/2014(Nr. 2A-6-124/2015), kurioje Mažeikių rajono apylinkės teismas 2014-02-10 sprendimu jau panaikino jį, kadangi nepateikti dokumentai, patvirtinantys J. L. nuosavybės teisių į minėtą žemę buvimą iki 1940-07-22 dienos. Šis sprendimas apskųstas, bet jis egzistuoja.

3. Tikslas, kuriam reikia nustatyti minėtą juridinę reikšmę turintį faktą, byloje visiškai įrodytas – tam, kad būtų realiai įgyvendintas minėto Mažeikių rajono valdybos 1993-03-03 potvarkio Nr. 63 antro punkto reikalavimas, nes nepateikus dokumentų apie J. L. žemės sklypo turėjimą nuosavybės teisėmis iki 1940-07-22, NŽT atsisako įgyvendinti to antro punkto reikalavimus. Priežastis, dėl kurių negalime gauti arba atkurti dokumentų, patvirtinančių, kad J. L. iki 1940-07-22 turėjo minėtą nuosavybės teisę visiškai įrodyta - notaras A. P., kuris įformino pirkimo-pardavimo sandorį iškart po to 1940-07-11 buvo suimtas, apkaltintas antitarybine veikla, nuteistas ir sušaudytas. Dokumentai nespėjo pakliūti į archyvą, nes dingo, kadangi NKVD darbuotojams, kurie darė kratą notaro kabinete, žemės nuosavybės dokumentai buvo niekiniai. Jiems juos išsaugoti ar perduoti į archyvą nebuvo jokios prasmės, nes nuosavybės teisė į žemę Tarybų Sąjungoje buvo negalima.

4. Byloje visiškai įrodyta, kad pareiškėjai turi būti atnaujintas pasibaigęs 2003-12-31 įstatymo nustatytas terminas atitinkamiems dokumentams pateikti NŽT, tame tarpe ir apie J. L. nuosavybės teisių į minėtus tris žemės sklypus turėjimą iki 1940-07-22, kad būtų įgyvendintas minėto potvarkio Nr. 63 antras punktas. Visais išnagrinėtais byloje įrodymais nustatyta, kad minėtas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Be to, turi būti atsižvelgta į tai, kad ilgą laiką galiojantis 1993-03-03 Mažeikių rajono valdybos minėtas potvarkis Nr. 63, tam tikra prasme klaidino pareiškėją, kuri manė, kad tokioje situacijoje NŽT darbuotojų reikalavimas pateikti dokumentus apie J. L. nuosavybės į žemės sklypus turėjimą iki 1940-07-22 yra perteklinis. Sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo turi būti atsižvelgta ir į pareiškėjos garbų amžių bei silpną jos sveikatą.

5. Nagrinėjant bylą nenustatytas nei vienas pagrindas, iš numatytų CPK 293 str., bylos nutraukimui. Todėl teismas turėjo priimti sprendimą iš esmės ir, atsižvelgiant į surinktus ir įvertintus įrodymus, E. I. L. pareiškimą patenkinti visiškai.

Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Byloje nustatyta, kad pareiškėja E. I. L. kreipėsi į teismą, vienu iš reikalavimų prašydama nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad Lietuvos Respublikos pilietis J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) iki 1940 m. liepos 22 d. nekilnojamojo turto visuotinės nacionalizacijos Lietuvoje, adresu (duomenys neskelbtini) (anksčiau – (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisėmis valdė žemės sklypus Nr. 187 (0,165 ha), Nr. 188 (0,163 ha), Nr. 199 (0,162 ha) (t. 1, b. l. 1-6).

Byloje nustatyta, kad Mažeikių rajono valdyba 1993 m. kovo 3 d. priėmė potvarkį Nr. 63 „Dėl nuosavybės teisės į žemę atstatymo ir suteikimo naudotis“ (toliau – Potvarkis), kurio: 2 punktu nusprendė J. L. atstatyti nuosavybės teises į 0,3179 ha ploto žemės sklypą (iš jo po pastatais – į 0,0179 ha) (duomenys neskelbtini); suteikti J. L. 0,2548 ha žemės sklypą, iš jo 0,0179 ha po pastatais, neatlygintinai naudotis (Potvarkio 2.1 punktas); išmokėti J. L. 60,576 talonų (suma indeksuota) kompensaciją valstybės vienkartinėmis išmokomis už negrąžinamą 0,0631 ha žemės plotą (Potvarkio 2.2 punktas) (t. 1, b. l. 23).

Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė, gindama viešąjį interesą, kreipėsi į teismą, vienu iš reikalavimų prašydama panaikinti Mažeikių rajono valdybos potvarkio Nr. 63 2 punktą, kuriuo J. L. vardu atkurtos nuosavybės teisės į 0,3179 ha bendro ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), suteikiant J. L. 0,2548 ha bendro ploto žemės sklypą neatlygintinai naudotis ir nuspręsta išmokėti 60576 talonų kompensaciją valstybės vienkartinėmis išmokomis už negrąžinamą 0,0631 ha žemės plotą, nesant dokumentų, patvirtinančių J. L. nuosavybės teises į minėtą žemės plotą. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 10 d. sprendimu ieškinį patenkino (t. 1, b. l. 105-112, civilinė byla Nr. 2-138-721/2014), teismo sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka, Šiaulių apygardos teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nt. 2A-6-124/2015, byla sustabdyta iki bus išnagrinėta ir įsiteisės teismo sprendimas Mažeikių rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje Nr. 2-18-169/2015 (t. 1, b. . 139-142), t. y. byloje, dėl kurioje priimtos nutarties yra nagrinėjamas šis atskirasis skundas.

Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė, gindama viešąjį interesą, nurodė, kad nėra dokumentų, patvirtinančių J. L. nuosavybės teises į žemės plotą, nurodytą 1993-03-03 Mažeikių rajono valdybos potvarkyje. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus 2012 m. spalio 3 d. rašte (t. 1, b. l. 36-37) taip pat yra nurodyta, kad 1993-03-03 Mažeikių rajono valdybos potvarkis nebuvo įgyvendintas, kadangi nebuvo pateikti nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai, t. y. pirkimo-pardavimo sandorį įrodantys dokumentai ar teismo sprendimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, jog J. L. iki 1940 m. visuotinės žemės nacionalizacijos, buvo nusipirkęs žemę iš B. ir ją valdė. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriaus 2013 m. sausio 3 d. rašte nurodyta, kad tarp archyvinių dokumentų yra Mažeikių I Liaudies teismo sprendimas, kuriuo teismas pripažino J. L. nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą bei pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), tačiau apie žemę nėra jokios informacijos (t. 1, b. l. 40). Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, jog 1993-03-03 Mažeikių rajono valdybos potvarkio 2.2. punktas patvirtina faktą, kad pareiškėjos E. I. L. sutuoktiniui J. L. yra atstatytos nuosavybės teisės į 0,3179 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl, neva, nagrinėjamu atveju nėra būtinų sąlygų, suteikiančių teismui pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl 0,49 ha žemės sklypo valdymo nuosavybės teise nustatymo. Tokias pirmosios instancijos teismo išvadas paneigia anksčiau nurodyti faktiniai bylos duomenys.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad Mažeikių rajono valdybos 1993-03-03 potvarkis Nr. 63 nėra dokumentas, patvirtinantis nuosavybės teisės į žemę turėjimą iki 1940-07-22, juolab, kad minėto potvarkio 2 punktas dėl nuosavybės teisių atkūrimo J. L. yra panaikintas, nors teismo sprendimas, kaip jau minėta, yra neįsiteisėjęs.

Nustatytos aplinkybės suteikia pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tuo pagrindu, kad yra dokumentai, patvirtinantys (arba paneigiantys) tą faktą (CPK 445 str.), pažeidė procesinės teisės normas, dėl ko byla buvo neteisingai išspręsta (CPK 329 str. 1 d.). Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo bylą išnagrinėti iš esmės ir priimti sprendimą, kuriuo nustatyti pareiškėjos prašomą juridinę reikšmę turintį faktą arba atmesti pareiškėjos prašymą, tačiau ne nutraukti bylą kaip nenagrinėtiną teisme.

Atsižvelgiant į tai, kad dėl kitų pareiškėjos pareiškime keliamų reikalavimų pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir jų nenagrinėjo, konstatuodamas, kad jie yra išvestiniai, todėl ir apeliacinės instancijos teismas dėl šių reikalavimų plačiau nepasisako.

Pagal CPK 329 str. 1 d., procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimui (nutarčiai) panaikinti tik tada, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Šiuo atveju byla gali būti grąžinta iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik tuomet, kai šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas.

Nagrinėjamu atveju, esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teisme byla būtų nagrinėjama visa apimtimi naujais aspektais, o tokia situacija prieštarautų apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmės išnagrinėja pirmosios instancijos teismas, todėl byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Dėl išdėstyto, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis panaikintina ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.